Norvegijoje liuteronų bažnyčia prisidėjo prie vyriausybės, kritikuojančios katalikus ir evangelikus už tai, kad jie gina krikščionių požiūrį į lytiškumą ir santuoką.
Bendras pareiškimas, kurį pasirašė sekminininkai, baptistai, evangelikalai liuteronai ir Romos katalikų bažnyčia Norvegijoje, dar kartą parodė, kad praraja tarp konservatyvių ir liberalių krikščionių tik didėja.
Itin glaustame dokumente 36 organizacijos, atstovaujančios įvairioms Norvegijos krikščioniškoms tradicijoms, viešai patvirtino savo įsitikinimus dėl heteroseksualios santuokos, atmetė queer teoriją, pasisakė prieš translytiškumo skatinimą tarp vaikų ir surogatinę motinystę įvardino kaip vaikų teisėms prieštaraujančia praktika.
Bažnytinių judėjimų ir misijų agentūrų pasirašytoje deklaracijoje taip pat raginama pagarbiai diskutuoti „atviroje visuomenėje, kurioje yra vietos įsitikinimų įvairovei, pasižyminčiai abipuse pagarba“. Jie įspėja dėl valdžios institucijų „aktyvizmo“, kurios „viršija savo įgaliojimus ir valdžią, bandydamos daryti spaudimą piliečiams ir organizacijoms“, siekdamos konkrečių tikslų, dėl kurių ribojama „sąžinės ir religijos laisvė“.
2023 m. Norvegijos vyriausybė priėmė griežtą vadinamosios konversijos terapijos draudimą, kuris sukėlė ne tik krikščioniškų organizacijų, bet ir profesinių organizacijų bei kai kurių žmogaus teisių ekspertų protestus.
Po tam tikrų korekcijų jis gavo absoliučią balsų daugumą parlamente.
Svarus balsas diskusijose, neigiamai reagavęs į 36 krikščionių grupių deklaraciją, buvo Norvegijos Bažnyčios pirmininkas vyskupas Olavas Fykse Tveitas.
Bažnyčios, kuriai vis dar priklauso daugiau nei pusė šalies gyventojų, vadovas sakė, kad bendras katalikų ir evangelikų pareiškimas „nuvylė“, nes tai „nėra geras indėlis į krikščionių vienybę“.
Den Norske Kirke vadovas taip pat pasmerkė „prastą Šventojo Rašto naudojimą“ ir nereikalingą teologijos ir medicinos mokslo maišymą. Fykse Tveitas 2010–2020 m. buvo Pasaulio bažnyčių tarybos (PBT) – pasaulinio judėjimo, kuriam priklauso dauguma teologiškai liberalių protestantų bažnyčių, – generalinis sekretorius.
Straipsnyje rašoma, kad liberalus kunigas Den Norske Kirke vadovas pasmerkė „prastą Šventojo Rašto naudojimą“.
Reikėtų tokiems, sakyčiau, suprasti, kad kokį Šventą Raštą turime, tai tokį ir naudojame. Jei jis nenaudoja Švento Rašto ir vadovaujasi ne Švento Rašto tiesomis, bet nežinia kokiomis ideologijomis, tai koks jis kunigas?