Į Piliečių gynybos paramos fondą kreipėsi Visuomeninis rinkimų komiteto „Junkis“, kuris piktinasi nacionalinio transliuotojo šališkumu.
Rengdami ir skelbdami programas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio laisvę, – rašo minėto komiteto atstovai. – Programose dalyvauti ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Daugeliui žmonių, turinčių mažiau galimybių (dėl neįgalumo, senatvės, sunkios materialinės padėties ir kt.), LRT yra pagrindinis informacijos ir kultūros sklaidos šaltinis.
Savivaldos rinkimai ir jų rezultatai labai svarbūs gyventojams, todėl objektyvus visuomenės informavimas sudaro prielaidas stiprinti demokratiją, puoselėti pilietiškumą ir kitas vertybes.
Visuomenininkai ir rinkimuose dalyvaujantys Vilniaus visuomeniniai komitetai yra susirūpinę dėl visuomenės informavimo apie savivaldos rinkimus. Atkreipiame dėmesį, kad susidarė situacija, kai informacija yra ribojama tam tikroms gyventojų grupėms: rinkimuose dalyvaujantiems visuomeniniams komitetams bei piliečiams-rinkėjams ir, manytina, pažeidžiamos jų teisės bei galimybės dalyvauti lygiateisiškai rinkimų procese, – rašo minėtas visuomeninis komitetas.
Pirmiausia, LRT skyrė laiko vasario 8 d. nufilmuoti visų Vilniaus miesto partijų ir visuomeninių komitetų atstovų ir kandidatų į merus agitacinius pasisakymus, tačiau jie bus prieinami specialiame portalo www.lrt.lt puslapyje, ir asmenys, kurie dėl neįgalumo (pvz. aklieji ir silpnaregiai), amžiaus ar techninių aplinkybių nesinaudoja internetu, neturės galimybės šios informacijos gauti.
Taip pat nacionalinis transliuotojas vasario mėnesį LRT televizijos laidų „LRT forumas“ ciklą skiria kandidatų į didžiųjų miestų merus debatams. Vasario 4 d. pirmojoje šio ciklo laidoje diskutavo kandidatai į Klaipėdos merus. Laidoje buvo pranešta, kad dėl kandidatų gausos „LRT forumas“ negali pakviesti visų kandidatų į diskusiją.
Tačiau klausimus
kelia kriterijai, pagal kuriuos kandidatai į merus buvo atrinkti dalyvauti debatuose. Laidos vedėjo teigimu, LRT užsakė atlikti internetines apklausas, kurių pagrindu diskusijose dalyvauti atrinko po penkis kandidatus, gavusius daugiausia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų palaikymo.
Abejonių kelia apklausos metodas, nes nėra aišku, ar turėjo galimybę dalyvauti apklausose gyventojai dėl neįgalumo ar amžiaus, ar gyvenimo aplinkybių nesinaudojantys internetu?
Taip pat, ar pelnytai ignoruojami kandidatai į šių miestų merus „užsakytose“ apklausose esantys šeštojoje, septintojoje ar kitose pozicijose?
Norime priminti, kad pagal įstatymus visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus, nesvarbu, ar jie iškelti, ar išsikėlė patys, yra lygūs.
Primename, kad konstitucinis lygiateisiškumo principas užkerta kelią diskriminavimui ir privilegijų teikimui, šis principas rinkimuose reiškia kandidatų teisę būti traktuojamiems vienodai, neišskiriant privilegijuotųjų. Todėl pagrįstai abejojame, ar VRK aptariamose situacijoje užtikrino kandidatų į Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos merus lygiateisiškumą.
Nacionalinio transliuotojo vaidmuo yra labai svarbus – LRT privalo stiprinti demokratiją, ugdyti toleranciją, bendradarbiavimo kultūrą, skelbdama programas turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų gyventojai.
Taigi, manome, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos savo veikla galimai pažeidė LR Rinkimų ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymų nuostatas.
Visuomeninio rinkimų komiteto „Junkis“ vardu
Andrius Stasiukynas
„…programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų gyventojai.” Ir įvairių specialybių, ypač mokslo atstovai. Dabar jie ignoruojami, į valdžią braunasi mokslą ignoruojantys ir mokslo žiniomis nesivadovaujantys žmonės.