2017 m. birželio 3 d. vykusios Lietuvos muzikų sąjungos konferencijos dalyviai išreiškė protestą dėl Lietuvos kultūros tarybos sudarymo ir tvirtinimo. Pagal LKT rinkimų rezultatus matyti, kad tvirtinant LKT personalinę sudėtį buvo akivaizdžiai pažeistas LKTĮ 8 str. 11 dalyje imperatyviai įtvirtintas kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principas, nes naujos sudėties LKT nėra nė vieno muzikos sričiai atstovaujančio asmens. Muzikinės kultūros svarba Lietuvos valstybės raidai neginčytina ir todėl LMS taryba konferencijos dalyvių vardu pateikė LMS konferencijos protestą ir prašymą Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui pavesti kultūros ministerijai inicijuoti naujus LKT susirinkimo narių rinkimus, užtikrinant kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principus.
Su LMS konferencijos protestu dėl LKT formavimo supažindinti ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Lietuvos kultūros ir meno tarybos pirmininkė Laimutė Kreivytė.
Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo personalinė sudėtis:
Vytautas Anužis – aktorius;
Ema Silvija Bojadžian – tautinių mažumų (bendrijų) atstovė;
Virginijus Kinčinaitis – menotyrininkas;
Rimantas Kmita – rašytojas;
Agnė Narušytė – menotyrininkė;
Rolandas Palekas – architektas;
Ina Pukelytė – teatrologė;
Radvilė Racėnaitė – etnologė;
Skaidra Trilupaitytė – menotyrininkė;
Ingrida Veliutė – paveldosaugininkė.
Konferencijos sprendimu dokumentą pasirašė:
LMS Garbės narė Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Birutė Karosienė, Violončelininkė prof. Silvija Sondeckienė
LMS tarybos nariai:
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dirigentas prof. Juozas Domarkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas LNSO vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Petras Vyšniauskas, tarptautinių konkursų laureatas akordeonininkas prof. Eduardas Gabnys, prof. habil. dr. LMTA Senato pirmininkas Leonidas Melnikas, birbynininkas, dirigentas, KU Menų fakulteto liaudies muzikos k. docentas Vytautas Alenskas, Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas, tarptautinių konkursų ir Vyriausybės meno premijos laureatė pianistė, doc. dr. Indrė Baikštytė, tarptautinių konkursų laureatė kanklininkė Aistė Bružaitė, tarptautinio konkurso ir Lietuvos valstybinės premijos laureatas smuikininkas prof. Petras Kunca, LMTA styginių instrumentų katedros vedėja doc. dr. Rūta Lipinaitytė, tarptautinių konkursų laureatė pianistė doc. Inga Maknavičienė, Tarptautinių konkursų laureatė, kompozitorė ir muzikos kritikė doc. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
LMS konferencijos Protestui pritarė:
Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė, VšĮ studijos „Vilniaus arsenalas“ direktorius, ansamblio „Vilniaus arsenalas“ vadovas Rolandas Romoslauskas
PROTESTAS
dėl Lietuvos kultūros tarybos sudarymo ir tvirtinimo;
dėl kultūros viceministro Audronio Imbraso veiksmų
Lietuvos muzikų sąjungos konferencijos dalyviai, susipažinę su sąjungos prezidentės doc. Audronės Žigaitytės-Nekrošienės pateikta informacija ir dokumentais, reiškia protestą dėl Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT) rinkimų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje gegužės 29 d. procedūros: jos metu buvo pažeistos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo (toliau – LKTĮ) nuostatos ir esminis demokratijos principas.
Pagal LKTĮ 8 straipsnio 11 dalį kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba iš pasiūlytų kandidatų, vadovaudamasis kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, atrenka 10 kandidatų ir teikia tarybos sudėtį tvirtinti Vyriausybei. Iš LMS konferencijai pateikto Lietuvos kultūros ir meno tarybos 2017-05-29 posėdžio protokolo Nr. EK-2 (toliau – protokolas) matyti, kad kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson tarybai pristatė 10 asmenų (iš 20 išrinktų kandidatų) LKT susirinkimo narių sąrašą ir pasiūlė jį tvirtinti. Manytina, kad toks kultūros ministrės veiksmas prieštarauja esminiam demokratijos principui, todėl Lietuvos kultūros ir meno taryba (toliau – LKMT) ministrės siūlymui nepritarė ir balsavo dėl kiekvieno iš išrinktų 20 kandidatų į LKT susirinkimo narius atskirai. Pabrėžtina, kad balsavimas buvo atviras, nors LKTĮ 8 str. 10 dalyje įtvirtintas slapto balsavimo principas, todėl manome, kad jo privaloma laikytis ir renkant 10 LKT susirinkimo narių iš 20 kandidatų. Akivaizdu, kad atviras balsavimas trukdė LKMT nariams aiškiai ir laisvai išreikšti savo valią. Be to, balsuojant turi būti laikomasi principo, kad kiekvienas LKMT narys turi po vieną balsą. Tokiu atveju bendra paduotų balsų suma už 20 kandidatų negali viršyti 100 balsų, tačiau iš protokolo matyti, kad buvo gauta iš viso 108 balsai (įskaitant ir vieną papildomą LKMT pirmininkės balsą). Tai leidžia daryti išvadą, kad buvo įvelta šiurkščių balsų skaičiavimo klaidų.
Pabrėžtina, kad LKMT nariai su posėdžio protokolu nebuvo supažindinti, jis atskiru prašymu gautas 2017-06-02, t. y. jau po to, kai Vyriausybė patvirtino LKT sudėtį. Tai dar vienas šiurkštus demokratijos ir viešumo principų pažeidimas.
Pagal LKT rinkimų rezultatus matyti, kad tvirtinant LKT personalinę sudėtį buvo akivaizdžiai pažeistas LKTĮ 8 str. 11 dalyje imperatyviai įtvirtintas kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principas, nes kultūros ministrės teiktoje tvirtinti LKT narių susirinkimo sudėtyje nėra nė vieno muzikos sričiai atstovaujančio asmens. Manytume, kad muzikinės kultūros svarba Lietuvos valstybės raidai neginčytina.
Esame įsitikinę, kad kultūros ministrės teikiamą LKT susirinkimo narių sudėtį būtų galima tvirtinti tik laikantis LKTĮ 8 str. 11 dalies nuostatos dėl kultūros ir meno sričių atstovavimo. Dėl šios priežasties raginame Ministrą Pirmininką pavesti kultūros ministerijai inicijuoti naujus LKT susirinkimo narių rinkimus.
Lietuvos muzikų sąjungos konferencija reiškia protestą ir dėl to, kad LKT susirinkimo narių rinkimų metu kultūros viceministras Audronis Imbrasas, kalbėdamas apie vieną iš kandidatų į LKT susirinkimą, galimai sąmoningai klaidino LKMT narius, nes nurodė, kad LKT susirinkimo nariu negali būti politinės partijos narys. Manytina, kad toks viceministro A. Imbraso teiginys pažeidė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme įtvirtintą draudimą diskriminuoti asmenis dėl politinių pažiūrų. Atkreiptinas dėmesys, kad LKT pagal įstatymą nėra depolitizuota institucija, todėl tokie A. Imbraso veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl jo dalykinės kompetencijos ir sąžiningumo bei tolesnių galimybių eiti atsakingas kultūros viceministro pareigas.
BNS Spaudos centras
