Siūlome susipažinti su Martyno Baldausko Veidaknygės paskyroje suspragsėjusia diskusija, kurios „scenarijus“, jau nekart realizuotas, darosi lengvai atpažįstamas, bent jau pirmieji du žingsniai: išsakoma „nepriimtina“ nuomonė, netrukus prisistato „žinantis geriau“ ir „niekadėjui“ priklijuojama etiketė – šįkart „runkelis“ (bet „meniu“ yra didesnis). Tačiau įsitraukus trečiam, situacija keičiasi…
Martynas Baldauskas:
„Tapino sindromas“ yra ryškiausias požymis, kad šita valstybė eina peklon ir kad neįmanoma tikėtis jokių prošvaisčių.
Ką turiu omeny? Pats asmuo Andrius Tapinas nėra koks nors raupsuotasis, kuris varytų visą šalį į neviltį ir kuriam kristų visa kaltė dėl svarbiausių visuomenės problemų (net neskaitant to, kad yra viešas asmuo, privalantis jausti atsakomybę), bet jis yra puikiausias demoralizuotos liaudies atspindys.
Šis žmogus – išmanus demagogas, neeilinis tuo, kad puikiai valdo viešuosius ryšius ir geriausiai apčiuopia, kokiu metu ką ir kaip sakyti, kad norimą primesti nuomonę būtinai nurytų ir virškintų manipuliacijoms neatsparūs, jokio rimtesnio mentalinio išprusimo neturintys šalies piliečiai, kurie tik seka atpalaiduotu žvilgsniu, ką televizijos ar interneto cirkas sugros.
Reikia akcentuoti, kad susitapatinimas lengviausiai įvyksta per primityvų humorą, brutalias patyčias, idiotiškus memus. Tapinas, gudriai pasitelkdamas internetinę trydą, randa pukią prieigą prie intelektualiai neatsparaus jaunimo per televiziją, auksinius protus, konkursėlius. Visur pilna jo pasisakymų jautriausiomis temomis, dažniausiai dirbtinai sufabrikuotomis žiniasklaidos, be jokio svarbaus turinio. Kiek man žinoma, tas pats žmogus važinėjasi po mokyklas ir mokyklos jį geranoriškai priima. O kodėl turėtų nepriimti: svarbu, kad žinomas asmuo… nepaisant to, kad tas pats žmogus aptakiausiai skatina patyčias, bet mokyklose sykiu rengiamos savaitės be patyčių? Meluoti sau ir šypsotis galima be jokio pasipriešinimo.
Bėda ta, kad tokiems personažams kaip Tapinas nėra jokios atsvaros, jokio kritinio proto. Aš bent jau nepamenu, kad mano buvusi mokykla būtų pakvietusi iškilių rašytojų ar kultūros žmonių, kad šie pristatytų savo kūrybą. Gal išties blogai prisimenu, bet ties tuo nesiplėsiu.
Sufabrikuota nuomonė (memas) yra žuvis, kuri praryjama su kaulais be jokio svarstymo: Tapinas – ir ne tik jis – tampa jaunimo dievaičiu, autoritetu ir nuomonės lyderiu. Jis išties vizualiai primena objektyvų žurnalistą. Didžiausias melas yra labai panašus į tiesą: tik tuo galime paaiškinti, kad apie rūbų dizainą tariamai išmananti stilistė pukiai primeta savo apverktinai vulgarų pasaulėvaizdį feisbuko sekėjams.
Tie patys hipsteriai, kurie stačiai pabrėžia, kad turi savo nuomonę, iš tiesų retransliuoja Tapiną, Valatką, Užkalnį, Jagelavičiūtę ar kitus panašius veikėjus, kurie iškyla į viešumą dėl jūsų apsileidimo ir prarydami jų postus jūs kompensuojate savo išprusimo vakuumą. Tarkim, dabar labai populiaru tyčiotis iš „valstiečių“, pabūti kartu minioje su dėmesio aukomis, pabūti budelių pusėje.
Šitie naivūs žmonės neturi intelektualinio stuburo ir aš tai galiu pasakyti tiesiai jiems į akis: jūs esate gerai apdorota antrarūšė žaliava, pritaikyta politiniams reitingams kelti ir žiniasklaidos dividentams gauti. Jūsų protai nejučiom prievartaujami ir jūsų pozicija bet kuriuo politiniu klausimu tėra beždžionių veislės pamėgdžiojimas, gyvuliškų instinktų balsas, nors jūs būtinai save pristatote, pozicionuojate kaip laisvus ir progresyvius piliečius, tarsi būtumėte Landsbergienės klonai. Jūsų reikšmingas darbas, dėl kurio jaučiatės svarbūs ir reikalingi, jums netrukdo parduoti savo proto į vergiją. Tegul būna palaiminti antikos laikų vergai – jie bent žinojo, kad tokie yra. Jūs norite tapatintis su Tapinu, nes instinktyviai jaučiate galios ir populiarumo poziciją, kuri, kaip taisyklė, niekada nebūna tiesos pusėje. Tiesa jums neegzistuoja, nes girdite tik inercijos aidą.
Man sykiu ir gėda, ir skaudu, kad turime tokią visuomenę. Ir jaučiu tam tikrą kaltę, kad kol kas nežinau, kokiais būdais stabdyti šį bendrą apsileidimą, užtikrinantį, kad pavasaris į mūsų šalį dar greitai neateis.
#manipuliacija #visuomene #valstybe #tapinas #uzkalnis #jagelaviciute #landsbergiene #valatka
* * *
Netrukus į diskusiją įsitraukė ir Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė:
Nijole Oželyte Na ir runkelis gi jūs, mielasis smile Nors greičiau, kad nežmoniškai pavydite smile ( čia aš apie Tapiną, už kitus negarantuoju )
Martynas Baldauskas Ačiū už nuomonę, gerbiama signatare, savo tautą laikanti „prasmirdusiu tvartu“ (citata). Mane irgi galite vadinti, kuo norite. Tik patvirtinate mano aprašytą reiškinį, nes susitapatinate su aprašytu asmeniu. Labai patogu vadinti runkeliu bet kurį, kuris mąsto savarankiškai. Jūs niekur nepaminite, su kuriais išsakytais teiginiais nesutinkate ir kodėl, tik klijuojate etiketes. Ir dar įdomu, ko turėčiau pavydėti?
Martynas Baldauskas. Matyt, savo išsakoma pozicija galėčiau tikėtis didžiausio populiarumo, laikų, dėmesio… 😀 Ne, nesu naivus, kad to tikėčiausi. Kalbu beveik su savim. Kaip meditacija.
Nijolė Oželytė. Tos meditacijos vardas savimeilė, o pavardė puikybė smile o pasekmės – sutrikusios klausa ir rega, kurios neskiria raiškos žanrų smile
Martynas Baldauskas. Kokių žanrų ir ką turite omeny?
Nijolė Oželytė. Ar niekad negirdėjot apie tai, jog viešoje erdvėje besireiškiantys žmonės daro tai dėl skirtingų ir jums visiškai nesuvokiamų motyvų, o tie motyvai ir diktuoja tinkamiausią žanrą jų siekiamiems (jums net nenumanomiems) tikslams pasiekti smile ?
Martynas Baldauskas. Arba neskaitėte viso įrašo, arba nieko nesupratote. Apie tai ir kalbėjau, būtent apie tokį „žanrą“, kuris vadinamas manipuliacija. Jai pasitelkiamos įvairios priemonės siekiant įvairiausių tikslų – kai kurios esminės buvo paminėtos. Džiugu, kad atvirai ir įvardyjate, jog siekiama „kažkokių tikslų“, kad kalbėjimas nėra nuoširdus, kad užsiimama veidmainyste.
Nijolė Oželytė. Kadangi nenutuokiate kito žmogaus motyvų, tai priskiriate jam savąjį, kurį įsivaizduojate, kad turėtumėte,jeigu jūsų raiška būtų tokia smile Išsipūtęs „aš“ (o išties nevisavertiskumas) savo įsivaizduojamą motyvą priskiria kitam. Tai pati primityviausia refleksija smile Kaip bobelės, skaitydamos apie pražudytą kūdikį tučtuojau mintyse nuzudo kaltininką, nes „aš taip nepadaryčiau niekada“, taip ir jūs, nesugebėdamas (nesivargindamas? įžvelgti nieko,tik savo atspindį, matot primityviausią iš visų galimų žanrų smile
Martynas Baldauskas. Taip, aš negaliu žinoti kito žmogaus motyvų (jūs irgi), bet jau ankstesniame savo komentare pripažinote, kad kalba eina apie paslėptus motyvus. Dėl bobelių minčių manęs nekaltinkite, nes aš nesu linkęs pasmerkti žmogaus net už žmogžudystę, nes pats negalėčiau atlikti mirties bausmės.
Nijole Oželytė. Ne apie paslėptus motyvus kalba, o apie jums nežinomus ir nenumanomus, nes jūsų reakcija primityvi – manipuliacija smile o bet kokio vyksmo tikrąjį turinį sutveria tik motyvas, dėl kurio jis atliekamas, tik motyvas ir niekas kitas smile Kuo primityvesnis žmogus, tuo radikaliau jis savo motyvą priskiria kitiems kaip vienintelį įmanomą – aš taip daryčiau, jeigu norėčiau tokio tai efekto smile O kito motyvai gali būti tiesiog ne jūsų nosiai, kaip ir jo raiškos efektyvumas smile Nepagalvojat smile ? tai pagalvokit smile
Martynas Baldauskas. Jeigu kaltinate mane manipuliacija, prašom pateikti aiškius argumentus: kuo aš manipuliuoju, ko siekdamas, kokiomis priemonėmis. Tapino ir kitų personažų atveju paaiškinau. Regis, tik bandote provokuoti ir liejate emocijomis grįstas pabiras mintis, nežinia kodėl. Pradėjote pavadindama mane runkeliu, toliau tęsiate dirbtinai ieškodama prie ko prisikabinti arba laukiate, kol pats kur nors paslysiu.
* * *
Vytauto Vyšniausko reakcija signatarei, atrodo, nelaukta – ji bent kuriam laikui atsitraukia:
Vytautas Vyšniauskas. Gerbiama Nijole Oželyte, atsisakydama kritiškai įvertinti ir punktas po punkto, teiginys po teiginio, argumentas po argumento parodyti, kuo išsakyta pozicija Jums nepriimtina, ir vis dėlto ne kaip išvadą, o kaip pirminę reakciją pavadindama Martyną Tapinui pavydinčiu runkeliu, elgiatės labai negarbingai (ir dar prieštaraujate savo tolimesniems komentarams, kur kalbate apie mums nežinomus motyvus, pati suponuodama, kad visi Martyno motyvai (pavydas ir runkelio mentalitetas) Jums yra akivaizdūs). Čia neturiu omenyje, kad Martynas teisus ar neteisus, tai niekaip nesusiję su jokiu asmeniu, argumentu, mintimi, – su niekuo. Tiesiog neutralizuoti pašnekovą pavadinant jį tuo ar anuo, o ne polemizuojant su jo pozicija – manipuliatyvu, nemandagu ir negarbinga.
Kaip tik tokią strategiją ir naudoja Martyno parašytieji veikėjai – užklijavai etiketę „vatnikas“, „runkelis“ ar dar kokią, ir su juo „viskas aišku“, nors tas konkretus žmogus gali būti dar didesnis Lietuvos patriotas ir kur kas mažiau atitikti vatniko „kriterijus“, nei patys jį taip vadinantieji. Labai prašau neįsižeisti, bet kaip tik taip elgiasi būtent tikrieji runkeliai – vietoj argumento, kritikos ar net galų gale ironijos pateikiamas tik tuščias įvardijimas, etiketė, įžeidimas, kurie kalbantįjį „neutralizuoja“ visiškai nepaisant to, ką jis pasakė. Nereikia nei diskutuoti, nei mąstyti, nei suprasti, nes kaip aksioma priimta prielaida, kad oponentas – kvailas ir nepasakė nieko, ką derėtų apmąstyti.
Martynas kalba ir apie šias problemas, o Jūsų prieštaravimai bei jo išsakytų teiginių patvirtinimas jais liudija, kad problema yra labai giliai įsišaknijusi ir kad Jūs, gerbiama Signatare, arba sąmoningai ir tyčia, arba intuityviai ir inerciškai Martyno nesupratote arba primetėte, kad Jums viskas akivaizdu (kas, kaip minėjau, prieštarauja tolesniems Jūsų komentarams), ir kaip tik dėl šių aplinkybų – sąmoningai ar ne – esate tos problemos dalis.
* * *
Martynas Baldauskas. Ačiū už mano išsakytos pozicijos pasidalinimą (portale Tiesos.lt – red. past.). Aplink dar matau žmonių, kurie atsisako būti kvailinami.
Ką daro vadinami nuomonių lyderiai? Naudoja geriausiai veikiantį banalų sovietinį metodą: varyti be sustojimo melą, kad bet koks pasipriešinimas neveiktų – jį [pasipriešinimą melui] greitai neutralizuoja bulvarinė pseudožiniasklaida, iš savo kloakų paleisdama dvaro politologų pasakėles. Atkakliai mobilizuojamos visos gaujos pajėgos.
Nesu „valstiečių“ partijos narys ar garbintojas, bet jaučiu grėsmę, kad šalyje nyksta pačios politikos likučiai. Vyksta ne argumentų ir idėjų kova, o galios žaidimai ir patyčios – tų pačių, kurie rimtais veidais deklaruoja kovojantys prieš smurtą ir patyčias. Be to, manau, jog intelektualiai sąžiningas žmogus negali susitapatinti su jokia partija, jam reikalinga distancija. Tuo tarpu konservatorių klanas, įskaitant partijos narius, žurnalistus, politologus, prakaituoja savo kontorose, ieško naujų sensacijų, nes jaučia pragaištingą savo likimą, o idėjų šalies gerovei ir bendram gėriui neturi. Niekas nenori atskleisti, kad karalius nuogas.
Galbūt kas nors pasakysite man, kada viešos erdvės diskursas buvo agresyvesnis konkrečios partijos atžvilgiu, net ir prisiminus vieną partiją, kuri pagarsėjo korupcija? One way street.
Bandykite man prikišti, kad norėčiau uždrausti valdžios kritiką. Reikia valdžios kritikos, labai reikia. Tačiau kur ji?
Aš matau tik brutalų siekį susidoroti su visais, kas nėra konservatoriai, ir geltonosios spaudos antraštes, stebinančias primityvumu net tada, kai jau nieko absurdiškesnio nebesitiki. Jeigu už teiginį, kad švietime reikia daugiau dvasingumo, net nepaisant to, koks turinys tam dvasingumui priskiriamas, esi prieš visą Lietuvą paskelbiamas prorusišku Putino agentu, tai ir aš noriu atsistoti šalia to žmogaus ir būti jo pusėje.
