2025-01-09, Ketvirtadienis
Naujienlaiškis

Netekome garsaus publicisto, istoriko Algimanto Liekio

Rugpjūčio 13 d. vėlai vakare, eidamas 76 metus, mirė didelis Lietuvos patriotas, publicistas, žurnalistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys istorikas dr. Algimantas Liekis.

Algimantas Liekis gimė 1943 m. spalio 16 d. Stokaičiuose (Žygaičių vlsč. Tauragės apskr.) 1966 m. baigė KPI. 1968-1984 metais dirbo „Mokslo ir technikos“, „Sparnų“ ir „Staybos ir architektūros“ žurnalų skyriaus vedėju ir jų vyr. redaktoriumi. 1982 m. apgynė istorijos mokslų kandidato (dabar dr.) disertaciją. 1984-1991 m. Istorijos instituto Mokslo ir technikos teorijos skyriaus vedėjas ir tęstinių leidinių „Lietuvos mokslas“ 1990-1997 m. iniciatorius ir leidėjas, nuo 1997 m. – atkurto jo iniciatyva – „Lietuvių tauta“ (1907-1936) leidėjas ir vyr. redaktorius; 1996 – 2003 m. dėstė Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete, nuo 2003 m. – Tarptautiniame žinių vadybos ir ekonomikos centre, nuo 1997 m. dar ir VGTU, nuo 2002 m. VGTU Mokslotyros centro direktorius, doc. (2003), profesorius. Stažavosi Amerikos universitetuose 1993, 1995, 1998, 2001 metais.

A. Liekis parašė, sudarė ir išleido knygas: „Lietuvos šaulių sąjungos istorija“ (Jonas Matusas, sud. A. Liekis) (1992); „Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė“ (Aut. ir sud., 1993); „Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas 1943-1993“ (aut. Ir sud., 1993); „Nenugalėtoji Lietuva“ (6t. 1996-2002 t. 2,3,4 (sud.), t.1, 5 (autorius); „LKP agonijos kronika“ (2 t. 1996-1997); „Lietuvos sienų raida“ (2 t., 1996-1997; 1 t. sud. 2-jo autorius ir bendrautoris); „Lietuvos Respublikos prezidentai“ (1995-1997); „Signatarai. Vasaro 16-oji“ (1996); „Lietuvos karo aviacija. 1919-1940“ (1999); „Lietuvos Laikinoji vyriausybė. 1941.06.22-08.05“ (2000); „Amerikos lietuvių kultūros archyvas. ALKA“ (2001); „Lietuvos mokslų akademija: 1941-1990“ (2001); „Lietuvių karyba ir ginkluotė“ (2002); „Akademikas Algirdas Gaižutis“ (2003); „Lietuvių tautos-lietuvių kalbos likimas“. „Lietuvių spauda tėvynėje ir svetur“ (3 t. 2004-2005); „Sąmokslo kronika“ (2003-2005 m.) (2005, sud.); „Vainutas“ (2006); „Lietuvių tautos prisikėlimas: Šviesuoliai inteligentai lietuvių tautos istorijoje iki 1920 metų“ (2007); „Teisė ir teisingumas Lietuvoje“ (2008); „Motiejaus Gustaičio kūrybinis palikimas“ (2009); „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga“ (2011); „Lietuvių tauta. Svetimi lietuvių namuose“ (2014); „Prezidentas Antanas Smetona“ (1874-1944). „Tauta ir nepriklausomybė jo raštuose, kalbose.“ (2018), ir minėti 1 500 jo straipsnių viešojoje spaudoje.

Daugiau apie A. Liekį skaitykite prof. Onos Voverienės rašinyje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis“.

Numatomas atsisveikinimas su Velioniu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) penktadienį nuo 12 val. ir šeštadienį iki 12 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse.

2 KOMENTARAI

  1. Nuoširdžiausia užuojauta artimiesiems – tai skaudi netektis artimiesiems ir visai LIETUVAI. Buvo dydis žmogus. Amžinąjį atilsį, duok JAM, Viešpatie,

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Kviečiama į paminėjimą: nekaltumą vertina ne komisijos ar istorikai, o tik teismas

2025 m sausio 12 d. Ukmergėje, Lėno miestelyje ir Lėno miške minimas žymiausias Vyčio apygardos partizanų mūšis su...

Linas Karpavičius. Kam Vytautui karūna?

Istorija su valdovų insignijomis įgauna prastą kvapelį. Gal net pasakyčiau smarvę. Ir tai kažkodėl manęs nestebina. Šiandieną politinėje erdvėje...

Populiarus stalo žaidimas pašalintas iš vaikų darželių – laikomas politiškai nekorektišku

Suomijos Turku mieste kilus diskusijai dėl stalo žaidimo Afrikos tema, miesto taryba nusprendė išimti visus jo egzempliorius iš...

Kataliko inteligento misija šiandien

Šis tekstas yra VU TSPMI prof. A. Jokubaičio paskaita skaityta Ateitininkų federacijos, Laisvos visuomenės instituto ir Krikščionių profsąjungos...