Nacionalinis susivienijimas. Prašymas prokuratūrai ištirti, ar D. Žalimas nepažemino teismo

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

PRAŠYMAS DĖL TYRIMO, SIEKIANT IŠSIAIŠKINTI, AR NEBUVO PADARYTA NUSIKALSTAMA VEIKA, NUMATYTA BK 232 STR., ATLIKIMO

2023-05-02, Vilnius

1. Faktinės aplinkybės:

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas (toliau tekste – NS), iš viešosios informacijos šaltinių sužinojo, kad dabartinis Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs ilgametis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas ir šio teismo pirmininkas, prof. dr. Dainius Žalimas, savo socialinio tinklo facebook paskyroje pavadinimu „Dainius Žalimas“ 2023-04-21 13:09 viešai publikuotu įrašu itin aštriai sukritikavo teisingumą vykdantį teismą – Vilniaus m. apylinkės teismą, o taip pat šio teismo teisėją Rimą Bražinskienę.

NS nuomone, pono Dainiaus Žalimo viešoje kritikoje panaudotos formuluotės, tokios kaip kad, neva, minėta teisingumą vykdanti Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė pažeidė teisėjo priesaiką būti ištikimai Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai, įžūliai, rusišku stiliumi, pamynė Lietuvos Konstituciją, kad minėta teisėja, atrodo, nežinanti to, ką turi mokėti kiekvienas konstitucinės teisės studentas, kt., peržengia p. Dainiaus Žalimo žodžio laisvę ir saviraiškos laisvę, tokia kritika buvo galimai siekiama pažeminti teisingumą vykdantį teismą ir jo teisėją dėl jų veiklos, t.y. dėl priimto sprendimo civilinėje byloje, kuris nepatiko D. Žalimui.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, NS kreipiasi į Jus su prašymu dėl to, kad būtų atliktas tyrimas, ar p. Dainiaus Žalimo aukščiau paminėtu viešu įrašu nepadarė nusikalstamos veikos, kuri yra numatyta BK 232 str. (toliau tekste – Prašymas).

2. BK 232 str. reglamentavimas:

BK 232 str. reglamentuoja, kad tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste – LAT), aiškindamas šią BK nuostatą, yra konstatavęs, kad: „Pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo, teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą” .

Remiantis paminėta LAT jurisprudencija, konstatuotina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str., būtinieji sudėties požymiai yra šie: objektas – teismų ir teisėjų garbė, orumas, jų gynyba nuo viešo pažeminimo ir niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, teisingumo sistemos apsauga nuo jos diskreditavimo. Objektyvioji pusė – pasireiškia aktyviais kaltininko veiksmais, kuriais kaltininkas viešai, užgauliai pažemina teisingumą vykdantį teismą ar teisėją. Subjektas – fizinis, pakaltinamas, 16 metų sulaukęs asmuo. Subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kuomet kaltininkas žino ir supranta, kad savo veiksmais užgauliai pažemins teisingumą vykdantį teismą ar teisėją, ir būtent tokių padarinių siekia.

NS nuomone, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, yra pagrindas įtarti, kad pono D. Žalimo veiksmai galimai patenka į BK 232 str. numatytą reglamentavimą, todėl reikia atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti, buvo ar nebuvo padaryta BK 232 str. nusikalstama veika.

3. BK 232 str. nusikalstamos veikos atribojimas nuo žodžio laisvės ir saviraiškos laisvės:

Lietuvos Respublikoje, kuri yra teisinė ir demokratinė šalis, jos Konstitucija asmenims garantuoja tiek žodžio laisvę, tiek saviraiškos laisvę. Šios Konstitucijos garantuojamos laisvės reiškia, kad asmenys gali kritikuoti, inter alia, teismus ar jų teisėjus, jų priimtus sprendimus. Tokia kritika gali būti ir aštri, tačiau tokia kritika turi būti siekiama pozityvaus tikslo – trūkumų išryškinimo ir jų parodymo, taip pat tokia kritika neturi būti siekiama pažeminti ar įžeisti teisingumą vykdančio teismo ar konkretaus teisėjo, sumenkinti jų garbės ar orumo. Tuo atveju, kai teismų ar teisėjų atžvilgiu išsakoma kritika patenka į žodžio laisvės ar saviraiškos laisvės ribas, yra laikoma, kad tokio asmens elgesys yra teisėtas ir jam negali būti taikomos jokios sankcijos. NS nuomone, p. Dainiaus Žalimo kritika būtų teisėta, patenkanti į jo žodžio laisvės ir saviraiškos laisvės ribas tuomet, jei D. Žalimas būtų išsakęs argumentus, dėl kurių, jo manymu, jo įraše paminėtas teismas ir konkrečią bylą nagrinėjanti teisėja priėmė nepagrįstą sprendimą, kokias fakto ar teisės klaidas padarė, priimdami tokį sprendimą, kaip tokia byla turėjo būti sprendžiama, jo nuomone, kad būtų priimtas teisėtas ir teisingas sprendimas.

Tačiau, kaip matyti iš aukščiau paminėtų aplinkybių, p. Dainius Žalimas savo viešame socialinio tinkle facebook įraše pateikė aiškiai žeminančio pobūdžio teiginius, kurie nukreipti į teisingumą vykdančios teisėjos asmenį, pačiame įraše aiškiai nurodant teisėjos vardą ir pavardę. Konkrečiai – kad minėta teisėja pažeidė teisėjo priesaiką būti ištikimai Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai, įžūliai, rusišku stiliumi, pamynė Lietuvos Konstituciją, kad minėta teisėja, atrodo, nežinanti to, ką turi mokėti kiekvienas konstitucinės teisės studentas. Tokiais p. Žalimo išsakytais teiginiais aiškiai suponuojama išvada, jog minėta teisėja sulaužė duotą priesaiką, ko logiška pasekmė gali būti tik viena – šios teisėjos atleidimas iš teisėjos pareigų. Be to, p. Dainius Žalimas savo įraše nurodė, kad šios teisėjos kompetencija net nesiekia teisės studento lygio. NS nuomone, tokie Dainiaus Žalimo teiginiai akivaizdžiai peržengia leistinos kritikos teismams ar teisėjams ribas, jais buvo siekiama pažeminti konkrečią teisingumą vykdančią teisėją, galimai buvo siekiama diskredituoti šią teisėją. Galiausiai, galimai buvo kišamasi į teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Šių aplinkybių visumoje, NS nuomone, egzistuoja pagrindas teigti, jog buvo peržengtos žodžio ir saviraiškos laisvės ribos.

4. BK 232 str. reglamentavimo atribojimas nuo ANK 507 str. numatyto nusižengimo:

Atkreiptinas dėmesys, kad panašus į BK 232 str. reglamentavimas yra įtvirtintas ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 507 str., kuriame yra numatyta, kad valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

LAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad: „Administracinę ir baudžiamąją teisinę atsakomybę skiria veikos pavojingumas, taip pat veikos padarymo motyvai, sukeltos teisinės pasekmės. Užgaulumo požymis, kuris skiria baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, paprastai reiškia didesnį pažeminimo laipsnį, o tai yra susiję su veikos pavojingumo vertinimu. Taigi nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą, kuris yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai” .

Vadovaujantis aukščiau paminėta LAT praktika, BK 232 str. numatyta nusikalstama veika yra atribojama nuo ANK 507 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo tokiu būdu, jog BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra konstatuojamas, kai veika yra labiau pavojinga, kai teismas ar teisėjas yra įžeidžiamas labiau užgauliai ir labiau įžeidžiai. Cituotoje LAT byloje buvo konstatuota, kad: „Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius paskleidė melagingą informaciją dėl teisėjo V. M. tariamai padaryto šiurkštaus drausminio pažeidimo (kad teisėjas V. M. darbo vietoje buvo neblaivus), iš esmės reiškiančią teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kurį jis galėjo būti atleidžiamas ir iš pareigų” . Pažymėtina, kad p. Dainius Žalimas lygiai taip pat atvirai nurodė, kad teisingumą vykdanti teisėja Rima Bražinskienė pažeidė priesaiką būti ištikimai Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai, kas yra ne šiaip teisėjo vardą žeminantis poelgis, bet vienas iš šiurkščiausių drausminių pažeidimų, lygiai taip pat reiškiantis, kad ši teisėja turėtų būti atleidžiama iš pareigų. Analogiškai šis D. Žalimo teiginys buvo suprastas ir žiniasklaidoje, kurioje buvo publikuoti pranešimai: „Profesorius Žalimas griežtas: prašymą dėl partnerystės atmetę teisėjai neturėtų dirbti teisme“ .

Negana to, D. Žalimas savo įraše nurodė ir tai, kad minėta teisėja net neturi tokių privalomų teisės žinių, kurias turėtų turėti teisės studentas. O tai jau yra aiškus šios teisingumą vykdančios teisėjos diskreditavimas, kuomet visi bylininkai, kurių bylas vėliau nagrinės ši teisėja, galės teigti, jog ši teisėja yra nekompetentinga vykdyti teisingumą, nes jos žinių ir kompetencijos lygis, D. Žalimo nuomone, net nesiekia teisės studento žinių ir kompetencijos lygio. Atitinkamai, tokie bylininkai neturės ir pasitikėjimo šios teisėjos priimtais sprendimais.

Nemažiau svarbu ir tai, kad D. Žalimo veiksmų pavojingumą didina ir paties D. Žalimo asmenybė. Kaip minėta, Dainius Žalimas buvo ilgametis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, ėjęs šio teismo pirmininko pareigas. Šiuo metu yra vieno iš universitetų teisės fakulteto dekanas, kuris vadovauja jaunos teisininkų kartos ruošimui. Be to, turi aukščiausius akademinius ir mokslinius laipsnius. Todėl D. Žalimas turėjo ir galėjo suprasti, kad jo išsakyti įžeidūs ir diskredituojantys teiginiai teisingumą vykdančios teisėjos atžvilgiu bus visuomenėje suprasti ne kaip paprasto piliečio nuomonė, bet kaip teisės autoriteto fakto konstatavimas, t.y. jog konkreti bylą nagrinėjanti teisėja sulaužė duotą priesaiką ir yra nekompetentinga vykdyti teisingumo.

Galiausiai, svarbu paminėti ir tai, kad šis D. Žalimo socialinio tinklo įrašas ne tik buvo plačiai aptarinėjamas socialiniame tinkle facebook, bet ir buvo perpublikuotas žiniasklaidos priemonėse, todėl su šiuo įrašu galėjo susipažinti didelė dalis Lietuvos visuomenės.

5. Lyginamieji pavyzdžiai dėl BK 232 str. taikymo:

LAT formuojamoje vieningoje baudžiamosios justicijos praktikoje dėl BK 232 str. taikymo buvo konstatuotas šios nusikalstamos veikos padarymas, kai teismų ar teisėjų atžvilgiu buvo išsakyti tokie teiginiai:

• „Aš tuos pinigėlius atiduosiu, bet po to duosiu valstybę į teismą ir teks atsakyti tiek D., tiek L., tiek R. D., tiek E. M. už visas nusikaltimų slėpimą, sukčiavimą stambiu mastu“, taip viešai žodžiu pažemino (duomenys neskelbtini) teismą ir teismo teisėjus R. D., E. M., (duomenys neskelbtini) teismą ir teisėjus M. D., E. L. dėl jų veiklos. (…) „teismo pirmininkė A. G. visą savo darbo laikotarpį globojo visus teisėjus, kurie slėpė nusikaltimus, sukčiavimus” (…) „Klausimas Z. P.. Ar P. egzistavimo metu Konstitucija ar leido jam ir jo visai komandai, kurie prisidėjo prie mano baudų ir būk tai teistumo, viršyti įgaliojimus dėl savanaudiškų paskatų, žlugdyti invalidų verslą, kurti baudžiamąsias bylas, kai Z. P. buvo Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoju? ”

• „A. K., suprasdamas, kad jo perduodama informacija taps žinoma ir kitiems asmenims, 2013 m. vasario 11 d. apie 16.50 val., paskambinęs telefonu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkui T. Urbonavičiui, pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad teisėjas V. M. darbe yra girtas ir gali girtas vairuoti transporto priemonę” ;

• „Jūs matot, nei vieno čia teisėjo nėra, čia banditai trys atėjo, paskaitė nutartį“ .

Kaip matyti iš šių LAT praktikoje baudžiamosios justicijos bylose pateikiamų lyginamųjų pavyzdžių, LAT praktikoje konstatuojamas BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymas tais atvejais, kai asmenys teisingumą vykdančių teismų ar teisėjų atžvilgiu išsako panašaus sunkumo teiginius, kaip kad išsakė ir p. Dainius Žalimas, kas tuo labiau suponuoja reikalingumą ištirti, ar šiuo atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 232 str.

Vadovaujantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, prašome Jūsų:

1. Ištirti, ar Dainiaus Žalimo 2023-04-21 13:09 publikuotu socialinio tinkle facebook įrašu nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 232 str., t.y. nepagarba teismui;

2. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad šiuo atveju BK 232 str. numatyta nusikalstama veika padaryta nebuvo, prašome tyrimo medžiagą perduoti policijai, kad būtų atliktas tyrimas, ar nebuvo padarytas ANK 507 str. numatytas administracinis nusižengimas.

PRIDEDAMA:

1. Dainiaus Žalimo socialinio tinklo facebook įrašas.

Pagarbiai

Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas pirmininkas

Prof. dr. Vytautas Radžvilas