Montesumos duktė arba dar vienas manipuliacijos visuomene pavyzdys

Linas Karpavičius | Veidaknygė

Šį pavasarį Lietuvos politinę padangę raižant politinių batalijų žaibams, nejučia prisiminiau vaikystėje skaitytą knygą – Henrio Raiderio Hagardo „Montesumos duktė“.

Ten yra aprašomas epizodas, kai tautą valdantys žyniai prarado jos pasitikėjimą ir norėdami sugrąžinti pavaldinių lojalumą ir taip įteisinti savo valdžios legitimaciją, griebėsi senos geros manipuliacijos. Sukvietę minią į miesto aikštę ir mokėdami išskaičiuoti eilinio Saulės užtemimo laiką jie „pademonstravo“ savo galias. Ir žmonės puolė ant kelių, supratę kokie jie buvo neteisūs.

Niekas nesikeičia. Tik manipuliacijos tampa įmantresnės ir sunkiau permatomos. Manęs neapleidžia jausmas, kad net Nausėdos ir konservatorių konfliktas yra iš dalies suvaidintas. Tik pažiūrėkite – išleisti prieš Nausėdą Šimonytę yra visiškas absurdas. Taip gali padaryti tik partija, norinti prapilti prezidento rinkimus. O kada partija nori prapilti rinkimus? Tada kai kitame ringo gale savas.

Mes laužome ietis, bėgame balsuoti prieš Šimonytę, o „žyniai“ bet kokiu atveju jau laimėjo. Su mūsų naivumo pagalba. Tik reikėjo pateikti Gitaną kaip užpultą ir užspaustą į kampą. Sistema tautai pastatė „vaikišką matą“.

Dar vienas „žynių“ produktas Žemaitaitis. Tyliai ir ramiai leidęs laiką Seime staiga pasikinko antisemitizmo ir antilandzbergizmo kortą. Jei antilandzbergizmas visada buvo Žemaitaičio vizitinė kortelė, tai antisemitizmas buvo kažkas naujo, ko pats kandidatas į Prezidentus, be tam tikrų saugumo garantijų, nebūtų ėmęsis. Ir tada kyla klausimas – kam? Tam, kad greitai užsiauginti populiarumo taškų. Visiems gerai. Prezidento rinkimuose padėjo dviems sistemos kandidatams praeiti į antrą turą, o rudenį sau kaip atlyginimą už gerai suvaidintą „saulės užtemimą“ užsitikrins Seimo nario mandatą dar 4 metams. „Žyniai“ bus dėkingi, kad po savimi sutraukęs dalį balsų neleis atsirasti Seime rimtai opozicijai „žyniams“.

Panašiai ir su Vaitkumi. Tik skirtumas tame, kad Žemaitaitis, spėju, supranta ką daro ir uoliai atlieka sutartą užduotį, o Vaitkus, panaudojamas „tamsiai“ išnaudojant šio žmogaus asmenines ambicijas.

Bet kokiu atveju sistema žaidžia be pralaimėjimo.

Europos Parlamento rinkimai dar parodė vieną manipuliacijos visuomene vadovėlinį pavyzdį.

Konservatoriai rinkimų momentui meistriškai patraukė nuo vaizdo tiek I. Šimonytę, tiek G. Landsbergį. Atrodo, kad partija atsinaujino ir pasikeitė. Kandidatų retorika buvo nuosaiki ir daugumai priimtina. O žmonės dar kartą parodė, kokią jie turi trumpą atmintį. Beje, ir karo eskalavimo taktika suveikė. Prigąsdinti žmonės renkasi esamus, tikėdamiesi, kad išbandyti ir „išjodyti arkliai“ geriau atliks jų saugumą užtikrinantį vaidmenį.

P. Gražulio fenomenas šiuose rinkimuose tai dar viena konservatorių pergalė. Tautininkai, atidavę partiją vienam asmeniui, iškeitė Lietuvą į vieno žmogaus interesus ir trumpą šlovės akimirką.

Nors žmonių oponuojančių sistemai pusėje mėgstama dažnai pasišaipyti iš konservatorių veido Mato Maldeikio, bet įsitikinu, kad tai gana protingas vaikinas. Jis rašo: „Protesto segmento balsus kažkas turėjo susiurbti. Reikia tik džiaugtis, kad protesto balsuotojai patrolino ir sumetė balsus už Petrą. Reikia tik džiaugtis, kad žmonės neišrinko Nacionalinio Susivienijimo. Jie grėsmė“.

Kas gali paneigti, kad P. Gražulio pašalinimas iš Seimo yra tik sėkminga akcija, siekiant sukurti kankinį ir tam, kad eliminuotų grėsmę – Nacionalinį susivienijimą. Toliau Matas rašo: „O Petras ten eis į nieko nelemiančią grupę ir nieko neveiks. Nes Europos Parlamentas, kaip ir kitos ES institucijos, yra apie politines šeimas. <<…>>. Ten tokių Petrų pilna, su jais žinoma kaip tvarkytis“.

Kitaip sakant kol šunys loja, karavanas eina tolyn ir eis. Eis ir toliau visa lgbt dienotvarkė, migrantų antplūdis, žaliasis kursas, o su juo ir ūkininkų nuvarymas nuo žemės, smulkiųjų verslų bankrotai bei valstybės suvereniteto mažinimo kursas. Petras nepajėgus tai sustabdyti. Ir daug kas nepajėgus. Nes vienas lauke ne karys. Norint tai padaryti reikia eiti į politines koalicijas, frakcijas, burti žmones, turėti partijos užnugarį, jos intelektualinį potencialą, žmogiškuosius išteklius ir t.t ir pan.

„Žyniams“ liko nedaug. Gerai sužaisti paskutinę partiją, Seimo rinkimų partiją. Ištikimi sistemos sarginiai šunys Žemaitaitis ir Vaitkus laukia. Cirkas tęsiasi, tauta pasitiki savo „žyniais“. Jiems pavyko užtemdyti saulę.