2024-12-27, Penktadienis
naujienlaiškis

Olava STRIKULIENĖ. Vokietija tampa islamo valstybe, o mes – Naująja Ukraina?

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius džiaugiasi, jog šiemet į Lietuvą atvyko 20 tūkst. darbo imigrantų. Daugiausia iš Ukrainos. O kitąmet prognozuojama, jog tokių naujų darbininkų padaugės 80 proc. Ministras taip pat nemano, jog dėl imigrantų sumažės atlyginimai ar pasikeis darbo kultūra.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kiek atsimenu, nė vienas Lietuvoje kada nors ministru dirbęs nemanė, kad įvedus eurą didės kainos. O eiliniai žmonės manė. Ir manė teisingai. Kainos padidėjo. Todėl dabar eiliniai žmonės mano, jog verslininkai vis vien įsigudrins, jei nemažinti, tai nekelti darbo imigrantams atlyginimų. Juk nebūtina dabartinių lietuviškų algų drastiškai sumažinti, kai čia dirba ukrainietis. Galima paprasčiausiai jų nedidinti. Kelis metus. Kol jos, atsižvelgus į infliaciją, savaime taps mažos. Ir vis vežtis ukrainiečių. Vis naujų. Trumpam laikui. Kol neišmoko lietuviškai, neskaito vietinės spaudos, neturi profsąjungos ir net nežino, koks Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas. O kai ukrainietis susiprotės, pasiūlys jam išvykti. Nepratęs darbo vizos.

Tad visai tikėtina, jog Lietuvoje vyks pastovi pigiai dirbančių, vis besikeičiančių ukrainiečių ir baltarusių cirkuliacija. Dabartinis ukrainiečiams ir lietuviams vienodai mokamas atlyginimas sustos vietoje. Ir metų metais, kol čia nepracirkuliuos bent pusė darbingos Ukrainos, nekis. O čia likusiems lietuviams darbo neliks. Net ir už metų metais vienoje vietoje sustojusią algą. Nes darbdaviams atrodys, jog lietuvis per daug protingas. Per daug reikalauja. Dar puls piktintis, politikams, profsąjungoms skųstis. O „chocholas“ kas? „Chocholas“ iš Charkovo. Pasišakojo, pareikalavo daugiau, tai ir keliauk sau, Tarasai Bulba, iš kur atėjęs. O įdarbinto lietuvio į Charkovą neišvysi. Todėl jo, norinčio įsidarbinti, paprasčiausiai nepriims. Paaiškins, jog visi etatai užpildyti.

Ūkio ministras nėra kvailas. Visa tai supranta. Bet jis nėra žmogaus teisių gynimo organizacija. Džiūgauja, kad gavę naujų darbininkų džiaugiasi gamybininkai. Pastarieji taip pat nėra kvaili. Kuo nuolankesnis, dėkingesnis ir nereiklesnis darbininkas, tuo didesnis jo boso džiaugsmas. Tad kam terliotis su lietuviais.

V.Sinkevičius sako, jog danai darbo imigrantais džiaugiasi. O ko jiems nesidžiaugti, jei Danija vos ne turtingiausia Europos valstybė. Su labai aukštu laimės indeksu. Tad kaip galima lyginti turtingą daną su neturtingu lietuviu? Danas dirbtų žuvų išdarinėtoju nebent dėl egzotikos. Karibų pakrantėje. Bet prie savo dviejų jūrų – ne. Danai imigrantams palieka pačius neprestižiškiausius, nešvariausius, fiziškai sunkiausius darbus. Nes ši soti tauta jau išlepusi. O lietuviui Lietuvoje egzotika – gauti bet kokį darbelį provincijoje. Juk ne visi gali išvažinėti. Palikti ligotus tėvus. Galų gale, ne visi išvažiuoti dėl didesnės algos nori. Bet jei, kaip prognozuojama, pas mus kasmet imigruos vis daugiau darbininkų iš Ukrainos ir Baltarusijos, tai yra visai realus pavojus, jog savo krašte laipsniškai tapsime pikta, nes bedarbė, nacionaline mažuma.

1 KOMENTARAS

  1. Turtingiesiems verslininkams visai nerūpi LIETUVOS valstybės ateitis – svarbu, kad jų kišenės staigiai storėja!!! ( o dar ir todėl, kad jiems neprieštarauja valdžia )

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Politologas Algis Krupavičius: Rinkimų rezultatai nekliūna, kai laimi „tie“

Vidmantas Misevičius Besibaigiantys metai pasižymėjo rinkimų gausa. Apie tai, ką jie parodė ir kokios bendros tendencijos išryškėjo, „Respublika“ diskutavo...

Česlovas Iškauskas. Litvinizmas ir polonizmas – du susisiekiantys indai?

Lietuva amžių amžiais kentėjo nuo visokių -izmų. Jos baltiškąją savastį ėdė ir griovė tokie reiškiniai kaip slavizmas, carizmas,...

Jonas Jasaitis. Gyvenimo prasmės suvokimo gairės

Vertinant pastarojo meto viešąją erdvę, iškyla klausimas, ar šių dienų žmogus suvokia žmogiškumo esmę – žmogaus misiją pasaulyje....

Žalioji mirtis Europoje. Šarūnas Andriukaitis Sutkus

Pokalbis su rizikos analitiku Šarūnu Andriukaičiu Sutkum. https://www.youtube.com/watch?v=xo9XSDh30mk