Ministerija stumia brokuotą įstatymą

Justina Gafurova

Aplinkos ministerijos stumiamas naujas daugiabučių namų įstatymo projektas kliūna ne tik bendrijų pirmininkams, bet ir valstybinėms institucijoms. Nors skelbiama, kad projektas turi korupcinių požymių, jo autoriai trauktis neketina. O daugiabučių pirmininkai įtaria, jog už atkaklios kovos stovi interesai ir siekis sugriauti Lietuvos butų ūkį.

Įspėjo dėl korupcijos

Prieš kelias dienas apie projektą neigiamai pasisakė Konkurencijos taryba, paskelbusi, kad išnagrinėjus Aplinkos ministerijos parengtą Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą rekomendavo jai dar kartą apsvarstyti siūlomus pakeitimus. Taryba įžvelgė, jog savivaldybėms gali kilti interesų konfliktas, bei paragino atlikti poveikio konkurencijai vertinimą.

Kadangi savivaldybių valdomos įmonės pretenduoja tapti administratoriais, o savivaldybės prižiūri administratorių veiklą, Konkurencijos tarybos vertinimu, jos gali veikti neobjektyviai bei piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, kad pagerintų savo valdomų ar kontroliuojamų įmonių padėtį rinkoje – taip savivaldybės gali pažeisti pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

„Įstatymo projektu niekaip nėra užtikrinama, kad vienodi objektyvumo kriterijai prižiūrint administratorių veiklą būtų taikomi tiek savivaldybių įmonėms, tiek ir privatiems ūkio subjektams. Todėl savivaldybės gali sukurti savo įmonėms palankesnes sąlygas veikti rinkoje, lyginant su kitų rinkos dalyvių. Pavyzdžiui, neišbraukti savo įmonės iš sąrašo už padarytus pažeidimus, kad ši toliau galėtų vykdyti veiklą ir gauti pajamas“, – rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Institucija siūlo daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę perduoti nešališkam priežiūros organui arba savivaldybių valdomų ar kontroliuojamų įmonių neįtraukti į valdytojų sąrašus.

Pirmininkai žada trauktis

Minėtas projektas kelia aistras jau ne pirmą kartą. Siekiant surasti bendrą sprendimą, buvo sukurta darbo grupė. Tačiau joje dalyvavę daugiabučių atstovai tikina, kad ji buvo skirta tik „akių dūmimui.“ „Darbo grupės reglamentas buvo parašytas taip, kad trijų ministerijos atstovų balsai buvo svarbesni nei mūsų – 19 narių, – tad sprendimai buvo priimami pagal ministerijos poziciją.

Po tokios patirties pradėjau galvoti, kad Lietuvoje jau viskas įmanoma“, – „Vakaro žinioms“ pasakojo darbo grupės veikloje dalyvavusi Šiaulių daugiabučių namų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė.

Ji tikina, jog apie įstatymo projekto žalą ministerijos atstovai puikiai informuoti, tačiau girdėti kritikos nenori. „Manome, kad įstatymas galimai korumpuotas ir yra kažkam ruošiamas. Pirmame susitikime su ministerijos atstovais siūlėme taisyti dabartinį įstatymą, o ne kurti naują. Bendrijų pirmininkai surinko daugiabučių namų gyventojų parašus. Jų buvo per 2000. Išsiuntėme juos Seimo frakcijoms, o vienos laidos tiesioginio eterio metu tuos parašus bandžiau įteikti ir ministrui Kęstučiui Mažeikai. Bet jis jų nepriėmė. Mūsų niekas neklauso.

Bendrijos bus tiesiog sunaikintos. Mano vadovaujamoje asociacijoje yra 70 narių. Daugelis jau apsisprendė – jeigu įstatymas bus priimtas, trauksis iš pareigų. Aš – taip pat.

Atsirastų įpareigojimas surengti penkis ataskaitinius susirinkimus per metus. Ataskaitas turės tikrinti buhalteris ir revizorius, o tada patvirtinti. Galiu tik įsivaizduoti, kiek prisidės darbo ir kaip padidės kaštai. Nežinau, kiek uždirba Vilniuje, bet Šiauliuose pirmininkas gauna nuo 40 iki 80 eurų algos per mėnesį. Nuolat ginamas įstatymas, neva sąžiningiems pirmininkams nėra ko bijoti. Esu iš tų pirmininkų, kuriuos tikrino ir STT, ir kitos tarnybos. Nemanau, kad dauguma pirmininkų būtų vagys. Taupome kiekvieną kapeiką, nes patys esame daugiabučių namų gyventojai.“

V.Remeikienė pasakojo, kad darbo grupės nariai jautė spaudimą. Vienas iš projekto koordinatorių, Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas netgi yra atsiuntęs grupės nariams laišką, kuriame rašoma: „Seime registruotą įstatymo projektą visi turėtume priimti kaip faktą, nepriklausomai, ką nuspręstų darbo grupė.“ V.Remeikienė sako, kad visa tai perša mintį, jog Lietuvoje siekiama sunaikinti daugiabučių bendrijas: „Įstatymas stumiamas buldozeriu. Nors buvo žadama, kad šioje kadencijoje jis nebus teikiamas. Panašu, vienaip ar kitaip, šis įstatymas turi būti priimtas. Manau, taip naikinamos bendrijos ir kuriamos sąlygos tik stambiems administratoriams ir savivaldybių įmonėms.“

Kaltinimus atmeta

„Vakaro žinių“ kalbintas R.Šveikauskas patvirtino, kad pirmojo įstatymo projekto suderinti su suinteresuotomis grupėmis nepavyko: „Tai yra antra versija. Pirmasis įstatymo projektas buvo registruotas Seime, buvo sulaukta neigiamos reakcijos. Inicijuojant diskusijas buvo sudaryta darbo grupė, visgi susitarti nepavyko. Šiek tiek pakoregavę projektą pateikėme derinti Vyriausybės nustatyta tvarka, kad klausimas judėtų į priekį.“

R.Šveikauskas tikino, kad minėtu laišku spaudimo grupės nariams daryti nenorėjo. „Po audringų reakcijų dėl projekto, bandžiau pasakyti, kad nepaisant to, ar darbo grupė susirinks, įstatymo projektas yra registruotas Seime, tad turime galimybę susėsti prie stalo ir pasikalbėti, pateikiant pasiūlymus projekto iniciatoriams. Tai buvo raginimas dalyvauti ir teikti pasiūlymus“, – sakė specialistas.

Pasak jo, ministerija siekia atstovauti daugiabučių gyventojams, o asmeninių interesų, specialistas patikino, neturįs. „Interesų aš neturiu. Visus interesus, kuriuos privalau deklaruoti, esu deklaravęs. Jeigu mane kažkas kaltina interesų konfliktu, reikėtų pateikti argumentus. Nesijaučiu niekam skolingas ir niekam nedirbu.

Ministerija turi teisę tobulinti reguliavimą ir formuoti šios srities politiką. Tai nėra tik ministerijos ar konkrečių specialistų pozicija. Mūsų tikslas – aiškiau reglamentuoti bendrosios nuosavybės valdymo principus, užtikrinti vartotojų interesų apsaugą ir kad pastatai būtų tinkamos būklės.

Pagal Konstituciją – nuosavybė yra neliečiama ir sprendimus turėtų priimti savininkai. Mes netgi numatėme bendrijų steigimo kompensavimą. Mes pasisakytume už savivaldos principą, – sakė R.Šveikauskas. – Ir patikino, kad dabartinis įstatymo projektas – ne galutinis ir dar turėtų keistis, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos ir suinteresuotų grupių pastabas.“

„Vakaro žinių“ kalbintas aplinkos ministras K.Mažeika Konkurencijos tarybos išvadas vertino kritiškai: „Ne Konkurencijos taryba sprendžia. Yra STT išvada, kurioje iškeltos korupcijos ir nesąžiningumo problemos. Žinoma, kiekviena tarnyba gali turėti savo nuomonę. Ministerija atsižvelgs ir pateiks savo argumentus.

Esame gavę daugybę nuomonių iš suinteresuotų šalių. Visos jos yra gerbtinos ir reikia surasti variantą, kuris bus tinkamas visiems. Buvo papildomos darbo grupės, kur suinteresuotos šalys turėjo progą išsakyti savo poziciją. Įstatymo projektas orientuotas į tai, kad gyventojas turėtų galimybę gauti jo pinigų panaudojimo ataskaitas. Gal kažkas to nenori.“

O štai savo pavaldiniui R.Šveikauskui ministras nebuvo toks griežtas. „Niekaip nevertinu. Aš girdėjau ir tų pačių daugiabučių namų pirmininkų atstovų grasinančius kaltinimus. Matyt, tokia yra žmogaus etika. Jeigu etikos normos peržengiamos, tokį elgesį turi įvertinti atitinkamos institucijos.

Įstatymo projektus priima Seimas, darbo grupės turi savo formatą – diskutuoja ir pateikia išvadas. Seimo nariai gali atsižvelgti, gali turėti kitokią nuomonę. Tai yra demokratijos forma, kur visi diskusijų formatai ir būdai yra teisėti ir galimi“, – apie darbo grupės nariams siųstą R.Šveikausko laišką sakė K.Mažeika.

Komentuoja būsto rūmų teisininkas Andrius IŠKAUSKAS:

Konkurencijos tarybos išvada manęs nenustebino. Būsto rūmai jau seniai laikosi nuomonės, kad įstatymo projektas yra netinkamas. Naujas projektas beveik nesiskiria nuo senojo varianto, kuriam nepritarė bendrijos, pirmininkai, namų administratoriai. Manau, ministerijai tai nepatiko ir buvo surastas išmanus būdas, kaip apeiti blogas išvadas – pristatant naują įstatymo projektą. Nors tai labai įžūlu ir nepagarbu. Konkurencijos taryba tik patvirtino nuogąstavimus ir abejones dėl šio įstatymo projekto, kad tai yra tarsi kilpa bendrijoms ant kaklo.

Manau, kad įstatymas išnaikins bendrijas. Pavyzdžiui, šiuo metu dauguma bendrijų pirmininkų dirba arba nemokamai, arba už mažą atlygį, pirmininkus surasti sudėtinga. Šis įstatymas numato, kad pirmininkas atsako savo asmeniniu turtu, jeigu namo gyventojai nepatvirtina visų sąmatų. Kam žmogui dirbti tokį darbą ir rizikuoti savo turtu? Pirmininkai jau dabar ėmė kalbėti apie tai, jog paliks darbus.

Manau, kad korupcijos riziką skatinanti nuostata yra – jeigu administratorius gauna 3 skundus, iš jo metams atimama licencija. Sprendimą priima konkretus savivaldybės klerkas. Administratoriui, žinančiam, kad iš jo metams gali būti atimta galimybė vystyti savo verslą, kyla didelė motyvacija eiti pas tą klerką ir bandyti problemą išspręsti kūrybingais būdais, kurių rezultatas – klerkai pasistato namus. Manau, taip grįžtama prie sovietinių standartų.

Tuose daugiabučiuose, kuriuos ministerija nori reguliuoti, nei valstybė, nei savivaldybė neturi nė vieno kvadratinio metro. Tai yra gyventojų turtas, bet kažkas ateina ir pasako, kaip kas bus. Reikėtų skatinti, kad gyventojai patys būtų atsakingi už savo turtą ir jį valdytų. Šis įstatymas to nedaro, jis laiko gyventojus kvailomis avimis, kurios pačios negali susitvarkyti.

Projektui prieštaravo bendrijos, administratoriai, pirmininkai, savivaldybės. Kyla klausimas, kam tuomet to reikia? Jeigu įstatymas niekam netinka, kodėl valdininkai jį taip stumia? Gal jis jiems kažkuo naudingas?