2025-01-12, Sekmadienis
Naujienlaiškis

Mirė legendinio partizano žmona Nijolė Bražėnaitė

J. Lukša-Daumanto ir N. Bražėnaitės-Lukšienės santuokos liudijimas

alkas.lt

Spalio 30 d. JAV mirė legendinio Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto.

N. Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto šiemet rugpjūčio 26 d. atšventė 100 metų sukaktį.

N. Bražėnaitė gimė 1923 m. rugpjūčio 26 d. Utenoje, vėliau Vytauto Didžiojo universitete mokėsi medicinos. 1943-aisiais ji pasitraukė į Vokietiją ir gyveno pabėgėlių stovyklose. Vėliau išvyko į Austriją, ten baigė mediciną.

1948 m. susipažino su partizanų vadu Juozu Lukša-Daumantu, atvykusiu iš Lietuvos su slapta misija.

J. Lukša ir N. Bražėnaitė susituokė Paryžiuje 1950 metais, kai partizanas slapta mokėsi prancūzų ir JAV žvalgybų mokyklose.

J. Lukša turėjo slapstytis, dažnai keitė gyvenimo vietą. Vienintelė galimybė palaikyti ryšius su žmona J. Lukšai liko laiškai. Praėjus mėnesiui po vedybų J. Lukša buvo parskraidintas į Lietuvą su dar dviem vakaruose apmokytais partizanais tęsti kovą už šalies laisvę. 1951 m. rugsėjo 4 d. Garliavos apylinkėse, netoli Kauno, J. Lukša žuvo išduotas buvusio bendražygio J. Kukausko. Juozo Lukšos-Daumanto palaidojimo vieta nežinoma.

Užuojautą dėl Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto mirties pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Turėjau progą asmeniškai bendrauti su gerbiama Nijole Bražėnaite-Lukšiene-Paronetto. Ji sudarė man gilios ir nepraprastai šviesios asmenybės įspūdį. Esu dėkingas Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei-Paronetto už tas brangias minutes, kurias ji skyrė man 2019 m. vizito į JAV metu, – sakė Prezidentas. – Taip pat buvo labai įdomu skaityti knygą apie jos ir legendinio Lietuvos kovos laisvės didvyrio, partizano Juozo Lukšos-Daumanto meilės istoriją. Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto kartu su Juozu Lukša-Daumantu yra didžiulis įkvėpimo šaltinis jaunajai kartai“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, jog N. Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto unikalūs prisiminimai apie partizanų kovas ir nemarią jų auką, šios iškilios moters kasdienė ir ilgus dešimtmečius trukusi Lietuvos palaikymo bei lietuvybės puoselėjimo veikla nebus pamiršti.

Pasak Prezidento, N. Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto savuoju gyvenimu liudijo tikrosios meilės, pagarbos Lietuvai ir, kaip yra rašiusi savo mylimajam Juozui Lukšai-Daumantui, „šventos pareigos Tėvynei pavyzdį“.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penkiasdešimt trečioji (sausio 11) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos agresoriaus teritorijoje surengė smūgių seriją dronų spiečiais. Smūgių mastą leidžia įvertinti rusų teiginys,...

Meloni: „Pavojus demokratijai kelia Sorosas, o ne Muskas“

Zoltán Kottász Konservatyvioji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni užsitraukė kritikų nemalonę dėl teiginių, kad jos vyriausybė pasidavė užsienio...

Teresė Kezienė. APIE TIESĄ IR PRABUDIMĄ

Būna įdomių atsitiktinumų. Vienas man nutiko prieš dvejus, gal trejus metus. Lukiškių aikštėje grupelė žmonių giedojo Lietuvos himną. Nors...

Edmundas Paškauskas. Visata po Didžiojo Sprogimo: intelektų margumynas ir humanistika (I)

Priešistorė 1. Visatą valdantys elgsenos dėsningumai Visatos istorija stebina ir žavi savo nepaprastu dinamiškumu bei sudėtingumu. Nuo pat Didžiojo Sprogimo Visata...