Pagal įstatymus, apkalta Seimo nariui galima dviem atvejais: (a) dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ar priesaikos sulaužymo, (b) kai Seimo narys įtariamas nusikaltimo padarymu. Kęstučiui Pūkui apkaltos reikalaujama, regis, antruoju pagrindu: nusikalto seksualiniu priekabiavimu.
Štai citata iš peticijos: „Mes manome, kad seksualinio priekabiavimo aukų patirtys turi būti vertinamos taip pat rimtai, kaip pranešimas apie bet kokį kitą nusikaltimą – plėšimą, vagystę ar fizinį smurtą. Seimo nario vykdomas seksualinis priekabiavimas diskredituoja valstybės valdžią, tokias veikas vykdantis asmuo laikytinas praradusiu piliečių pasitikėjimą. Apkalta, kaip viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių, yra būtinas atsakas į teisės ir moralės požiūriu netoleruotinus Seimo nario veiksmus“.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, viena peticijos (ir patyčių pavardės pagrindu: „Daugiau pūkų, tyresnis oras“, kurias, jeigu jų taikiniu būtų koks kitas, seksualiniu chamizmu nenusikaltęs asmuo, pati pirmoji dramatiškai pasmerktų kaip „ad hominem“ – ir turbūt pirmąkart gyvenime šį terminą pavartotų bemaž korektiškai) iniciatorių, netgi skelbia, kad seksualinis priekabiavimas yra „preliudija į smurtą“, t.y. priekabiautojas – ne tik „pradedantysis smurtautojas“, bet gerokai blogesnis už pastarąjį: priekabiautojas ne šiaip atlieka faktinį nusikaltimą, bet savo elgesiu formuoja NORMĄ, kad prievartauti galima, ir taip paskatina prievartautojus, net jei pats nieko taip ir neprievartavo. Ką tokiam daryti? Apkalta – tai jau mažiausiai, bet to juk nepakanka: gal į kalėjimą iki gyvos galvos? O gal mirties bausmę? (Kai kurios peticijos šalininkės socialiniuose tinkluose svarsto ir tokius variantus, o ir logiška būtų, jeigu Margarita teisi.)
Priekabiauti tai priekabiavo, „vulgariai ar panašiai“, bet (dar) ne prie „pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“, o tik prie laisvo kandidato į tokius asmenis. Dar daugiau: jis kaip tik sąžiningai atvirai iš karto deklaravo, kokion tarnybon, kokioms tiksliai pareigoms tą asmenį imtų, už ką būtent mokėtų atlyginimą, jei šis (t.y. ši) sutiktų. Tad ne, nusikaltimo pagal BK jis nepadarė ir apkaltos nenusipelnė: už kvailumą, chamizmą, gašlumą ar vulgarumą apkalta Seimo nariams numatyta nėra.
Nida Vasiliauskaitė
Bet klausykite, kas iš tiesų nutiko? Ką konkrečiai K. Pūkas padarė? „Baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas, siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, siūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu“. Priekabiauti tai priekabiavo, „vulgariai ar panašiai“, bet (dar) ne prie „pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“, o tik prie laisvo kandidato į tokius asmenis. Dar daugiau: jis kaip tik sąžiningai atvirai iš karto deklaravo, kokion tarnybon, kokioms tiksliai pareigoms tą asmenį imtų, už ką būtent mokėtų atlyginimą, jei šis (t.y. ši) sutiktų. Tad ne, nusikaltimo pagal BK jis nepadarė ir apkaltos nenusipelnė: už kvailumą, chamizmą, gašlumą ar vulgarumą apkalta Seimo nariams numatyta nėra. Nieko neprivertinėjo, nesistengė priversti, neapgaudinėjo, nesitaikė prievartauti, nelietė – viso labo pasiūlė. Taip, nepadoriai pasiūlė, nepataikė atsirinkti, kam siūlyti – bet nuo kada nepadorūs pasiūlymai kriminalizuoti? Taip, siūlė kaip Seimo narys, taip, ketino (gal) biudžeto pinigais
apmokėti nuosavo eskorto paslaugas – tačiau jei eskortas Seimo nario „moralinio veido“ ir nedabina, tai priesaikos nepažeidžia, teisės ir galimybės būti Seimo nariu savaime nenaikina ir apkaltą užtraukiančiu nusikaltimu taip pat nėra.
Skaitykite daugiau ČIA
