Financial Times iliustracija kaip per paskutinius metus keitėsi elektros gamybos kintami kaštai ES rinkoje veikiančioje kombinuoto ciklo gamtines dujas vartojančioje tipinėje elektrinėje.
Pagrindinė kaštų augimo priežastis – labai išaugusios gamtinių dujų kainos Europoje. Žymiai mažesnė, bet antra priežastis – išaugusios ATL kainos.
Šie kaštai labai didele dalimi nulemia elektros rinkos kainų aukštybes Europos biržose. Dabar gamtinėmis dujomis kūrenamą kombinuoto ciklo bloką Europoje sukti apsimoka tik tada, kai elektros kaina biržoje viršija 250 eurų/MWh (25 ct/kWh) vertę. Priešingu atveju gamtines dujas kūrenančiai elektrinei apsimoka labiau neveikti, nei veikti. Ir šiuo metu labai dažnai ta rinkos kaina ir yra didesnė, nei 250 eurų/MWh.
ES iš gamtinių dujų gaminama santykinai nedidelė dalis elektros energijos (2020 metais ta dalis siekė 19,6% suvartotos elektros energijos, 2021 metais, taip pabrangus dujoms, ta dalis matyt dar mažesnė), bet čia reikia suprasti, kad elektros kainą rinkoje formuoja ne elektros gamintojų vidutinė savikaina, o paskutinės MWh, kurią dar kažkas nori pirkti, kaina. Ta kaina ir suformuoja kainą visiems elektros gamintojams ir pirkėjams, parduodantiems ir perkantiems elektrą momentinėje biržoje. Taip, kai kurie gamintojai, kurių gamybos savikaina maža, šiuo metu uždirba labai daug.
Kaip veikia visa šita kainų karuselė?
Rusija primažina gamtinių dujų pasiūlą, tiekiamą į ES. Žiema tą paklausą ES padidina. Rezultatas – trumpalaikių sandorių dujų kaina biržose pradeda augti. Iš paskos pradeda augti ir elektros kainos, kurias formuoja gamtinių dujų elektrinės.
Pakilus elektros kainoms, pasidaro ekonomiškai rentabilu kurti anglines elektrines, kurių savikaina, net prie išaugusios anglies kainos ir brangių ATL ( išmetamų CO2 kaštų) vis tiek yra mažesnė, nei elektros kaina ir mažesnė, nei elektros gamybos dujinėse elektrinėse savikaina (anglimi kūrenamos elektrinės 2020 metais pagamino 13,1% viso ES elektros energijos poreikio, bet 2021 metais ši dalis bus matyt didesnė).
Tokiu būdu anglinės elektrinės iš rinkos pradeda stumti gamtinių dujų elektrines – pradeda augti CO2 išmetimai, pradeda augti ATL paklausa, pradeda augti ATL kaina. ATL kainos augimas šiek tiek amortizuoja gamtinių dujų pakeitimą anglimis, nes anglimis kūrenamų elektrinių išmetami CO2 kiekiai yra kiek didesni, nei gaminant elektrą iš gamtinių dujų.
O ką atominės elektrinės (24,7% viso ES elektros poreikio 2020 metais ) ir elektrinės, naudojančios atsinaujinančius išteklius (37,9% viso ES elektros poreikio 2020 metais )?
Jų gamybos savikaina iš esmės nepasikeitė, lyginant su ankstesniais metais. O jų kintami gamybos kaštai yra labai žemi, kai kuriais atvejais net nuliniai. Kodėl jos nemažina elektros energijos kainos ir kodėl tose šalyse, kur yra daugiau atsinaujinančių išteklių (Danija, Ispanija, Vokietija) ar branduolinių elektrinių (Prancūzija) elektros kainos tokios pačios aukštos, kaip ir ten, kur vyrauja iškastinė energetika?
Atsakymas – jos neformuoja kainos. Kainą formuoja ta paskutinė megavatvalandė. Ir jei ta paskutinė yra iš iškastinio kuro – kainos rinkose lygios, nepaisant kiek ten yra pigios gamybos. Išskyrus tuos atvejus, kai elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių viršija poreikį. Bet kol kas tai vyksta retai.
Kas laimi? Be Gazprom žinoma. Šiuo metu laimi tie gamintojai, kurie gamina elektrą iš atsinaujinančių išteklių ir branduolinėse elektrinėse. Arba laimi tie elektros vartotojai, kurie yra sudarę ilgalaikius PPA (power purchase agreenment )fiksuotos kainos kontraktus su elektros gamintojais, naudojančiais atsinaujinančius išteklius.
Tai dažniausiai yra didelės verslo įmonės. Tos, kurių vadovai buvo savo laiku pakankamai protingi, kad pasirašytų tokius kontraktus.
Visi kiti vartotojai, tai yra dauguma Jūsų, pralaimi. Ir smarkiai.
