Almantas Stankūnas
Ar žinote kaip valstybė augina BVP? Kas valdantiesiems leidžia girtis rekordiniais BVP augimo tempais? Gal jie beveik viską sukiša į statybas?
Šias prielaidas prieš kelias dienas iš dalies patvirtino Lietuvos banko pirmininko pristatyta Lietuvos ekonomikos apžvalga. LB pirmininkas atkreipė dėmesį į įvairias ekonomikos problemas ir rizikas.
Bene svarbiausia – gamybos pramonės sutrikimai. Tvyrojo nusivylimo nuotaika, kad šį kartą neįvyko tai kas įprastai būna po ekonominių nuosmukių ar kitų ekonomiką neigiamai įtakojančių veiksnių poveikio. O įvyko štai kas – ekonomikos į priekį šį kartą nepatraukė pramonė.
Viena priežasčių – Vyriausybė nepakankamai investuoja į pramonės našumo didinimą, inovacijas ir naujas technologijas. Nepakankamai investuojama į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą ir kt. Lietuvos banko pirmininkas atkreipė dėmesį ir į švietimo problemas, tokias kaip darbo rinkos atotrūkis nuo realybės, t. y. švietimo sistema ruošia ne tai ko reikia darbo rinkai.
Dabar ekonomikos plėtrai vystyti turbūt galioja principas – kam investuoti, kai galima atsivežti pigią darbo jėgą (LB skaidrėje matome mažėjantį darbo našumą ir kt. informaciją iš pristatymo).
Antra, Vyriausybė didelius pinigų srautus nukreipia į statybas. Ir tai vyksta net ir tais atvejais, kai statybų būtinumas yra abejotinas ir/ar nepagrįstas kaštų bei naudos analize. Skubama bet kokia kaina pradėti kuo daugiau statybos projektų.
Kiek ilgai tai tęsis. Jeigu valdžioje liks dabartiniai valdantieji, ekonomikos pakilimas ilgai nesitęs. Neužilgo galime turėti itin didelių problemų ekonomikoje. Jau dabar matome, kad ES ekonomika susiduria su paklausos mažėjimu, o tai Lietuvai kaip eksportuojančiai šaliai gali tapti neįveikiamu iššūkiu. Taip pat stebimas dirbančiųjų skaičius mažėjimas, be to ilgėja nedarbo trukmė.
Tai tik kelios mintys, kilusios išklausius Lietuvos banko pristatyta Lietuvos ekonomikos apžvalgą.
Rinkite Nacionalinį susivienijimą. Mes žinome ką daryti su imigrantais, darbo našumo didinimu ir kaip pastatyti Lietuvos ekonomiką ant tvirtų augimo bėgių.
Politinė reklama.
Reikia pridėti dar ir tai, kad taip vadinamiem pramonininkam- “kam investuoti”, arba rizikuoti investuojant į kažką, kai jie ir taip (prie esamo ekonomikos išsivystymo lygio) vartosi kaip inkstai taukuose. Prieš keliolika metų girdėjau per Laisvės radiją kaip JAV buvo pakeltas vienos iš valstijų ekonomikos lygis. Kadangi be gamybos nėra darbo, pajamų, buvo surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo ne kažkokia tai Rinka, bet valdžios atstovai, pramonininkai, ekonomistai, kurie nutarė kas bus gaminama, ko tam reikia. Ir vėl gi ne kažkokia tai Rinka, bet valstybė apsiėmė nutiesti komunikacijas (kelius, elektrą, dujas ir t.t.), pradžiai duoti valstybės užsakymus, padėti pramonininkam surasti prekių užsakovus pačioje JAV, užsienyje. Buvo straipsnis apie Japoniją. Tai ten valstybės teritorijoje esančių tolimų nuo centro salų ir salelių gyventojai, rinkos ekonomikos verčiami, apleisdavo tas saleles keldamiesi į valstybės centrą. Kai valstybė apsižiūrėjo, tai pamatė, kad tos salos jau ne tuščios, o jas užiminėja kiniečiai. Skubiai įsikišo valstybė, atstatė pramonę, žemės ūkį, uostus, tuo davė žmonėms darbą ir pragyvenimo šaltinį. Mūsų gi valdžios per visą nepriklausomybės laikotarpį tesugebėjo viską išparceliuoti , parduoti pravalgymui, sukurti įstatymus “zakon taiga, medvedj choziain”, visu tuo tuo išvyti žmones į užsienius duoneliauti. Dalis žmonių, nesugebančių mąstyti, valdžion renka vis tuos pačius. Kita, didesnė dalis viskuo nusivylė ir rinkimuose nedalyvauja. Vienoje radijo laidoje kažkurios tai darbdavių konfederacijos vadas, į panevežietės, turinčios ekonomistės diplomą, bet pagal specialybę nerandančios darbo, todėl dirbančios valytoja, į klausimą ką jai daryti, davė Antuanetės lygmens atsakymą- įkurti savo firmą. Saliamoniškas patarimas visiem neturintiem darbo, arba nepatenkintiem darbdaviais. Sprendžiant iš komentaro po Respublikoje išspausdintu straipsniu, vienas iš valdžuioje esančių partijų gerbėjas, neturėdamas nieko teigiamo apie jas parašyti, vis vien agitavo nebalsuoti už Nacionalinio susivienijimo partiją. Atseit svarbiau ne sąžinė, bet tai, kad ši partija neperžengs rinkimų kartelės, o balsuodami už ją, balsuosime už Vaitkų ar kitus radikalus. Net, berods Šimonytė, bijodama nepatekti Seiman, gasdino, kad jei už konservus nebalsuos, tai į Seimą pateks Nacionalinio susivienijimo partija.