kauno.diena.lt | Aidanas Praleika
Demokratų kandidato JAV prezidento rinkimuose vardą sužinosime po partijos suvažiavimo. Šiandien labiausiai tikėtinas pasirinkimas – viceprezidentė Kamala Harris.
Kaip portalui kauno.diena.lt pažymėjo JAV politikos apžvalgininkas Mindaugas Montvilas, K. Harris nominacija dar nėra garantuota, bet Joe Bideno viceprezidentės galimybės kol kas yra geriausios. Ji nežada revoliucinių permainų ir apskritai neaišku, ar turi asmeninę prezidentavimo viziją, kaip Donaldas Trumpas ar net jo kandidatas į viceprezidento postą J. D. Vance’as. Šiek tiek paradoksalu, bet toks „pilkumas“ gali būti naudingas K. Harris, galinčiai tapti kompromisiniu variantu visoms demokratų frakcijoms, kaip kad kadaise buvo pasirinktas J. Bidenas.
Mūsų kraštams K. Harris pergalė reikštų iš esmės tą patį, kaip ir amerikiečiams – dabartinės administracijos politikos tęstinumą.
J. Bidenas pasitraukė iš rinkimų, nes nebeatlaikė spaudimo?
Būtent taip. Tačiau reikia pripažinti, kad jis „didvyriškai“ atsilaikė daugiau nei tris savaites po nesėkmingų debatų su D. Trumpu, kuriuose J. Bideno likimas buvo praktiškai nulemtas. Jis grūmėsi iki paskutinės minutės. Dar sekmadienio rytą J. Bideno komandos žmonės sakė žurnalistams, kad jis nepasitrauks, bet po pietų išgirdome priešingą, daug ką nustebinusį pareiškimą.
Be to, daug kalbėta apie tai, kad J. Bidenas paviešins savo apsisprendimą tik po susitikimo su Izraelio premjeru Benyaminu Netanyahu. Apie tai kalbėjo ir pats J. Bidenas, duodamas suprasti, kad norėdamas kiek paspausti Izraelio premjerą, jis turi vis dar būti „kovojančiu prezidentu“. Taigi, galima spėti, kad pastarasis pareiškimas nudžiugino ne tik daugelį demokratų, bet ir B. Netanyahu, kuriam dabar J. Bideno spaudimas jau iš tiesų – nė motais.
J. Bideno pasitraukimas aiškiai nudžiugino daugelį demokratų, ką iliustruoja rekordinis pinigų aukojimas iš karto po pareiškimo.
Demokratų rinkėjai tikrai šito laukė. Priminsiu, kad ir 2020 m. J. Bidenas buvo kompromisinis pasirinkimas „iš bėdos“. Daug demokratų rinkėjų nusivylė, kai maždaug prieš metus J. Bidenas pasakė sieksiantis antros kadencijos. Nenuostabu, kad pastarasis pareiškimas sukėlė entuziazmo pliūpsnį tarp eilinių partijos narių.
Kalbant apie Demokratų partijos „viršūnėles“, situacija nėra tokia vienareikšmiška. Pavyzdžiui, J. Bidenas „trinktelėjo durimis“ ir pareiškė tvirtą paramą K. Haris kandidatūrai, tačiau pats įtakingiausias užkulisinis demokratų politikas – Barackas Obama – savo pareiškime apie ją net neužsiminė. Taip pat pasielgė Nancy Pelosi ir kai kurie kiti aukščiausio ešelono demokratai. Taigi, K. Harris kandidatūra ne visiems kelia entuziazmą, o tai reiškia, kad intriga dėl demokratų pasirinkimo išlieka.
Kitaip tariant, K. Harris šiandien yra turbūt realiausias demokratų pasirinkimas, tačiau nominacija jai anaiptol negarantuota. Pliusų ji turi: partijai lengviau jai perkelti J. Bidenui surinktą paramą, jos kandidatūra visai priimtina progresyviajam arba kairiajam demokratų sparnui, kuris neapleido J. Bideno ir parems jo „paskutinę valią“. Be to, „išsukti“ veikiančią viceprezidentę yra lengviau viešųjų ryšių požiūriu.
Taip pat matome, kad situaciją labai atsargiai vertina kiti potencialiausi demokratų kandidatai – Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas tuoj pat pareiškė paramą K. Harris, o tai reiškia, kad jis dabartinę padėtį vertina kaip rizikingą ir mato geresnes galimybes kituose prezidento rinkimuose. Kita vertus, „antrojo“ ešelono gubernatorių tarpe greičiausiai atsiras norinčių mesti iššūkį K. Harris.
Prisimenant B. Obamos ir Hillary Clinton varžybas dėl Demokratų nominacijos, nemažai apžvalgininkų teigė, kad Amerika buvo jau pasiruošusi išrinkti juodaodį prezidentą, bet ne moterį. Ar dabar amerikiečiai jau pasirengę moteriai?
Nemanau, kad rasės ir lyties veiksniai bus svarbūs šiuose rinkimuose. Beje, renkantis B. Obamą taip pat keltas klausimas, ar jis „pakankamai juodaodis“. Jo motina – baltoji, o juodaodis tėvas netrukus po sūnaus gimimo grįžo į gimtąją Keniją. Taigi, pats ilgą laiką užsienyje gyvenęs B. Obama neturėjo autentiško ryšio su JAV afroamerikiečių bendruomene.
Lygiai tą patį galima pasakyti apie K. Harris: ji turi afroamerikiečių kraujo, bet neturi ryšio su bendruomene, ką rodo menkas jos populiarumas juodaodžių rinkėjų tarpe.
Kalbant apie lytį, šiandienos Amerikoje niekas iš anksto nenurašys kandidatės vien todėl, kad ji moteris. Kaip ir H. Clinton, K. Harris trūksta populiarumo dėl asmeninių savybių, o ne dėl lyties. Neabejoju, kad Demokratų partija mėgins pasinaudoti „moteriška“ korta, tačiau klausimas, kiek jiems tai pavyks. K. Harris tiesiog „nepataiko“ atliepti rinkėjų nuotaikoms.
Kuo K. Harris būtų tikrai išskirtinė kandidatė, tai tuo, kad išankstiniuose rinkimuose nėra laimėjusi nė vienos valstijos balso. Jei ji bus nominuota, tai bus pirmas toks atvejis JAV istorijoje.
Lietuvos auditorija per visą J. Bideno kadenciją mažai pastebėjo K. Harris. Visas dėmesys krypo į prezidentą ir valstybės sekretorių Anthony Blinkeną. Kokia būtų K. Harris politika mūsų regiono atžvilgiu?
Visiškai suprantama, kad labiau pastebėjome prezidentą ir valstybės sekretorių. Beje, kai J. Bidenas buvo viceprezidentu, jis taip pat daug aktyviau reiškėsi užsienio politikoje, nes tai buvo jo sritis veik 50 metų. K. Harris šioje srityje reiškėsi menkai.
Todėl galima gana užtikrintai spėti, kad K. Harris užėmus Ovalųjį kabinetą, mes matytume tiesioginį dabartinės administracijos politikos tęsinį. Apskritai, tai būtų mums ir Ukrainai palanki laikysena, bet tuo pat metu gana nuosaiki ir atsargi. Taip, kaip yra ir šiandien.
K. Harris tikrai neblizga originaliomis idėjomis ir nedeklaruoja jokios aiškios ideologijos, skirtingai nuo, pavyzdžiui, J. D. Vance’o. Beje, toks „pilkumas“ jai gali būti naudingas. Demokratų partijoje yra viena kitai prieštaraujančios frakcijos. Jei K. Harris dėstys konkrečias ideologines nuostatas, tai neišvengiamai nepatiks bent vienai frakcijai.
Respublikonai padarė emocijomis grįstą ir gana rizikingą pasirinkimą. Tuo metu „pilka“ K. Harris – visai racionalus pasirinkimas, nes tinka įvairių pažiūrų demokratų rinkėjui. Kaip kažkada J. Bidenas, taip dabar ji gali tapti kompromisine kandidate.
Žinoma, Respublikonai jau knaisiojasi po K. Harris biografiją ir primins jai „radikalias“ nuodėmes, kaip, pavyzdžiui, raginimai aukoti pinigus suimtų riaušininkų išlaisvinimui „Black Lives Matter“ neramumų metu. Tačiau ji jau kurį laiką neberodo simpatijų progresyviausiam arba kairiausiam Demokratų sparnui. Dabartiniai demokratai daug atsargiau žiūri į anksčiau madingus radikalus, ką matėme ir reakcijoje į antiizraelietiškus protestus. Taip, K. Harris labiau linkusi į kairįjį sparną, bet nėra jam pasišventusi.
