Noah Robertsonas. Europos pasiuntiniams Vašingtone – naujas šaltis iš D. Trampo Pentagono

Per savo darbo metus Vašingtone Europos gynybos pareigūnas, kuriam suteiktas anonimiškumas siekiant užtikrinti laisvą kalbėjimą, priprato prie tam tikro amerikiečių kolegų šiltumo.

Kaip pavyzdį jis pateikė kasmetinę Karinių oro pajėgų konferenciją. Kiekvienais metais, dalyvaudamas joje, girdėdavo JAV pranešėjus dėkojančius sąjungininkams už pagalbą, o bent vienas JAV karininkas visada paklausdavo: „Ką galime padaryti dėl jūsų?“

Tačiau šį mėnesį toje pačioje konferencijoje Auroroje, Kolorado valstijoje, situacija buvo visai kitokia. Pasak pareigūno, negausus dalyvių būrys beveik neužsiminė apie JAV sąjungininkus. Niekas jo neklausė, ko jam reikia.

Tokių bendravimo momentų Vašingtone vis mažėja. Antroji D. Trampo administracija sparčiai keičia jau 75 metus trunkantį JAV karinį vaidmenį Europoje.

Pareigūnai teigia vis dažniau susiduriantys su sunkumais siekdami susitikimų su Pentagono kolegomis – net ir su tais, su kuriais palaikė ilgalaikius kontaktus. Tuo pat metu privačiuose pokalbiuose Amerikos gynybos pareigūnai pristato staigius politikos pokyčius: nuo JAV pajėgų mažinimo žemyne iki vis didesnio abejingumo Kinijos atgrasymui Ramiajame vandenyne. Dėl šių pokyčių daugelis Europos atstovų ima svarstyti, į ką iš viso verta kreipti dėmesį ir kokia yra naujoji Pentagono strategija.

„Atrodo, kad užduotis – ne skatinti Europos sąjungininkus ir NATO, o užtikrinti, kad JAV pasitrauktų su kuo mažesniu triukšmu“, – sakė kitas Europos gynybos pareigūnas.

Ši istorija paremta interviu su puse tuzino Europos pareigūnų, kuriems visiems buvo leista kalbėti anonimiškai, kad išvengtų galimų D. Trampo administracijos represijų. Jie pasakojo apie asmeninį poveikį, kurį jaučia dėl vis didesnio atšalimo iš Pentagono pusės. Tai verčia jų vyriausybes abejoti JAV įsipareigojimu Europai – o kartu ir savuoju įsipareigojimu Amerikai.

Įspėjamieji ženklai

Įspėjamieji signalai Europai pasirodė anksti, vos prasidėjus antrajai D. Trampo administracijai. Prezidentas jau seniai skeptiškai žiūrėjo į JAV vaidmenį NATO ir kaltino Europos partnerius, kad šie naudojasi amerikiečių karine galia nemokamai. Ši retorika dar labiau paaštrėjo, kai vasarį naujasis gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas apsilankė NATO būstinėje.

„Mūsų Europos sąjungininkai turi prisiimti pagrindinę atsakomybę už žemyno gynybą“, – pareiškė jis, pridurdamas, kad šalys turėtų gynybai skirti net iki 5 proc. BVP.

Privačiai kai kurie europiečiai šiam vertinimui pritarė. Šiuo metu rekordinis – 23 iš 32 NATO narių – skaičius pasiekė Aljanso nustatytą 2 proc. BVP ribą. Vis dėlto be JAV pagalbos Europa vis dar sunkiai apsigintų – tai ypač akivaizdu rytinėms šalims.

Tačiau nė viena NATO narė nenori, kad Amerika pasitrauktų. Vis dėlto tokios baimės sustiprėjo praėjus vos dviem savaitėms po Hegsetho pasisakymo.

Vasario pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Ovaliajame kabinete, kur ketinta pasirašyti susitarimą dėl gamtos išteklių mainų į JAV karinę pagalbą. Susitikimas baigėsi emocingai – D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance’as priekaištavo Zelenskiui dėl tariamos dėkingumo stokos.

Po kelių dienų JAV sustabdė karinę ir žvalgybinę paramą Ukrainai. Nors sustabdymas truko tik savaitę, tai sukėlė rimtą nerimą.

D. Trampas anksčiau taip pat grasino tokiais veiksmais, tačiau pirmosios kadencijos metu jų dažniausiai vengė. Pasak Strateginių ir tarptautinių studijų centro eksperto Maxo Bergmanno, šį kartą situacija skiriasi.

„Tai sukėlė jausmą, kad JAV traukiasi ir galbūt nebebus mūsų pusėje“, – sakė M. Bergmannas, apibūdindamas Europos nuotaikas.

V. Zelenskio vizitas daugeliui europiečių Vašingtone tapo ženklu apie vis didesnį  JAV susvetimėjimą, ypač ryšiuose su Pentagonu.

Keli Europos gynybos pareigūnai pasakojo, kad jiems vis sunkiau susitarti dėl susitikimų su Pentagono atstovais – net ir su ilgalaikiais kontaktais. Kai kurie sakė, kad dabar jų kolegos prieš net ir neformalius susitikimus, tokius kaip kavos pertraukėlės ar pietūs, turi gauti vadovų leidimą.

Kiti, kuriems pavyko susitikti, pasakojo apie įtemptus pokalbius, kuriuose JAV pareigūnai griežtai laikėsi iš anksto parengtų kalbų, nors kartais atvirai dėstė ir ryškius politikos pokyčius.

Ilgus metus raginęs sąjungininkus rimčiau vertinti Kinijos keliamą grėsmę, Pentagonas dabar stengiasi atgrasyti europiečius nuo aktyvesnio įsitraukimo Ramiojo vandenyno regione. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė ir Vokietija vis dar dalyvauja JAV vadovaujamose karinėse pratybose Azijoje, bet, anot pareigūnų, jaučiamas ženklų, kad toks dalyvavimas ateityje gali būti ribojamas. Dabar Europos šalims vis dažniau sakoma susitelkti tik į savo saugumą.

„Iš JAV nebėra jokio signalo, kad europiečiai turėtų dalyvauti Ramiojo vandenyno regione“, – konstatavo antrasis pareigūnas.

Tuo tarpu europiečiai taip pat ruošiasi drastiškiems JAV karinės padėties Europoje pokyčiams. Pentagono pareigūnai privačiai pranešė apie planus mažinti kariuomenės skaičių, tačiau neatskleidė, kurie daliniai bus išsiųsti. Teigiama tik tiek, kad greičiausiai bus išvesti apie 20 tūkst. karių, kuriuos J. Bideno administracija perdislokavo į Europą po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.

Keletas aukšto rango politikos formuotojų, šiuo metu dirbančių Pentagone, anksčiau yra pareiškę, kad JAV pajėgos Europoje yra pernelyg įsipareigojusios ir turėtų būti perkeltos į Aziją, kur galėtų veiksmingiau atgrasyti Kiniją.

Gynybos departamentas neatsakė į prašymą pakomentuoti situaciją.

„Pirkti europietiška“

Vis dėlto kai kurie Europos pareigūnai stengiasi atskirti signalus nuo triukšmo, nes skirtingos JAV administracijos dalys siunčia nevienareikšmius pranešimus. Ši sumaištis atspindi platesnę sąjungininkų problemą: kas iš tiesų turi sprendžiamąją galią tuo metu, kai pats D. Trampas diktuoja daugelį Amerikos užsienio politikos sprendimų?

Vienas pareigūnas pasakojo, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per kovo mėnesį vykusį vizitą Vašingtone, susitikęs su D. Trumpu, buvo patikintas, jog 20 tūkst. karių, dislokuotų Europoje, liks.

„Jungtinės Valstijos ne kartą patvirtino savo tvirtą įsipareigojimą NATO. Prezidentas D. Trampas tai pabrėžė per praėjusios savaitės susitikimą Baltuosiuose rūmuose su generaliniu sekretoriumi M. Rutte“, – pareiškė NATO atstovas spaudai, paklaustas komentaro.

Susvetimėjimas tarp šalių nebuvo visuotinai jaučiamas. Praėjusį mėnesį Hegsethas lankėsi Lenkijoje ir buvo šiltai priimtas vicepremjero bei gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyšo.

„Visiškai natūralu, kad mūsų pirmasis dvišalis susitikimas Europoje vyksta būtent čia, Lenkijoje“, – sakė Hegsethas per spaudos konferenciją. „Laikome Lenkiją pavyzdine sąjungininke šiame žemyne“, – pridūrė jis.

Lenkija gynybai skiria daugiau nei 4 proc. savo BVP, o jos prezidentas pažadėjo šiais metais šias išlaidas padidinti iki 4,7 proc. – tai būtų didžiausias procentas tarp visų NATO šalių. Iki praėjusių metų Varšuvoje valdžiusi dešiniojo sparno partija buvo palankiai nusiteikusi D. Trampo atžvilgiu ir net siūlė vieną karinę bazę pavadinti jo vardu.

Kitos sąjungininkės taip pat atkreipė dėmesį.

Kovo pradžioje Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey lankėsi Vašingtone susitikti su Hegsethu. Susitikimas praėjo šiltai ir truko 30 minučių ilgiau nei planuota. Vėliau kalbėdamas su žurnalistais J. Healey išskyrė du dalykus:

Pirma, Jungtinė Karalystė išreiškė dėkingumą D. Trampo administracijai už pastangas užbaigti karą Ukrainoje, net ir esant laikinam pagalbos sustabdymui.

Antra, Didžioji Britanija stiprina savo įsipareigojimus. Prieš savaitę šalis pažadėjo per dvejus metus padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. BVP, o vėliau – iki 3 proc.

Kitos NATO narės taip pat pradėjo skelbti apie didesnes investicijas į gynybą, o tai yra vienas pagrindinių D. Trumpo administracijos tikslų.

Tačiau kai kurių šių šalių pareigūnai privačiai užsiminė apie atsakomąją priemonę: papildomos lėšos nebūtinai bus nukreiptos JAV gynybos pramonei. Tai naujoji Briuselio laikysena, planuojant per artimiausius metus perginkluoti Europos Sąjungą už šimtus milijardų eurų.

„Tikiuosi, kad Europa pasirinks europietiškus sprendimus“, – sakė Maxas Bergmannas.

Apie autorių
Noah Robertsonas yra „Defense News“ Pentagono reporteris. Anksčiau jis rašė apie nacionalinį saugumą laikraštyje „Christian Science Monitor“. Jis baigė Viljamo ir Marijos koledžą Virdžinijoje, kur įgijo anglų kalbos ir vyriausybės bakalauro laipsnį.

defensenews.com