Nauja atvertis: istorija kartojasi, arba naujosios kartos „stribai”

Arnas Liauška (studentas)

Man visada buvo mįslė, kaip sovietų okupantams užėmus Lietuvą patys lietuviai grūdo į gyvulinius vagonus savo brolius, seseris, giminaičius, buvusius savo mokytojus ir kaimynus. Kas dėjosi jų galvose, kad jie ryžosi pamerkti šimtus tūkstančių savo tėvynainių mirčiai ir kančioms Sibiro konclageriuose, mėgavosi jų plėšimu, prievartavimu ir žudymu. Iš kur radosi ta tūžmastis ir neapykanta savo artimam?

Gal tai kerštas už patirtas asmenines skriaudas? Tačiau kerštauti galima keliems, bet ne tūkstančiams niekuo dėtų žmonių.

Gal tai svetimo turto trokšimas, godumas ir noras mėgautis tuo, ko įgimtu protu ir galimybėmis negali įgyti. Tačiau net ir vagys, plėšikai ir gangsteriai prisiplėšę liaunasi persekioję auką, siekdami gyventi orų, respektabilų gyvenimą.

Šie sovietų okupantams tarnavę lietuviai buvo vadinami „stribais”. Nuo žodžio „istrebitel“ (naikintojas). Jie šaudė, žudė, prievartavo ir plėšė. Ir, žinoma, be saiko girtavo. Gal todėl, kad sielos gelmėje juto tarnaujantys mirties ir neapykantos dievui – pačiam šėtonui.

Į jų sielas mėgino įsiskverbti rašytojai, menininkai, kinematografai. Tačiau pokario laikotarpio „stribo“ (naikintojo) sielos nė vienam menininkui iš esmės atskleisti ir nepavyko. Jis mūsų kartai liko nepažinus.

Ir štai netikėtai mums nusišypsojo istorinė akimirka – nušvitimas, atvertis! Netikįėtai pamatėme, išvydome naujųjų laikų „Stribus“ (naikintojus)!

Jie kviečia (tiesa kol kas tik žodžiais) sunaikinti, „Naisių vasarą“ ,  Jaunimo sambūrį „Pro patria“, „Laisvos visuomenės institutą“ ir kitus, kuriuos jie įvardija „brudais“.

Jie tariasi kovojantys už „vakarietiškas” katalikiškas vertybes, nors už vertybių žodžių kyšo piktojo ragai.

Kol kas kviečia naikinti tik žodžiais. Bet šiame kvietime aiškiai girdėti neslepiama neapykanta kitokiam.  Neapykanta, kuri bet kurią akimirką nuo žodžių gali pereiti prie veiksmų…

Dar sunaikinimo verti LVŽS, „alkas.lt” ,- sako Dovydas Skarolskis.

Įsiskaitykite į šio jaunuolio žodžius:

O štai buvusios Jaunųjų konservatorių lygos Vilniaus skyriaus pirmininkės Emilijos Kilinskaitės pamąstymai:

Štai jums liberalusis ir išaukštintas jaunimas. Tai mūsų naujieji „lyderiai”, teisingiau – ,„stribai” (naikintojai) – naujojo amžiaus marksistai, pasiryžę sutrypti kitaminčius, sunaikinti savo brolius ir seseris, sunaikinti todėl, kad jie yra kitokie, kad anie galvoja kitaip negu jie – myli savo Tėvynę, myli gimtąją kalbą, eina protėvių pėdomis, kartodami Šv.Evangelijos priesakus: nežudyk, neprievartauk! Nevok, užjausk, mylėk savo artimą…

Naujiesiems „stribams” (naikintojams) nepatinka Šv.Evangelijos žodžiai „nevok“, „nežudyk“. Jiems nepatinka, kad yra kviečiama saugoti negimusią gyvybę, todėl siūlo naikinti tuos, kurie kviečia ją saugoti – Laisvos visuomenės institutą.

Jiems nepatinka, kad yra Lietuvos kaime žmonių, kurie moka džiaugtis ir švęsti  šeimų šventes ne apgirtę ir tradiciškai apsvaigę nuo degtinės, kad nenori iš kaimų emigruoti, todėl siūlo naikinti Naisius…

Jiems nepatinka ir mūsų unikali kalba, Lietuvos valstybė, todėl siūlo naikinti Lietuvos valstybę mylinčius, patriotiškai mąstančius žmones – jaunimo sambūrį „Pro patria”.

Jiems apskritai nepatinka tai, kad lig šiol dar turime šventų dalykų.

Bet labiausiai jie nemėgsta žmonių, kurie tuos šventus dalykus primena, kurie skelbia, kad tėvų krauju aplaistyta trispalvė verta atminties. Kad atminties verti, kurie saugodami gimtąją kalba mirė Sibiro platybėse. Jie nemėgsta ir nekenčia paties Šventumo, nes bijo savo netikrumo, suskilimo, menkumo, nežinojimo, netvarumo, sutrikimo, dvylipumo ir neišmanymo. Jie bijo susitikimo su gyvūniškaja savastimi – jie bijo Tiesos.

Štai jums ir tikrasis Naikintojo –  „Stribo“ portretas…