Danas NAGELĖ
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid” identifikavo piko valandas, kurių metu prognozuojamos didžiausios elektros energijos kainos Lietuvoje. Sausio mėnesį gyventojams ir verslui rekomenduojama elektros energiją taupyti kiekvienos darbo dienos 9-11 ir 17-19 valandomis. Tiesa, energetikos ekspertai įspėja, kad nutylimas svarbus faktas: sutaupys tik tie, kurių elektros kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo kainos biržoje. O nutylima todėl, kad visi imtų taupyti ir taip būtų įvykdyti ES įpareigojimai.
nuotr. 5 nuotr.
Gyventojai raginami taupyti elektrą bent jau piko valandomis. Redakcijos archyvo nuotr.
Ragina taupyti
Kaip numato ES Tarybos spalio mėnesį priimtas reglamentas, kuriuo siekiama sumažinti elektros kainas Europoje, gruodžio-kovo mėnesiais šalys narės įsipareigojo sumažinti elektros vartojimą piko valandomis. Lietuvos tikslas – sumažinti vartojimą 5 proc., palyginti su lygiu, prognozuojamu pagal pastarųjų 5 metų atitinkamo laikotarpio duomenis. Pagal šį reglamentą, Lietuva taip pat sieks bendrai per mėnesį suvartojamą kiekį sumažinti 10 proc., palyginti su koreguotu vidutiniu pastarųjų 5 metų vartojimu, pažymima „Litgrid” pranešime.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba praėjusią savaitę suderino „Litgrid” siūlomas piko valandas, pateiktą jų vertinimą ir numatytus veiksmus dėl elektros vartojimo mažinimo. „Litgrid” duomenys rodo, kad sausį didžiausias elektros kainos pikas didmeninėje rinkoje Lietuvoje susidaro 9-11 ir 17-19 valandomis, vasarį – 9-12 ir 18-19 valandomis, o kovą – 8-10 ir 19-21 valandomis.
„Didžiausias elektros vartojimas Lietuvoje paprastai susidaro 8-12 valandomis. Elektros kainos ir vartojimo pikai ne visiškai sutampa dėl to, kad Lietuvoje, turinčioje jūrinę jungtį su Švedija „NordBalt” ir jungtį su Lenkija „LitPol Link”, elektros kainas formuoja Skandinavijos ir kontinentinės Europos šalių elektros rinkos”, – rašoma pranešime.
Roko Masiulio vadovaujama „Litgrid” rekomenduoja gyventojams ir verslui mažinti elektros energijos vartojimą kainos piko valandomis, kai elektra rinkoje brangiausia. Mažesnis vartojimas šiomis valandomis esą mažintų vidutinę elektros energijos kainą rinkoje. Taip pat gyventojams rekomenduojama pereiti prie elektrą taupančių įrenginių.
Gruodžio mėnesį vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje siekė 264 Eur/MWh, tai – 25 proc. daugiau nei prieš metus. Elektros vartojimas piko valandomis gruodžio mėnesį buvo apie 10 proc. mažesnis, nei pagal pastarųjų 5 metų duomenis prognozuojamas vartojimas.
Taupys, bet nesutaupys
Ar tai reiškia, kad gyventojai, mažiau suvartojantys elektros rekomenduojamomis valandomis, gaus mažesnes sąskaitas, nors ir yra sudarę sutartis su elektros tiekėju, kuriose nurodytos konkrečios kainos?
Aišku, ne, raginimas taupyti tėra triukas, kuriuo siekiama, kad gyventojai prisidėtų prie Briuselio įpareigojimo sutaupyti 5 proc. elektros. Elektrą mažiau naudoti piko valandomis naudinga tik tiems gyventojams (ir verslui), kurių sutartyse numatyta, jog jie moka pagal tomis valandomis biržoje esančias kainas.
„Tiems, kurių kainos fiksuotos, nebus jokio skirtumo. Taupymas yra tik tiems, kurie turi vadinamus biržos planus. Jei mažiau naudosi, kai bus pikas, kažkiek sutaupysi. Girdėjau, ką R.Masiulis pasakojo, tai jis neakcentavo, kad sutaupys tik turintys biržos planus, todėl ir gavosi toks neaiškumas”, – „Vakaro žinioms” paaiškino energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.
Tiesa, jis sutiko su „Litgrid” teiginiu, kad mažesnis vartojimas šiomis valandomis mažintų vidutinę elektros energijos kainą rinkoje.
„Bet jums asmeniškai, jei kaina yra fiksuota, elektra dėl to neatpigs, jūsų taupymas piko valandomis būtų tik tam tikra patriotizmo, solidarumo išraiška – padėsite Lietuvai įgyvendinti Briuselio reikalavimus sutaupyti 5 proc. elektros”, – akcentavo profesorius.
Įpareigojimas, kurio galima nevykdyti
Jis taip pat pabrėžė, kad tokio Briuselio įpareigojimo nesilaikymas nieko nereikštų: negrėstų nei finansinės sankcijos, nei didesni taršos ar kitokie mokesčiai.
„Dėl tų 5 proc. yra bendras ES šalių narių sprendimas. Taip pat yra sutarimas bandyti sutaupyti papildomus 10 procentų. Kitaip tariant, 5 proc. – privalomi, bet galite sutaupyti ir daugiau. Bet ir tų 5 procentų nepasiekus nebūtų jokių sankcijų. Čia tas pats, kaip susitarimas dėl to, kad 20 proc. energetikos išteklių gautume iš atsinaujinančių šaltinių. Ne visos šalys tai pasiekė, bet…
Arba panašiai kaip su tais Mastrichto kriterijais, numatančiais, kad šalies skola negali viršyti 60 proc. jos BVP, tačiau ne viena valstybė šią ribą viršijo keliskart.
Arba dabar ES tikslas yra, kad infliacija neviršytų 2 proc. Tai apie ką tada kalbėti, kai infliacija – keliskart didesnė?”, – retoriškai klausė prof. V.Jankauskas.
