Nacionalinis transliuotojas siekia panaikinti net pačią LRT kontrolės galimybę

Nuo sausio 1 d. įsigalios naujas LRT įstatymas, kuriame numatyta steigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę.

Dabar LRT bus maloniau, jei juos kontroliuos kišeninis pačių pasiskirtas kontrolierius, o visos žiniasklaidos naudojamų savireguliacijos mechanizmų, išorės etikos sargų – nereikia, nors tie etikos sargai ir toliau budriai stebės tas visas likusias žiniasklaidos priemones,- sako Seimo narė Agnė Širisnkienė.

– Visuomenės informavimo etikos komisija 2020 m. iš viso fiksavo 9 etikos pažeidimus Lietuvos žiniasklaidoje. Iš jų vienas buvo LRT už Mindaugo Aušros publikaciją „LRT tyrimas. Milijonai eurų nuomonei pirkti – kalbama apie šešėlines schemas žiniasklaidoje“.

Šią LRT iniciatyvą komentuoja publicistas Algimantas Rusteika:

„Nepriklausomų ir laisvų žurnalistų” veiklos etiką švelniai ir provaldiškai vertina šiltos provaldiškos tarnybos: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Visuomenės informavimo etikos komisija.

Bet net ir šios iš savųjų rato draugelių sudarytos kontoros negali nepastebėti akivaizdžių pažeidimų, kada skelbiamos netikslios žinios, patyčios ir vienpusiškos nuomonės, nesuteikiant teisės viešai šmeižiamam asmeniui jokios galimybės paneigti informaciją.

Už tokį konkretų pažeidimą šiemet Visuomenės informavimo etikos komisija netgi buvo priversta LRT nubausti. Na, bet atėjo metas rinkimų pergalės vaisius raškyti. Konservatorių viešųjų ryšių agentūros LRT, išlaikomos ir dulkinančios mums protus už mūsų pinigus, abiejų lyčių vadovytės jau pasididino algas 20 000 EUR.

Dabar laikas ir komforto zoną apsitverti, apsišiltinti ir susitvirtinti. Tam, kad išvengti visuomenės kontrolės „visuomeniniam transliuotojui”, visuomeninis manipuliuotojas siekia panaikinti net pačią kontrolės galimybę.

Trečiadienį Seimo kultūros komitetas pritarė LRT siūlymui, kad Visuomenės informavimo etikos komisija nevertintų LRT veiklos. O tam, kad sudaryti regimybę, jog visuomenė kontroliuoja LRT, siūloma įsteigti kontrolieriaus – ombudsmeno pareigybę, kurią ir mes siūlome.
Tik gudriai – ją padaryti ne nepriklausoma nuo LRT, kas būtų logiška, o pačios LRT parenkama, skiriama ir kontroliuojama vidine kontorėle.

Sukursime zoną be jokios išorinės kontrolės, visuomenės pinigais išlaikomą propagandos monstrą. Ir patys save kontroliuosime, ponai. Jus visus taip pat.

***

Teisininkas Ramūnas Aušrotas:

Su tokiomis „teisėkūros tradicijomis” man tenka nuolat susidurti prigimtinių žmogaus teisių gynimo kontekste. Nauji diskusijos reikalaujantys pasiūlymai įtraukiami į projektus paslapčia, neinformuojant visuomenės, konsultacijos su visuomene organizuojamos proforma ir yra demokratijos imitacija (klausymuose vos spėjamas apsikeisti nuomonėmis, o apie diskusiją nėra nė kalbos), siūlomo teisės akto pakeitimo poveikis visuomenei ir valstybei nėra vertinamas nei rengiant teisės akto projektą, nei jį svarstant.

Beje, Žmogaus teisių komitetas šioje srityje yra viena iš silpniausių grandžių: tiesioginių transliacijų nėra, su komitetų išvadomis iš anksto nėra galimybės susipažinti ir t.t. Galėčiau vardinti ir vardinti….

„Didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos organizacijų vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) atkreipia dėmesį, kad pataisos buvo žinomos labai siauram ratui asmenų, nebuvo skelbtos prie Komiteto darbotvarkės viešai skelbiamų teisės aktų, todėl nebuvo galimybės susipažinti ir pareikšti nuomonę šiuo klausimu.

Žmogaus teisių komitete, svarsčiusiame įstatymo pataisas kaip papildomas komitetas, apie tokius siūlymus nebuvo net užsiminta. Asociacijos nuomone, tokia praktika, kai esminė įstatymo pataisa teikiama paslapčia, be viešų diskusijų, slapstantis nuo viso žiniasklaidos lauko dalyvių, signalizuoja itin pavojingą reiškinį, kad didelę galią turinčios žiniasklaidos priemonės gali nepaisyti demokratinei visuomenei įprastų taisyklių, bet kada sugalvojusios reikalauti keisti įstatymus pagal savo poreikius.”

Iš pretendentės į Seimo pirmininkes rinkiminės kalbos:
„Siekiant užtikrinti sklandų teisėkūros procesą, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas išankstinei ir, svarbiausia, kokybiškai analizei srities, kurią numatoma reglamentuoti.

Čia labai svarbu užtikrinti maksimaliai plačias galimybes konsultuotis su visuomene, įvairius juos sluoksnius atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, ekspertais.
Kurti tradiciją šias diskusijas daryti ir šioje salėje.”