Vilnietės Dominikos Peldžiūtės (25 m.) akinių stiprumas siekė -9 dioptrijas, tačiau ir su jais ji nematė visiškai gerai. Pradėjusi domėtis amerikiečių gygytojo oftalmologo V. H. Beitso rekomendacijomis, nuo 2020 m. birželio mėnesio mergina nei lęšių, nei akinių nebenešioja. Išgyvenusi nepaprastą vaikystę Dominika domisi viskuo, kas TIKRA: santykiai, grožis, gamta, ezoterika, juokas, holistika, atradimai sveikos mitybos virtuvėje ir pats Gyvenimas. Dalinamės jos istorija.
Akiniai – nuo darželio
Akinius užsidėjau, kai išmokau skaityti – darželyje. Kažkur po neįprastų vaikui įvykių – širdies operacijos. Trumparegystė mano buvo progresuojanti – naujas kasmetinis vizitas pas akių gydytoją reikšdavo vis didesnį užfiksuotą minusą. Kaip gydytojai sakydavo: “Galbūt procesas sustos, kai akis pilnai subręs, nustos augti”. Taip pat, kairioji akis linkusi į išorinį žvairumą.
Mama nukreipė ieškoti alternatyvių sprendimų
Natūraliu regėjimo gerinimu pradėjau domėtis, kai įėjau į pažintį su holistika. Išties, regos sutrikimas mano gyvenime nevaidino labai labai svarbaus vaidmens sveikatos raidos istorijoje – aš paprasčiausiai turėjau daugiau “grožybių” fiziniame kūne, į kurias, dėl didelio diskomforto, buvau priversta nukreipti savo dėmesį. Na, o kai supratau, kad sirgti žmogui tai yra tiesiog programa – nusprendžiau ir regos zoną “susitvarkyti”. Taip sakant, kuo daugiau natūralumo įvesti į gyvenimo būdą. Neturėjau pažinčių ir pavyzdinių istorijų šiuo klausimu, todėl pradėjau dirbti savarankiškai: M. S. Norbekovas ir V. H. Beitsas buvo mano vedliai. Iki tol, kol mama nenukreipė pas jus!
Nusiimti akinius reiškė tikrą transformaciją!
Akinius nusiėmiau prieš maždaug 9 mėnesius. Nuo tos dienos aš nė karto nebuvau užsidėjusi jų pasibandymui. Man pasaulis ir dabar ryškus. Taip, detalių norėtųsi daugiau matyti, bet spalvų visur ir patyrimų tikrai pakanka! Pirmoji savaitė, žinoma, buvo transformacinė. Pamačiau save, kaip naują asmenybę.
Teko keisti gyvenimo būdą, sulėtėti, ugdyti dėmesingumą, ramybę, dėl aštrių nepasitenkinimo emocijų. Baimės ar pasipriešinimo, priimant šį sprendimą, aš nejaučiau – man būdingi, imantis pokyčio, kraštutinumai. Aš myliu transformacijas ir esu labai gabi pradėti. Ši patirtis buvo susitikimas su tikrąja savimi, tikruoju savikūrybos rezultatu, be jokių filtrų ar pagalbinių priemonių.
Natūralus regėjimo gerinimas – ne tik pratimai
Pratimai, ties kuriais dirbau buvo palmingas, darbas su saule, svirduliavimas, spalvų medžioklė. Tai – standartinis pradžiamokslis, kurio praktiškai mokė Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė. Gyvendama be akinių jaučiuosi nuostabiai, saugiai, orientuojuosi puikiai. Šiuo klausimu esu rami ir patenkinta.
Savipažinimas per regą manyje iškėlė tokias temas analizei ir konvertavimui, kaip: perfekcionizmo siekis, bruožas skubėti, nesaugumo gyvenime jausmas, sugrįžimas į čia ir dabar, puikybė. Tai man apie sugrįžimą į savo prigimtį, prigimtinę teisę – ramybę, nusvarbinimą tų dalykų, kurie nėra, iš tiesų, apie mano širdies pasirinkimą.
Artimieji dar ir dabar stebisi ir kartkartėm siūlo grįžti bent prie silpnesnių dioptrijų lęšių. Sustok. Išmok sustoti. Čia – atsakymas.
www.sveikuoliai.lt
Nuotraukos D. Peldžiūtės asmeninis archyvas
