Mickas Hume’as. Daugiau nei Trumpas prieš Zelenskį: naujoji nacionalinės valstybės era

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčas paskatino visuomenę susiskirstyti į dvi stovyklas. Europoje daugelis jį interpretavo kaip dar vieną įrodymą, kad D. Trumpas yra lyg Hitlerio klonas ar V. Putino marionetė. Tuo tarpu Amerikoje kai kurie matė V. Zelenskį kaip nedėkingą diktatorių, kurio rimtai vertinti neverta.

Tačiau nei viena iš šių karikatūrų neatspindi tikrovės. Svarbiausia, kad pernelyg didelis dėmesys prezidentų asmenybėms užgožia platesnį kontekstą.

Baltuosiuose rūmuose kilęs žodžių karas nebuvo vien apie Ukrainos kovą su Rusija ar JAV strateginius interesus Rytų Europoje. Jis tapo dramatišku ženklu, kad senoji pasaulio tvarka pasiekė savo pabaigą.

Viešai laužydamas diplomatinius standartus, D. Trumpas parodė tiek sąjungininkams, tiek priešininkams, kad nusistovėjusios tarptautinės taisyklės ir konvencijos nebeturi galios. Klausimas – kas bus toliau?

Per 35 metus nuo Šaltojo karo pabaigos Vakarų ekspertai ir politinis elitas skelbė, kad globalistinė pasaulio tvarka žymi istorijos pabaigą: didžiųjų konfliktų ir nacionalinio suvereniteto svarbos sumenkimą.

Buvo teigiama, kad pasaulį sklandžiai valdys technokratai viršnacionalinėse institucijose – nuo Jungtinių Tautų, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio sveikatos organizacijos iki Europos Sąjungos, ypač Europos Komisijos. Mums aiškinta, kad šie globalistai geriausiai supranta, ko reikia visuomenei, tad žmonėms belieka pasyviai priimti jų sprendimus.

Tačiau pastarąjį dešimtmetį vis akivaizdžiau matome atotrūkį tarp globalistinių teiginių ir realaus pasaulio. JAV vadovaujama vienpoliarinė sistema patiria iššūkių dėl Kinijos, Indijos ir Rusijos iškilimo bei regioninių blokų stiprėjimo.

Dar svarbiau – nacionalinė valstybė vėl tapo pagrindine veikėja tarptautinėje arenoje. Europoje ir visame pasaulyje įsitvirtina nacionalinio populizmo partijos, kurios meta iššūkį globalistiniam elitui, reikalaudamos, kad piliečių interesai būtų atstovaujami.

D. Trumpo ir V. Zelenskio konfliktas tapo simboliniu ženklu, kad globalistinė pasaulio tvarka byra.

Naujas nacionalizmo amžius

Žurnalas Foreign Affairs neseniai paskelbė straipsnį Pasaulis, kurio nori Trumpas (The World Trump Wants), analizuojantį Amerikos galią naujame nacionalizmo amžiuje. Akivaizdu, kad įžengiame į erą, kai nacionalinės valstybės turės pačios rūpintis savo suverenitetu ir gynyba. Problema ta, kad daugelis Vakarų lyderių netiki savo valstybių ateitimi.

Globalistinis elitas ilgus metus tvirtino, kad nacionalinis suverenitetas ir demokratija – atgyvenusios idėjos. Po 2016 m. „Brexit“ referendumo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris net pareiškė, kad nacionalinės sienos yra „blogiausias politikų išradimas“. Nuo tada Vakarų politinis elitas dar labiau stengėsi sumenkinti nacionalinę tapatybę ir istoriją.

Tačiau 2022 m. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos lyderiai staiga prisiminė nacionalinio suvereniteto svarbą. Vis dėlto daugelis jų ir toliau laikosi įsikibę senosios viršnacionalinės sistemos, o ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ragina stiprinti centralizuotą gynybos politiką.

Kaip pastebi nacionalinio konservatizmo šalininkai, globalistai, nesugebantys apsaugoti savo pačių valstybių sienų, negali patikimai ginti ir Ukrainos sienų. Didelės kalbos – tušti žodžiai. Tikėjimas nacionaliniu suverenitetu negali būti laikinas ar priklausomas nuo aplinkybių.

Europos elitas prieš istorinius pokyčius

Už globalistų retorikos slypi gilus nepasitikėjimas suverenitetu ir demokratija. D. Trumpo politika sutrikdė jų įprastą tvarką, todėl jie laiko jį populizmo problema. Juk jis buvo išrinktas tam, kad sugriautų senąją sistemą.

Šis mąstymas verčia centristines Europos partijas jungtis į antidemokratines koalicijas Vokietijoje ir kitur, siekiant sustabdyti „kraštutinių dešiniųjų“ populistus. Tačiau joks dirbtinis susitarimas negali sustabdyti istorijos tėkmės.

Pastaroji Europos lyderių nuotrauka, kurioje jie demonstruoja tariamą ryžtą dėl Ukrainos, priminė ne strateginį susitelkimą, o žlugusios epochos laidotuves – išskyrus Italijos premjerę Giorgią Meloni, kuri atstovauja naujajai politikos bangai.

Pasaulis keičiasi, ir tie, kurie atsisako tai pripažinti, greitai taps istorija.

Jei žengiame į „naująjį nacionalizmo amžių“, mums reikės nacionalinių lyderių, gebančių įkvėpti savo žmones ginti suverenitetą ir demokratiją. Tai kur kas daugiau nei klausimas, ar reikia skirti daugiau lėšų gynybai. Reikia politinės valios ir ryžto suteikti patriotizmui aiškią prasmę.

Dar reikia nuveikti daug. Ilgus metus vykdyta indoktrinacija ir nesėkmingi globalistų kariniai nuotykiai stipriai paveikė visą kartą. Kaip pastebi mūsų apžvalgininkas Rodas Dreheris, visoje Europoje atliktos apklausos rodo, kad daugelis jaunų žmonių šiandien nenorėtų kovoti už savo šalies gynybą. Galbūt tikra krizė galėtų pakeisti šias nuostatas, kaip nutiko Izraelyje po spalio 7 d. islamistų pogromo. Tačiau kas nori laukti katastrofos ir rizikuoti?

Tikroji Europos viltis tebėra žmonės – daugelis jų jau parodė, kad jiems gana stebėti, kaip jų tradicijos ir gyvenimo būdas nyksta dėl valdovų, gyvenančių kitame pasaulyje. Dabar mūsų užduotis – daryti viską, kas įmanoma, kad paskatintume nacionalinį populistų sukilimą.

Gyvename įdomiais, nestabiliais ir pavojingais laikais. Prezidentas D. Trumpas įrodė, kad senosios politinės prielaidos nebegalioja. Negalime palikti mūsų suvereniteto ir demokratijos ateities žlugusių globalistų technokratų rankose.

Mickas Hume’as yra europeanconservative.com vyriausiasis redaktorius. Anglų žurnalistas, redaktorius ir rašytojas, šiuo metu taip pat bendradarbiauja su Spiked, The Daily Mail ir The Sun.

europeanconservative.com