Europos Žmogaus Teisių Teismas (Teismas arba EŽTT) 2022 m. birželio 28 d. paskelbtame sprendime byloje Sokolovas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 10049/20) nustatė, kad pareiškėjas patyrė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencijos) 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) draudžiamą elgesį dėl elektrošoko panaudojimo jo sulaikymo metu. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo skundo dėl policijos netinkamo elgesio tyrimas neatitiko Konvencijos 3 straipsnio procesinių reikalavimų.
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kai jis, sulaikomas kaip asmuo padaręs administracinį nusižengimą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei aktyviais veiksmais priešinosi. Sulaikymo metu prieš jį kelis kartus buvo panaudotas elektrošokas. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio (Piktnaudžiavimas) 1 dalies požymius, tačiau tyrimas galiausiai buvo nutrauktas, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Galutiniame nacionalinio teismo sprendime buvo pažymėta, kad nors pareiškėjo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad keltų pavojų pareigūnų gyvybei, tačiau, vertinant tai, kad konfliktinė situacija truko pakankamai ilgai, taip pat tai, kad konfliktas išaugo į pareigūnų reikalavimų nevykdymą bei aktyvų pasipriešinimą, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjas neleido pareigūnams atlikti asmens apžiūros, stumdėsi, neleido uždėti antrankių, jo elgesys tapo agresyvus, – faktiškai pasipriešinimo veiksmai peraugo į grumtynes ir pavojus pareigūnų sveikatai galėjo kilti.
Spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio materialaus pažeidimo, EŽTT pažymėjo, kad šioje byloje yra nustatyta, kad prieš pareiškėją buvo panaudotas elektrošokas du kartus ir kad jis patyrė sužalojimų, taip pat tai, kad pareiškėjas ginčijosi su pareigūnais, neturėdamas leidimo filmavo policijos nuovadoje ir neleido pareigūnams atlikti asmens apžiūrą. Tačiau EŽTT negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai kėlė realią grėsmę pareigūnų gyvybei, kad būtų pateisintas elektrošoko panaudojimas prieš jį. Tai, kad pareiškėjas nekėlė tokios grėsmės, pripažino ir Vilniaus apygardos teismas galutiniame sprendime. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjas buvo policijos komisariato patalpose vienas su keturiais apmokytais pareigūnais, o jo sulaikymo priežastys neleido manyti, kad jis galėjo būti ypač pavojingas. Iš tiesų pareigūnai pripažino, kad buvo įmanoma sulaikyti pareiškėją, panaudojus kitas specialiąsias priemones. Tačiau, nors pareigūnai manė, kad kitų specialiųjų priemonių naudojimas būtų sukėlęs „rimtesnes pasekmes“, jie nepateikė jokio papildomo paaiškinimo šiuo klausimu nei savo ataskaitose, nei apklausti tyrimo metu. Tokiomis aplinkybėmis EŽTT nebuvo įsitikinęs, kad keturiems pareigūnams buvo būtina naudoti elektrošoką, kad priverstų pareiškėją bendradarbiauti. Galiausiai iš Teismo turimos medžiagos matyti, kad nors pareiškėjas buvo įspėtas, jog prieš jį gali būti panaudota fizinė jėga, jis nebuvo konkrečiai įspėtas apie galimą elektrošoko panaudojimą, kas būtų suteikę jam galimybę savanoriškai vykdyti pareigūnų nurodymus. Nei bylos nagrinėjimo nacionalinio proceso metu, nei EŽTT nebuvo teigiama, kad tokio įspėjimo pateikti nebuvo įmanoma arba kad tai būtų sukėlę pavojų pareigūnams. Todėl Teismas konstatavo, kad elektrošokas prieš pareiškėją buvo panaudotas tik siekiant užtikrinti, kad jis vykdytų policijos pareigūnų nurodymus, ir kad šio prietaiso naudojimas nebuvo griežtai būtinas dėl paties pareiškėjo elgesio.
Vertindamas pareiškėjo skundo dėl netinkamo pareigūnų elgesio tyrimo veiksmingumą, EŽTT atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinta, ar sąlygos, kada teisėsaugos pareigūnai gali naudoti fizinę jėgą ir sulaikymo priemones, įskaitant elektrošoką, buvo įvykdytos, be kita ko, ar pareiškėjo veiksmai pasiekė reikiamą pavojingumo lygį, kad būtų galima pateisinti elektrošoko naudojimą. Be to, EŽTT pažymėjo, kad policijos pareigūnų nebuvo paprašyta išsamiai paaiškinti, kodėl jie manė, kad švelnesnių prievartos priemonių būtų nepakakę pareiškėjui sulaikyti. Galiausiai valdžios institucijos nenagrinėjo, ar pareiškėjas buvo įspėtas apie elektrošoko panaudojimą, o jei ne, ar įspėjimo atsisakymas buvo pagrįstas. Tokiomis aplinkybėmis Teismas negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjo kaltinimų policijos netinkamu elgesiu tyrimas buvo išsamus.
EŽTT pareiškėjui priteisė 12 000 eurų neturtinei žalai ir 4 200 eurų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.
Primintina, kad tai jau antras EŽTT sprendimas prieš Lietuvą, kuriuo nustatomas Konvencijos pažeidimas dėl netinkamo policijos pareigūnų elgesio, konkrečiai dėl elektrošoko panaudojimo sulaikymo metu. Byloje Znakovas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 32715/17) EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime nustatė, kad pareiškėjas patyrė Konvencijos 3 straipsnio draudžiamą elgesį dėl policijos pareigūno jėgos panaudojimo, o pareiškėjo skundo dėl policijos netinkamo elgesio tyrimas neatitiko Konvencijos 3 straipsnio procesinių reikalavimų.
Teismo sprendimas byloje Sokolovas prieš Lietuvą (anglų kalba)
Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme informacija
Kokia laimė, kad EŽTT apgynė, vis Putinui mažiau rūpesčio.