Marius Parčiauskas. Masinė imigracija ir nusikalstamumas: vagysčių žemėlapis

Prieš 30 metų Vidurio-Rytų Europos miestai buvo vertinami kaip nesaugūs. Dabar Vilniuje, Varšuvoje, Prahoje ar Budapešte yra kur kas saugiau nei Paryžiuje, Briuselyje ar Barselonoje. Kas nutiko? Masinė imigracija. Tas, kas tuoj nutiks ir mums, priimantiems po 40–60 tūkst. imigrantų per metus. Beje, ar žinojote, kad 40 tūkst. imigrantų kvota, kurią neseniai patvirtino Seimas, įvertinant Lietuvos gyventojų skaičių, yra spartesnis imigracijos tempas nei Merkel Vokietijoje milijoninių imigrantų ordų plūdimo laikais? Ar pagalvojate, kad imigrantus priimame sparčiau nei labiausiai nevaldomais laikais Vokietijoje ir Prancūzijoje? Ir ar pagalvojate, kad neturime visiškai jokios jų integracijos politikos, kai tuo tarpu Vokietijoje ar Prancūzijoje bent jau nėra problemų dėl kalbos, kuria šneka imigrantai?

Šalia žemėlapio išvardinti miestai, kuriuose didžiausi vagysčių skaičiai. Ne viename iš šių miestų teko praleisti nemažai laiko: Barselonoje, Lježe. Keliauti teko Briuselyje, Londone. Visuose juose turi nuolatos būti budrus, nes vagysčių tikimybė yra didžiulė. Barselonoje ir Lježe ne kartą mačiau, kaip gatvėje per daug nesislėpdami imigrantai prekiauja narkotikais. Lježe paskutinį kartą lankiausi visai neseniai ir vaizdas gatvėje tiesiog užgniaužia kvapą: visas centras pilnas imigrantų valkatų, geriančių, pavartojusių narkotikų, garsiai besiklausančių muzikos, slankiojančių be jokios veiklos. Centre jų daugiau nei vietinių belgų. Tikrai viena nesaugiausių atmosferų, kurioje esu buvęs. Todėl nenustebau pamatęs Lježą šiame dešimtuke.

Tikrai visiškai nenoriu, kad po 10–15 metų tokioje Lietuvoje gyventų mano vaikai. Masinę imigraciją reikia sustabdyti nedelsiant, ką ir siekia padaryti Nacionalinis susivienijimas, o po to jau taikyti labai protingą imigracijos politiką, pirmiausia orientuojantis į aukštos kvalifikacijos asmenis, o ne verčiant Lietuvą pigios darbo jėgos šalimi.

Matyt, reikia žymėti, kad politinė reklama.

Veidaknygė

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Reklama

Susiję straipsniai

Konferencijos „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“ įrašas

Rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“. Pasak konferencijos rengėjų...

Kultūros debatai: ar plėsime nacionalinių kultūros įstaigų tinklą?

LRT KLASIKA debatuose apie kultūros politiką dalyvauja Nacionalinio susivienijmo atstovas Vytautas Sinica, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Juozas Olekas,...

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai trisdešimt septintoji (rugsėjo 17) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos dronais vėl atakavo strateginių bombonešių oro uostą Engels (Saratovo sr.). Tai jau rutina,...

„Ką rinkti“: Kas geriau: Laisvės partija, Nacionalinis susivienijimas ar Valstiečiai ir žalieji?

Žinių radijuje diskutuojama su Laisvės partijos atstovu Tomu Vytautu Raskevičiumi, Nacionalinio susivienijimo lyderiu Vytautu Sinica ir Lietuvos valstiečių...