2025-01-12, Sekmadienis
Naujienlaiškis

Mirė habilituota medicinos mokslų daktarė, profesorė REGINA PARNARAUSKIENĖ

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga(LLKS) su giliu liūdesiu praneša, kad 2022 m. gegužės 05 dieną, po ilgos ir sunkios ligos mirė buvusi LLKS valdybos pirmininko pavaduotoja, laisvės kovų dalyvė, profesorė Regina Parnarauskienė.

Regina Parnarauskienė gimė 1934 m sausio 20 dieną, šeši kilometrai nuo Kelmės, gražiame Nuotėnų kaime Julijos Vensevičiūtės ir Kazimiero Baužos šeimoje. Šiame kaime gyveno senelio Simono Baužos vaikų šeimos. Sovietinės okupacijos metais kaimas labai nukentėjo. Baušų šeimos vengdamos tremties, palikusios savo namus, įsikūrė įvairiose Lietuvos vietose. Jų sodybos buvo sunaikintos. Liko gyventi kaime tik Julijos ir Kazimiero Baužų šeima. Ji nuolat sovietų buvo persekiojama, nes nuo 1946 m iki partizaninio judėjimo pabaigos, čia rasdavo prieglaudą Lietuvos partizanai. Šeima su jais dalinosi vargais, rūpesčiais, džiaugsmais ir netektimis. Regina 12 metų tapo partizanų ryšininkė. Šeima tremčių metu nenakvojo namuose, slėpėsi, o pasibaigus tremčiai vėl grįždavo į namus. Nuo KGB persekiojimų daugiausia kentėjo Regina ir jos tėvelis. Reginai Kelmės KGB teko patirti ir tardymo kančias.

1945 metais, baigusi Paprūdžių pradinę mokyklą, įstojo į Kelmės gimnaziją, kurią baigė 1952 metais. Charakteristiką ,stojant į Kauno medicinos institutą, išdavė Kelmės LKP sekfretorius, kurioje buvo parašyta, kad ji kilusi iš buožių ir banditų šeimos . Į išsvajotą institutą pavyko įstoti tik su fiktyviais dokumentais. Baigusi institutą, 1958 m pradėjo dirbti Joniškyje neurologe. 1962m. įstojo į Vilniaus universiteto klinikinę ordinatūrą. Per du metus ją baigusi tapo Nervų ir psichikos ligų katedros asistente. 1970 m. apsigynė medicinos mokslų kandidato, o 1989 m. habilituoto daktaro disertaciją. 1990 metais jai suteiktas profesorės vardas.

Regina Parnarauskienė yra paskelbusi per 300 mokslinių straipsnių, yra vadovėlio „Nervų ligos“, trijų monografijų bendrautorė, knygų apie specifines nervų ligas autorė. Yra išleidusi vaikams eilėraščių rinkinėlius.

Velionė buvo Lietuvos, Europos ir pasaulio neurologų bei Lietuvos insulto asaciacijos narė. Ilgus metus dirbo Vilniaus universiteto Neurologijos centre profesore.

Jai kaip partizanų ryšininkei ir už kitus patriotinius nuopelnus yra suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas. Yra apdovanota LLKS „Už Tėvynės laisvę“, Šv.Kazimiero ordinais, TS LKD narė.

Amžinybėje besiilsintis jos vyras Juozas Parnarauskas- socialinių mokslų daktaras, laisvės kovų dalyvis. Jos sūnus Kęstutis Parnarauskas yra valstybės sienos apsaugos tarnybos majoras- komisaras, marti Alina- valstybės sienos apsaugos tarnybos kapitonė. Anūkai- Mindaugas yra trečio kurso studentas, o Jonas- abiturientas.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga nuoširdžiai užjaučia velionės šeimą ir artimuosius. Tebūna lengva jai Lietuvos žemelė.
Velionė bus laidojama greta savo vyro Karveliškių kapinėse.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdyba ir leidinio „Varpas“ redakcija

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penkiasdešimt trečioji (sausio 11) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos agresoriaus teritorijoje surengė smūgių seriją dronų spiečiais. Smūgių mastą leidžia įvertinti rusų teiginys,...

Meloni: „Pavojus demokratijai kelia Sorosas, o ne Muskas“

Zoltán Kottász Konservatyvioji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni užsitraukė kritikų nemalonę dėl teiginių, kad jos vyriausybė pasidavė užsienio...

Teresė Kezienė. APIE TIESĄ IR PRABUDIMĄ

Būna įdomių atsitiktinumų. Vienas man nutiko prieš dvejus, gal trejus metus. Lukiškių aikštėje grupelė žmonių giedojo Lietuvos himną. Nors...

Edmundas Paškauskas. Visata po Didžiojo Sprogimo: intelektų margumynas ir humanistika (I)

Priešistorė 1. Visatą valdantys elgsenos dėsningumai Visatos istorija stebina ir žavi savo nepaprastu dinamiškumu bei sudėtingumu. Nuo pat Didžiojo Sprogimo Visata...