Šitą WSJ redakcijos nuomonę aš pateiksiu pilnoje formoje, be jokių papildomų komentarų nuo savęs.
Na, gal išskyrus vieną mažytį pastebėjimą, kad galima pasidžiaugti eiline už Atlanto sugrįžusio sveiko proto pergale, bet karti tiesa yra tokia, kad šitoje Atlanto pusėje bepročiai toliau bepročiaus, ir mums nuo amerikiečių sėkmės bus tik blogiau…
———————————————————
„Kartkartėmis Donaldas Trampas pasako ką nors, kas šokiruoja Vašingtoną savo tiesos tikrumu. Taip buvo ir praėjusią savaitę per diskursyvią spaudos konferenciją, kai jis pastebėjo, kad vėjo energetika be subsidijų nėra ekonomiška.
Vėjo jėgainės „veikia tik tada, kai gaunate subsidijas“, – svarstė D. Trampas. „Vieninteliai žmonės, kurie jų nori, yra tie, kurie turtėja iš vėjo malūnų, gaudami didžiules subsidijas iš JAV vyriausybės. Ir tai yra brangiausia energija. Ji daugybę kartų brangesnė už švarias gamtines dujas… Jūs nenorite energijos, kuriai reikia subsidijų.“
Žiniasklaidos faktų tikrintojai puolė ir paskelbė, kad vėjo energija yra vienas pigiausių ir sparčiausiai augančių energijos šaltinių. Tačiau taip yra tik dėl gausių subsidijų, kurios buvo sušvelnintos Infliacijos mažinimo įstatymu. Federalinės mokesčių lengvatos gali padengti 50 proc. jūros vėjo jėgainių parko statybos išlaidų ir daugiau kaip 80 proc. sausumos vėjo jėgainių parko statybos išlaidų.
Net Baideno Energetikos departamentas 2023 m. ataskaitoje apskaičiavo, kad naujų sausumos vėjo jėgainių energija, skaičiuojant vienai megavatvalandei, kainuoja brangiau nei dujomis kūrenamų elektrinių energija, jei neskaičiuosime subsidijų. Vėjo jėgainės, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, yra maždaug 25 proc. pigesnės. Kita vertus, jūros vėjo jėgainės kainuoja du-tris kartus brangiau nei dujų jėgainės, net ir su subsidijomis.
Šiuose skaičiavimuose visų pirma neatsižvelgiama į vėjo energijos gamybos palaikymo sąnaudas. Vadinamųjų pikinių elektrinių ir akumuliatorių energija kainuoja tris-keturis kartus brangiau nei bazinės apkrovos generatorių energija. Kur kas pigiau visą parą eksploatuoti dujų, anglies ir branduolines elektrines, nei tam tikrą laiką naudoti vėjo (ir saulės) energiją, o po to ją palaikyti kitomis energijos rūšimis.
Bet kokiu atveju dėl didėjančių palūkanų normų ir infliacijos jūros vėjo jėgainės tapo ekonomiškai nenaudingos net ir gaunant dideles subsidijas, todėl kūrėjai atšaukia projektus ir maldauja didesnių subsidijų. 2023 m. „Orsted“ paskelbė apie 4 mlrd. JAV dolerių vertės nurašymą po to, kai atsisakė dviejų projektų prie Naujojo Džersio pakrantės.
Realybė tokia, kad dauguma vėjo jėgainių projektų nebūtų pastatyti be federalinių subsidijų ir valstybinių atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo įgaliojimų. Vėjo energijos gamybos mokesčių kreditas buvo nustatytas 1992 m., siekiant paskatinti „kūdikių“ pramonę, tačiau respublikonai iš tokių vėjo valstijų kaip Ajova, Kanzasas ir Vajomingas prisijungė prie demokratų, kad pratęstų jo galiojimą kiekvieną kartą, kai tik artėjo prie pabaigos.
Demokratai pasinaudojo biudžeto derinimo triuku, kad užtikrintų, jog vėjo ir saulės energijos mokesčių lengvatos niekada nepasibaigtų, nes jos nustos galioti, kai JAV išmetamųjų teršalų kiekis sumažės 75 proc., palyginti su 2022 m. lygiu. Tačiau pagal Energetikos departamento prognozes tai įvyks ne anksčiau kaip 2050 m. – jei apskritai įvyks. Galbūt respublikonai, pratęsdami 2017 m. mokesčių sumažinimą, turėtų taikyti tą patį miglotą saulėlydį.
Džiugu, kad D. Trampas sako, jog nori nutraukti atsinaujinančiųjų išteklių subsidijavimą, o tai sumažintų elektros energijos rinkos iškraipymus, dėl kurių didėja elektros energijos tarifai. Galbūt jam pavyks įtikinti respublikonus iš vėjo valstybių, kad po 33 metų subsidijavimo vėjo energetika turėtų būti savarankiška.
Kodėl JAV teikia gerovę turtingiems vėjo jėgainių kūrėjams, kai dujų jėgainėms mokesčių mokėtojų pinigų nereikia?“
O apie Grenlandiją ir apie teisėtas Rusijos ambicijas ir paveldą irgi gerai kalba, kaip kažkada Viniukas, a?