Prancūzijos valdžios institucijos tvirtina, kad Marine Le Pen apkaltinamasis nuosprendis, dėl kurio Nacionalinio ralio (RN) lyderė neteko teisės kandidatuoti Prancūzijos prezidento rinkimuose, nėra politinis. Anot jų, tai tiesiog „neutralaus teisinės valstybės veikimo“ ir „teismų sistemos nepriklausomybės“ pavyzdys o ne karas prieš demokratiją.
Tikrai? Keista, kad tariamai „nepriklausomi“ teisėjai ir pareigūnai visoje Europoje ir Amerikoje priima stulbinamai panašius sprendimus, nukreiptus prieš dešiniuosius politikus.
Tai primena ne tiek nepriklausomą teismų sistemą ar teisinę valstybę, kiek koordinuotą globalistinio establišmento pastangą naudoti teismus kaip politinį ginklą prieš augantį nacionalinį populizmą.
Šioje situacijoje didžiausias sukčiavimas – ne tariamas ES lėšų pasisavinimas, o liberaliojo elito veidmainiškas teiginys, kad jis gina demokratiją, tuo pat metu atimdamas iš žmonių teisę balsuoti už pasirinktus kandidatus.
Vienintelis dalykas, nuo kurio šie nerinkti teisėjai iš tiesų yra „nepriklausomi“, – tai bet kokia demokratinė atsakomybė. Jų politizuota „teisinės valstybės“ versija yra tiesiog demokratinės valdžios neigimas.
Šiandien jau akivaizdu: Vakarų establišmentas, prisidengęs teise, vykdo politinį karą prieš liaudies demokratiją. Parodomasis Marine Le Pen teismo procesas rodo, kad šis antidemokratinis žygis dabar vykdomas atvirai. Atėjo metas kiekvienam pasirinkti, kurioje barikadų pusėje jis stovi.
Ir tam nereikia būti nei teisės ekspertu, nei sąmokslo teoretiku – akivaizdu, kad egzistuoja tendencija: visose Vakarų šalyse dešiniųjų nacionalinių jėgų atžvilgiu priimami politinio pobūdžio teismo sprendimai.
Štai ir dabar – Prancūzijos teisėjai ką tik nuteisė M. Le Pen, taip eliminuodami ją iš 2027 m. prezidento rinkimų, kuriuose ji aiškiai pirmavo apklausose.
Žinoma, mums bus sakoma, kad šis sprendimas visiškai nesusijęs su Rumunijos atveju, kai po to, kai dešinysis nacionalistas Călinas Georgescu laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą, rinkimai buvo anuliuoti, o jam uždrausta dalyvauti pakartotinai.
Šiuos Rumunijos sprendimus patvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas – institucija, kuri, kaip žinia, taip pat yra „nepriklausoma“ nuo rinkėjų valios visoje Europoje.
Panašiai, esą visiškai atsitiktinai, nieko bendro neturi ir įvykiai Vokietijoje, kur teismo sprendimu „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) buvo pripažinta ekstremistine partija. Po to kitos partijos ėmė raginti ją visiškai uždrausti – nepaisant to, kad AfD remia milijonai rinkėjų ir ji pirmauja kai kuriose apklausose.
Tokių pavyzdžių vis daugėja – Italijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, o ES teismai toliau taikosi į demokratiniu būdu išrinktą Vengrijos vyriausybę, lyg tai būtų didžiausias nusikalstamas susivienijimas Europoje.
Net už ES ribų – Jungtinėje Karalystėje – leiboristų vyriausybė, vadovaujama buvusio generalinio prokuroro Keiro Starmerio, atšaukė vietos rinkimus keliuose Anglijos regionuose, atimdama balsavimo teisę iš daugiau nei penkių milijonų žmonių. Oficialiai tai esą techninis sprendimas dėl administracinės reformos. Bet tik sutapimas, kad šiuose regionuose turėjo laimėti Nigelo Farage’o vadovaujama Reformų partija.
O kitoje Atlanto pusėje Donaldui Trumpui teko atlaikyti daugybę teismo procesų, kuriais siekta jį pašalinti iš politinės kovos. Net po pergalės prezidento rinkimuose, jo siūlomas reformas – nuo USAID išlaidų mažinimo iki federalinio biudžeto mažinimo – stabdo politizuoti, liberalūs apygardų teisėjai. Jie, regis, tiki, kad turi daugiau teisės valdyti šalį nei prezidentas, kurį išrinko 77 milijonai amerikiečių.
Vadinkite mane senamadišku ciniku, bet man sunku patikėti, kad visa tai – tik atsitiktinumų grandinė. Jei tai atrodo, skamba ir veikia kaip politinė teisinė kampanija prieš populistus Vakaruose – beveik neabejotina, kad taip ir yra.
Konservatoriai tradiciškai rėmė teisinę valstybę kaip stabilios visuomenės garantą. Tačiau dabar reikia pripažinti: „teisinė valstybė“, kuria remiasi šiuolaikinės valdžios institucijos, jau nebe reiškia tai, ką reiškė anksčiau. Tai – politizuotų teismų sistema, tarnaujanti globalistinio elito interesams.
Vakarų elitas slėpiasi už teismų – karas prieš demokratiją tampa atviras
Savo ruožtu išsekęs senasis Vakarų politinis elitas, praradęs autoritetą ir visuomenės paramą, slepiasi už „teisinės valstybės“ ir teismų institucijų didybės. Baimindamiesi rinkėjų valios ir nesugebėdami kovoti su kylančiu populistų maištu, jie imasi desperatiško žingsnio – siekia uždrausti opoziciją.
Šie teisėjai jau seniai nebėra „aukščiau politikos“. Šiandien stebime, kaip politika kaip niekad anksčiau perkeliama į teismų sales, ir kaip per teisinius sprendimus iš demokratinės diskusijos lauko pašalinamos svarbiausios politinės kovos.
Ką iš tikrųjų reiškia Vakarų demokratija, jei rinkėjams neleidžiama laisvai rinktis kandidatų, o išrinktiesiems – įgyvendinti rinkėjams duotų pažadų?
Kaip esu rašęs portale europeanconservative.com, šie klausimai mus sugrąžina prie demokratijos ištakų – senovės Atėnų supratimo apie „demos“ (liaudis) ir „kratos“ (valdžia) sąjungą. Oligarchijos tikslas visais laikais buvo išskirti šiuos du elementus, kad išlaikytų savo valdžios monopolį. Didėjanti valdžios (kratos) koncentracija teismuose šiandien yra ryškiausias šiuolaikinio Vakarų elito antidemokratinių instinktų pavyzdys.
Tokie skandalingi išpuoliai kaip Marine Le Pen parodomasis teismo procesas gali duoti atvirkštinį efektą – dar labiau paskatinti paramos nacionaliniams populistams augimą. Žmonėms nepatinka, kai jiems sakoma, už ką jie gali arba negali balsuoti. Populistų maištas prieš senąją tvarką negali būti sustabdytas vienu teisėjo plunksnos brūkštelėjimu. Tačiau dar pamatysime, kiek toli yra pasirengęs nueiti establišmentas, kad išsaugotų savo valdžią.
Atėjo metas visiems, kurie nori dalyvauti laisvos Europos kūrime, užimti aiškią poziciją ir visiškai palaikyti šį populistinį maištą. Demokratija vis dar yra mūsų vienintelė viltis mesti iššūkį globalistiniam elitui, perėmusiam kontrolę Vakarų institucijose – nuo teismų iki universitetų.
Statymai dideli. Kaip šią savaitę kitame europeanconservative.com straipsnyje rašo Frankas Furedi, Vakarai išgyvena gilėjančią krizę – sena pasaulio tvarka byra. Atėjo metas apsispręsti: už ką mes pasisakome ir ką esame pasiryžę ginti? Pamatinių demokratijos principų – liaudies suvereniteto, žodžio laisvės, rinkimų teisės – atkūrimas ir gynimas bus esminis žingsnis į saugią ateitį.
Todėl, kai susiduria valstybiniai ar ES teismai ir nacionaliniai populistiniai politikai, turime kalbėti aiškiai ir be išlygų: „Je suis Marine“, „Donaldas“, „Viktoras“ ar bet kuris kitas, kuris atsiduria teisinėje ugnies linijoje. Karas dėl Vakarų demokratijos tapo tikras. Jokio pasitraukimo.
Mickas Hume’as – portalo europeanconservative.com vyriausiasis redaktorius. Jis yra britų žurnalistas, redaktorius ir rašytojas, bendradarbiaujantis su leidiniais Spiked, The Daily Mail ir The Sun.
europeanconservative.com
