Sekmadienį, vasario 23 d., vykusius Vokietijos nacionalinius rinkimus laimėjo centro dešiniųjų CDU/CSU aljansas, surinkęs 28,5 proc. balsų, o dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD) užėmė antrąją vietą su 20,8 proc. balsų, rodo pirmadienį paskelbti galutiniai rezultatai.
Valdantieji socialdemokratai (SPD) užėmė trečiąją vietą su 16,4 proc., jų jaunesnioji koalicijos partnerė Žaliųjų partija – 11,6 proc., o penktoji į parlamentą patekusi partija yra griežtai kairioji Die Linke su 8,8 proc. Liberalioji FDP (4,3 proc.) ir kairioji nacionalistinė Bündnis Sahra Wagenknecht (4,97 proc.) nepasiekė 5 proc. ribos, reikalingos vietoms Bundestage gauti.
Tikroji rinkimų nugalėtoja tapo AfD, kuri pasiekė geriausią rezultatą nuo pat savo susikūrimo 2013 m. ir, palyginti su 2021 m. rinkimais, padvigubino savo balsų dalį. Rinkėjai apdovanojo partiją už griežtą poziciją imigracijos klausimu – ši tema dominavo rinkimų kampanijoje po virtinės teroro išpuolių, kuriuos įvykdė prieglobsčio prašytojai.
Kita vertus, visos įsitvirtinusios partijos buvo vienaip ar kitaip nubaustos.
Nepaisant to, kad CDU/CSU surinko daugiausia balsų, ji patyrė antrą blogiausią rezultatą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – tai buvo akivaizdus priminimas, kad rinkėjai nepamiršo nesėkmingos buvusios CDU kanclerės Angelos Merkel, vadovavusios šaliai 2005–2021 m., migracijos ir ekonominės politikos.
Dabartinės valdančiosios partijos taip pat buvo smarkiai nubaustos už savo proimigracinę ir radikalią klimato politiką, dėl kurios išaugo nusikalstamumas, smarkiai išaugo energijos kainos ir prasidėjo ekonomikos nuosmukis. SPD parama sumažėjo beveik dešimčia procentinių punktų – tai blogiausias jos rezultatas per visą istoriją, žaliųjų parama sumažėjo 3 procentiniais punktais, o jų buvusi koalicijos partnerė FDP apskritai iškrito iš Bundestago.
Tačiau naujasis parlamentas nesuteiks pokyčių, kurių trokšta rinkėjai, nes CDU/CSU atmetė galimybę bendradarbiauti su AfD.
Vietoj to CDU lyderis Friedrichas Merzas greičiausiai sudarys dar vieną „didžiąją koaliciją“ su SPD ir bus priverstas atsisakyti bet kokių užuominų apie konservatyvią politiką savo programoje. Šios dvi partijos turi pakankamai vietų, kad sudarytų daugumą – nors ir nedidelę – Bundestage, tačiau jos gali nuspręsti sudaryti trišalę vyriausybę, į kurią įeitų ir žalieji. Kito realaus varianto A. Merzas neturi.
Kairiųjų vyriausybė su SPD, žaliaisiais ir „Die Linke“ taip pat yra atmestina, nes šios trys partijos neturi pakankamai deputatų daugumai sudaryti.
Tai, kad Friedrichas Merzas sakė, jog tikisi, kad vyriausybė bus sudaryta po dviejų mėnesių, daug ką pasako apie tai, kokios sunkios bus derybos su SPD. Merzui bus sunku „iki Velykų“ prastumti savo antiimigracinę politiką, mokesčių mažinimą ir norą didinti išlaidas gynybai, nes socialdemokratai to neleis.
Pasak AfD vieno iš lyderių Tino Chrupalla: „Vyriausybė su rinkimų pralaimėtojais, kurią dabar formuoja Frydrichas Merzas, tikriausiai išsilaikys trumpiau, nei kai kas mano.“
Nepaisant to, kad puikiai supranta politinę realybę – ir Merzo ketinimus izoliuoti AfD, – kita AfD partijos bendrapirmininkė Alice Weidel teigė esanti pasirengusi kalbėtis su CDU, kad būtų įvykdyta „žmonių valia, Vokietijos valia“.
Entuziazmo dėl būsimos Vokietijos vyriausybės ir apskritai dėl rinkimų rezultatų trūkumas buvo akivaizdus pirmadienį, kai Europos lyderiai nepasveikino A. Merzo arba tai padarė atsargiai.
Parengta pagal Europeanconservative.com informaciją.
