laikmetis.lt
LGBT+ renginiuose dažnai figūruoja užrašai iš serijos: aš – žmogus, o ne ideologija. Logiškai mąstant lygiai tą patį galėtų užsirašyti nacistas ar komunistas. Šiais užrašais apeliuojama ne į protą, bet į jausmus. Kaip ir linkėjimais LGBT+ oponentų atžvilgiu: kad tavo vaikas būtų kaip mes. Tą patį galėtų pasakyti atstumtas narkomanas, sadistas ar pedofilas. Tai nėra argumentas, tik emocinė provokacija.
Ideologija – tai idėjų sistema. Bet kuri sisteminė pasaulėžiūra gali būti vadinama ideologija. LGBT+ reiškinys yra grynai pasaulėžiūrinis ir ideologinis. Jis remiasi idėjų sistema, pagal kurią lytis ir lyties vaidmuo gali būti pasirenkami be jokių ribų, o lytinio gyvenimo paskirtis – vien tiktai malonumas. Pati ideologijos sąvoka nėra nei teigiama, nei neigiama: viskas priklauso nuo konkrečios ideologijos krypties.
Prigimtinės lyties modelį taip pat galima vadinti ideologiniu. Pagal šią ideologiją lytiškumas turi dvi funkcijas: skirtybių vienybės ir gyvybės tąsos. Antroji funkcija – pati svarbiausia, bet ne vienintelė.
LGBT+ ideologijos poveikis jos oponentų dažnai supaprastinamas. Girdi, kuo daugiau homoseksualų ir translyčių, tuo mažiau gims vaikų ir tuo greičiau išmirs tauta. Tai – naivus požiūris. Pagal jį reiktų smerkti ir viengungius, ir bevaises heteroseksualias šeimas. LGBT+ ideologijos grėsmė glūdi visai kitur. Ji tėra ledkalnio viršūnėlė, o povandeninis ledkalnis – daug bendresnė problema, kurios vardas – hedonizmas.
LGBT+ asmenys suteikia tam tikrą toną bendrai kultūrai. Siek malonumo be pasekmių ir be pareigų. Siek karjeros, kalk pinigus ir lėbauk. Šeima ir vaikai palauks. Kol bus per vėlu. Iš hedonistinio požiūrio kyla praktiškai visas blogis, pradedant ištvirkavimu ir godumu, baigiant žiaurumu ir išnaudojimu.
Žmogus žmogui hedonistiniu požiūriu tėra įrankis savam ego tenkinti. Tuo galima aiškinti ir LGBT+ apeliacijas į santuoką bei vaikus. Daugelis šių žmonių pasąmoningai jaučia, jog tarp visuomenės ir jų trūksta darnos. Bet dėl šio trūkumo kaltina ne save, o visuomenę. Todėl jie siekia kryžiaus žygio prieš konservatyvią visuomenę, uzurpuodami švenčiausią jos institutą – šeimą, ir jos brangiausią turtą – vaikus. Kokias vertybes ir pažiūras jie skiepija savo vaikams ar įvaikiams – vargu, ar reikia daug vaizduotės.
Nors LGBT+ ideologai be jokių apeliacijų teigia, kad jų lytinė tapatybė – prigimtinė, statistika rodo ką kita. Išplitus LGBT+ ideologijai vis daugiau Vakarų jaunuolių save priskiria LGBT+ kohortai. Tai rodo, jog LGBT+ fenomenas yra pasaulėžiūrinis, o ne prigimtinis, ir jis gali būti kontroliuojamas kultūrinėmis bei politinėmis priemonėmis. Ar valstybė tikrai suinteresuota LGBT+ gretų plėtra?
Žinoma, tarp LGBT+ oponentų gausu veidmainių. Jie smerkia homoseksualią ar biseksualią paleistuvystę, o patys ištvirkauja heteroseksualiai. Tokie veikėjai tiktai kompromituoja prigimtinės šeimos ideologiją. Verčiau jie tiesiog patylėtų, palikdami auditoriją tikriesiems doros kultūros atstovams.
LGBT+ fenomeną galima skirti į tris lygius. Pirmas lygmuo – tai žmonės, turintys deviantinių lytinių polinkių, bet kovojantys su jais ir gyvenantys skaisčiai. Tokie ne tik nėra smerktini: jie yra didvyriai, nes svarbiausia kova už dorą yra kova su pačiu savimi. Antras lygmuo – tie, kurie praktikuoja LGBT+ santykius, bet palieka juos privačiame lygmenyje. Trečias lygmuo – tie, kurie tai verčia norma.
Kaip tarp praktikuojančių ne visi tai propaguoja, taip tarp propaguojančių ne visi praktikuoja. Heteroseksuali Aušra Maldeikienė, siekianti LGBT+ paversti norma, daug pavojingesnė už velionį Roką Žilinską, kuris pats buvo praktikuojantis homoseksualas, bet puikiai suprato, kuo skiriasi tėtis nuo mamos, ir gynė kiekvieno vaiko teisę tai žinoti.
Didžioji problema nėra pavieniai sutrikusios tapatybės žmonės. Problema – ideologija, nešanti mirtiną hedonizmo virusą. Ši ideologija tiek pat apgaulinga, kiek ir prieštaringa. Tarkime, siekiant įteisinti homoseksualias partnerystes ir santuokas diskriminuojami poligamijos ir incesto šalininkai, kurie gamtiniu požiūriu gal net adekvatesni. O Marko Regneruso (Mark Regnerus), Kurto Froindo (Kurt Freund) ir Robino Votsono (Robin Watson) tyrimai rodo, kad homoseksualizmas sėkmingai koreliuoja su pedofilija.
LGBT+ ideologija nėra atskiras ar savarankiškas reiškinys. Tai – tik liberaliosios kairės dalis. Dalis ideologijos, jungiančios destruktyviausias liberalizmo, froidizmo ir marksizmo formas. Ideologijos, griaunančios tautinę valstybę per transnacionalines ir supranacionalines struktūras, naikinančios tautas – per migraciją ir asimiliaciją, žlugdančios prigimtinę lytį ir šeimą – per genderizmą.
Kairieji liberalai veikia kompleksiškai. Tad ir kova su jais turi būti kompleksinė. Jungiant nacionalizmą valstybės lygiu, konservatizmą doros lygiu ir socialinį solidarumą ūkio lygiu. Nors šiandien politinės jėgos, galinčios ir siekiančios priešintis kairiajam liberalizmui, yra išsisklaidžiusios, įmanoma suburti jas visuomeniniu-šviečiamuoju lygiu. Vienas tokių telkiančių projektų – puslapis www.stoplgbtideologijai.lt.
Jame rasite vertingos informacijos, atskleidžiančios, kaip LGBT+ ideologija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kaip jai nepasiduoti, kur ieškoti papildomos informacijos. Puslapis pasitarnaus ne tik kiekvienam atsakingam piliečiui, bet ypač – mokytojams, studentams, politikams, nevyriausybinėms organizacijoms.
Lietuva šiandien gyvena itin sudėtingame geopolitiniame kontekste. Iš vienos pusės grasina rusiškasis fašizmas, iš kitos – liberalusis Vakarų komunizmas. Geopolitiškai pasirinkę Vakarus turime spręsti bendras problemas bendrai. O tai reiškia – stiprinti tautines, konservatyvias ir krikščioniškas vertybes tiek savo šalyje, tiek bendrai Europoje. Būtent šios vertybės iškėlė Europą į aukštumas, tik jos gali ją ir atgaivinti.
Visos vertybės išplaukia iš doros. Ja viskas prasideda ir ja baigiasi. Liberalioji kairė stengiasi doros klausimus suvesti iki naivių sentimentų. Mūsų užduotis apmąstyti dorą sveiku protu. Garbingai pasitinkant klausimus ir ieškant į juos pagrįstų atsakymų. Kai liberalioji kairė liepia aklai tikėti, mūsų reikalas – sveikai abejoti. Abejoti – reiškia mąstyti, mąstyti – reiškia gyventi.
csa6b2