Nuo D. Žalimo kalbų oda pašiurpsta: referendumas dėl partnerystės antikonstitucinis, šeima gali būti ir vienalytė…

Danas NAGELĖ

15 mėnesių ilgiau nei priklauso Konstituciniam Teismui (KT) vadovavęs Dainius Žalimas pagaliau nebe KT teisėjas, tačiau ir toliau garsėja radikaliais pasisakymais. Interviu „Info TV” jis pareiškė, kad dauguma referendumų yra populistiniai, referendumas dėl Partnerystės įstatymo prieštarautų Konstitucijai, dauguma ES reikalų jau yra nebe užsienio, o vidaus reikalai, šeima gali būti ir vienalytė ir t.t.

„Konstitucijos 38 straipsniu yra ginamos visos šeimos, nepaisant to, kokios lyties asmenys ją sudaro. Tą labai aiškiai yra pasakęs KT savo 2019 m. sausio 11 d. nutarimu. Čia nėra apie ką diskutuoti, šeima tai ar ne. Vadinasi, jei visos šeimos yra ginamos, tai turi būti ir įstatyminiai įrankiai toms šeimoms ginti”, – rėžė D.Žalimas, paklaustas, ar pritartų Partnerystės įstatymui, kokį jį pateikė valdantieji. Tiesa, jis pridūrė su projektu nesusipažinęs, todėl nežino, ar jis apgintų visas šeimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime užsiminė, jog „turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį”.

„Yra dalis klausimų, kurie apskritai negali būti sprendžiami referendumu. Pavyzdžiui, KT yra labai aiškiai pasisakęs, kad klausimai, susiję su prigimtinių žmogaus teisių neigimu, pagarba žmogaus orumui, negali būti sprendžiami jokiu referendumu. Dauguma negali diktuoti mažumai ar atskiram individui, kas yra oru, o kas – ne”, – tikino jis, pridurdamas, kad labai abejotina, ar referendumas dėl Partnerystės įstatymo įteisinimo atitiktų Konstituciją.

„Apskritai į referendumų gausą, prisipažinsiu, žiūriu neigiamai. Nes čia yra vienas iš politinio populizmo apibrėžimų, kai jie naudojami populistiniais tikslais”, – tikino D.Žalimas, populistiniais įvardinęs ir referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo bei referendumą, „kad reikia nesuteikti žemės nuosavybės teisės užsieniečiams”. Ir dar pridūrė, kad dabar iš viso nėra nė vieno klausimo, dėl kurio būtų tikslinga rengti referendumą. Tačiau vėliau pats sau paprieštaravo, pridurdamas: jei surenkama 300 tūkst. parašų, vadinasi, klausimas yra svarbus. O būtent ši kartelė buvo peržengta Žemės referendume, kurį D.Žalimas taip išjuokė.

Darbą KT pagaliau baigęs D.Žalimas tikina pasijutęs „tarsi ištrūkęs į laisvę”, nes dabar gali kalbėti, ką nori, o „tas labai džiugina”. Jis tikino, kad per dvi kadencijas, kai vadovavo KT, ši institucija nė karto „nesusidirbo”, nors to negali pasakyti apie bendros kompetencijos teismų teisėjus, ypač apie Teisėjų tarybą, kuri esą reiškia gilią užuojautą alkoholiu piktnaudžiaujantiems ir įkliuvusiems Temidės tarnams, svarsto, kad tai yra streso pasekmė.

Pasak D.Žalimo, buvo rezgamos sąmokslo teorijos, kad jis derino sprendimus su viena ar kita politine jėga, kuriai buvo priskiriamas, o tos teorijos neva pasipylė tada, kai KT priėmė „valstiečiams” nepalankų sprendimą dėl Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios Seimo komisijos teisėtumo.

„Po to buvo kvestionuojama, ar aš apskritai teisėtai pareigas vykdau. Buvo skundžiamasi Venecijos komisijai. Tai sukelia šypseną”, – tikino D.Žalimas, pridurdamas, kad būta ir daugiau spaudimo KT atvejų, tačiau „mes nė karto nepaklusome”.

Paklaustas nuomonės, kas – premjerė ar prezidentas – turi Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje, jis teigė, esą kategoriško atsakymo nėra.

„Klausimas yra diskutuotinas. Ne veltui jis buvo sprendžiamas kai kuriose šalyse ir Konstitucinių Teismų lygiu, turiu galvoje Rumuniją ir Lenkiją. Nėra viskas taip paprasta dėl vienos priežasties – ar ES reikalai priklauso užsienio politikai? Atsakius į šį klausimą, rastume, kas turi atstovauti Lietuvai EVT. Aš manau, kad tikrai yra diskutuotinų vietų”, – tikino jis.

Pasak teisininko, labai didelė ES reikalų yra valstybės vidaus politikos reikalai.

„Akivaizdu, kad to jau negalima pavadinti užsienio reikalais, kadangi mes gyvename vienoje erdvėje su kitomis ES valstybėmis, gyvename pagal tą pačią Konstituciją. Ir akivaizdu, kad nereikėtų Konstitucijos suprasti taip, kaip ji buvo suprantama iki 2004 metų, iki narystės ES. Ir užsienio politikos sritis yra gerokai susiaurėjusi nuo to karto”, – tikino D.Žalimas.

Beje, paklaustas, ar neatmeta galimybės „eiti į politiką”, D.Žalimas numykė, jog negalima atmesti „nė vienos galimybės”. „Vakaro žinios” primena, kad, jis kadaise buvo Konservatorių partijos narys, o 2009 m. jos sąraše (tuo metu nariu nebebuvo) kandidatavo į Europos Parlamentą.