Sidas AKSOMAITIS
Po tragedijos Kėdainiuose, kai namuose buvo mirtinai sumuštas ketverių metų berniukas, policijos tyrėjai ir vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvieną įtartiną dėmę vaikų paakiuose ir kitose kūno vietose stebi pro didinamąjį stiklą. Remiantis pirmine informacija keliamos bylos, tėvai uždaromi į areštines. O kas, jei be kaltės?
Sausio 31 d. rytą vieno Šiaulių lopšelio-darželio grupės auklėtoja ant 3 metų darželinuko sėdmenų pastebėjo galimas smurto žymes. Pasak auklėtojos, berniukas prasitarė, esą jį sumušė 31 metų tėvas. Informaciją gavę policijos pareigūnai išsiaiškino, kad daugiavaikė šeima, kurioje auga šis vaikutis, pernai vasarą buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Šeimą aplankę pareigūnai tėvui nustatė 0,67 promilės girtumą. Galbūt smurtą patyrusio vaiko motina buvo blaivi ir neigė, kad šeimoje smurtaujama. Jokių galimo smurtavimo požymių tvirtino nepastebėję ir kaimynai. Dėl smurto artimoje aplinkoje ši šeima iki šiol nebuvo patekusi ir į policijos akiratį.
Tiriant aplinkybes abu berniuko tėvai buvo nuvežti į komisariatą, o prižiūrėti vaikus liko jų senelis. Tėvas iš komisariato į namus nebegrįžo – jį nuspręsta sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Remiantis pirmine informacija, gauta iš lopšelio-darželio auklėtojos, policija dėl fizinio skausmo sukėlimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Berniuką ligoninėje apžiūrėję medikai jokių smurto žymių ant mažamečio kūnelio neaptiko. Medikai konstatavo, kad vaikas yra išbertas, ir diagnozavo jam dermatitą. Tačiau kuo baigsis jo tėvui iškelta baudžiamoji byla, dar nežinia. Tikimasi, kad nežinią išsklaidys planuojama vaiko apklausa, kurioje dalyvaus ir psichologas, bei kita pareigūnų surinkta medžiaga.
Ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš vaiką antradienį pradėjo ir Kelmės rajono policija. Tądien šio rajono vaiko teisių apsaugos specialistai gavo pranešimą, kad viename šio rajono kaime gyvenanti 43 metų daugiavaikė motina galbūt sužalojo 6 metų sūnų. Berniuką apžiūrėję teismo medicinos ekspertai nustatė, kad ant jo kūnelio yra trys sužalojimai, nebūdingi griuvimo traumoms. Motina nesulaikyta, bet iš jos nuspręsta paimti vaikus: dvi mergaitės apgyvendintos globėjos šeimoje, kiti keturi vaikai – globos namuose.
Policijos departamento duomenimis, pernai šalyje užregistruoti 50 299 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. Pradėta apie 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų, dar apie 5 tūkst. atvejų ikiteisminius tyrimus pradėti atsisakyta. Kitais atvejais informacija arba nepasitvirtino, arba buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Informacijos, kiek pradėtų ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti, Policijos departamentas neturi.
Net jei pasitvirtina ir penktadalis visų pranešimų apie smurtą, tai yra daug. Tik kaip atsijoti, kas tikra, kas – ne? Kaip nepersistengti?
Rimas Andrikis, Seimo narys, teisininkas:
Kai kova su nusikalstamumu vyksta parodomųjų kampanijų pavidalu, neišvengiamai atsiras ir broko. Vaikų kasmet žūva gana daug, sužalojama taip pat daug. Bet štai susizgrimbama ties viena mirtimi ir tada prasideda kova, lydima naujų įstatymų priėmimo ir t.t. Manau, kad tragiškas atvejis turi būti skausmingas pats savaime, o ne virsti parodomuoju skausmu. Parodomųjų kampanijų esu matęs labai daug. Pavyzdžiui, prieš keletą metų buvo iškelta apie 600 bylų gimdyvėms, tariamai fiktyviai įsidarbinusioms dėl „Sodros“ išmokų. Ir tada vyko kampanija, ir interviu buvo daug, o galiausiai viskas baigėsi tuo, kad iš 600 bylų, duok Dieve, tik kokiose 20 buvo priimti kaltinamieji nuosprendžiai. Bet visos 600 motinų su kūdikiais ant rankų buvo tampomos! Tai buvo vajus ir aš bijau, kad ir ši kampanija nevirstų vajumi. Šaukiama neeilinė sesija, visi sutartinai priims įstatymą. Bet įstatymus reikia vykdyti. Mano nuomone, įstatymų dėl tokių įvykių, apie kuriuos dabar kalba visa Lietuva, užtenka ir užteko. Lietuvoje įstatymų daug, bet mažai kas juos vykdo. Įstatymams vykdyti reikalingi kvalifikuoti, tinkantys dirbti su vaikais žmonės. Kiek man žinoma, tokių pareigūnų Lietuvoje trūksta, tai matyti ir iš to, kas vyksta dabar. Jei priimto naujo įstatymo nesutvirtins bent 100 kvalifikuotų tyrėjų, kiaurą parą gebantys dirbti vaikų teisių specialistai ir nepadidės jų finansavimas, tai čia kalbos apie nieką – įstatymas tebus parodomosios akcijos elementas. Parodomoji kampanija vyko ir po Saviečių tragedijos, kai šulinyje buvo pražudyti vaikai. Ko pasimokė į panašius iškvietimus vykstantys pareigūnai, ar padidėjo jų aprūpinimas būtinomis priemonėmis? Tokių duomenų nėra. Pastaroji tragedija tik patvirtina, kad jokių išvadų niekas nedaro. Lietuvoje vykdant įstatymų reikalavimus dešinė nežino, ką daro kairė.
Suaktyvėjusioje kovoje prieš smurtą galios principas: kerti mišką – skiedros lekia. Todėl neišvengiamai gali būti ir be pagrindo apkaltintų žmonių, pavyzdžiui, elementariose skyrybų bylose. Tėvų pareiga – auklėti vaikus, tenkinti jų poreikius atsižvelgiant į jų elgesį. Vaikas gali prašyti be galo, be krašto, bet jo elgesys turi diktuoti, ką jam leisti, o ką uždrausti. Nedrįsčiau teigti, kad uždraudimas naudotis kompiuteriu dėl blogo elgesio yra psichologinis smurtas prieš vaiką. Neteksiu amo, jei ir už tokius dalykus grės belangė. Be abejo, kai kada toks tėvų veiksmas gali būti traktuojamas kaip psichinio-psichologinio poveikio elementas, bet reikia žiūrėti į kontekstą.
