Sakoma „verkia duonelė tinginio valgoma!” O dabar šį priežodį galima perfrazuoti į „verkia lietuvių kalba, nenaudėlių apleista”. Visai užmiršti lietuvių kalbos reikalai. Kai vienas neatsakingas kalbininkas ištarė „kalbėkim, kaip norim”, tada ir prasidėjo kalbos nuosmukis. Net žurnalistai, kurių pareiga taisyklingai kalbėti, pasidavė šiai neprotingai nuomonei. Klausantis televizijos ir radijo laidų, darosi baisu dėl mūsų kalbos likimo. Abejingumas jai pasireiškia visose srityse. Atrodo, kad nebereikia tokių mokslų kaip: akcentologija, leksikologija, stilistika, kalbos kultūra, net morfologija.
Gaila garsiųjų kalbininkų, kurie savo gyvenimą paskyrė senosios mūsų kalbos puoselėjimui, švarinimui nuo visokių (rusiškų ir lenkiškų) apnašų. Kažin, ką dabar pasakytų J.Jablonskis žmonėms, kurie nebemoka pasakyti sakinio be angliškų įterpinių? O gal anglų kalba turtingesnė nei lietuvių, jei vietoj „oho” būtinai viauksime kaip šuneliai „vau”! Jau nebesakome „tiesiame kelią”, „kertame mišką”, „kontroliuojame, skiepijame”, o būtinai pridedame žodį „vykdyti”: „vykdome kelio tiesimo darbus”, „vykdome miško kirtimą”, „vykdome kontrolę”, „vykdome skiepijimą”. Taip pat anglų kalboje nėra skirtumo tarp žodžių „mylėti” ir „mėgti”. Tai ir lietuviai dabar viską myli: maistą, žuvį. Kai vienoje Panevėžio kavinėje pamačiau užrašą „Mes mylim žuvį”, paklausiau, tai kaip jie ją myli: ar apsikabina, bučiuoja, myluoja. Neturėjo net ką atsakyti.
Su kalbos kultūra nė kiek ne geriau. Vėl netaisyklingai sakoma: „Pasakykit prašau” (=prašau pasakyti), „užskaitau atsakymą” (=įskaitau), „pravesti vakarą” (=vesti vakarą), „atstovauti ką” (=atstovauti kam).
O dar baisesni dalykai su kirčiavimu. Jeigu laidų ar žinių vedėjai nežino kaip kirčiuoti žodį, tam yra žodynai ir enciklopedija. Vertėtų dažniau į jas žvilgtelėti.
Eltos nuotr.
Nežinau ar yra nors viena tauta pasaulyje, kuri neturėtų savo kalbos vartojimo ir rašybos taisyklių. Gal jūs žinote? O gal norime būti pirmieji, atsisakę taisyklingai kalbėti ir rašyti? Mes juk visur labai norime pirmauti…
Gal panašių bėdų turėtume mažiau, jei vėl būtų atgaivintos taisyklingos lietuvių kalbos vartojimo valandėlės radijuje, televizijoje? Jų anksčiau būdavo. Jomis žmonės domėjosi, iš jų mokėsi. Juk nė vienas kultūringas žmogus nenori kalbėti „bet kaip”. O tokiais, kurie kalba „už kampo” (anot A.Smetonos), juk nenorime būti.
Kai mūsų karta ankstyvuoju pokariu mokėsi, mokytojai prigalvodavo smagių priedų prie rašybos ar kt.kalbos taisyklių – ką nors sueiliuodavo, perdarydavo kokio poeto eilių posmelį, mįslę kokią ar patarlę. Gal reikia konkursą paskelbti?
Tie, kieno užduotis pasirūpinti, kad Lietuva subyrėtų, lyg vėjo pustomas smėlis, kad suirtų per visas siūlės, ilgai Delfio komentaruose aiškino, jog nei Lietuvos, nei lietuvių kalbos niekada nebuvo, jog ji dirbtinė, ir ją sukūrė rusas Jablonskij.. 🙂
Paskui sumąstė, jog bus patikimiau, jei kas nors iš pačių lietuvių, kažkiek užsieniuose pasimokęs, atvežtų šiai užduočiai įvykdyti padėsiančias „ tikras žinias iš Vakarų” apie tai, kad ten, esą, nėra institucijų, kurios rūpinasi kalbos reikalais, nėra kalbos taisyklių, žodžiu, visi marma kažkaip kažką, lyg pakelės smuklių pijokėliai, ar kvaišalų prisiragavę „žymių žmonių” klubų lankytojai. Tik nepagalvojo, jog atsiras, kas patikrins, ar jau taip tikrai nebeliko pasaulyje, ar bent Europoje nei kalbos tvarkybos institucijų, nei taisyklių… 🙂
Vadovaudamiesi mūsų naujaisiais autoritetais, LRT įvedė „naujas” svetimžodžių kirčiavimo taisykles. Tiesą sakant, jas jau sykį – sovietmečio Gariūnų laikais – bandė įvesti Gariūnų prekeivių publika, tada irgi mums vežusi „kuljturą iš Vakarų”. Tik to meto lituanistų stuburas tvirtas buvo – nepasidavė prekeivių iš SSSR-ijos fabrikų vogtais gaminiais spaudimui.
Dėl angliškų konstrukcijų ir intarpų tikrai derėtų susirūpinti. Bet kirčiavimas, sintaksinės ar morfologinės konstrukcijos gali būti perimtos ir iš tarmių. Štai šiuolaikinis žmogelis nustėrtų perskaitęs Druskininkų tarmės žodyne tokį posakį ,,pamyłėjo nebaščikų” . Negalvokit nieko blogo, tik pagerbė pagal tradicijas.
Visiškai pritariu autorei. Todėl nesistebėkite, kad pagrindine „riaušių” organizatore jau paskelbta (be jokio teismo sprendimo) lietuvių kalbos mokytoja, kad prieš kurį laiką ji net buvo įgrūsta į psichiatrinę ligoninę, o dabar jai net uždrausta dirbti pagal specialybę.
„Prasidėjo kalbos nuosmukis. Net žurnalistai, kurių pareiga taisyklingai kalbėti, pasidavė šiai neprotingai nuomonei. Klausantis televizijos ir radijo laidų, darosi baisu dėl mūsų kalbos likimo.” Pritariu, televizijos ir radijo laidų vedėjai dažnai darko lietuvių kalbą, nuolat klausinėja „ar ne?”, be jokio reikalo vartoja svetimžodžius ir t.t.