Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena, dažniau žmonių vadinama Kalantinėmis.
Kviečiame šią dieną prisiminti jauno žmogaus auką, kai 1972 m. gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta.
Einant tądien pro paminklą Romui Kalantai muzikinio teatro sodelyje, kviečiame padėti gėlės žiedą, žiedą žydinčio pavasario, kurį mes galime stebėti Laisvoje šalyje, tokių žmonių kaip Romas dėka.
„Negalima sudeginti ugnies, paskandinti vandens, užpūsti vėjo ir sunaikinti tiesos„,- sako čekų patarlė.
„Ruošdamasis kurti atminimo plakatą 1972 m. Kaune susideginusiam Romui Kalantai, vis dėliojau mintis, kokius simbolius panaudoti, kad būtų įprasminta auka – VARDAN TOS LIETUVOS!”- rašo dailininkas Tautvilas Rinkevičius.
„Mes, lietuviai, jau nuo 1009 metų savo genuose esame paženklinti būti kovotojais. Matome, kad istorija kovotojų nepagailėjo. Kas, jeigu ne ugnis – mums jau tampa paskutine malda savoje Tėvynėje.
Šiame plakate turime įžvelgti Pilėnų pilies ne tik tragediją, bet ir savo tautos patriotiškumo bei pasiaukojimo pavyzdį. Nenoriu būti prastu pranašu, bet mūsų laukia dar daug kovų ir pasiaukojimo akimirkų: ŽŪTI UŽ TĖVYNĘ.
Plakate panaudojau paminklą, kuris randasi Čikagoje (JAV) Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Šį paminklą pastatė Amerikos Šaulių organizacija”.
Skaitytojams primename: 1971 m. R. Kalanta turėjo baigti Kauno 18-ąją vidurinę mokyklą, bet, neišlaikęs keleto egzaminų, perėjo į vakarinę mokyklą, dirbo kultūrinių prekių fabrike „Aidas“. Buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara, domėjosi hipių judėjimu.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu ir susidegino. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.
Arčiau buvusieji dar bandė gesinti liepsnojantį jaunuolį, bet atskubėjusi greitoji medicinos pagalba į ligoninę nuvežė jį jau be sąmonės. Po keturiolikos valandų, gegužės 15 d. 4 val ryto, vaikinas mirė.
Daugiau apie tai ČIA
gražių paveiksliukų galerija:
liaudiesmenas.livejournal.com
Už „TOKIĄ” ateitį turėjai pats aukotis! Jis pasiaukojo vardan tos Lietuvos! Lietuvą
Gera matyti ir girdėti kad yra dar žmonių prisimenančių ir siekiančių įamžinti mūsų Tautos didvyrius. Gėda vyriausybei kuri dairosi vieno ! ką dar nugvelbus, ?, kai nieko vertingesnio jau nėra tai ir keliukas asfaltuotas už visų pinigus gerai ,.
Puikus paminklas ir plakatas! Nulenkime galvas ir padėkime gėlės žiedą, praeidami pro paminklą. Pagarba a.a. Romui Kalantai, nors ir labai jaunas, bet suvokė LIETUVOS Laisvės svarbą – ką dabartiniai putino padlaižiai nori apjuodinti!!!
Paminklo skulptorius a.a. Romualdas Mozoliauskas.