Jungtinės Karalystės leiboristų partija, šiuo metu esanti opozicijoje, neketina tenkintis planuojamu vyriausybės premjero Boriso Džonsono (Boris Johnson) atsistatydinimu. Šiandien planuojamas parlamentinis balsavimas dėl nepasitikėjimo visa vyriausybe. Nepasitikėjimo atveju tikėtini nauji rinkimai.
Borisas Johnsonas. EPA-Eltos nuotr.
Valdančiųjų konservatorių lyderis B. Džonsonas pasitraukė iš partijos lyderio pareigų ir laukia įpėdinio – jis turėtų paaiškėti rugsėjo 5 d. Įpėdinis turėtų automatiškai perimti vyriausybės vadovo pareigas, nes konservatoriai parlamente šiuo metu sudaro daugumą. Šiuo metu partijos lyderio pozicijų siekia 11 kandidatų.
B. Džonsonas pasižymėjo kaip vienas iš Breksito – Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos – ideologų, o vėliau – kaip vienas stipriausių Rusijos oponentų ir Ukrainos rėmėjų. Atsistatydinimas iš valdančiosios partijos lyderių įvyko po skandalo dėl to, kad valdančiųjų patvirtinto karantino dėl kovido infekcijos metu dalis jo aplinkos žmonių surengė vakarėlį, pažeidusį karantino taisykles.
Viena vertus galima tik pavydėti britams politinės kultūros. Net menkas šešėlis jų politikams reiškia pagrindą trauktis iš pareigų. Mūsuose net koalicijų lyderiai, kurių šeimų nariai praktiškai veltui įsigyja milijoninį turtą, patenka į interesų konfliktą dėl asmeninių seksualinių pomėgių ar dėl savo arogancijos piliečių atžvilgiu patenka į nemėgstamiausių politikų gretas, lieka savose vietose. Britų politinei kultūrai būdinga ir tai, kad pralaimėjusių rinkimus partijų lyderiai – net jei jų partijos sudaro parlamentinę opoziciją – traukiasi iš postų. Mūsų šalyje tie patys lyderiai vadovauja partijoms dešimtmečius, ar jos laimėtų, ar pralaimėtų.
B. Džonsono atsistatydinimas įdomiai koreliuoja su Japonijos premjero Šindzo Abės nužudymu. Abu politikai buvo vienodai antipatiški tiek Maskvai, tiek Briuseliui, o pastarasis – dar ir Pekinui. Nebūtų nuostabu, jei kažkas iš pastarųjų galios centrų būtų buvęs suinteresuotas šių laisvojo pasaulio lyderių pasitraukimu. Nestebina ir tai, kad B. Džonsono vyriausybės pasitraukimu rūpinasi leiboristai – britų kairieji. Įprasta, kad Vakaruose kairiųjų nuostatų politikai nuosaikesni Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, nei dešinieji. Abi Rusijos invazijos į Ukrainą vyko JAV valdant kairiesiems prezidentams, o Donaldo Trampo (Donald Trump) užsienio politikos atstovas Maikas Pompeo (Mike Pompeo) buvo vienintelis, kurio bijojo Sergejus Lavrovas.
Tad ir B. Džonsono atveju, diskutuojant, kas sukėlė šį procesą, verta užduoti seną, gerą klausimą: kam tai naudinga?
Apetitas kyla bevalgant. Pavyko anglus išbreksinti, bandys ir savo žmogų jiems įpremjerinti?