2024-12-26, Ketvirtadienis
naujienlaiškis

Marius Kundrotas. Rinkimai praėjo. Ką daryčiau kitaip?

Marius Kundrotas

2024 m. Seimo rinkimai baigėsi. Daugiamandatėje apygardoje į Seimą praėjo tik šešios partijos, dar kitų viltis – vienmandatės, bet jau dabar matyti, jog turėsime itin margą Seimą.

Nepatekusioms partijoms teks persvarstyti savo strategijas, užuot save tenkinus mantromis: „Mes viską darėme gerai, mums tik priešai sutrukdė“. Priešai trukdė ir trukdys. Taip mąstant išvis nėra reikalo žengti į rinkimus.

Sunkiausia būti diplomuotu politologu ir kartu – rinkimų dalyviu. Tenka vienu metu žvelgti iš šalies ir iš vidaus. Bet gal toks žvilgsnis ir būtų išsamiausias. Tad pabandykime. Pirmiausiai – iš savo varpinės.

Kalbant apie Tautos ir teisingumo sąjungos sąrašą, kuriame teko garbė dalyvauti, kai ką galėjome pakeisti, o kai ko ir ne. Rezultatus beveik visada sudaro subjektyvių ir objektyvių veiksmų visuma.

Negalėjome išvengti „Nemuno aušros“ iškilimo, sąlygoto gana tendencingo žiniasklaidos dėmesio. Negalėjome paveikti Nacionalinio susivienijimo, kad jis pagaliau pateisintų savo pavadinimą. Negalėjome paveikti Igno Vėgėlės pasirinkimo tapti Ramūno Karbauskio satelitu, užuot tapus savarankišku ir telkiančiu lyderiu, perimant kurią nors iš alternatyviųjų partijų ir vedant platų tokių partijų sąrašą.

Ką galėjome padaryti? Galėjome labiau išryškinti skaudžiausias patriotams temas: pakaitinės migracijos, Rusijos agresijos, prigimtinės šeimos naikinimo, nacionalinio suvereniteto ir tautovaldos klausimus.

Galėjome į viešus debatus įtraukti daugiau savo sričių profesionalų, ką darė beveik visos kitos partijos ir koalicijos. Galėjome aiškiau pasirinkti, į kokius politinius segmentus taikomės.

Nepasiteisino sąrašo lyderių orientacija į liaudį. Liaudis yra lengvai minkoma masė, kuri seka paskui lyderį, kuris viešoje erdvėje atrodo stipriausias.

Žiniasklaidos, o ir savų gebėjimų dėka stipriausi iš opozicijos – tikros ar tariamos – pasirodė socialdemokratai ir „aušrininkai“, po jų – demokratai ir valstiečiai.

Nepritraukdami liaudies inteligentų balsus iššvaistėme. Dalis jų rinkosi Tėvynės sąjungą, reitinguodami tikruosius konservatorius, dalis – jau minėtus valstiečius, dalis – nors ir maža – Nacionalinį susivienijimą.

Nepasiteisino ir perdėtas atsargumas aiškiai įvardyti Rusijos-Ukrainos karo kaltininką. Paklausti apie Lietuvos santykius su autoritariniais režimais atsakėme, jog ir Lietuvoje esama autoritarizmo bruožų.

To reikėjo, bet kartu reikėjo vienareikšmiai įvardyti Rusiją kaip absoliutų metafizinį blogį. Nesulaukę to daugelis patriotų rinkosi partijas, kurios drįso tai įvardyti.

Nepasiteisino bandymai laviruoti tarp vertybininkų ir gerovininkų. Pilvažmogiams nusispjauti į aukštąsias materijas, dvasiniams žmonėms ne taip labai rūpi pilvo ir kišenės reikalai. Sujungti visus pagal principą „pagauk visus“, jau kuris laikas slankiojantį po alternatyviąją opoziciją lyg juodas šešėlis, įmanoma tik turint akivaizdžią jėgą.

O kol esi reitingų apačioje, prasminga telkti apie save du-tris segmentus. Kai nėra galimybės sutelkti daugumos, reikia pasirinkti konkrečius taikinius arba likti su ilga nosimi, kas ir įvyko.

Apie nacionalinį suverenitetą beveik nutylėta, atiduodant šį klausimą Nacionaliniam susivienijimui. Ne kažin kas pasakyta ir apie tiesioginę demokratiją, išskyrus pokalbį „Komentaro“ kanale, pasirodžiusį rinkimų išvakarėse, kai dauguma jau buvo apsisprendę.

O migracijos klausimu apskritai šauta sau į koją, kalbant, kaip mes laukiame darbščių žmonių iš Azijos. Kas iš to, kad kalbėta apie transporto sektorių, kad tie žmonės važinės po Europą, užuot gyvenę Lietuvoje? Žinutė suprasta taip, kaip ji suprasta.

Sąraše būta daug žmonių, kurie turėjo, ką pasakyti ir apie tarptautinę, ir apie socialinę politiką, ir apie sveikatos apsaugą, ir apie gamtosaugą. Bet šie žmonės tiesiog ignoruoti. Apie viską šnekėjo žmonės, kurių kompetencija apsiribojo monologais itin siauroje auditorijoje.

Nesugebėta išnaudoti netgi to potencialo, kurį turėjome. Programoje, tiesa, buvo daug gerų akcentų, bet daugelis rinkėjų renkasi ne programas, o lyderius.

Kai kurie kolegos gali klausti: kodėl asmuo, pats surinkęs itin kuklų reitingą sąraše, manosi galįs mokyti, ką daryti geriau? Ogi todėl, kad šio teksto autoriaus giminės ir draugai – artimiausi žmonės – rinkosi kitus sąrašus, pasigesdami solidumo ir kompetencijos pirmajame sąraše dėkingiausiu numeriu.

Sąrašo vedlys beveik visada atsineša tiek balsų, kiek jų ir turi. Kas kita – kiti sąrašo dalyviai. Jie gauna tiek balsų, kiek potencialių šių kandidatų rinkėjai sutinka su sąrašo lyderiu ar bent gali jį pakęsti.

Tai, kad Nacionalinis susivienijimas surinko dvigubai daugiau balsų nei Tautos ir teisingumo sąjunga, rodo, jog intelektas ir kompetencija, atmetus tam tikrus moralinius momentus, traukia labiau nei mediniai „bajeriai“.

Žinoma, kas nors iš kolegų gali guostis, kad ir Nacionalinis susivienijimas liko už borto. Tad žvelkime į „Nemuno aušrą“. Šio naujadaro lyderis gausiai manipuliavo skaičiais, net jeigu jie būdavo „iš oro“. Tai sudarė savo reikalą išmanančio politiko įvaizdį.

O ką pateikėme mes? Pirmas teiginys mūsų retorikoje buvo apie tai, kad atimsime valstybės vadovo titulą iš Vytauto Landsbergio. Tikrai pirminė Lietuvos aktualija.

Džiugu tai, kad už rinkimų barjero liko tiek neobolševikinė Laisvės partija, tiek „vatos“ sąrašai. Tai darsyk parodo, jog tautos dauguma nėra radikali. O tautinio konservatizmo lyderiu tapo Laurynas Kasčiūnas, gavęs antrą vietą Tėvynės sąjungos sąraše.

Valdančioji koalicija, greičiausiai, paaiškės tik po antrojo turo. Jeigu joje bus valstiečiai, visgi patekę į Seimą, galime tikėtis ketverių metų ramybės. Vargu, ar jie leis radikalias permainas, įrašytas socialistų internacionalo programoje. Kitiems teks išmokti pamokas.

Ką daryčiau kitaip, jei alternatyviosios opozicijos sąrašą ir jo pozicijas kituose rinkimuose formuočiau aš? Pirmiausiai – surinkčiau komandą, kurioje vyrautų intelektualai ir profesionalai.

Pasirinkčiau penkis-septynis akcentus, apie kuriuos kalbėtume daugiausiai. Visiškai atsisakyčiau flirto su plebsu ir „vata“. Orientuočiausi ne į „Nemuno aušros“ (vienadienio drugelio), bet į Tėvynės sąjungos ir iš dalies – valstiečių elektoratą.

Derinčiau gyvus susitikimus su rinkėjais su diskusijomis ir intelektualiais straipsniais žiniasklaidoje.

Istorijos klasikas Arnoldas Toinbis (Arnold Toynbee) įžvalgiai teigė, jog visuomenę sudaro kūrybinė mažuma ir inertiška dauguma. Norint pasiekti pastarąją pirmiausiai reikia pasitelkti pirmąją.

Nėra protinga siekti užkariauti pasaulį, kai trūksta spėkų laimėti savo potencialios grupės protus ir širdis. Kiekvienas pralaimėjimas yra pamoka. Vertinga pamoka.

Duok, Dieve, mums šias pamokas išmokti.

M. Kundrotas yra istorikas ir politologas, buvęs kandidatas į Seimą.

atodangos.com 

8 KOMENTARAI

  1. Gerbiamam politologui ir rinkimų dalyviui pasakysiu trumpai. Klausydamasis debatų, kuomet kalbėjo šiandieninis jūsų sąrašo vadas, patyriau nemenką šoką, kai tas Orlauskas, išpūtęs akis, puolė aiškinti, koks Lietuvos lobis yra rusų ir lenkų mokyklos. Štai čia tikrieji Tautininkai – „jiej bogu!” – pagalvojau. Tokie išties nuves Lietuvą reikiamu keliu 🙂

  2. Štai čia viskas ir pasakyta „skaudžiausios patriotams temos: pakaitinės migracijos, Rusijos agresijos, prigimtinės šeimos naikinimo, nacionalinio suvereniteto ir tautovaldos klausimus.”
    Niekada ir niekur dešiniosios tautinės jėgos nepriartėjo prie valdžios be socialinės programos.
    Kol nesuprasit kas yra gerovės valstybė, laimės ekonomika, progresinis itin didelio turto apmokestinimas, kol netelksite žmonių tai suprantančių ir konkrečiais siūlymais remiančių vidurinę klasę, tol būsite politikos paraštėse

  3. Straipsnio autoriaus mintis, išsakyta straipsnio antraštėje yra neteisnga.
    Autorius klausia savęs – ką daryčiau kitaip per sekančius rinkimus.
    O reikia klausti – ką turiu ir turime padaryti dabar.
    Net manau pagal suklastotų rinkimų duomenis, visos opozicinės partijos surinkusios po 2-3 procentus, kartu turi apie 11 procentų balsų. Tai yra ketvirtas rezultatas. Net manau pagal suklastotus rinkimus opoziciją remia didelis kiekis žmonių ir kas labai svarbu – pačių aktyviausių, kurie eitų paskui jus panašiai kaip konservatorių rinkėjai eina paskui savuosius net akmenims krintant iš dangaus. Bendrai veikdamos visos šios partijos – tai didelė jėga.
    Išnaudokite šią jėgą, kurią turite savo rankose.
    Čia ir dabar. Iš karto.

  4. Kodėl niekas nekelia balsų skaičiavimo sistemos ir vrk patikimumo klausimo?
    Bent jau man neteko girdėti kuo konkrečiai yra garantuojamas ir užtikrinamas rinkimų skaidrumas.
    Neteko girdėti argumentų, kokiais būdais yra apsaugotas vrk nuo valdančiųjų įtakos.
    Neteko girdėti argumentų kaip yra apsaugoti serveriai, kuriuose yra talpinama balsavimų informacija. kokis naudoja programas balsų skaičiavimui, negirdėjau jokių kibernetinio ir IT saugumo ekspertų pasisakymų.
    Jei aš negirdėjau atsakymų į šiuos klausimus, manau niekas jų negirdėjo.
    Jei niekas negirdėjo atsakymų į šiuos klausimus, tai kaip galima manyti kad rinkimai vykio saugiai, kad nebuvo galimybių juos klastoti?
    Jokių rinkimų garantijų suteikta nebuvo.
    Jei jokių garantijų niekas nesuteikė, vadinasi belieka pasitikėti valdančiųjų sąžiningumu ir tuo, kad jie turėdami savo rankose galimybę klastoti rinkimus ir išeliminuoti jiems neparankias partijas, tikrai bus tiek sąžinigi ir šiomis galimybėmis nepasinaudos.
    Ar ne juokingai skamba teiginys apie tai, kad valdantieji bus sąžiningi?
    Manau, kad net klausti nereikia ir taip aišku, kad vrk yra tiesiogiai priklausomas nuo valdančiųjų, kad rinkimų serveriai yra kontroliuojami valdančiųjų (niekas be jų net nežino kur jie yra), balsų skaičiavimo programos yra kontroliuojamos valdančiųjų, IT specialistai skaičiuojantys balsus yra kontroliuojami valdančiųjų.
    Kai visi veiksniai, kurie yra reikalingi klastoti rinkimams yra uzurpuoti ir perimti į valdančiųjų rankas, manau yra naivu tikėtis, kad valdantieji rinkimus pralaimės, neteks valdžios (bei didžiulių pinigų) ir kad visos labiausiai konkuruojančios opozicinės partijos surinks daugiau nei 3 procentus balsų.
    Manau, kad mažiau reikėtų tarkuoti ir nagrinėti save, bet kur kas labiau, tiesiog labai stipriai labiau, imti ir šiuo klausimu panagrinėti valdančiuosius.

    • Lietuvoje.
      Apylinkių rezultatai skelbiami vrk tinklapyje.
      Negirdėjau kad kas nors iš apylinkių prieštarautų.

      Užsienyje.
      ??? (Praeituose rinkimuose už ,,Laisvės” partiją balsavo stebėtimai daug…)

  5. Dar vienas politologas trykšte trykštantis naivumu.
    Kosmopolitiniai neomarksistai veikdami pagal Overtono langą… ir tam reikalui metę didelius pinigus tikrai nesėdės sudėję rankų…
    Labai tikėtina kad daugiau rinkimų nebus.
    Atstovaujamoji demokratija bus ,,pakilusi” į naują (brežnevinio tipo) išsivystymo lygį kur klasikiniai rinkimai bus pakeisti ,,pažangesne forma”.

    — Europarlamento rinkimai visoje EžS parodė, kad balti europiečiai yra užzombinti.
    — Pjautynės Vokietijoje ir Švedijoje neperaugo į visuomenių ar tautų atgimimą.
    — Visi netgi bijo minėti antiOvertoną, o ką bekalbėti apie papunktinius etapus.
    — VISIŠKAI neliečiama tema, kodėl baltieji ištižo, nors tiksliau yra sakyti, kaip jiems pavyko ištižinti baltuosius. E… maiste, fluoras ir neurolingvistinis programavimas mirtinai net neminimi.
    Ir t.t., ir pan.

    Visi, kurie pilstys vandenėlį, neliesdami minėtų punktų yra verti apsjaudymo…

    Visi, rašeivos, arba kabinate esmę, arba eikit velniop nekriušę smegenų!

    • Šio komentaro mintis tiktų ir Radžvilo, ir Vižinio straipsneliams apibendrinti, ištižėliai nebeturi lysti į valdžią.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Senatvės privilegija

Kai lipant gyvenimo ratu žemyn mūsų pečius slegianti vienos tonos oro masė tampa per sunki ir gravitacija jau...

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kokias šeimas ginti? Atsakymas P. Gritėnui

Nėra rimtesnių problemų? Tai dažnai skambantis pasipiktinimas, kai vėl ir vėl kalbame apie civilinės sąjungos įteisinimą. Išties, keista...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt septintoji (gruodžio 26) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo, štai ir vėl. Prieš šešias dienas ukrainiečiai atakavo agresoriaus kietojo raketinio kuro gamyklą...