2025-01-11, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Meloni: „Pavojus demokratijai kelia Sorosas, o ne Muskas“

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni per metinę spaudos konferenciją Romoje. Alberto Pizzoli / AFP

Zoltán Kottász

Konservatyvioji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni užsitraukė kritikų nemalonę dėl teiginių, kad jos vyriausybė pasidavė užsienio kišimuisi, ir pabrėžė, kad pavojų demokratijai kelia George’as Sorosas, o ne Elonas Muskas.

Ketvirtadienį, sausio 9 d., spaudos konferencijoje premjerė atsakinėjo į klausimus, kai buvo paliesta Elono Musko pareiškimų apie Europos politiką tema.

Verslininkas E. Muskas, socialinės žiniasklaidos platformos X savininkas, kosmoso bendrovės „SpaceX“ ir automobilių gamybos įmonės „Tesla“ generalinis direktorius, pastaraisiais mėnesiais nevengė pareikšti, kad remia konservatyvius, patriotiškus Europos politikus ir partijas, ir peikė kairiųjų vyriausybes Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

Europos pareigūnai grasino jam bausmėmis ir baudomis už tai, kad jis atsisakė cenzūruoti laisvą žodį savo X platformoje, ir kritikavo jį už tai, kad jis surengė pokalbį su dešiniosios Vokietijos opozicinės AfD lydere Alice Weidel.

„Ar problema ta, kad Elonas Muskas yra įtakingas ir turtingas, ar ta, kad jis nėra kairiųjų pažiūrų?“ – kvestionavo Meloni, kuri taip pat buvo puolama kairiojo isteblišmento, dažnai vadinama „fašiste“ vien dėl to, kad vykdo konservatyvią darbotvarkę.

Ji atmetė prielaidą, kad E. Musko komentarai apie X yra „pavojingas kišimasis“.

Problema yra ta, kad turtingi žmonės savo ištekliais finansuoja partijas, asociacijas ir politinius veikėjus visame pasaulyje, siekdami daryti įtaką nacionalinių valstybių politiniams sprendimams. Tai nėra tai, ką daro Muskas. Taip elgiasi, pavyzdžiui, Džordžas Sorošas.

Nors E. Muskas tik naudojosi savo teise į žodžio laisvę, sakė J. Meloni, įtakingi kairieji žmonės, įskaitant milijardierių Džordžą Sorošą, kišosi į nacionalinių valstybių politinius reikalus. „Ir taip, manau, kad tai yra pavojingas kišimasis į nacionalinių valstybių reikalus ir jų suverenitetą“, – sakė ji.

Vengrijoje gimęs G. Sorosas iš tiesų bandė daryti įtaką daugelio Europos šalių, taip pat Jungtinių Valstijų politiniam gyvenimui. Savo Atviros visuomenės fondo lėšomis jis skyrė pinigų kairiosioms organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, siekdamas užtikrinti, kad būtų išrinktos liberalių pažiūrų vyriausybės, teisėjai ir prokurorai. Konservatyvūs Vidurio Europos ir Izraelio politikai, taip pat išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasmerkė jo machinacijas.

Meloni taip pat paneigė pranešimus, kad ji ėmė pinigus iš Elono Musko, „kitaip nei tie, kurie ėmė juos iš Soroso“.

Jos komentarai pasirodė tuo metu, kai jos vyriausybė svarsto galimą sutartį, kuria būtų remiamasi „Starlink“, Musko „SpaceX“ verslo dalimi. Kosminė telekomunikacijų sistema užtikrintų saugų vyriausybės, Italijos diplomatų ir gynybos pareigūnų, dirbančių jautriose Viduržemio jūros regiono teritorijose, ryšį.

Užsienio investicijas vertinu per vieną prizmę – nacionalinio intereso prizmę, o ne tų, kurie gali investuoti, draugystę ar politines idėjas“, – pabrėžė Meloni.

Kalbėdamas apie užsienio kišimąsi, Italijos dienraštis „Il Giornale“ priminė, kad per praėjusią Italijos rinkimų kampaniją Vokietijos kancleris Olafas Scholzas viešai parėmė Enrico Lettą į ministrus pirmininkus, o Vokietijos socialdemokratų generalinis sekretorius Larsas Klingbeilas pareiškė: „Meloni postfašistai nuvestų Italiją klaidingu keliu“.

Zoltán Kottász yra europeanconservative.com žurnalistas, dirbantis Budapešte. Jis daug metų dirbo žurnalistu ir Vengrijos dienraščio „Magyar Nemzet“ užsienio skyriaus redaktoriumi. Daugiausia dėmesio skiria Europos politikai.

europeanconservative.com

1 KOMENTARAS

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Captcha verification failed!
Captcha vartotojo balas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penkiasdešimt trečioji (sausio 11) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos agresoriaus teritorijoje surengė smūgių seriją dronų spiečiais. Smūgių mastą leidžia įvertinti rusų teiginys,...

Teresė Kezienė. APIE TIESĄ IR PRABUDIMĄ

Būna įdomių atsitiktinumų. Vienas man nutiko prieš dvejus, gal trejus metus. Lukiškių aikštėje grupelė žmonių giedojo Lietuvos himną. Nors...

Edmundas Paškauskas. Visata po Didžiojo Sprogimo: intelektų margumynas ir humanistika (I)

Priešistorė 1. Visatą valdantys elgsenos dėsningumai Visatos istorija stebina ir žavi savo nepaprastu dinamiškumu bei sudėtingumu. Nuo pat Didžiojo Sprogimo Visata...

Jonas Ivoška. Kodėl mūsų politikai nenori tobulinti savo valstybės modelio?

Informacijos šaltinių įvairovė išryškina ne tik demografinės situacijos Lietuvoje apgailėtinumą, bet padeda aptikti ir kitų gyvenimo sričių „klampiąsias“...