Irena BABKAUSKIENĖ
Rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su Asociacijos „Talka – kalbai ir tautai” nariu, verslininku Mindaugu Karaliumi.
– Prieš 7 metus inicijavote ir finansavote vardyno „Rinkis vardą lietuvišką” leidimą, kuriame pateikiami baltiškos kilmės, taip pat naujieji lietuvių vardai. Tuomet sakėte, kad, žiūrint į populiariausių vardų dešimtukus, kur tik vienas kitas vardas – lietuviškas, akivaizdu, jog mums trūksta pasididžiavimo savo lietuviškomis šaknimis. Kaip apibūdintumėte šiandieninę vardų pasirinkimo tendenciją?
– Deja, ta tendencija nepasikeitė. Nežiūrėjau, koks buvo praėjusių metų mergaičių, berniukų vardų dešimtukas, bet pastaraisiais metais iš dešimties populiariausių mergaičių vardų, tik 4 ar 5 būdavo lietuviški, o berniukų – iš dešimties vardų esu užtikęs tik vieną.
Visai neseniai išgirdau, kad Danijoje negalima parinkti vaikui bet kokio vardo – jis turi būti pasirinktas iš sudaryto vardyno, kuriame yra 7 tūkstančiai Danijoje vartojamų vardų.
Noriu pakviesti lietuvius būti lietuviais, nors šiais laikais reikia drąsos būti lietuviu. Dabartinėje Lietuvoje tautinė savimonė nėra ugdoma, ir tai yra didelis nuostolis tiek lietuvių tautai, tiek Lietuvos valstybei. Nes Lietuva yra vienintelė vieta, kur mes, lietuvių tauta, esame savo namuose.
– Ar jūsų vardas Mindaugas turi kokią atsiradimo istoriją?
– Mūsų šeimoje Lietuva ir lietuvybė buvo už viską svarbesnė. Mano tėvai gimę Pirmoje Lietuvos respublikoje, toje 1918 metais nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje, kurioje buvo ugdoma tautinė dvasia. Tuo metu ir pasipylė lietuviški vardai, nes iki to laiko dažniausiai vaikams būdavo duodami šventųjų vardai, kurie yra žydiški. Pirmojoje Lietuvoje ir atėjo ta tautiškumo banga bei suvokimas, kad iš tikrųjų mes viską turime, ne tik šaknis – turime ir savo istoriją, ir darbus padarytus, ir savo žemę, kalbą. Tačiau dabar vis bandome visa tai sumenkinti, nors turime puikiausią suomių, estų, latvių tautinės savimonės pavyzdį.
– Turite omeny latvius, kurie į savo sudarytus „Išsilavinimo standartus”, kur surašyta, ką turi žinoti ir mokėti vidurinę mokyklą baigęs jaunuolis, yra įrašę privalomą tuzino liaudies dainų mokėjimą?
– Jie taip pat yra nusprendę, kad palaipsniui pereis prie dėstymo latvių kalba visose mokyklose. Ir estai ruošiasi tą patį daryti. Tik Lietuvos politika yra visiškai neaiški, todėl lietuvių tauta faktiškai nežino, ar Lietuva yra jos namai.
Savimonės ugdymas yra labai svarbus, tačiau tiek keistų sprendimų yra priimta. Pavyzdžiui, už Lietuvos biudžeto pinigus transliuoti 5 lenkiškas TV programas. Kokia čia yra politika daroma?
Vardų klausimas yra tik dalis žmogaus savivokos. Bet dabar ir asmenvardžius oficialiuose dokumentuose Lietuvoje leista rašyti kitų valstybių kalbomis. Nė viena valstybė pasaulyje to nedaro – save gerbiančios valstybės dokumentas išduodamas, ir asmens vardas turi būti užrašytas valstybine kalba.
Iš tikrųjų kalba, ypač valstybinė, yra svarbus valstybės kūrimo įrankis – su kalba ugdoma piliečių savimonė. Jeigu atsisakai valstybinės kalbos politikos, arba ją susiaurini, sumenkini jos vartojimą, faktiškai ardai valstybę, jos pamatus. Juk dabartinė visa Europa yra padalinta daugmaž kalbiniu pagrindu, ne imperiniu.
– Lietuvai itin simbolinis Mindaugo vardas, populiarumo viršūnėje buvęs Sąjūdžio laikais ir pirmaisiais Nepriklausomybės atkūrimo metais, dabar jaunoms šeimoms nebėra patrauklus – per metus šiuo vardu pavadinami vos 25 naujagimiai. Ar kiekvienas laikmetis turi savo vardus, kuriems įtakos turi istorinės aplinkybės?
– Manau, didžiausią įtaką turi valstybės politika. Nes jei pažiūrėtumėte į LRT, kokį nors „Delfi” ar kitą „oficiozą”, pamatysime, jog ten apie lietuvių tautą beveik nekalbama. Tai kaip tada gali atsirasti ir būti populiarūs lietuviški vardai? Lietuvoje turime kosmopolitinę žiniasklaidą, dalis kurios priklauso nelietuviams, ir turime LRT, kuri valstybės dotuojama, tačiau proteguoja lietuvių tautos menkinimą, blokuoja lietuvių tautinės pasaulėžiūros raidą. Todėl negalima tikėtis iš žmonių, kad jie vertintų tai, kas yra lietuviška.
– LRT dabar ragina viso pasaulio lietuvius vienybės vardan liepos 6-ąją, Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, kartu sugiedoti „Tautišką giesmę”. Ką manote apie vienybę Lietuvoje?
– Tai graži iniciatyva. Tačiau tą tautiškumą LRT prisimena kartą metuose, nors tai turėtų būti nuolat daroma ir būtų transliuojama pagrindinė žinia, kad Lietuva yra lietuvių tautos namai.
– Bet net ir tą vienintelį kartą metuose LRT bruka kosmopolitinę idėją, kad lietuvių namai, tai yra Lietuva, yra ten, kur yra lietuvių.
– Tai iš tikrųjų ir yra didžioji apgavystė, kitaip ir nepavadinsi. Pavyzdžiui, Izraelio Konstitucijoje yra aiškiai parašyta – žydų tautos namai yra Izraelis, nes tai vienintelė vieta, kur jie gali būti saugūs ir ramūs. Kaip ir Lietuva lietuviams.
