Pagaliau bus valstybės turto revizija

Gitana MARKOVIČIENĖ, ekonomistė

Ko paklaustumėte finansų ministro Viliaus Šapokos? Gal: kada mūsų kainos bus lenkiškos, o atlyginimai – švediški? O gal: kada bus suskaičiuotas valstybės turtas, kuriuo tyliai ir dykai naudojasi apsukruoliai? O gal paprasčiausiai: kada gyvensime gerai?

Sapoka V.
Finansų ministras Vilius ŠAPOKA, Stasio Žumbio nuotr.

 

Garsiausi pasaulio ekonomistai kalba apie tai, kad euro projektas gali žlugti. Ką darysite, jeigu taip atsitiks? Iš kur paimsite nacionalinę valiutą? Juk sunaikintos visos litų atsargos.

– Kalbant apie eurą, labai tinka Marko Tveno žodžiai. Perfrazuosiu – euro mirtis yra gerokai perdėtas dalykas. Gandų, pasvarstymų, bandymų piešti juodai būta ir anksčiau. Visuomet, kai susvyruodavo ekonomika ar atsitikdavo tam tikri įvykiai, kad ir Graikijoje, kildavo klausimas, ar tai nėra signalas, kad euras galėtų žlugti. Bet net ir 2009 metų krizė parodė, kad euras yra labai stipri valiuta. Jis sugeba atsitiesti ir netgi po šių įvykių sustiprėti. Manau, reikėtų diskutuoti, ką dar reikėtų padaryti, kad euras išliktų stabilus ir tebebūtų viena patikimiausių pasaulio valiutų. Dabar šios diskusijos kaip sykis ir vyksta. Žinoma, jos tam tikrą laiką užtruks.

– Didžiosios Britanijos vyriausybės nariai šiuo metu važinėja po visas ES valstybes ir aptaria „Brexit“ klausimus. Britai žada paramos lėšas, iki šiol skirtas Azijos ir Afrikos valstybėms remti, skirti Baltijos ir kitoms Bendrijos Rytų Europos šalims, kad sulauktų paramos išstojant iš Europos Sąjungos. Iš viešų mūsų valstybės vadovų kalbų galima suprasti, kad mes neremiame šio proceso. Ar neatsitiks taip, kad atsisakysime britų skiriamų pinigų, o mūsų kaimynai išnaudos šią situaciją savo visuomenių gerovei?

– Su Didžiąja Britanija laukia rimtos derybos. Šiuo atveju labai svarbu, kokia turėtų būti Lietuvos pozicija. Turime suprasti, kad tai nėra eilinis įvykis. Europos Sąjunga kaip niekad turi būti vieninga, kad tinkamai susiderėtų su Didžiąja Britanija, su svarbia valstybe. Kad po derybų nė viena iš pusių nejustų kartėlio.

Dėl pamąstymų, kad britai už tai neva kitoms valstybėms skiriamas lėšas galėtų skirti Lietuvai. Taip, tuos straipsnius esame skaitę, bet svarbu akcentuoti, kad tiek Lietuva, tiek kitos Bendrijos narės šiose derybose turėtų būti labai solidarios, vieningos, kad susitartume dėl mums ir visai Bendrijai opiausių klausimų. O pagrindiniai klausimai yra du.

Turime daugiau nei 200 tūkst. lietuvių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, ir turime rasti būdą, kad šie žmonės išlaikytų tą statusą, kokį jie yra įgiję. Kitas labai svarbus klausimas – tai Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos tarpusavio įsipareigojimai. Kitaip tariant, šių derybų išdava turėtų būti labai sąžiningas sandoris.

Kada bus apskaitytas visas valstybės turtas? Ar Finansų ministerija planuoja kada nors tai padaryti? Nesant bendros apskaitos, sunku kalbėti apie skaidrų valstybės turto panaudojimą.

– Visiškai sutinku. Valstybė turi iškelti gerokai aukštesnę skaidrumo kartelę ir būti pavyzdys verslui. Kalbėti apie skaidrų valstybės turto valdymą šiuo metu, deja, negalima. Yra keletas problemų, kurias turime išspręsti. Tai tiek turto apskaitymas, atskaitomybė, tiek pats valstybės turto valdymas.

Galiu garantuoti, kad jau šiemet bus pateikta pirma išsami valstybės turto ataskaita. Kad visuomenė aiškiai sužinotų, kiek valstybė valdo turto.

Kalbant apie efektyvų turto valdymą, reikia padaryti daugybę pertvarkų, ir jos jau yra prasidėjusios. Jeigu pasižiūrėtume rengiamą urėdijų, kitų valstybės įmonių valdymo pertvarką, yra diegiamos priemonės, kad nekilnojamasis turtas būtų valdomas efektyviai. Įgyvendinę Vyriausybės veiksmų planą, galėsime visuomenei aiškiai pasakyti: taip, dabar valstybės turtas yra ne tik skaidriai valdomas, bet ir duoda visuomenei gerokai daugiau naudos nei iki šiol.

Ką darysite su Finansų ministerijai pavaldžia valstybės įmone „NT valdos“? Ji teoriškai turėtų valdyti tik energetikos sektoriui prižiūrėti reikalingą turtą, tačiau užsiima plačia komercine veikla: nuomoja tūkstančius kvadratinių metrų patalpų, nuomoja automobilius, tarp jų ir prabangius visureigius. Ar tikrai tuo turi užsiimti valstybės įmonė?

– Jūsų minėta įmonė priklauso „Lietuvos energijai“, kurios akcininkė yra Finansų ministerija. Jau atlikti visi žingsniai, kad būtų atsisakyta tos veiklos, kuri nėra susijusi su „Lietuvos energijos“ veikla. Yra peržiūrėta strategija. Manau, tik laiko klausimas, kaip sparčiai įmonė sugebės atsisakyti šios veiklos. Tai neišvengiama.

Ar planuojate pasidomėti, kas yra tikrieji lengvatinio apmokestinimo sąskaitos Bermuduose, į kurią yra mokami visų mūsų pinigai už SGD terminalo nuomą, savininkai? Ar manote, kad Norvegijos atstovai neturi skaidrios banko sąskaitos civilizuotoje šalyje?

– Dėl sukčiavimo, mokesčių vengimo, siekiant pasislėpti kitose valstybėse. Tų galimybių iš esmės nebebus. Jau šiemet iš 40-ies valstybių gausime informaciją apie lietuvių sąskaitas užsienyje. Nuo kitų metų gausime jau iš šimto valstybių. Tie, kurie norėtų pasislėpti, turės iš tikrųjų pergalvoti savo strategiją, nes pasislėpti kitose valstybėse galimybių nebebus.

Vyriausybė užsimojusi naikinti įvairiausias įmanomas lengvatas. Kada šis vajus pasieks žemės ūkyje dirbančius asmenis, gaunančius ES išmokas ir praktiškai nemokančius jokių mokesčių arba mokančius 5 proc. pajamų mokestį?

– Lietuvos mokesčių sistemoje yra prikurta begalė lengvatų ir įvairių landų. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį daugybė politikų siūlydavo įvairias mokesčių lengvatas. Neretai tiesiog norėdami įsiteikti vienai ar kitai rinkėjų grupei.

Vyriausybėje esame numatę peržiūrėti absoliučiai visas mokesčių lengvatas ir įvertinti, kiek tai kainavo visuomenei, ar buvo pasiektas keliamas tikslas. Daugeliu atvejų galiu pasakyti, kad ne.

Ir iš tikrųjų, ar tokios lengvatos yra socialiai teisingos? Atlikę kompleksinį įvertinimą, pateiksime rezultatus ir labai konkrečius siūlymus. Kokias lengvatas yra prasminga palikti, kurios duoda naudą, o kurių būtina atsisakyti.

Valstybės įmonė „Klaipėdos nafta“ paskelbė, kad dalyvaus dujų terminalo Serbijoje statybose. Ar šiam reikalui valstybė skirs lėšas, ar „Klaipėdos nafta“ naudos savo pinigus? Ar nemanote, kad būtų racionaliau šias lėšas naudoti Lietuvos ekonomikai kelti, arba kaip dividendai turėtų būti pervedami į valstybės biudžetą?

– Šiuo klausimu sprendimai dar nėra priimti. Situacija analizuojama. Apsvarstę ir priėmę sprendimus, juos paskelbsime viešai.

Net Vasario 16-ąją prie lenkiškų parduotuvių Suvalkuose būriavosi eilės lietuvių. Viskas pigiau. Kodėl mes nepasimokome iš Lenkijos mokesčių politikos? Negi Lenkija su mažesnėmis kainomis žlunga?

– Manau, yra ir prasmingesnių būdų praleisti Vasario 16-ąją. O kalbant apie Lietuvą ir Lenkiją, ne mokesčių politika tai lemia. Lenkija, jeigu pasižiūrėtume pagal gyventojų skaičių, yra daugiau nei 10 kartų didesnė nei Lietuva, ir čia suveikia elementarūs ekonomikos dėsniai. Kuo didesnė ekonomika, kuo daugiau paslaugų ir produktų tiekėjų, tuo didesnė konkurencija ir atitinkamai didesnis spaudimas dėl kainos.

Lietuvos ekonomika yra kur kas mažesnė ir atitinkamai konkurencija čia taip pat yra mažesnė. Kad mūsų kainos iš tikrųjų būtų mažesnės, yra vienintelė išeitis – didinti darbo našumą, produktyvumą, mažinti gamybos, paslaugų sąnaudas. Tokiu atveju mūsų verslas taps konkurencingesnis.

Vyriausybė yra numačiusi daugybę priemonių, kurios paskatintų produktyvumo augimą. Taip Lietuvoje mes sukurtume daugiau pridėtinės vertės. Iš esmės tas mūsų pyragas taptų didesnis.

Kitas svarbus dalykas – kai sugebame užauginti ekonomikos medį, jo vaisiais reikia dalintis sąžiningiau ir teisingiau. Tuos netolygumus turėtų spręsti tiek numatytos mokesčių sistemos priemonės, tiek socialinė sistema.

Kalbant apie mokesčių sistemą, yra numatoma darbo apmokėjimo pertvarka. Planuojama toliau didinti neapmokestinamą pajamų dydį. Kad žmonės, kurie uždirba mažiau, ir mokesčių mokėtų mažiau. Atitinkamai didėtų jų pajamos. Tas pajamų augimas turėtų atsverti infliaciją, kuri ilgą laiką Lietuvoje buvo nedidelė. Dabar jau spartėja. Dėl to greitai turime spręsti šį klausimą. Visus teisės aktų projektus esame numatę pateikti jau šių metų rudens sesijoje.

– Nuolat girdime džiugių pranešimų apie augantį šalies bendrąjį vidaus produktą, tačiau žmonės pagerėjimo savo piniginėse nejaučia. Kiek turi padidėti mūsų BVP, kad gyvenimas taptų bent kaip Lenkijoje?

– Manau, pasiklausinėję žmonių Lenkijoje taip pat išgirstume labai įvairių nuomonių. Kaip minėjau, ne tik tam, kad augtų mūsų ekonomika, bet kad ir kiekvienas pajustų mūsų ekonomikos augimo vaisius, turime tais vaisiais dalintis gerokai teisingiau. Dėl to mokesčių sistema ir socialinė sistema turėtų būti labiau orientuotos į pajamų nelygybės mažinimą. Tos priemonės, kaip minėjau, yra numatytos Vyriausybės priemonių plane. Manau, efektą pradėsime jausti jau netrukus. O dėl to, kur yra geriau gyventi, ar Lietuvoje, ar Lenkijoje, noriu priminti, kad bent jau Lietuvos rodikliai pagal BVP yra jau geresni nei Lenkijoje.

Ar per savo kadenciją planuojate bent vienais metais sumažinti valstybės skolą, nes ji prie visų valdžių tik didėja?

– Dėl valstybės skolos sutinku, buvo laikotarpių, kai ta skola gana sparčiai išaugo. Buvo priežasčių, turėjome ir tam tikrą krizę. Pastaruosius keletą metų valstybės skola svyruoja apie 40 proc.

Situacija pradės keistis tuomet, kai valstybė subalansuos savo finansus. Tai esame numatę atlikti šios kadencijos metu. Kad neturėtume deficito, turime subalansuoti valdžios sektoriaus finansus. Kai nebeturėsime deficito, tuomet skola galės pradėti mažėti.

– Jums užteks syvų?

– Manau, kad Vyriausybei užteks jėgų.

Bet vėlgi turbūt viskas priklauso nuo paties vadovo?

– Vyriausybės vadovas mane šiuo klausimu palaiko, tai, manau, mums jėgų tikrai užteks.

Lietuva įvairiais parametrais nuolat lyginama su Estija, tačiau nutylima, kad estams pavyksta išvengti valstybės prasiskolinimo. Kodėl nepasimokome skolinimosi politikos iš jų? Estai sugebėjo dar iki krizės surinkti pakankamą antikrizinį fondą, juo pasinaudojus ir pavyko išvengti „naktinių reformų“ ir kitų skaudžių pasekmių. Ar nemanote, kad ir Lietuvai būtų tikslinga pradėti kaupti tokį fondą?

– Šitas fondas yra kaupiamas. Tai buvo pradėta daryti neseniai, išmokus krizės pamokas. Suma tame fonde nėra labai didelė. Bet vėlgi, jau skaičiuojama šimtais milijonų. Manau, kad pradiniai žingsniai yra žengti.

Kalbant apie valstybės skolą, lietuviai mėgsta save plakti, bet turime prisiminti, kad Lietuvos valstybės skola yra viena mažiausių Europos Sąjungoje.

Kaip estams tai pavyko? Manau, vienintelis dalykas, ką estai padarė, – jie sugebėjo pažiūrėti ne tik metus į priekį, bet ir toliau. Atsiriboti nuo noro trumpuoju laikotarpiu smarkiai įtikti rinkėjams.

Vyriausybės priemonių planas yra orientuotas į tolimesnę ateitį, kad Lietuva atsistotų ant geresnių bėgių. Kad Lietuvos ekonomika augtų sparčiau. Kad jos vaisiais dalintumės sąžiningiau. Ir kad galvotume apie ateitį. Kad atsidėtume. Jeigu pasireikš tam tikrų rizikų, kad turėtume pinigų su tomis rizikomis susidoroti.

Dosjė

Vilius Šapoka gimė 1978 m. gruodžio 14 d. Rusijoje, Altajuje, tremtinio šeimoje. Į Lietuvą grįžo 1985 metais.

2003 m. Vilniaus universitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį, mokėsi Baltijos vadybos institute, pusę metų stažavosi Europos Komisijoje. 2012-2016 m. buvo Lietuvos Banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi.

Respublika

1 COMMENT

  1. ” Lietuvos ekonomika yra kur kas mažesnė ir atitinkamai konkurencija čia taip pat yra mažesnė. Kad mūsų kainos iš tikrųjų būtų mažesnės, yra vienintelė išeitis – didinti darbo našumą, produktyvumą, mažinti gamybos, paslaugų sąnaudas. Tokiu atveju mūsų verslas taps konkurencingesnis.”

    Finansų ministras kliedi. Lenkija nuvertino savo Zlota užtai kainos Eurais skaičiuojant žemos.

    Darbo našumas jau 3/4(BVP), o algos 1/4 ES vidurkių. Minimalūs valdžios mokesčių keitimai tai tik pirstelėjimas. Būtina greitai ir pastoviai kelti MMA. Jo teisinimasis tai burbulai.

Comments are closed.

Reklama

Susiję straipsniai

Ginsime Almantą Stankūną, kol reikės

Vytautas Radžvilas | Veidaknygė Įvyko Vilniaus m. savivaldybės Tarybos Etikos komisijos posėdis. Jame svarstytas Tarybos nario P. Pinelio skundas...

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai šešiasdešimt ketvirtoji (liepos 6) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresorius antrą naktį iš eilės intensyviai su dronais Shahed atakavo visą Ukrainos teritoriją. Iš...

Marius Kundrotas. Patriotizmas, teisė ir teisingumas

atodangos.com Jau kurį laiką lietuvius skaldo klausimai: ar Lietuva – vis dar mūsų valstybė, ar ji uzurpuota priešiškų jėgų,...

“Europoje socialdemokratija išnyko. Turime radikaliąją kairę”: Pokalbis su Janezu Janša

Gegužės mėn. paskelbiau interviu su Slovėnijos opozicijos lyderiu ir buvusiu ministru pirmininku Janezu Janša. Su šiuo slovėnų politiku...