Mažeikiuose įteikta legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo premija

Vytautas Žeimantas

PREZIDENTO SVEIKINIMAS

Šiemet Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną nutarė paminėti Mažeikiuose, į kuriuos suvažiavo daug kolegų iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Kaišiadorių, Lazdijų, Pakruojo, kitų šalies vietų. Šį žurnalistų desantą svetingai priėmė vietinio laikraščio „Santarvė” kolektyvas ir Mažeikių krašto muziejus, kur ir vyko iškilmingas Spaudos dienos minėjimas.

Šventę pradėjome darniai sugiedoję Lietuvos himną. Renginį pakaitomis vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir jo pavaduotojas Vytautas Kvietkauskas.

Žinomas radijo ir televizijos žurnalistas Juozas Šalkauskas perskaitė prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą žurnalistams, kultūros darbuotojams, kalbos ir knygos mylėtojams.

„Labai simboliška ir prasminga, kad šiemet šią dieną švenčiama legendinio žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo tėviškėje Mažeikiuose. Gimtinėje žmogaus, kurio vardu Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų asociacija paskelbė 2022-uosius metus.

(…) Tikiu, kad Vytauto Gedgaudo – erudito, aukštos kultūros ir tolerancijos žmogus, asmenybė – iki pat šių dienų įkvepia žurnalistus. Ne veltui kasmet už turiniu ir forma išsiskiriančius darbus skiriama jo vardo premija yra vienas svarbiausių ir garbingiausių žiniasklaidos apdovanojimų Lietuvoje”,- sakoma Lietuvos prezidento G. Nausėdos sveikinime.

VYTAUTO GEDGAUDO PREMIJA – AUDRONEI KOSCIUŠKIENEI IR JUSTINUI LINGIUI

Po to buvo iškilmingai įteikta legendinio žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo premija. Ši garbinga premija šiemet skirta mūsų kolegoms Audronei Kosciuškienei ir Justinui Lingiui už TV laidų ciklą „Viltis abipus Atlanto”. Vėliau buvo pristatytas ir pats filmas.

„Šiandien įvyko filmo „Viltis abipus Atlanto” premjera. Manau, kad tai simboliška, kad filmas skirtas Vytautui Gedgaudui pirmą kartą visuomenei rodomas butent jo vaikystės vietoje Mažeikiuose”, – sakė V.Gedgaudo premijos laureatas Justinas Lingys.

Susirinkusieji negailėjo katučių dainoms, kurias atliko profesorius Antanas Kiveris, akomponuojant profesorei Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei ir Juozo Šalkausko skaitomiems eilėraščiams.

Mažeikių krašto muziejuje buvo atidaryta ir V. Gedgaudui skirta paroda „Laiko sūpuoklėse”, kuruojama V. Gedgaudo premijos laureatės Vilniaus universiteto docentės dr. Jolantos Mažylės.

VYTAUTAS GEDGAUDAS
Mūsų skaitytojams norėtųsi plačiau pristatyti Vytautą Gedgaudą, juolab sovietmetyje jis buvo visai nutilimas, apie jį buvo draudžiama kalbėti.
Vytautas Gedgaudas 1922-1930 metais mokėsi Viekšnių progimnazijoje ir Mažeikių gimnazijoje. 1933-1939 metais Kaune redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis”, „Laiko žodis”, „Laikas”, „Telegramos”.

1939-1950 metais gyveno Paryžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą įstojo į Svetimšalių legioną, kovojo prieš vokiečius Afrikoje. 1945-1950 metais slapyvardžiu Vytautas Arūnas rašė politines apžvalgas Čikagos lietuvių dienraščiui „Draugas”. 1946-1948 metais Paryžiaus universitete studijavo literatūrą, Kinematografijos aukštojo mokslo institute – kino režisūrą. Buvo Prancūzijos žurnalistų sąjungos narys ir šios sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojas, taip pat Laisvųjų žurnalistų sąjungos narys, jos valdybos narys.

1950 metais išvyko į JAV. 1950-1954 metais ir 1956-1958 metais Brukline dirbo lietuviškame laikraštyje „Vienybė”. 1954-1956 metais grįžęs į Prancūziją, kūrė dokumentinius filmus.

Nuo 1958 metų vėl gyveno JAV, Klyvlende dirbo lietuviškas laikraštyje „Dirva”, daugiau kaip 20 metų (1968-1991) buvo „Dirvos” redaktorius. 1964-1967 metais Klyvlende ir Čikagoje turėjo meno galerijas, kuriose parodas rengė ir lietuvių dailininkai. Parašė novelių rinkinį „Aistrų kovos” (1935).

2022 – VYTAUTO GEDGAUDO METAI

Nuo 1991 metų V. Gedgaudas buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės narys. 1997 metais jis, siekdamas puoselėti ir skatinti profesionaliąją žurnalistiką, paskyrė asmeninių lėšų fondui, kuris ir tapo pagrindu kasmet skiriamai jo vardo premijai.

Nuo 1997 metų V. Gedgaudo premija yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kasmetinė premija. Ji skiriama žurnalistams už išskirtinius žurnalistikos darbus.

V. Gedgaudas mirė 1999 m. lapkričio 29 d. Klyvlende, Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.Jo vardo premijos reikalais toliau rūpinosi jo žmona Stefanija Gedgaudienė.

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, siekdamos deramai pagerbti V. Gedgaudo darbus atkurtai Lietuvai jo gimimo 110-ųjų metinių proga 2022-uosius paskelbė žurnalisto Vytauto Gedgaudo metais.

Pasak docentės Jolantos Mažylės, V. Gedgaudą galima vadinti žurnalistikos idealistu. „Jis buvo žmogus ne sau, o idėjai. Žurnalistas, rašytojas, redaktorius, likimo ir karo audrų nublokštas gyventi toli nuo Lietuvos, visą savo gyvenimą paskyrė Tėvynei ir savo tėvynainiams. Artimųjų liudijimu, tylus ir ištvermingas savo užmojuose bei darbuose Vytautas Gedgaudas turėjo aiškias gaires ir tikslus savo gyvenime. Tai – pagarba žmogui ir laisvos Tėvynės idėja”, – sakė Jolanta Mažylė.

FLEŠMOBAS „ŠLOVĖ LIETUVAI!

Po oficialaus renginio visi sugužėjo į šalia muziejaus esančią aikštę, kur visi turėjome galimybę bent laikinai pabūti… artistais, o Dainius Radzevičius – šio „spektaklio” režisieriumi.

Buvo smagu pozuoti virš mūsų skraidančiam ir filmuojančiam dronui, buvo darbo ir fotografui Arūnui Sartanavičiui. Tikėkimės, kad flešmobas „Šlovė Lietuvai!” bus pavykęs.

Viešnagę Mažeikiuose baigėme įdomia ekskursija po miestą, kurią vedė Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė” redaktorė Audronė Malukienė.
Ekskursijoje buvo proga nuo visų jai padėkoti už „Santarvės” laikraštyje paskelbtą išplėstinę informaciją „Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – renginys kraštiečiui atminti”, o nuo savęs padėkoti ir už tai, kad į tą patį laikraščio numerį įdėjo mano straipsnį „Viekšniai Lietuvos ir kitų valstybių senuose žemėlapiuose”.

PUSMARŠKONĖ PLECHAVIČIAUS MALŪNE

Atsisveikinę su Mažeikiais, pasukome Sedos miesto link. Sustojome prie seno vandens malūno, čia vadinamo Plechavičiaus malūnu ir patekome į svetingas „Santarvės” laikraščio leidėjo Alvydo Balčiūno ir Sedos bendruomenės moterų rankas.

Buvome pavaišinti čia pat dideliuose katiluose verdama pusmarškone – žemaitiška koše, kurios pagindiniai komponentai yra bulvės ir ruginiai miltai. Košė buvo skalsi…

Buvo gera proga susipažinti ir su senojo malūno istorija. Šia prasidėjus Nepriklausomybės karams buvo įsikūrūsi lietuvių karo komendantūra, čia rinkosi savanoriai ginti Lietuvą. Vėliau malūną nupirko generolo Povilo Plechavičiaus brolis Aleksandras. Dabar sediškiai gražiai saugo Plechavičių atminimą, malūne pradėjo karti jam skirtą muziejų.

Nuotr .pamatyklietuvoje.lt