Dalia BYČIENĖ
Dabar jau garbingo amžiaus buvęs Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjas, prieš tai dirbęs akademinį darbą Kauno medicinos institute, Eliziejus Čepulis juokaudamas save vadina dinozauru pasaulį užklupusio pavojingo COVID-19 ligos eroje. Taip, jis nebegydo, niekas nekviečia į konferencijas. Bet į kraują įaugęs poreikis domėtis, lyginti, vertinti nedingo. Praeityje žinomas infektologas įsitikinęs, kad dabartiniam mokslui šio viruso iki galo nepavyks perkąsti.
„Mūsų visa karta mokytis stojo iš idėjos, iš pašaukimo. Kas norėjo būti gydytoju, mokytoju, mes žinojome mokyklos suole. Tais laikais negalvojome, kiek uždirbsime. Aš rinkausi infektologo specialybę su mintim, jei žinosiu, kaip gydyti maliariją, geltą, meningitą, sulauksiu efekto. Norėjau pajusti moralinę sėkmę. O specialybė buvo labai nedėkinga. Nesakyčiau, kad ji yra dėkinga ir šiais laikais“, – sako gydytojas E.Čepulis.
Neišdilo gydytų pavardės
Dirbant Kauno klinikinėje infekcinėje ligoninėje, E.Čepuliui teko gydyti paskutinius juodlige sirgusius vyrus. Labai sunkūs ligoniai buvo, bet išgelbėti pavyko abu. Vieno pavardę vis dar atsimena.
Atsimena pavardę kėdainiškės, kuriai, važiuojant dviračiu per lauką, į koją įkando barsukas. Baisiose kančiose moteris mirė, niekas negalėjo padėti. O žmogus galėjo padėti pats sau, jei būtų suvokęs, kad sveikas žvėris žmogaus nepuola. Jei moteris po žvėries įkandimo iš karto būtų pasiskiepijusi, būtų išgyvenusi.
Anot E.Čepulio, jo kartos žmonių švietimas apie infekcines ligas, platinamas gyvūnų, buvo menkas. Atsimena, iš Vilkaviškio krašto atvežtą vyrą, sergantį tuliaremija (infekcija, kurią gyvūnai natūraliu būdu gali perduoti žmonėms – aut. past.). Ir pavardę vyro, įtariama, iš tolimų kraštų parsivežusį dizenteriją.
Baisiausios ligos infektologams tuomet buvusios pasiutligės. Nes gydytojai žinojo, kad kenčiančiam negali padėti. Labai siautė hepatitai (kepenų uždegimai). Ligoninės skyriuose beveik visos lovos šia liga sergančiųjų buvo užimtos. Į hepatinę komą patekusį ligonį tik peržegnoti galėjai, jokių priemonių nebuvo. „Ja susirgo vienas klinikos gydytojas. Kolegos iš paskutiniųjų stengėsi jį išgelbėti. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje chirurgai bandė prijungti kiaulės kepenis, kad perfiltruotų kraują. Bet nepadėjo“, – mena gydytojas. Anot infektologo E.Čepulio, ne visi hepatitai ir dabar išgydomi.
Kokios infekcinės ligos prieš keletą dešimtmečių buvo dažniausios, teiraujamės. „Tymai, raudonukė, kokliušas, difterija – ko klausit, tą gausit“, – šypsosi gydytojas. Labai daug meningitų būdavo, tymais daug sirgdavo. Skiepai nuo tymų buvo, bet mažai kas skiepydavosi, kol neįvedė privalomo vaikų skiepijimo. Nuo raupų buvo privalomi skiepai, bet gąsdino po vakcinavimo neretai kildavusios didelės komplikacijos.
Priešą pasitiko sutrikę
Ar nustebino pasaulį užklupusi COVID-19 liga ikišiolinius virusus perkandusį mediką? Vos išgirdome, kad Kinijoje prasidėjo infekcijos protrūkis, su žmona, taip pat gydytoja, suklusome. Kai infekcija plinta taip žaibiškai, reaguoti reikia taip pat žaibiškai. Bet Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) tai ignoravo. Reikėjo iš karto uždaryti sienas, plačiai informuoti pasaulį, su kuo susidūrėme, o ne sakyti, kad nėra tikslo skelbti pandemijos. Vėliau gali tik vėją gaudyti, kas dabar ir vyksta. Tokia reakcija suklaidino ir kitas valstybes. Ir jos stovėjo nuleidusios rankas“, – apgailestavo medikas.
Pasak gydytojo, turint supratimą, kuo tai gali baigtis, stovėti ir laukti negalima. „Mes ir avalynę keitėme, drabužius, kaukes dėvėjome, vengėme susibūrimų. Mums buvo aišku, jog tai yra košmaras. Ir dabar mane stebina, kodėl neprivaloma dėvėti kaukes. Tegul jos padeda 2 procentus, bet vis tiek tai yra priemonė. Ta liga baisi. Jeigu bus toks valdžios požiūris – „rekomenduojama“, leidžiami baliai, festivaliai, antros bangos neišvengsim. Kodėl žmogus negali prisėsti uodegos ir pakentėti kurį laiką. Žinau, kad tai svarbu ekonomikai, bet ir dirbti galima saugantis“, – vertina gydytojas.
Pasak E.Čepulio, išsigelbėjimas yra skiepai, bet reikia nepamiršti, kad virusinei infekcijai imunitetas susidaro labai trumpalaikis. „Dėl ko mes vis sergame gripais? Dėl to, kad šiai infekcijai imunitetas labai neilgalaikis. Jis gali trukti mėnesį, du, o gali ir visai neišsivystyti. Nėra garantijos, kad skiepai kiekvienam padės ir nuo COVID-19.
Domiuosi ta liga ir matau, kaip ji nepaprastai pakenkia plaučius. Alveolės surambėja, sustorėja, pradeda vystytis plaučių fibrozė. Rimtai persirgus šita infekcija, žmogaus gyvenimas susitraukia iki kelerių metų. Keista, kad apie tai medicinos korifėjai nekalba. Tai ne žaidimas, tai kalba apie žmogaus gyvybę“, – perspėjo infektologas.
Pasak E.Čepulio, galiausiai reiktų pripažinti, kad mes tą virusą menkai pažįstame. Tie, kurie teigia, kad jiems viskas kaip ant delno, burbulus pučia. „Mes vaikštome gal nelabai dideliame, bet vis dėlto minų lauke. Tikiu, kad pasaulis šią ligą įveiks, bet aukų bus labai daug“, – teigia E.Čepulis. Gydytojo manymu, vien šia liga žmonijos bėdos nesibaigs. O tam nėra telkiamos profesionalų pajėgos, nekuriami efektyvūs nauji vaistai. Anot mediko, medicinos technologijos pas mus gerai išvystytos, bet nėra specialistų, kas įvertintų jų duomenis. Dėl COVID-19 pandemijos kol kas niekas nebepadės, o dėl ateities ligų – galėtų.
Tai, kad valdžia tikrai yra įtakojama „ligonio be smegenų (tiksliau nelabai mąstančio piliečio) reakcijos liūdnoka, bet tai natūralu bet kokiai valdžiai. Tačiau tokį žmogų ir ne tik šiuo atveju formuoja žiniasklaida. „Visuomeninė” taip pat. Gaila, bet apie jos atsakomybę rimtai nekalbama.
Lietuvos valdžios reakcija yra peraugusi į ligonio be smegenų reakciją. Manau, kad proto, vis tik, nevertėtų prarasti, t.y. neperlenkti lazdos.