Skirkite 0,6 proc. GPM Nacionaliniam susivienijimui. Parama partijai yra atskira nuo 1,2 proc., kuriuos galima skirti visuomeninėms organizacijoms.
Dirbtinai pučiamas skandalas dėl Seimo nario Valdo Rakučio žodžių apie tai, kad moterims reikia gimdyti vaikus. Tačiau ignoruojama tai, kas išties svarbu – vakar Seime svarstymo stadijoje (tad liko dar 1 balsavimas) pritarta įstatymo pakeitimams, kuriais mažinama būsto įsigijimo subsidija šeimoms, taip pat parama atsiejama nuo vaikų skaičiaus, prastinamos sąlygos pasinaudoti šia subsidija. Visi kalbame apie tiesiog tragišką Lietuvos demografiją, tačiau dabartiniams valdantiesiems tai nebeatrodo problema: per kelis metus užsieniečių Lietuvoje skaičius išaugo 4 kartus ir dabar siekia daugiau nei 220 tūkst. Kam ten remti gausias lietuvių šeimas? Užsivešime užsieniečių!
Tik sausi faktai:
1. Pritarta subsidijos dydžio mažinimui iki 7,5 proc., nebeatsižvelgiant į vaikų skaičių. Dabar ši būsto kredito subsidija siekia nuo 15 iki 30 proc., priklausomai nuo šeimų sudėties. 15% šeimai be vaikų, 20% šeimai, auginančiai 1 vaiką, 25 proc. – 2 vaikus, 30 proc. – 3 ir daugiau vaikų. Palikta dabar galiojanti nuostata, kad suma, pagal kurią skaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Tad maksimali subsidijos suma būtų 6525 eurai, vietoje dabartinių 13050–26100 Eur. Palyginimui: už elektromobilį galima gauti didesnę subsidiją nei šeimos gautų įsigyjant būstą.
2. Parama būtų nebeteikiama trijų didžiųjų miestų rajonuose. Finansinė paskata būtų skiriama, tik jei pirmasis būstas įsigyjamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Šiuo metu parama teikiama ir didžiųjų miestų rajonuose.
3. Siūloma nustatyti įsigijamo turto maksimalią vertę iki 120 tūkst. eurų. Dabar ši suma neribojama, ribojamas tik paskolos dydis (87 tūkst. eur).
4. Siūloma atsisakyti būsto statybų finansavimo ir apibrėžti, kad subsidija skiriama tik būstui įsigyti. Dabar – galima kreiptis dėl subsidijos būstui statyti, o ją gauti registravus 100 proc. baigtumą (mažinant paskolos dydį).
5. Prašymai būtų priimami TIK esant finansavimui, nebebūtų galimybės stoti į eilę. Dabar – formuojama eilė. Atsisakyta palikti eiles iki kitų metų, nes tai esą nenaudinga nei biudžetui, nei pačioms jaunoms šeimoms.
6. Per šią kadenciją užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo faktiškai 3-4 kartus ir pasiekė 220 tūkstančių. Greičiausiai jų skaičius augo 2023 metais ir vien per juos atsikraustė 67 tūkstančiai.
7. Per visą sovietinę okupaciją į Lietuvą buvo atkelta apie 400 tūkstančių kolonistų. Čia per 45 metus. Tokiu tempu kaip pernai, viso sovietmečio kolonizacijos mastus pasiektume vos per 6 metus. Sakoma, kad čia reikia gailėti, žmonės į Lietuvą nuo diktatorių bėga. Tikrai ne: iš Baltarusijos per kelis pastaruosius metus atvyko virš 60 tūkstančių jos piliečių, bet vos 418 iš jų pateikė politinio prieglobsčio prašymus ir tik 206 iš jų buvo patenkinti. Tiek tad pabėgėlių tarp 60 tūkstančių atvykėlių.
8. 95 procentai Vilniuje gyvenančių užsieniečių su laikinais leidimais gyventi šalyje planuoja likti Lietuvoje ilgiau nei penkerius metus, kas praktikoje reiškia, kad planuoja likti visam laikui ir kurti čia gyvenimą. Bet Lietuva nereikalauja mokytis valstybinės kalbos nei iš suaugusiųjų darbo vietose, nei iš vaikų, užtikrindama, kad šie eitų į mokyklas valstybine mokomąja kalba. Išgyvenus 5 metus, šie užsieniečiai jau galės balsuoti savivaldos rinkimuose. Įsivaizduojate, kaip atrodys jau kiti savivaldos rinkimai Vilniuje? Lietuvoje kuriamas rusiškasis pasaulis, kuris taip lėtai ir sunkiai iš čia atsitraukė. Lietuva yra sąmoningai kolonizuojama. Po 10 metų Lietuva nebebus lietuvių tautos namai, o įvairių tautybių, kurioms nusispjauti ant lietuviškos kultūros, mišrainė. Tai tiesiog faktas.
Šiame kontekste tampa aišku, kodėl valdantieji nebemato prasmės remti šeimas, o ypač gausias šeimas.
qsxxdf
ycoiwy