Olava Strikulienė. Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas: Tauta turi būti nacionalistė

Nuo spalio 7-osios, kai „Hamas” teroristai surengė masines žudynes Izraelio kibucuose, pasaulis tarsi pasidalijo į dvi dalis. Vieni beatodairiškai palaiko Izraelio vyriausybės karinius veiksmus. Kiti beatodairiškai palaiko Gazos sektoriaus gyventojus ir „Hamas” vadina kovotojais.

Per pasaulį ritasi islamo išpažinėjų protestai, riaušės, o Jungtinių Tautų Organizacija mieliau kalba apie humanitarinius koridorius, nei apie valstybės teisę gintis. Ne viena pusė neturi aiškaus atsakymo, kaip sustabdyti žudynes, kad jos niekada nepasikartotų. O kaip įvykius Izraelyje vertina Lietuvoje gyvenantys žydų tautybės piliečiai?

Ar nebuvo jie sukrėsti, kai prasidėjus žudynėms, netikėtai užtilo beveik visi mūsų socialinių tinklų „influenceriai”. Atrodė, kad juos labiau domino kačiukai, rudens vaizdai nei Gazos Ruožo blokada, įkaitai, skerdynės.

Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas yra šakninis kaunietis, užaugęs toje pačioje Elizos Ožeškienės gatvėje, kur stovi ir Choralinė sinagoga, veikusi ir sovietiniais laikais. M.Bairakas, išėjęs į Laisvės alėja pasivaikščioti ar išgerti arbatos, paprastai vos spėja sveikintis. Tiek yra jį nuo jaunystės pažįstančių kauniečių.

O kaip pažįstami reaguoja į M.Bairaką dabar?

„Yra žmonių, kurie ir užuojautą pareiškia, ir apsikabina. -pripažino M.Bairakas. – Bet, žinokit, yra visokių žmonių. Kai kurie, kurie anksčiau sveikindavosi, tai dabar kažkaip praeina su tokiais niūriais žvilgsniais. Tai visko yra.

Aš nepasakyčiau, kad dabar yra taip, kaip buvo prieš spalio 7-ąją. Visi mato, kokių būna socialiniuose tinkluose komentarų.

Dar vienas momentas – nenoriu pilti į savo daržą, į mūsų žydų daržą čia, Lietuvoje, bet pažiūrėkite, kaip pasisakė Faina Kukliansky (Lietuvo žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė -aut.past.). Jinai pasakė – mes įspėjome visas regionines žydų bendruomenes, kurios mums priklauso.

O mes, Kauno žydų religinė bendruomenė, kadangi mes nepriklausomi, tai mūsų jau nereikia įspėti? įsivaizduokite, ji įspėja tik savo „šutvę”, kaip aš juos vadinu, kurie F.Kukliansky palaiko. O mes nei raštišką kokį palaikymą gavome savo adresu, absoliučiai nieko! Suprantate?”

– Tikrai keista. Juolab žinant, jog Izraelyje šiuo metu ir valdantieji, vadovaujami Benjamino Netanjahu, ir jam nepritarusi opozicija laikosi vieningai.

– Tai aš šitai ir norėjau pasakyti! Bet labai džiaugiuosi, kad šitoje vietoje labai gerai Kauno policija sureagavo. Viešosios policijos vadas man paskambino. Nemuno policijos komisariato viršininkė Jolita Dockienė davė telefonus, jeigu kas nors atsitiktų, iš Valstybės saugumo departamento buvo atėję.

Palaikymas yra, viskas tvarkoj.Bet aš visada sakau, kad norėčiau palaikymo iš savų žmonių, iš savo tautiečių žydų. Nesvarbu, kokie mes būtume, nesvarbu, kad mes esame autonomiški, nepriklausomi, bet mes, Kauno žydų religinė bendruomenė, esame. Ir aš esu viešas asmuo, ir mūsų bendruomenė vieša, dalyvauja įvairiuose renginiuose.

Aš iš tikrųjų neeskaluoju jokio konflikto, bet šioje vietoje turėjo būti susitelkimas visų. Turėjo mums ir paskambinti, ir galbūt kokią nors apsaugą pasiūlyti. Žinau, kad Vilniaus Šolomo Aleichemo ŪRT gimnazijoje mokinių tėvai budi, o mums – nė vieno žodžio! Vilniaus sinagoga turi savo valdžią, todėl bent jie galėjo mums parašyti kokį laišką, pademonstruoti solidarumą kažkokį. Bet nieko!

Gaunasi taip, kad mes su savo maldininkais pasikalbame ir sakome – gal mes arabai esam? Gal palestiniečiai?

Taip niekas nesielgia. Jeigu yra kažkoks konfliktas, kažkokia grėsmė, turi žydai būti kartu…

– Kaip manote, kodėl staiga padaugėjo anoniminių skambučių apie neva užminuotas mokyklas, kitas įstaigas?

-Aš kalbėjau su žmogumi iš Ukrainos, tai jis sakė, kad prieš karą Ukrainoje lygiai tą patį Rusija darė, paniką kėlė. Čia yra sukėlimas panikos, be to -tai didelės išlaidos, nes specialiosios tarnybos – policija, ugniagesiai, medikai – privalo į tokius grasinimus reaguoti. Dar gerai, kad nepaskelbė kibernetinio karo… Jei prasidėtų kažkas panašaus, žmonėms tokią psichozę įvarytų, kad baisus dalykas.

– Kaip Izraelyje dabar jaučiasi jūsų giminės? Juk jiems karas tiesiog kvėpuoja į nugaras!

– Susiskambiname kiekvieną dieną. Mano sesuo gyvena Netanijos mieste, o dukterėčia – Aškelone, kuris yra labai pavojingame, nuolat apšaudomame rajone. Bet dabar jie kažkur evakavosi, tik aš telefonu neklausiu, kur. Gal pavojinga kalbėti, kur persikelia.

Izraelyje, aišku, saugumas visai kitoks yra. Ten juk karas. Tk gaila, kad nevisi mus palaiko. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijus Gutjeresas bandė kalbėti visaip aptakiai, bet supratau, kad jis negražiai apie Izraelį pakalbėjo.

Aš jums galiu pasakyti labai įkalta klasika nuo senų laikų. Nuo Ispanijos. Portugalijos, Prancūzijos laikų, nes visokių ten buvo reikalų – ir žudynių, ir pogromų. Visi viską žino, nes apie tai galima istorikų veikaluose paskaityti.

Nemyli mūsų – ir viskas! Na, ir ką dabar daryti? Dėl to mes juk nenustojame gyventi?

– Lietuviams reikėtų pasimokyti iš žydų, kaip nenutautėti, nes dabar pirmos kartos emigrantų vaikai jau nesugeba lietuviškai susikalbėti su Lietuvoje likusiais seneliais.

– Mus nuo trijų metų pradeda tėvai mokyti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Mes, būdami penkerių metų. jau galime melstis, net yra vaikų, kurie ir Torą paskaito. Gal ne iš paties Toros ritinio, bet iš maldaknygės. Mes, būdami 13-os metų, jau laikomi vyrais. Jau galime skaityti Torą.

Žydai, gyvendami diasporoje, išlaiko ne tik savo kalbą, bet ir religiją. Nacionalizmas, mano manymu, nėra blogai, jeigu jis neperauga į nacizmą, smurtą ir t.t. Bet tauta – ji turi būti nacionaliste, tačiau gerąja, ne blogąja prasme. Nes tauta, būdama nacionaliste, išlaikys savo tapatybę, jos nepraras.

– Tačiau kaip paaiškintumėte, kodėl socialiniuose tinkluose vengia apie Izraelį pasisakyti mūsų propagandistai, mielai plepantys apie pagalbą Ukrainai ar apie vietinio kaimo „čekiukų” skandalą? Kodėl tiek mažai žmonių susirinko Katedros aikštėje, kad palaikytų Izraelį? Tiesa, toje pačioje aikštėje mažokai susirinko žmonių ir palaikyti palestiniečių. Matyt, pastaruosius palaiko musulmonai studentai, atvykę čia studijuoti?

– Čia ne studentai, nemanau, kad studentai kištųsi. Čia dauguma – pabėgėliai, kurie islamą išpažįsta.

Bet jūs ar pastebėjote, kad Katedros aikštėje beveik nebuvo ir žydų. Buvo Danielius Lupšicas atėjęs, nes jis aktyviausias, o iš tikrųjų buvo akcija ir Ukrainą palaikyti, ir Izraelį, nes jeigu būtų palaikymas tik Izraeliui, tai niekas neateitų.

Lietuvoje kartais daugiau Ukrainos vėliavų nei Lietuvos, o jūs pažiūrėkite, ar dabar nors vieną Izraelio vėliavą matote Laisvės alėjoje? Niekur nėra, nei Vilniuje, nei Kaune. Na, Palangos savivaldybė pakabino Izraelio vėliavą ant tilto, aš irgi iškėliau vėliavą ant Kauno choralinės sinagogos. Bet aš pastebėjau, kad teroristinis „Hamas”jau vadinamas netik kovotojais, bet ir palestiniečiais. Subendrino visus.

Žmonės dabar gal gimsta humaniškesni… bet man nepatinka ir yra visiškai nesuprantami du žodžiai. Tai „demokratija” ir „tolerancija”. Sovietiniais laikais buvome dar labiau tolerantiški, visai galvas nuleidę, tačiau, ačiū Dievui, bent užpakalių nebuvome atkišę. O šiaip žmonės patys susigalvojo kažkokius bereikšmius žodžius, o ar iš tikrųjų taip gyvena pasaulis – sunku pasakyti.

Juk kai prasideda karinis konfliktas, pasijaučia, arta „tolerancija” ir „demokratija” iš tikrųjų veikia. Jungtinės Tautos taip pat siūlo Izraeliui būti tolerantiškam, kai jo vaikus „Hamas” žudo. Esą jūs, žydai, nepakartokite to, ką vokiečiai su jumis darė. Nepadarykite dar vieno Holokausto, nes jūs, kaip žydai, esate virš viso to aukščiau, esate išrinktoji tauta. Nepadarykite nieko palestiniečiams, nes jus visas pasaulis pasmerks ir apkaltins Žydams būtų dar didesnė kaltė negu naciams. Jūs matote, ką mums bandoma įkalti? Kad mes būsime apkaltinti net labiau nei naciai! Tai yra uvertiūra, įžanga į labai didelį konfliktą ir antisemitizmą pasaulyje.

Feisbuke esu kadaise parašęs, kad gal mums būtų gerai atsisakyti išrinktosios tautos statuso ir perleisti jį savo pusbroliams. Juk visi žino, kas mūsų pusbroliai. Nes mes nesididžiuojame šitais dalykais, kad Dievas pasirinko mūsų tautą.

Gal ką nors gali mano žodžiai įžeisti, bet aš manau, kad civilizuotame pasaulyje galima būti ir neišrinktaisiais.