Naujametinis vaišių stalas pagal Briuselį

Danutė Šepetytė

Žengiant į Gyvatės metus, maistas turėtų būti prabangus, – pataria astrologė Vaiva Budraitytė, – gyvatė mėgsta prabangą, todėl geriau ant stalo tebūnie mažiau, bet išskirtinių patiekalų. Tiesa, rytiečiai stengsis valgyti „tvaresnį“ maistą – žiurkieną, driežus, tarakonus, skėrius, – žodžiu, viską, ką valgo gyvatė ir prie ko vakariečiai fotografuojasi Tailando, Vietnamo ar Kinijos turguje. Kas žino, gal šitas meniu vakariečiams – irgi ne už kalnų, nes „žalioji“ revoliucija sėkmingai šlifuoja jų smegenėles tvarios mitybos fantomais.

Visuomenės veikėjas, pagal profesiją istorikas Linas Karpavičius, dažnai pasisakantis mitybos klausimais socialiniuose tinkluose, sako, kad žmogų galima įtikinti bet kuo – net laisva valia užsidaryti kalėjime, jei jis patikės, kad toks jo elgesys tausoja gamtą.

Beje, lietuviai jau šiandien gali pasmaguriauti sausų svirplių kūnelių. O jūs, pavyzdžiui, norėtumėt gauti šventėms džiovintų svirplių, jų esama su medumi, bazilikais, net su aštriais pipirais?

Jūsų klausimas tarytum pažada, kad kalbėsime apie smagius ir juokingus dalykus. Tačiau tai nėra juokinga. Kai pagaliau suprasime, kas iš tikrųjų vyksta, gali plaukai ant galvos pasišiaušti. Turbūt tai vienas didžiausių eksperimentų žmonijos atžvilgiu pasaulyje, šiuo metu jau pereinantis į baigiamąją fazę. Padariniai šio eksperimento nenuspėjami.

Yra sąmokslo teorijų, teigiančių esą šiuo metu žmonija yra eksperimentinės žiurkės vietoje: neseniai ji buvo badoma iki galo nepatikrintais skiepais, dabar ją norima pasodinti ant „draugiškos aplinkai“ alternatyvių baltymų dietos. O galbūt skiepai ir alternatyvus maistas yra kaip nors susiję?

Jei jūs, nusipirkę medelį ir jį pasisodinę, matote, kad medelis sunkiai adaptuojasi prie naujų gyvenimo sąlygų, ką darote? Darote įskiepį. Taip medelis lengviau prisitaiko. Žmogus taip pat yra gyvas organizmas. Kas žino, galbūt nėra pramanas, kad egzistuoja genetiką modifikuojantys skiepai, galintys palengvinti žmonijos perėjimą prie naujos mitybos. Bet tokiu atveju reikėtų paskiepyti visą žmoniją. (Juokiasi.)

Na, retam piliečiui pavyko išvengti injekcijos per pasaulį nusiritusią kovido pandemiją; jos sukėlėjų atžvilgiu (buvo ar nebuvo pradėta laboratorijoje?) tebesiginčijama iki šiol… Apskritai, ką manote apie alternatyvius baltymus, pagamintus ne tik iš svirplių, skėrių ar didžiųjų milčių lervų, leidžiamų Europos Sąjungoje, bet ir iš organinių bei industrinių atliekų?

Sūnus kažkada iš Tailando buvo atvežęs džiovintų svirplių. Paragauti įdomu, bet tuo maitintis kas dieną tikrai nenorėčiau. Bet ne vien baltymams ateities mityboje bus skirtas didelis vaidmuo. Reikia suprasti šių planų priešistorę, ji prasidėjo ne šiandien ir ne vakar. Pirmieji žingsniai padaryti palengvėle keičiant visuomenės sampratą apie sveiką mitybą. Ne veltui šiandien, pabandžius įsivaizduoti, kas yra sveikas maistas, mūsų sąmonė greičiausiai nupieštų žalios spalvos salotų pluoštelio formos vaizdinį.

Viskas prasidėjo nuo vegetariškos mitybos populiarinimo, vėliau prisijungė ir veganiško maisto propaganda, dabar vos ne visi mitybos specialistai, dietologai ir net gydytojai sutartinai „kala prie kryžiaus“ gyvulinės kilmės maistą. Tam dirba ištisa propagandos industrija. Tūkstančiai įtakotukų ir nuomonės formuotojų. Ir ne tik jie. Šiuolaikinė medicina daugelio ligų priežastimi įvardija gyvulinės kilmės maistą.

Kaip tik šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė informacija, kur rūkyti mėsos produktai prilyginami vėžį sukeliančiam asbestui…

Reikia suprasti, kad niekas nėra nusiteikęs prieš žaliavalgystę. Kartais pravartu išsivalyti organizmą, pabadauti, padaryti pertrauką mėsos vartojime. Aš tik už tai. Bet kada stengiamasi visiškai pašalinti iš mūsų raciono įprastus produktus, kuriais tūkstančius metų maitinosi žmonija, atleiskite, tai jau panašu į organizuotą sąmokslą.

Nesu mitybos specialistas, domiuosi tuo grynai mėgėjiškai, daugiau užsiimu politine šio reikalo puse, kuri aiškiai koreliuoja su Pasaulio ekonomikos forumo deklaruojama Naujos pasaulio tvarkos koncepcija. O tai jau daugiau nei noras pasirūpinti sveiku gyvenimo būdu.

Kad perėjimas prie naujos mitybos vyktų kaip galima sklandžiau, sukurta visa pseudoteorija apie tai, kaip dabartinė mūsų mityba, kuri remiasi (beje, vis mažėjančiu) gyvulinės kilmės produktų vartojimu (mėsa, pienas ir jų produktai), sąlygoja klimato atšilimą. Vadinasi, žmogus, patikėjęs šia teorija ir laisva valia sutinkantis atsisakyti gyvulinės kilmės maisto, gyvena su tauriu įsitikinimu, kad gelbsti planetą. Kongenialu. Taip žmonės laisva valia gali užsidaryti kalėjime, jeigu įtikės, kad toks jų elgesys tausoja klimatą. Ko gero, patikliuosius galima įtikinti ir vaikščioti nuogus, jiems įteigus, jog drabužių pramonė taip pat teršia planetą.

Kaip matau, jums nepavyksta patikėti pragaištingu gyvulininkystės poveikiu planetos atšilimui?

Negi nepastebėjote, kad šiandien keičiama daugybė duomenų apie tai, kas sveika ir nesveika? Visai neseniai man į rankas pakliuvo knygutė apie pieno produktus, ji buvo išleista 1966 metais. Joje juodu ant balto parašyta, kad pienas žmogaus organizme suriša sunkiuosius metalus ir taip jie lengviau pašalinami iš organizmo. Pienas – būtinas produktas, kurį reikia ir būtina vartoti nuo jauniausio amžiaus iki žilos senatvės. Žmonės jį vartojo tūkstančius metų. Prisimenat, ne taip seniai darbuotojams, dirbusiems sveikatai pavojingomis sąlygomis, pienas net buvo skiriamas nemokamai. Pasikeitus politinei konjunktūrai, visa tai yra paskelbiama jei ne antimokslu, tai bent jau pasenusiais moksliniais duomenimis.

Suprantama, kad gyvulinės kilmės produktai visiškai nedings iš prekybos. Tačiau racionas ženkliai pasikeis. Dabartinis „mokslas“ jau sako, kad žmogaus racione gana ir 20 proc. gyvulinės kilmės maisto. Visa kita turi būti augalinės kilmės. Beje, svirplių miltai ir lervų faršas taip pat priskiriami augalinės kilmės produktams.

Ačiū Dievui, šie inovatyvūs produktai kol kas yra brangūs dėl technologijų ir bent Lietuvoje kultūriškai nepriimtini daugeliui žmonių. Bet yra manančių, kad būtent einant ten link, ne tik Lietuvoje mažėja galvijų bandos, brangsta pieno produktai, šit, regis, Estijoje pritrūkta net sviesto… Jūs irgi taip manote?

Taip, alternatyvių baltymų produkcija kol kas brangi. Bet ją gaminančios įmonės išsilaiko valstybės dotacijų dėka. Lietuvoje, berods, veikia 11 ar 13 šios produkcijos gamintojų ir jie jau būtų bankrutavę, jei nebūtų palaikomi visų piliečių sumokėtų mokesčių pinigais. Buvusi inovacijų ir ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė rinkiminės kampanijos metu gyrėsi, kad ministerija investavo net 600 milijonų eurų į „pažangiausias ekonomikos sritis“.

Priminsiu visiems, kad valstybė niekada niekur neinvestuoja, valstybė gali tik skirti dotacijas arba, kitaip sakant, išmesti pinigus į balą. Būtent taip ir padarė buvusios ministrės valdyta ministerija. Todėl šios įmonės gali išsilaikyti rinkoje ir laukti savo valandos. O ji ateis tada, kai vieną dieną brangdamas gyvulinės kilmės maistas (o jis negali nebrangti dėl nenumaldomų „žaliojo kurso“ reikalavimų) ir, kita vertus, pingantis naujasis „maistas“ prasilenks, ir verslas ims jį naudoti kaip pigesnį pakaitalą savo produkcijoje. Taip jis atsiras mėsos ir kituose gaminiuose. Mes to net nepastebėsime, nes mažai kas domisi produktų sudėtimi. Aš, pavyzdžiui, skaitau etiketes visą gyvenimą. Ir ne tik dėl šios naujos maisto pramonės.

Apskritai, vaikantis pelnų, maisto produktų kokybė yra smarkiai pablogėjusi, todėl kaip ant mielių auga maisto papildų pramonė. Maisto sudėtyje trūkstant reikalingų medžiagų, mes priversti jas kompensuoti pirkdami maisto papildus. Bet tai gelbėja tik iš dalies. Organizmas negali taip gerai įsisavinti mineralų iš piliulių, kaip gaudamas juos su maistu.

Socialiniuose tinkluose dažnai rašote apie mitybos įpročius. Ką galvojate išgirdęs postringaujant apie „tvarią mitybą“?

Žodis „tvarus“ bet kokiame kontekste jau tapo keiksmažodžiu. Jis tapo grėsme mūsų įprastai mitybai. Reikia suprasti, kad būtent dėl šios mitybos susiformavo būtybė, kurią šiandien vadiname protinguoju žmogumi. Kardinaliai pakeitę žmogaus mitybos racioną, tikriausiai, užprogramuosime kitonišką žmogų. Koks tai bus žmogus, galime tik įsivaizduoti. Kita rūšis, porūšis ar kasta? Yra toks posakis, kad esi tuo, ką valgai. Aš sakau taip: jei valgai jautieną – esi jautis, jei valgai kopūstą – esi kopūstas, jei valgai kirmėles – esi kirminas… (Juokiasi.)

Jei valgai daug ir dažnai, vadinasi, esi vienos didžiausių nuodėmių – apsirijimo auka?

Žmonės nekalti, kad valgo daug. Tai mums brukamo prasto maisto pasekmė. Organizmui reikia įvairių mineralų. Jų negaudamas, jis mums signalizuoja alkiu. Jei suvalgome daug „tuščio maisto“, jis signalizuoja alkio jausmu vis dažniau, o mes vis valgome ir valgome. Dažniausiai angliavandeniais turtingą maistą, kurio perteklių organizmas paverčia riebalais.

Nusipirkite lašinių ir pabandykite jų persivalgyti. Nepavyks. Pavyzdžiui, mūsų šaldytuve visada atsiras kaimiškų spirgų indelis. Du sumuštiniai su duona ir spirgais duoda sotumą pusei dienos. Taip besimaitindamas ir sėdėdamas prie kompiuterio sugebėjau numesti 14 kilogramų be jokių sporto klubų, nebent pasivaikščiodamas gamtoje. Susitvarkė kraujospūdis, pagerėjo miegas, jo reikia mažiau. Ir vis dėl to gyvulinės kilmės maisto, kuris „teršia planetą“, bet dovanoja mums sveikatą.

Kaip jums pavyksta sveikai maitintis skaitmenos pasaulyje?

Pirmiausia, maistas turi būti įvairus. Niekada negalima pulti į kraštutinumus. Nors esu didelis mėsos mėgėjas, nesistengiu ja piktnaudžiauti. Stengiuosi niekada nevalgyti to paties maisto kelis kartus pagret. Nebent tai būtų labai skanus maistas, kurį gaminame greitpuodyje ir, aišku, išimtis daroma sriuboms, kurios man yra būtinos kasdien. Vaikystėje jas valgyti vertė mama, o dabar jau pats be jų negaliu. Net ir picą kartais suvalgau, bet jau rečiau.

Pradėjus valgyti gerą maistą (naminę triušieną, avieną, vištieną, jautieną), atsitinka keistas dalykas – prasčiau valgyti nebesinori. Po kiek laiko, vartojant gerą, namuose gamintą maistą, natūraliai mąžta kavinių ir restoranų, kuriuose norėtumei papietauti. Tada supranti, kad maisto pramonė mus apgauna. Skonio stiprikliai, dažikliai maistui suteikia patrauklią išvaizdą ir skonį. Taip galima žmogui sumaitinti bet ką. Nebeperku perdirbto maisto. Pasisotinęs geru maistu, degu noru dirbti, sportuoti, kažką nuveikti. Po prasto maisto norisi prigulti, pailsėti. Viskas labai paprasta.

Esu nepaprastai dėkingas žmonėms, kurie mane aprūpina natūraliu kokybišku maistu. Pusbrolis tiekia triušieną, kaimynė – vištieną, draugas – avieną, truputį nusiperku ir ūkininko užaugintos kiaulienos, pasisūdau lašinių. Bulves ir kiaušinius tiekia brolis, kitas ūkininkas – pieną, dar kiti – sūrius jogurtą ir sviestą. Iš ūkininko nuo Vievio perku raugintus agurkus ir kopūstus, svogūnus, morkas. Suprantama, kad viskas brangiau nei parduotuvėje, bet 1) tokio maisto reikia mažiau, 2) nereikia maisto papildų, 3) pagerėja savijauta. Man dingo sąnarių skausmai, aukštas kraujospūdis. Kaip mėgstu sakyti – vaistinei užkaliau langus.

Įdomu, koks buvo jūsų kalėdinis stalas?

Ir šiais metais stalą buvome nukrovę tradiciniais valgiais. Silkę pirkome tik iš statinių, nedorotą. Jokių filė, kuri esti išmirkyta kaulus tirpdančiame tirpale ir „paskaninta“ skonio stiprikliais. Žuvį – jūros ešerį pirkome turgelyje. Žuvimi prekiaujanti moteris juos gauna tiesiai iš Klaipėdos. Turėjome džiovintų ir marinuotų baravykų, marinuotų voveraičių, kitų grybų, kuriuos mums dovanojo tėviškės miškai. Kalėdoms, suvažiavus vaikams, marčioms, anūkams, žmonos tėveliams, kepėm vištą, kiaulienos kepsnį, liežuvį, darėme lietuvišką mišrainę… Viskas pagal mūsų tradicijas ir papročius

Toks ir būtų jūsų Naujametinis palinkėjimas?

Stiprinkime tarpusavio ryšius, dalindamiesi gerumu ir tikru maistu. Mūsų stiprybė slypi bendruomeniškume. Neturėtume pamiršti savo kaimynų ir žmonių, kurių vaišių stalas skurdesnis nei mūsų. Amžinoji jungtis „žmogus-žmogui“ turėtų atgimti ir veikti. Prieš Kalėdas ir aš aplankiau gimtą kaimą Anykščių rajone. Nuvežiau maisto sunkiai besiverčiančiai šeimai.

Atstatykime tiltus, kuriuos buvome sugriovę ir užmiršę. Tai vienintelis būdas nepasiduoti politikų manipuliacijoms, bandant mums primesti ne tik išgalvotas tiesas, bet ir mitybos madas. Neišradinėkime dviračio. Jį mes turime, ir jis puikiai veikia.