Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydama įvertinti, ar šių metų rugpjūčio 24 dieną Lietuvos radijo ir televizijos tyrimo skyriaus žurnalistų straipsnyje „Greitieji testai už 6 milijonus: už skandalingo pirkimo šmėžuoja Skvernelio komanda“ paviešinti duomenys nėra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys.
Minėtame straipsnyje paskelbtos valstybės tarnautojų susirašinėjimo tarnybiniu elektroniniu paštu kopijos, detaliai nurodoma kas, kada, kiek kartų ir kam skambino, kada ir kur įvyko tam tikrų asmenų susitikimai.
„Paprašiau Generalinio prokuroro pagal kompetenciją įvertinti, ar nebuvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) ir ar straipsnyje paviešinti duomenys buvo gauti teisėtais būdais, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė stebisi, kad duomenys, kuriuos galima gauti tik specialiomis teisėsaugos naudojamomis priemonėmis, pasiekia žiniasklaidą ikiteisminio tyrimo metu.
„Nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o politikavimu panaudojant ikiteisminio tyrimo duomenis žiniasklaidoje. Deja, bet toks įspūdis susidaro. Taip neatsakingai elgiantis kenkiama pačiam ikiteisminiam tyrimui, jo kokybei – teisėsauga, tikrai norėdama ištirti įtariamas veikas, taip nesielgia.
Ne pirmą kartą galima pastebėti dar ir kitą besikartojančią schemą – iš karto, vos tik pasirodo LRT tyrimas, kartais kelių valandų bėgyje pasirodo ir konservatorių skundai bei kreipimaisi kad ir į Seimo antikorupcijos komisiją, ten kviečiami prokurorai, kurie negali atskleisti detalių, daromi politiniai pareiškimai ir teisėsaugos atliekami tyrimai dar labiau politizuojami. To teisinėje valstybėje neturėtų būti,“ – teigia A. Širinskienė.
Kreipimesi į Generalinę prokuratūrą prašoma nustačius galimus pažeidimus gaunant, naudojant bei viešinant ikiteisminio tyrimo duomenis priimti atitinkamus sprendimus dėl kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn, taip pat imtis neatidėliotinų veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos užtikrinimo, kaip kad to reikalauja Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK).
A. Širinskienė pabrėžia, kad šis kreipimasis neturi būti vertinamas kaip žodžio laisvės varžymas ir žurnalistų atžvilgiu BPK 177 straipsnis negali būti taikomas – jie nėra šio baudžiamojo nusižengimo subjektai, t. y. jie nėra nei proceso dalyvis, nei kitas asmuo, matęs atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
„Pabrėžtina, kad gyvename teisinėje, demokratinėje valstybėje, gerbiame laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą ir jos misiją informuoti visuomenę, tačiau visiems vienodai galioja šalies įstatymai. O jie nurodo labai aiškiai – niekas, kas disponuoja ikiteisminio tyrimo duomenimis pagal BPK 177, negali atskleisti tų ikiteisminio tyrimo duomenų be prokuroro leidimo“, – sako A. Širinskienė.
Puikiai atskleista spec tarnybų nusikalstama veika. Tai Lietuvoje kartojasi jau daug metų. Negalima pamiršti, kai į procesą įsivėlė buvęs konservatorių, kai kurių gerbiamas vadovas ir tai lėmė bylos baigtį. Tokius veiksmus atlieka tik Lietuvos priešai. Apkalbamu atveju akivaizdus scenarijus, veikiama pagal tą pačią schemą, nutekini tyrimo medžiagą ir piktybiškai džiaugiesi tokiu ikiteisminiu tyrimu.
Gen prokuroras ir bendrai prokurorai pakinkyti į vežimą, kuris apsunkina baudžiamosios veikos tyrimą, o dėl to pasimetę prokurorai pamiršta baudžiamuosius bei bylos tyrimo procesinius, įstatymais pagrįstus veiksmus. Atrodo, kad ir jie prisideda slepiant nusikaltimus ar tuos procesinius veiksmus paverčia niekiniais.
Nors Jums ir kaip nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o reikėtų, turi būti privaloma tuo įtarinėti, miela ponia Agne, nes jei neįtarsite, tai ir niekada nesužinosite teisybės. O tai, kad, gyvename teisinėje, demokratinėje valstybėje galima suabejoti susidūrus su Lietuvos teisėsauga (turiu omeny teisėją Inga Staknienę, padariusą karjerą prie raudonosios Dalios nuo policininkės iki teisėjos už tam tikras „paslaugas”, nes ir jos vyras, turbūt, tas, kur darbuojasi STT). Miela Agne, jei netikite, tai pasiklauskite buvusios teisėjos Venskienės, ji tikrai galėtų praplėsti Jūsų akiratį šiuo klausimu.