2025-01-18, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Olava STRIKULIENĖ.Pilietiškoji savaitė. Gerbk Trispalvę. Pulk-gink Vytautą Radžvilą. Duokite normalią algą

Ši savaitė pasižymėjo pilietiniu aktyvumu. Trečiadienį patriotinės visuomeninės organizacijos Vilniuje pagerbė Lietuvos valstybinės Trispalvės vėliavos šimtmetį. Taip pat, protestuodamos prieš spartėjantį Lietuvos ištautinimą bei globalizaciją, surengė mitingą prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI). O ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje jau vyko medikų mitingas „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“

Vytautas Radžvilas.

Atrodė, kad valdžiai Trispalvės šimtmetis visai nerūpi. Dar neatsigavo po Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir Velykų. Šiek tiek jubiliejų pažymėjo tik Seimo kanceliarija, nes parlamente lankėsi kelios mokinių klasės. O šiaip lietingas, vėjuotas trečiadienis buvo eilinė darbo diena. Tad daugiausia susirinko jaunimas ir žilagalviai senjorai. Švenčiantys Trispalvės šimtmetį buvo gavę Vilniaus savivaldybėje leidimą žygiuoti su rekordinio dydžio vėliava nuo Nepriklausomybės aikštės Gedimino prospektu iki prezidentūros. O vėliau surengti mitingą prie VU TSPMI pastato. Plevėsavo ne tik Trispalvė, bet ir Vytis bei Žemaitijos, senosios Prūsijos vėliavos. Simptomiška, tačiau eisenoje nesumėlynavo nė viena vėliavėlė su Europos Sąjungos simbolika.

Trispalvė baisiau už kanapę?

Ar Vilniaus savivaldybės liberalams ši eisena buvo politiškai priimtina? Manyčiau, jog leidimą išdavė sukandę dantis. Nes atvirai piktintis patriotiška reakcija į Trispalvės šimtmetį būtų pernelyg neprotinga. Kai vis dar teigiame, jog esame Tauta. Netgi pilietine. Tačiau kai kurie žiniasklaidos portalai bei televizijos šią patriotinę eiseną tiesiog ignoravo. Tad ne Vilniuje gyvenantys Lietuvos piliečiai ar net labiau nuo centro nutolę vilniečiai iš viso galėjo nesužinoti apie šventinę eiseną. Juolab apie tai, kokiomis mintimis žmonės dalijosi. Įdomi reakcija. Dar prieš 30 metų lietuvis už Lietuvos trispalvę – „buržujų nacionalistų skudurą“ rizikavo atsidurti už grotų. Arba psichiatrinėje ligoninėje. Mažų mažiausiai – išlėkti iš universiteto. O dabar kitokia komjaunuoliška taktika – kitaminčius ignoruoti. Arba pjudyti. Niekinti. Todėl nekeista, jog kai kurie vėliavą laikę jaunuoliai, paklausti, ką jiems reiškia Trispalvė, tik muistėsi, slėpė veidus ar nejaukiai kikeno. Tarsi viešai darytų kažką gėdingo, neleistino. Tarsi kanapes rūkytų. Tad kiek reikia feisbuko burbule pjudyti „atsilikėlius“, „lopus“, „lochus“ kitaminčius, kiek juos „užbaninti“, kad žodis patriotizmas taptų juokingas. Lyg žmogus pats prisipažintų esąs nevisavertis.

V.Radžvilas baisiau už Staliną?

Ko gero, simboliškiausi buvo du mitingai prie VU TSPMI. Vienoje pusėje sustojo žmonės – jaunuoliai ir brandesnio amžiaus, palaikantys filosofą profesorių Vytautą Radžvilą ir protestuojantys prieš VU TSPMI dabartinę vadovybę. Kitoje pusėje susirinko jaunuoliai, palaikantys VU TSPMI direktorių Ramūną Vilpišauską. Nelankau TSPMI paskaitų, todėl takoskyrą tarp „radžvilininkų“ ir „vilpišauskininkų“ vertinu išoriškai. Taip pat neatmetu galimybės, kad į R.Vilpišausko vietą įstačius užsienietį direktorių – profesorių, net nemokantį lietuvių kalbos, dalis jaunimo dar labiau džiūgautų. Ir nušvilptų R.Vilpišauską. O vizualiai viskas atrodė taip. Vienoje pusėje – daug tautinių vėliavų. Kitoje pusėje ES vėliavos. Keli vaivorykštės spalvomis dažyti skėčiai. Na, dar kelios mažos trispalvytės. Prisidėjusios paskutinę minutę. Ir plakatai. Primenantys ne jauną žmogų, bet Prano Mašioto ar Motiejaus Valančiaus didaktiką. „Per jus praleidžiame paskaitas“, „Prieš jus tik jūs patys“.

Manau, jaunimas turi būti pakankamai užsispyręs, jog suprastų, išanalizuotų ir teisingai įvertintų filosofo V.Radžvilo tekstus. Tad labiau tikėtina, jog nuomonę apie V.Radžvilą padėjo sukurti ne filosofo knygos, paskaitos, bet kiti TSPMI dėstytojai ar vadovybė. Jei tiki, kad vadovybė neklysta, gali jaunatviškai rėkti „Gėda!“ ir panašius jaunatviškus kategoriškus niekus. Nieko keisto. Tik egzaltacija. Jautrioji Salomėja Nėris taip pat žadėjo savo rankomis pasmaugti „fašistą“ Frydrichą Nyčę (Friedrich Nietzsche). Tad šiuo aspektu galėčiau pritarti vienam mitingo dalyviui. Apgailestavusiam, jog TSPMI įsigali švilpimo ir neigimo praktika. Tikrai kažkas nesveiko yra VU TSPMI, jei studentams leidžiama pjudyti, tyčiotis iš savo dėstytojų. Tetrūksta, jog siūlytų nuodų taures sokratams, nušvilptų konfucijus, o senekoms patartų pjaustytis venas. Keista, jog būsimi demokratinės valstybės politologai ar net būsimi diplomatai nesuvokia, jog tik diktatoriški režimai nepripažįsta nuomonių įvairovės. Negi institutas jau štampuoja aršias, vienodai mąstančias „davatkas“? O šiaip bet kokį politinį darinį, pvz. ES ir bet kokią idėją, pvz. globalizmą, nedraudžiama vertinti ir kritiškai. Lygiai taip pat kaip galima pakritikuoti spaudžiantį batą. Ir pasistengti, kad nespaustų. Kitos ES valstybės taip pat Briuselį pakritikuoja. Tik kai kuriems lietuviams atrodo, jog pasakyti ką nors prieš Briuselį, tai būti „kremlinu“. Ar burnoti prieš Dievą. Neduos pinigų. Išmes iš Bendrijos. Nutrenks.

TSPMI, anot kalbėtųjų, įsteigtas 1993 m., turėjo tapti nepriklausomos Lietuvos intelektualiniu skydu, bet nuo šios vizijos nutolo. Per daug tapo liberalus? Per daug globalistiškas? Nesu nei studentė, nei dėstytoja. Tačiau vien klausantis ir vizualiai stebint abiejų mitingų dalyvius, aiškiai buvo matoma, jog ideologinė konfrontacija didžiulė. Nors normalioje diskusijoje, normalioje demokratinėje nepriklausomoje valstybėje piliečių patriotizmas ir globalizmas turėtų vienas kitą papildyti. Patriotai irgi suvokia, jog Lietuvai reikia sąjungininkų, draugų, tarptautinio palaikymo. Juk džiaugėmės kiekvienu palaikymu po 1990 m. kovo 11-osios. Negi pamiršome? Bet dėl to juk nebūtina tapti kosmopolitu ir tyčiotis iš „nepažangios“, „provincialios“, „archajiškos“ valstybės. Neva iš XIX a.

Kosmopolitai per prievartą?

Trečiadienio mitingai buvo išskirtiniai tuo, kad kėlė vien vertybinius klausimus. Tačiau pirmadienį vykęs medicinos rezidentų pokalbis Vyriausybėje ar ketvirtadienį Lietuvos medikų sąjūdžio suorganizuotas medikų mitingas vėlgi kėlė ne tik ekonomines medikų apmokėjimo ar darbo valandų problemas. Vėlgi ta pati vertybinė dilema – išvykti iš Lietuvos, kur didesnės algos. Ar Lietuvoje išsikovoti padoresnę algą. Tad net ir be jokios VU TSPMI neoliberalios ideologijos net patriotiškiausi medikai stumiami į kosmopolitizmą bei nutautėjimą. Stumiami ne Briuselio, ne VU vadovybės, bet Lietuvos valdžios. Nes kurių galų 10 metų studijuoti, jei vėliau, neimdamas kyšių, vos gali pramisti. Ir tikrai negausi paskolos būstui. O medicina ir taip visiškai kosmopolitiškas mokslas. Angina ar sloga visur sergama vienodai.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Ar pagaliau jau dugnas, ar vis dar ne?

Jūratė Sofija Laučiūtė. Ar pagaliau jau dugnas, ar vis dar ne? Nuo šiol už musmirių turėjimą grės baudžiamoji atsakomybė...

Linas Karpavičius. „Čipų“ karas, arba kodėl Lietuva negamins lustų

Pradžioje susitarkime dėl sąvokų. Čipai ir lustai yra vienas ir tas pats. Čipai daugiau vartojami šnekamojoje kalboje, lustais...

Tomas Viluckas. LGBT revoliucija stoja

Praėjusių metų lapkričio 5 d. Donaldas Trumpas buvo išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu. Jo rinkimų programa reiškė nedviprasmišką atsisakymą...

Romaldas Abugelis. Neužmirštuolių fone – užmirštos šeimos

Sausio 14 d. Seimo darbotvarkėje buvo numatytas nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“ projekto priėmimas. Seimo teisės...