Vidaus reikalų ministrė Nensė Fėzer (Nancy Faeser) pažadėjo „remiantis visa įstatymo apimtimi“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie užpuolė skubią pagalbą teikiančius darbuotojus, tačiau nė vienas iš užpuolikų neužsitarnavo termino už grotų.
Buvo padeginėjami skubios pagalbos tarnybų automobiliai, šaudyta į policiją, o vyrai su kapišonais mėtė fejerverkus į ugniagesius.
Praėjusiais metais Naujųjų metų šventimas Berlyne virto chaosu, nes buvo padeginėjami skubios pagalbos tarnybų automobiliai, šaudyta į policiją, o vyrai su kapišonais mėtė fejerverkus į ugniagesius, bandžiusius užgesinti liepsnas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir gatvių šiukšliadėžėse.
Vokietijos sostinėje gruodžio 31 d. policija iš viso pranešė apie 3 943 incidentus, kurių metu nukentėjo 15 ugniagesių ir 47 policijos pareigūnai.
Iš viso buvo suimti 145 asmenys, iš kurių tik 45 įtariamieji turėjo Vokietijos pilietybę. Kai kurie iš jų galėjo būti dvigubą pilietybę turintys migrantai. Pateikiant nusikalstamumo statistiką Vokietijoje tokia taktika naudojama dažnai, taip norima sumenkinti neproporcingai didelį migrantų nusikalstamumą.
Vokietijos bulvarinio laikraščio Bild duomenimis, nė vienam tą naktį suimtam įtariamajam nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė.
Iš prokuratūros gauti statistiniai duomenys rodo, kad dėl Naujųjų metų išvakarėse kilusių neramumų iškelta 151 byla: 89 bylose įtariamasis buvo žinomas, o likusiose – nežinomas.
Pareikšti kaltinimai daugiausia buvo susiję su nusikalstama žala, padegimu, kūno sužalojimu, pažeidimais, susijusiais su ginklais ir sprogmenimis, bei fiziniais išpuoliais prieš pareigūnus.
Pasak Bild, iš viso 91 byla buvo pažymėta kaip „galutinai nutraukta“, t. y. procesas buvo nutrauktas, nes nepavyko nustatyti įtariamojo arba jis pasislėpė.
15 atvejų tebevyksta teisminiai procesai, o 13 atvejų tyrimas dar nebaigtas.
Tuo tarpu galutiniai nuosprendžiai buvo priimti 26 bylose, tačiau nė vienoje iš jų nebuvo paskirta neatidėliotina laisvės atėmimo bausmė.
Asmenys, kurių bylos buvo baigtos nagrinėti teisme, buvo išteisinti arba jiems buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas atidėtas, lygtinės bausmės jaunimui su bandomuoju laikotarpiu, paskirtos baudos, duotas paskutinis įspėjimas arba įpareigojimas mokytis.
Suėmimo metu Vokietijos federalinė Vidaus reikalų ministrė Nensė Fėzer patikino Vokietijos visuomenę, kad asmenys, užpuolę skubios pagalbos tarnybų darbuotojus, bus „nubausti remiantis visa įstatymo apimtimi“.
Nors Fėzer atsisakė susieti šiuos įvykius su masine migracija, keletas politikų atkreipė dėmesį į šių dviejų reiškinių ryšį.
Valdančiosios Socialdemokratų partijos (SPD) Vidaus reikalų senatorius Andis Grotė (Andy Grote) sutiko, kad „migracijos kilmės klausimas čia yra svarbus“, ir paragino imtis griežtų baudžiamųjų priemonių prieš tuos, kurie nusitaikė į skubios pagalbos tarnybų darbuotojus.
„Tai pats bjauriausias dalykas, kokį tik galite įsivaizduoti – pulti tuos, kurie nori padėti kitiems“, – pridūrė jis.
CDU parlamentinės frakcijos vadovo pavaduotojas Jensas Španas (Jens Spahn) buvo tiesmukesnis, sakydamas, kad dėl neišpasakytų smurtinių veiksmų reikia kaltinti „nereguliuojamą migraciją, nesėkmingą integraciją ir pagarbos valstybei stoką“.
Šaltinis: Remix News
Oi laukiam laukiam laukiam „Eisenhelm” atvyktų,
Kad mūsų Lietuvą nuo priešų apgintų.