2025-04-28, Pirmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 2

Mickas Hume’as. Nacionalizmas nebeturėtų būti nešvarus žodis

Redakcija
-
3
Mickas Hume’as. Nacionalizmas nebeturėtų būti nešvarus žodis
Europos šalių vėliavos priešais Europos Parlamento pastatą Strasbūre, Prancūzijos rytuose.

Tarp visos sumaišties ir netikrumo dėl Donaldo Trumpo, prekybos tarifų bei taikos Ukrainoje perspektyvų, viena turėtų būti aišku: globalistinio elito svajonių pasaulis – „istorijos pabaiga“ – pats artėja prie savo pabaigos. Jų fantazija apie taikią, klestinčią, sienų neturinčią pasaulio tvarką, valdomą biurokratų ir bankininkų, buvo žiauriai demaskuota.

Kaip rašiau praėjusį mėnesį, gyvename „naujame nacionalinių valstybių pasaulyje“. Demokratinės tautos turi atsibusti ir ginti savo žmonių interesus šiais neramiais laikais.

Tačiau mažiau aišku, ar dauguma Vakarų lyderių turi politinės valios susidoroti su tokiais dideliais pokyčiais. Nors Europos lyderiai deklaruoja formuojantys „norinčiųjų koaliciją“ Ukrainos suverenitetui ginti, jie per daug bijo būti pavadinti nacionalistais, kad iš tikrųjų gintų savo tautas. Štai kodėl jie su siaubu atsitraukia nuo prezidento D. Trumpo nacionalistinio šūkio „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (Make America Great Again).

Jei norime pasinaudoti šia istorine akimirka ir suteikti balsą milijonams politiškai benamių europiečių, laikas siekti visuotinio patriotinio atgimimo ir nacionalizmo reabilitacijos.

Stebėtina, kaip rašo Frankas Furedi iš Briuselio analitinio centro MCC, kad „tautinių valstybių, kaip pagrindinių veikėjų, sugrįžimas į pasaulinių reikalų tvarkymą nesutapo su stiprios tautinės savimonės atgimimu“. Priešingai – nacionalizmas „išlieka palyginti silpnas ir kaip ideologija dar laukia savo reabilitacijos“. Vakarų Europoje „net konservatoriai nenoriai vadina save nacionalistais“, nes nacionalizmas tebėra taip stipriai stigmatizuotas, kad jie bijo būti diskredituoti.

Vakarų politinis elitas dešimtmečius pavertė nacionalizmą nešvariu žodžiu. Esmėje tai buvo išraiška jų nepasitikėjimo liaudimi – demosu.

Europos Sąjunga buvo sukurta klaidingai manant, kad Antrojo pasaulinio karo baisumai kilo todėl, jog neišmanančioms masėms buvo leista pasiduoti nacionalistinei politikai. 1944 m. Italijos Ventotene manifeste, kurį šiandien kairieji šlovina kaip Europos projekto pamatinę chartiją, nacionalinė politika vaizduojama kaip pavojingas reiškinys, susimaišęs su „įkaitusia liaudies aistrų lava“, todėl reikalinga „tvirta tarptautinė valstybė“, kuri pažabotų šį „vulkaninį demosą“.

Šiandien Briuselio elitas kaltinimus „nacionalizmu“ vėl naudoja kaip įrankį diskredituoti suverenistines ir populistines partijas. Buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris net šaipėsi: „Populistai, nacionalistai, kvaili nacionalistai – jie įsimylėję savo šalis“.

Idėja, kad meilė savo šaliai yra kažkas kvailo ar net iškrypusio, buvo kryptingai diegiama jaunoms europiečių kartoms švietimo sistemose, kurios vaizdavo Vakarų istoriją ir civilizaciją kaip nepertraukiamą tamsos amžių. Kai patriotizmas vaizduojamas kaip problema, nenuostabu, kad, apklausų duomenimis, tik nedaugelis Europos jaunuolių šiandien teigia, kad būtų pasirengę kovoti už savo šalį.

Kaip Vakarų elitas, dešimtmečius šmeižęs nacionalizmą, gali tikėtis, kad mes patikėsime, jog staiga jis tapo nuoširdžiu patriotizmo šaukliu, pasiruošusiu ginti savo tautas?

Šią savaitę ši problema išryškėjo Didžiojoje Britanijoje, kur ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pasinaudodamas Šventojo Jurgio diena – Anglijos globėjo švente – mėgino „susigrąžinti“ vėliavą ir patriotizmą iš Nigelo Farage’o Reformų partijos.

Tai sudėtinga užduotis leiboristų lyderiui, atstovaujančiam partijai, kuri ilgą laiką niekino tradiciškai patriotiškai nusiteikusią darbininkų klasę.

Starmeris susiejo „toksišką nacionalizmą“ su nedidelėmis riaušėmis, kilusiomis po tragiško trijų mergaičių nužudymo Sautporte praėjusią vasarą. Tačiau jo taikiniu tapo ne tik keli smurtą sukėlę asmenys – jis atvirai stigmatizavo visus, kurie reiškia susirūpinimą dėl masinės imigracijos poveikio šaliai ir kultūrai. Kai kuriuos jų Jungtinės Karalystės valdžios institucijos noriai uždaro į kalėjimą už komentarus internete.

Starmeris mėgino priešpriešinti šį „blogą“ nacionalizmą „gerajam patriotizmui“ – kai žmonės po riaušių susivienijo, kad sutvarkytų miestą. Šioje apgailėtinoje, smulkiaburžuazinėje Leiboristų partijos patriotizmo vizijoje nacionaliniai jausmai priimtini tik tada, kai reiškiami kaip parama Nacionalinei sveikatos apsaugos tarnybai arba palaikymas nacionalinei futbolo rinktinei – tačiau tik tyliai, ramiai, neužgaunant vokiečių sirgalių jausmų.

Kaip Starmeris ar kiti centristų lyderiai tikisi tokiu pagrindu įkvėpti žmones ginti savo tautas ir Europos civilizaciją? Ar jų siunčiamos į Ukrainą pajėgos kovos – ar tik tvarkys sugriautas gatves po rusų kariuomenės žygio?

Atėjo laikas „atsiimti“ patriotizmo idėją iš elito ir išlaisvinti tautinę sąmonę nuo neigiamų etikečių

Istoriškai daugelis skyrė patriotizmą – laikytą potencialiai pažangiu ir todėl geru – nuo nacionalizmo, smerkiamo kaip reakcingo ir galinčio skatinti rasistinę neapykantą. Tačiau šiandien elitistai, kovojantys su Vakarų istorija, siekia kriminalizuoti bet kokią populiaraus patriotizmo formą, kaltindami patriotus, kurie nuo Apšvietos laikų kūrė moderniąją Europą, tuo, kad jie pasėjo rasizmo ir priespaudos šaknis.

Tokio politinio šmeižto akivaizdoje konservatoriai turi nustoti gintis dėl to, kokiais vardais jie gali būti vadinami, ir ryžtingai pasisakyti už liaudies patriotizmo ir nacionalizmo reabilitaciją. Nėra rasistiška didžiuotis tuo, kad esi anglas, prancūzas, italas, vokietis, vengras ar bet kurios kitos tautos atstovas.

Atgaivintas prisirišimas prie tautos gali tapti saugiais namais milijonams žmonių, kuriuos globalistinio elito politika atplėšė nuo jų šaknų. Dar daugiau – tautinė sąmonė ir nacionalinio suvereniteto gynimas suteikia žmonėms galimybę demokratiškai valdyti savo likimą.

Turime prisiminti: nacionalinė valstybė yra vienintelis demokratijos modelis, kurio veiksmingumas istoriškai patvirtintas. Bet kokios kalbos apie „visos Europos demokratiją“ ar „pasaulinę demokratiją“ tėra priedanga neatstovaujamų biurokratinių struktūrų, tokių kaip Jungtinės Tautos, Pasaulio sveikatos organizacija ar Europos Komisija, valdžiai.

ES elito antinacionalizmas ir antipopulizmas kyla iš demoso – liaudies – baimės ir neapykantos. Šiandien kaip niekada aiškiai matome, kad egzistuoja dvi Europos: viena – oficialioji Europa, kur senojo establišmento partijos įsikibusios laikosi valdžios, kita – Europa, kur milijonai žmonių, kenčiančių nuo jų primestos masinės migracijos ir „Net Zero“ politikos pasekmių, atsigręžia į nacionalines konservatyvias partijas.

Konservatoriai turėtų ne tik priimti populistų sukilimą kaip geriausią viltį formuojant Europos ateitį. Jie privalo aktyviai kovoti už tai, kad populizmas įgautų teigiamą politinį atspalvį, nuosekliai kartodami, kad patriotizmas nėra vien mandagiųjų klasių žaislas ir kad nacionalizmas nebeturi būti laikomas nešvariu žodžiu.

Apie autorių:

Mickas Hume’as – portalų europeanconservative.com vyriausiasis redaktorius, anglų žurnalistas, redaktorius ir rašytojas. Šiuo metu jis taip pat rašo žurnalams Spiked, The Daily Mail ir The Sun. M. Hume’as yra knygų Revolting! How the Establishment Are Undermining Democracy and What They’re Afraid Of (2017) bei Trigger Warning: Is the Fear of Being Offensive Killing Free Speech? (2016), abiejų išleistų leidyklos Harper Collins, autorius.

europeanconservative.com

Ukrainos ir Europos pozicija dėl D. Trumpo taikos pasiūlymo: „Reuters“ paskelbė visą dokumentą

Redakcija
-
0
Ukrainos ir Europos pozicija dėl D. Trumpo taikos pasiūlymo: „Reuters“ paskelbė visą dokumentą

Olegas Davygora

Teritoriniai klausimai bus aptariami ir sprendžiami tik po visiško ir besąlygiško paliaubų.

Ukraina ir Europos partneriai savo pataisose dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomo taikos plano išbraukė nuostatą, kad „Ukraina nesieks narystės NATO“. Apie tai pranešė „Reuters“, paskelbusi visą Ukrainos ir Europos pusės pateiktą atsakymo tekstą.

Pažymima, kad šis atsakymas buvo perduotas JAV atstovams.

Ugnies nutraukimas:

    • Įsipareigojama visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį ore, sausumoje ir jūroje.
    • Abi pusės nedelsdamos pradeda derybas dėl techninio paliaubų įgyvendinimo, dalyvaujant JAV ir Europos šalims.
    • Rengiama darbotvarkė ir nustatomos visiško taikos susitarimo sąlygos.
    • Ugnies nutraukimą prižiūrėtų JAV vadovaujama stebėjimo grupė, remiama trečiųjų šalių.
    • Rusija privalo besąlygiškai grąžinti visus deportuotus ir neteisėtai perkeltus Ukrainos vaikus.
    • Numatyta apsikeisti visais karo belaisviais pagal principą „visi už visus“ bei paleisti visus civilius kalinius.

Saugumo garantijos Ukrainai:

    • Ukraina turi gauti patikimas saugumo garantijas, panašias į NATO 5-ąjį straipsnį, iš JAV, kol bus pasiektas sąjungininkų sutarimas dėl Ukrainos narystės NATO.
    • Jokie apribojimai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms (AFU) nebūtų taikomi.
    • Garantijų teikėjų grupę sudarytų Europos šalys ir kitos norinčios prisijungti ne Europos valstybės.
    • Nebūtų jokių apribojimų dėl draugiškų užsienio pajėgų buvimo, ginkluotės ar operacijų Ukrainos teritorijoje.
    • Ukraina siekia narystės Europos Sąjungoje.

Teritoriniai klausimai:

    • Teritoriniai klausimai bus aptarti ir išspręsti tik po visiško ir besąlygiško paliaubų.
    • Derybos prasidėtų remiantis esama padėtimi fronto linijoje.
    • Ukraina atgautų Zaporožės atominės elektrinės ir Kachovkos užtvankos kontrolę, dalyvaujant JAV.
    • Ukraina įgytų teisę laisvai naudotis Dniepro upe ir kontroliuotų Kinburno neriją.

Ekonomika:

    • Ukraina ir JAV įgyvendintų susitarimą dėl ekonominio bendradarbiavimo bei naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo.
    • Numatyta visiška Ukrainos atstatymo programa ir finansinės kompensacijos, įskaitant įšaldyto Rusijos valstybės turto panaudojimą, kol Rusija atlygins patirtus nuostolius.
    • JAV sankcijos Rusijai, taikomos nuo 2014 m., galėtų būti palaipsniui švelninamos pasiekus tvarią taiką ir atnaujinamos, jei susitarimas būtų pažeistas.

Išbrauktos nuostatos:

    • JAV de jure pripažįsta Krymą Rusijos dalimi ir de facto – Rusijos kontrolę Luhansko, dalyje Zaporožės, Donecko ir Chersono sričių.
    • Ukrainai grąžinama Charkivo sritis.
    • Zaporožės atominės elektrinės kontrolė būtų perduota JAV, o elektros energiją paskirstytų abi šalys.
    • JAV ir Rusija bendradarbiautų energetikos ir kituose pramonės sektoriuose.

Trumpo „taikos planas“: Balandžio 17 d. Paryžiuje vykusiose derybose JAV specialusis atstovas Steve’as Whitkoffas Europos pareigūnams pristatė Trumpo taikos pasiūlymų paketą. „Reuters“, susipažinusi su dokumentu, paskelbė jį visą be pakeitimų.

„The Economist“ rašė, kad D. Trumpas siūlo savo „taikos planą“ dėl Ukrainos, tačiau nei Europos šalys, nei Ukraina, nei Rusija jo nepriima.

Pagal Trumpo pasiūlymus būtų pripažinta Rusijos aneksuota Krymo teritorija, atšauktos sankcijos Rusijai ir Ukrainai būtų užkirstas kelias siekti NATO narystės. Mainais JAV nesiūlytų Ukrainai jokių saugumo garantijų nei pagalbos užtikrinant jas.

unian.net

Ekspertas: Kinija „nusileidžia“ D. Trampo prekybos karo strategijai

Redakcija
-
0
Ekspertas: Kinija „nusileidžia“ D. Trampo prekybos karo strategijai

Pasak vieno užsienio politikos eksperto, atsiranda pirmųjų ženklų, kad Kinija šiuo metu „nusileidžia“ JAV ir prezidentui Donaldui Trumpui dėl muitų.

Gatestone instituto vyresnysis bendradarbis Gordonas Changas pripažino, kad tai yra „Trumpo laimėjimas“, kai prezidentas atskleidė, jog kalbėjosi su Kinija apie prekybinę įtampą ir pastaruoju metu paskelbtą 125 proc. muito tarifų išimtį kai kurioms JAV prekėms.

„Kinija tai daro, bet apie tai neskelbia – ji tiesiog netaiko muitų aviacijos produktams, pramoniniams chemikalams ir puslaidininkiams. Tai tipiškas kinų būdas“, – sakė Changas penktadienį laidoje „Varney & Co.“

„Iš esmės jie nusileidžia, bet nenori to pripažinti.“

TRUMPAS: ABIPUSIAI MUITAI GALI BŪTI VĖL ĮVESTI PER KELIAS SAVAITES

Penktadienio rytą, kalbėdamas iš Baltųjų rūmų pievelės, prezidentas D. Trumpas atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Paklaustas, kada paskutinį kartą kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Trumpas atsakė:

„Nenoriu to komentuoti, bet aš daug kartų su juo kalbėjausi“, – sakė prezidentas ir pridūrė: „Aš jums pranešiu tinkamu laiku. Pažiūrėsime, ar mums pavyks susitarti.“

Nors ketvirtadienį Kinija oficialiai pareiškė nesiderėsianti su JAV dėl prekybos, vėliau „Reuters“ pranešė, kad Kinijos prekybos ministerijos darbo grupė renka prekių, kurioms galėtų būti netaikomi muitai, sąrašus ir kviečia bendroves teikti prašymus dėl muitų išimčių.

Vašingtonas savo ruožtu nurodė, kad dabartinė padėtis yra ekonomiškai nepavydėtina, ir jau pasiūlė netaikyti muitų kai kurioms elektronikos prekėms. Tačiau Pekinas laikosi griežtos pozicijos ir pareiškė, kad yra pasirengęs kovoti iki galo, jei JAV neatsisakys muitų.

KEVINAS O’LEARY: TARIFŲ ŠOKIS TĘSIS ILGAI

„Ryklių tanko“ investuotojas Kevinas O’Leary laidoje „The Evening Edit“ išsamiai apžvelgė prezidento Trumpo tarifų politiką Kinijos atžvilgiu.

Changas prognozuoja, kad tarifų derybos tarp Kinijos ir D. Trumpo Amerikos „gali tęstis labai ilgai“.

„Xi Jinpingas pats save įvarė į kampą“, – teigė Changas. „Jeigu jis susitars su JAV, jam reikės tai paaiškinti Kinijos žmonėms, o tai bus labai sudėtinga.“

„Negalima paprastai pasakyti: „Na, dabar mes susitariame su JAV“, nes tai paneigtų viską, ką jis daugelį metų skelbė savo žmonėms“, – pridūrė jis.

Svarstydamas, ar Kinija iš tikrųjų yra „pažeidžiama“, Changas atkreipė dėmesį į šiuo metu neigiamus šalies vartotojų ir gamintojų kainų indeksus, mažėjantį bendrąjį vidaus produktą bei pirmąjį metų ketvirtį sumažėjusias mokesčių įplaukas.

KINIJOS EKONOMIKA: „BEVILTIŠKA PADĖTIS“

„Kai Indija prieš kelias dienas įvedė 12 proc. tarifus plienui, tai buvo nukreipta prieš Kiniją – jie nenori, kad jų rinką užtvindytų kiniškas plienas, kuris kitu atveju būtų buvęs eksportuojamas į JAV“, – aiškino Changas.

„Tačiau šiandieniniame pasaulyje jie negali skatinti tokio augimo kaip anksčiau. O deglobalizacijos tendencijos Pekinui sudaro dar blogesnę situaciją.“

foxnews.com

Konstitucijos krizė

Redakcija
-
0
Konstitucijos krizė

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas penkiasdešimt septintoji (balandžio 25) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas penkiasdešimt septintoji (balandžio 25) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Nesaugaus vairavimo naujienos:

Maskvoje iš mašinos į kosmosą teleportuotas rusijos Generalinio štabo Vyriausios operacijų valdybos viršininko pavaduotojas gen. mjr. y. moskalik. Ši valdyba vykdo operacijų planavimą. Tikėtina, ji atsakinga už sąveiką tarp pajėgų grupių (grupirovka voisk) Ukrainoje, kurių sudėtyje veikia kelios armijos. Rusų telegram kanaluose virkaujama, kad tai vienas sumanesnių generolų, projektuotas kilti karjeros laiptais. Jis rusijos Generalinį štabą atstovavo 2015 m. derybose su Ukraina Normandijos formate. Po to buvo įsuktas į reikalus Sirijoje, prižiūrėjo fosfatų rūdos pristatymą iš šios šalies į rusiją (labai generoliškas užsiėmimas ). Šiame „darbelyje“ jo keliai persikirto su Wagner grupuote. Tad neatmestina, kad jis tapo senų sąskaitų suvedinėjimo arba kremliaus valymo nuo Wagner bendradarbių taikiniu. Taip pat, atmesti negalima ir Ukrainos žvalgybos spec. operacijos. Tai antras tokio aukšto laipsnio rusų kariškis, likviduotas rusijos užnugaryje. 2024 m. gruodį buvo likviduotas gen. ltn. i. kirilov.

Pasirodė informacija, kad balandžio 17–18 d. buvo susprogdintas rusijos elektroninės kovos sistemų kūrėjas e. ritikov. Jis kartu su savo padėjėju likviduoti susprogdinus automobilį.

Abi pusės tęsia „deep strike“ smūgius.

Naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 103 dronais Shahed ir dronais-masalais. Ukrainiečiai teigia numušę 41 droną, o 40 dėl EW veiklos buvo nukreipti nuo taikinių. Sprogimai fiksuoti Kherson. Dieną Ukrainoje paskelbta smūgio balistinėmis raketomis grėsmė.

Ukrainos pajėgos taip pat neliko skolingos. Intensyviai atakuotas Krymas. Rusai teigia virš jo numušę 59 dronus, o viso virš kitų visų kontroliuojamų teritorijų skelbia numušę dar 79 dronus.

Vakar SITREP rašėme, kad Ukrainos oro desanto pajėgų du korpusai formuojami tik pėstininkų brigadų pagrindu, t. y. korpusas iš esmės bus brigadų rinkinys. Šiandien pasirodė papildoma informacija, kuri nuteikia optimistiškai – 8-ajame korpuse šalia 5 pėstininkų brigadų atsirado ir 148-oji artilerijos brigada. Tikėtina ateityje korpusas apaugs ir oro gynybos, logistikos ir kitais vienetais. Jėga

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Rusai giriasi, kad „tęsia Popovka išlaisvinimą“. Tačiau, jei paskaitysime, kaip kasdien rusai „naikina“ link gyvenvietės bandančias prasiveržti fOšystų ordas, tai kaimelyje jau seniai turėtų nebebūti nei vieno ukrainiečio. O jų ten yra…

Kharkivo kryptis.

Be pakitimų.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Okupantai puola šiauriniame flange bei Lozova ruože, tačiau nesėkmingai.

Lyman. Ukrainos pajėgos neleidžia rusams užimti Nove bei dar labiau pasistūmėti prie Yampolivka. Tačiau kalbėti apie situacijos stabilizavimą dar anksti.

Syversk. Be pakitimų.

Donetsko kryptis.

Konstyantynivka. Rusai po truputį vysto sėkmę vakariniame Toretsko flange. Pastarosiomis dienomis pasigerinę padėtį prie Sukha Balka, šį kartą jie išplėtė savo pozicijas Kalynove ir pasigerino padėtį Tarasivka gyvenvietėje. Tokiu būdu, agresorius bando perimti kelio Donetsk – Konstyantynivka atkarpos ir ją supančių aukštumų kontrolę, su tikslu priartėti prie Konstyantynivka iš pietų.

Pokrovsk – Konstyantinopil.

Pokrovsk. Ukrainos pajėgos toliau turi trapią iniciatyvą pietvakarinio flango smaigalyje. Visgi, nepaisydami nuostolių, okupantai ir toliau bando pulti. Vakarykščiame SITREP minėtas jų puolimas baigėsi nesėkme – agresorius neteko dviejų pėstininkų kuopų.

Konstyantinopil. Rusų pastangos prasimušti iki Bahatyr – Odradne ir vėl nebuvo sėkmingos. Okupantai praneša apie Ukrainos gynėjų kontratakas. Tai yra realu, tačiau tuo pačiu, tai gali būti ir rusų melas, siekiant pateisinti savo nesėkmingus bandymus prasiveržti. Tokį savos vadovybės dezinformavimą fiksavome jau ne kartą.

Zaporizhia kryptis.

Be pakitimų.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Almantas Stankūnas. Paramos Ukrainai teikimas nesuteikia teisės meluoti ir šmeižti

Redakcija
-
3
Almantas Stankūnas. Paramos Ukrainai teikimas nesuteikia teisės meluoti ir šmeižti
Almantas Stankūnas

Šarūnas Jasiukevičius turėjo būti pašalintas iš partijos Nacionalinis susivienijimas už virtinę šiurkščių partijos įstatų ir Etikos kodekso pažeidimų. Tačiau, gavęs vieno iš NS valdybos narių konfidencialų nutarimo projektą, balandžio 23 d. pats išstojo iš partijos.

Kai kas mėgina klaidinti partijos narius ir visuomenę, NS Etikos komisija išteisino Š. Jasiukevičių dėl jo padarytų pažeidimų, todėl partijos Valdybos pozicija reiškianti politinį persekiojimą. Patogiai nutylima, kad pagal NS įstatus Etikos komisijos išvada yra tik patariamoji, o galutinį sprendimą tokiais klausimais priima Valdyba. O dar svarbiau, kad NS valdybai pateiktame svarstyti Etikos komisijos išvados vertinime yra aiškiai parodyta, jog komisija nesugebėjo pagrįsti savo argumentų ir ignoravo daugelį Jasiukevičiaus padarytų pažeidimų faktų.

Iš anksto supažindintas su minėtu vertinimu Š. Jasiukevičius skubiai išstojo iš partijos. Tai jo teisė. Bet galėjo pasielgti garbingai – oriai, tyliai, nekenkdamas partijai. Tačiau pasielgė kitaip. Pasirinko kelią nuslėpti tikrąją savo sprendimo priežastį – neatremiamus argumentus dėl jo padarytų pažeidimų – ir pasistengė kuo garsiau trenkti durimis. Tam jis pasitelkė šiurkštų melą ir šmeižtą, kad NS vadovai tariamai nepritarė jo teikiamai pagalbai Ukrainai. Buvau paminėtas aš ir partijos Pirmininkas profesorius Vytautas Radžvilas.

Siekdamas pagrįsti savo šmeižtą Jasiukevičius pasitelkė porą iš konteksto ištrauktų sakinių iš prieš du mėnesius ir anksčiau vykusių vidinių partijos susirašinėjimų, kuriuose buvo kritikuojamas už tai, kad socialiniuose tinkluose išviešino ir reklamavo savo išvyką į Rusijos teritoriją, kurią kontroliavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Š. Jasiukevičius įniršo už tai, kad buvo išdrįsta tiesiai pasakyti, jog tokiais bravūriškais ir neatsakingais veiksmais jis suteikė puikią progą Rusijos spec. tarnyboms ir Putino propagandai kurpti ir tarptautinėje informacinėje erdvėje skleisti nebūtus dalykus apie Lietuvos samdinių siautėjimą. Nuo čia jau netoli ir iki kaltinimų, kad Lietuva jau šio karo Ukrainoje metu buvo užpuolusi vargšę Rusiją su savo samdinių būriais įsibraudama į jos žemes. Šiandien toks „naratyvas“ daug kam kelia tik šypseną ir pašaipas. Bet kas gali garantuoti, kad po kokių nors paliaubų Ukrainoje jis nevirs kūnu, tai yra netaps pretekstu neprognozuojamiems šantažo ir spaudimo veiksmams, kokius Lietuva patyrė 1940 pavasarį iki birželio katastrofos?

Atrodytų, kodėl turėtume dėl to rūpintis? Juk Rusija visada melavo ir meluos. Tačiau politikoje reikia matyti ne vieną, o kelis ėjimus į priekį. O tie Rusijos ėjimai jau numatyti ir jau dabar daromi ruošiantis vėl okupuoti Baltijos šalis. Kad okupacija įvyktų kuo sklandžiau, Rusijai būtina iš pradžių surengti hibridinę ataką prieš mus. NATO valstybėse, kurios turėtų ir galėtų padėti Lietuvai apsiginti nuo Rusijos agresijos, būtų skleidžiama informacija apie fašistuojančius Lietuvos smogikus, kurie, persiėmę jų ideologijoje užprogramuota rasine neapykanta rusams ir moraliniu sifiliu sergančiai rusų kultūrai (būtent taip rašė Jasiukevičius savo veidaknygėje) tariamai vykdė masines Rusijos piliečių žudynes.

Tokia ataka būtina, kad NATO sąjungininkėms liktų kuo mažiau noro ginti Baltijos valstybes. Sutikime, kad tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija ir, galimai, JAV nedega noru pradėti tiesioginį karinį konfliktą su Rusija dėl kažkokių nedidelių, sunkiai apginamų buvusių TSRS respublikų, kurias Rusija visada laikė savo interesų erdve. Tačiau renkantis neginti reikia surasti pasiteisinimų, ir čia paslaugiai pasitarnautų Rusijos spec. tarnybos ir propagandos mašina. Tokiu atveju Š. Jasiukevičiaus ir panašių į jį bravūrišką „drąsą“ demonstruojančių Ukrainos rėmėjų išvykos į Rusiją ir rusus nužmoginančios retorikos vartojimas tampa tikra dovana Putino grobuonių šutvei. Visa tai buvo išsakyta Jasiukevičiui ne viešai, bet uždaruose partijos susirašinėjimuose. Tokia kritika absoliučiai nereiškia jokio nepritarimo jo teikiamai pagalbai Ukrainai.

Tačiau tikroji Jasiukevičiaus demaršo prieš NS esmė yra kita. Naudodamasis savo žinomumu, 2024 m. jis nutarė pakeisti NS pagal savo įsivaizdavimą ir po to perimti partiją. Jasiukevičius manė, kad dėl savo misijos Ukrainoje yra neliečiamas ir gali niekinti, įžeidinėti, žeminti jam nepatinkančius partijos narius, nepasitaręs su NS vadovais viešai remti Algį Ramanauską, nuo kurio buvos priversta atsiriboti net šiam labai artimos konservatorių partija ir LRT vadovybė, įsitraukti į TS-LKD pirmininko rinkimus, kiršinti ir bauginti Lietuvos žmones minios teismais už tikrą ar tariamą „vatnikystę“ grasinančia retorika. Taip jis stūmė NS į marginalios politinių radikalų partijėlės padėtį. Būti prarytiems TS-LKD arba likti jos nereikšminga prielipa – sutapimas ar ne, bet tokią ateitį NS numato ir L. Kasčiūnas, kurio neslepiama svajonė yra mūsų partijos sunykimas arba išnykimas.

Policijos smurtas prieš lentos K. Škirpai sunaikinimą / ELTA, Oresto Gurevičiaus nuotr.

Dabar vyksta mūšis dėl partijos – ar ji taps Jasiukevičiaus įrankiu ir TS-LKD satelitu, ar išsilaikys ir liks sąjūdinės dvasios profesoriaus Vytauto Radžvilo partija. Štai kodėl Jasiukevičius pasistengė, kad jo rate būtų sukelta isterija apie tariamus vatnikus Stankūną ir Radžvilą. Bet jis nenumatė vieno dalyko: kai formuojamas įvaizdis prieštarauja realybei, galų gale viršų paima realybė. Nėra nė vieno fakto, kurie galėtų patvirtinti Jasiukevičiaus ir tūžmingų komentuotojų šmeižtą. Priešingai, faktai aiškiai disonuoja su skleidžiamu melu. Vien ko vertas tai, kad aš kartu su profesorium Vytautu Radžvilu gyvai, daug kuo rizikuodami, gynėme nuo sunaikinimo atminimo lentą Kaziui Škirpai. Vėliau aš už tai buvau bandomas pasmerkti Vilniaus savivaldybės Etikos komisijoje. Tokie kaip K. Škirpa, vatnikams yra fašistai. Primenu Jasiukevičiui ir jo palaikytojams: „vatnikai“ niekada negina Birželio sukilimo ir pokario pasipriešinimo didvyrių.

Dar kaip mano „vatnikiškumo“ įrodymai čiumpami kelių Kremliaus simpatikų pritarimai man už Jasiukevičiaus kritiką. Siekdamas kuo labiau pakenkti man ir Nacionaliniam susivienijimui Jasiukevičius nesibodi net dalintis galimai jo pagalbininkų sufabrikuotais įrašais! Žemiau smukti turbūt nebėra kur.

Jasiukevičiaus pagalbos misija Ukrainai yra svarbi ir reikalinga. Tačiau ji nesuteikia teisės meluoti ir šmeižti. Priešingai, tokių misijų lyderiams turi būti taikomi ypatingai aukšti moralės ir etikos standartai. Nesilaikydami šių standartų jie pradės diskredituoti Lietuvai gyvybiškai svarbų Ukrainos apgynimo nuo Rusijos agresijos reikalą.

Papildoma informacija pateikiama NS Pirmininko pranešime spaudai.

Ne partija, o Jasiukevičius išduoda Nacionalinio susivienijimo principines nuostatas

Redakcija
-
5
Ne partija, o Jasiukevičius išduoda Nacionalinio susivienijimo principines nuostatas

2025 m. balandžio 24 d. politinės partijos Nacionalinis susivienijimas (NS) Valdyba konstatavo, kad buvo pagrįstai ir motyvuotai nurodyti esminiai Šarūno Jasiukevičiaus Etikos kodekso ir NS įstatų pažeidimai, dėl kurių buvo numatytas balsavimas dėl jo pašalinimo iš partijos

2025-04-23 viešojoje erdvėje pasirodė Š. Jasiukevičiaus pareiškimai apie tai, kad jis išstojo iš NS ir kaltina partiją neva „neatsiribojus“ nuo atskirų narių pasisakymų bei nepakankamai remiant Ukrainą.

Tikroji šių pareiškimų priežastis – Nacionalinio susivienijimo (NS) valdybai 2025-04-22 pateiktas nutarimo projektas dėl Šarūno Jasiukevičiaus pašalinimo iš partijos, kuris, atsižvelgiant į Š. Jasiukevičiaus išstojimą iš NS, buvo patikslintas ir balandžio 24 d. buvo patvirtintas. Jame įvardyti šiurkštūs ir sistemingi Partijos programos, NS Įstatų bei Etikos kodekso pažeidimai, kurių pagrindu buvo numatyta pašalinti šį asmenį iš partijos. Š. Jasiukevičiaus NS metami melagingi kaltinimai yra sąmoningas mėginimas nuslėpti šią esminę jo prevencinio, todėl nesavanoriško, pasitraukimo iš partijos aplinkybę.

NS valdybos nutarime nurodoma, kad Š. Jasiukevičius ignoravo principines partijos programines ir vertybines nuostatas, niekino priimamus sprendimus dėl veikimo tikslų ir metodų. Jis menkino partijos kolegas, juos vadinęs „laikraštukų dalintojais“, o NS organizacinę veiklą prilyginęs „šunų dresūrai“ ir „sovietinei diedovščinai“. Š. Jasiukevičiaus pasisakymuose dažnai vyravo su NS vertybinėmis nuostatomis nesuderinama smurtinė ir stigmatizuojanti retorika, taip pat raginimai nedemokratiniu būdu bei smurtinėmis priemonėmis spręsti, jo paties nuožiūra, kolaborantais įvardijamų asmenų problemą.

NS jau anksčiau buvo viešai ir nedviprasmiškai atsiribojęs nuo Š. Jasiukevičiaus veiksmų, kurie grubiai diskreditavo partiją ir jos vertybines nuostatas visuomenės akyse. Sąmoningai įsitraukdamas į kitos politinės jėgos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko – rinkimų procesą, Š. Jasiukevičius pažeidė lojalumo savo partijai principus, viešai pripažindamas interesų konfliktą. Pagal TS-LKD vidaus taisykles, tokio proceso dalyviai turi būti nepriklausomi nuo kitų partijų, todėl jo elgesys buvo nesuderinamas su NS nario statusu ir iš esmės reiškė atsisakymą partinės atsakomybės bei įsipareigojimų. Tuo jis kėlė partijai rimtų reputacinių ir organizacinių problemų.

Savo pareiškimais viešojoje erdvėje Š. Jasiukevičius siekia suklaidinti visuomenę, esą jo pasitraukimo iš partijos priežastis yra tariamai smerkiantis NS požiūris į jo teikiamą paramą Ukrainai. Tuo pat metu jo šalininkai imasi primityvaus taktinio triuko – bando prilipdyti NS etiketę „vatnikų partija“. Tai dažnas reiškinys Lietuvos politinėje kultūroje –  kai pritrūksta politinių argumentų, griebiamasi kaltinimų ir etikečių – klasikinė taktika, kai norima užpildyti turinio vakuumą emocijomis. Tai dezinformacija. Nuo pat karo pradžios Nacionalinis susivienijimas nedviprasmiškai – viešai ir organizuotai – remia Ukrainą tiek politiniais pareiškimais, tiek konkrečiais veiksmais, įskaitant materialinės paramos rinkimą ir pristatymą į fronto liniją.

Šios principinės pozicijos požiūriu Š. Jasiukevičiaus veikla organizuojant ir pristatant pagalbą Ukrainai visada buvo vertinama teigiamai. Jam tik buvo patariama vengti bravūriškos savireklamos socialiniuose tinkluose būnant valstybės agresorės teritorijoje, kurią Putino propaganda galėjo panaudoti ir panaudojo siekdama tarptautinėje arenoje diskredituoti paramos Ukrainai idėją tarptautinėje erdvėje. Šiuo požiūriu savireklama tapo aukštesnė už partijos siekius ir principinę laikyseną. O kai asmeninio įvaizdžio poreikiai pradeda konfliktuoti su partijos strategija, atsiranda ir pretekstas apkaltinti kitus patogiais šūkiais, vaizduojant save kaip auką dėl tariamai principinių nesutarimų.

Todėl NS sprendimas pašalinti šį asmenį yra ne politinio susidorojimo už paramą Ukrainai aktas, o pagrįsta reakcija į nuoseklų ir destruktyvų veikimą prieš organizaciją. Matydamas neišvengiamas savo elgesio pasekmes Š. Jasiukevičius pats paskubėjo išstoti iš NS gretų. Šitaip jis mėgina imituoti moralinį protestą ir apversti atsakomybės principą – neva jis pats pasitraukė dėl partijos „neprincipingumo“, nors iš tikrųjų buvo šalinamas už aiškius ir pakartotinius nusižengimus. Tai yra klasikinis kaltintojo kaip aukos konstravimo modelis, kurio tikslas – ne tiesa, o politinė reabilitacija per viešą spaudimą. Pabrėžiame, kad ne Nacionalinis susivienijimas išduoda Jasiukevičių, o jisai pats išdavė Nacionalinio susivienijimo principus bei vertybes. Todėl bet kokie Š. Jasiukevičiaus vieši kaltinimai Nacionaliniam susivienijimui neturi nei moralinio, nei politinio pagrindo. Tai bandymas pateisinti asmeninį sprendimą, slepiant jį po dirbtinai sukurto konflikto priedanga. Š. Jasiukevičiaus pasitraukimas nėra netikėtas – kai asmeninės ambicijos ir įvaizdžio formavimas tampa svarbesni už politinę brandą ir bendrą atsakomybę prieš Lietuvos valstybę, šitoks sprendimas atrodo dėsningas ir neišvengiamas.

Partijos Nacionalinis susivienijimas Pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas

Arūnas Dovydaitis. Rajano Kūglerio filmas „Nusidėjėliai“

Redakcija
-
0
Arūnas Dovydaitis. Rajano Kūglerio filmas „Nusidėjėliai“

Lietuvos kino teatruose dabar karaliauja ne vien naujieji lietuviški filmai. Reikšmingiausias tarptautinis filmas yra Holivudo produktas – „Nusidėjėliai“. Tai su užmoju ir neabejotinai talentingai sukurtas prasmingas blokbasteris, po valandos ir 20 minučių radikaliai keičiantis stilių, tuo gerokai nustebindamas. Neabejodamas teigsiu, kad žiūrovas, dažnai besilankantis kino teatruose, negalėtų savo patirties ir žinių asocijuoti su „Nusidėjėlių“ autoriumi, dar 40-ies nesulaukusiu Rajanu Kūgleriu Jo „Krydas: Gimęs kovoti“ su puikiu Silvesterio Stalonės bokso trenerio vaidmeniu buvo rodytas prieš dešimtmetį, vėlesni du filmai apie „Juodąją panterą“ gal buvo ir praleisti, bet po „Nusidėjėlių“ neturiu abejonės, jog Rajanas Kūgleris tikrai bus įsidėmėtas ir neužmirštas, nes demonstruoja akivaizdų talentą pasakoti istoriją kine.

Filmas prasideda iš kartos į kartą perduodamos legendos pristatymu: „Egzistuoja žmonės, galintys kurti tokią tikrą muziką, kuri sugeba naikinti ribą tarp gyvybės ir mirties, kviesti sielas iš praeities. Įvairiose tautose skirtingai vadinami tokių žmonių gabumai gydo gyvųjų sielas. Bet tuo pačiu traukia ir demonus“.

Pasižiūrėjęs „Nusidėjėlius“, aiškiai supranti, kodėl tokia įžanga ir kokią prasmę ji įgyja filme.

Taigi beveik pusantros valandos su įdomumu sekame siužetą. Čia rodomi du jėgų žydėjime esantys juodaodžiai dvyniai Smokas ir Stekas, grįžtantys į savo gimtąjį miestelį Misisipės valstijoje. Broliai yra Pirmojo pasaulinio karo veteranai, po jo „nusėdę“ Čikagoje ir veikę Al Kaponės mafijoje. Neabejotinai pridirbę nešvarių darbelių, matyt, nugalabiję ne vieną baltaodį, todėl afroamerikiečių apgyvendintoje teritorijoje yra tikri turtuoliai. Jų planas – praskaidrinti tautiečių, kenčiančių nuo Ku kluks klano siautėjimo, būtį, atidarant pasilinksminimo centrą. Dėl to įsigyja atokią apleistą lentpjūvę. Vyrukams padėti orientuotis pakitimų neišvengusiose jų gimtosiose vietose imasi jaunesnis pusbrolis Semis, pramintas aplinkinių Pamokslininku, nes yra vietinio pastoriaus sūnus.

Režisierius Rajanas Kūgleris puikiai dėsto ekrane savo parašytą scenarijų. Nuosekliai, įtaigiai ir aiškiai stebime brolių pastangas įkurti centrą, kuris teiks juodaodžių bendruomenei geras pramogas. Būtina pažymėti, jog dvynius įkūnija ekrane jau režisieriaus mūza tapęs, nes vaidino beveik visuose Kūglerio filmuose, aktorius Michaelis B. Jordanas. To galima ir nepastebėti, nes dvyniai dėvi skirtingą aprangą, kiek skiriasi barzdos. Todėl vieno aktoriaus vaidinami du personažai – jau nemenkas iššūkis filmo kūrėjams. Labai reikia išskirti ir tokio mąsto vaidmenyje debiutuojantį tik šiemet sulauksiantį dvidešimtmečio Mileso Catono. Dvynių pusbrolio vaidmuo, tikėtina, taps jauno aktoriaus proveržiu Holivude.

Nesu linkęs pasakoti, kaip sekėsi giminaičiams steigti afroamerikiečių pramogų klubą, kaip atgimė brolių jaunystės meilės istorijos, kokie komplikuoti filmo veikėjų ryšiai ir kaip jie sprendėsi – labai siūlau patirti malonumą žiūrint tai puikiai sustyguotame filme. Bet yra būtina išskirti, mano galva, pagrindinį filmo „veikėją“ – MUZIKĄ.

Šiuolaikiniame draminiame kine jau nėra būdinga akcentuoti muzikinį takelį. Tai brangu ir reikalauja iššūkių. „Nusidėjėlių“ autoriai žengia kitu keliu. Filme ištisai skamba, kaip sakyta įžanginiame juostos žodyje, – dieviška muzika. Juodaodžiai atlieka jų sielos gelmes liečiantį bliuzą, baltaodžiams suteikiama prerogatyva atlikti kantri stiliaus muziką. Kūgleris muzikiniam takeliui sukurti pasitelkia taip pat nuolatinį bendradarbį, kompozitorių iš Švedijos Ludwigą Goranssoną. Skirtingai nuo režisieriaus, kuris turi 2 Oskarų nominacijas, kompozitorius jau yra apdovanotas 2 Oskaro statulėlėmis (už minėtąją „Juodoji pantera“ bei už garsųjį „Openheimerį“) bei 4 Grammy prizais. Bet čia švedui teko, matyt, dar daugiau iššūkių. Teko pasitelkti ir smuikininkę žmoną, kad ir ši prisidėtų prie garso takelio atrankos.

Visų pirma reikėjo pasiekti rezultato, kai patys aktoriai atlieka savo muzikines partijas. Ypač čia išskirtinis yra minėtas Milesas Catonas. Antra, sutelkti ir krūvą žinomų profesionalų garso takelio įrašymui (mačiau, kad net „Metallica“ būgnininkas dalyvavo). O dėl bliuzo skambėjimo „svorio“ Rajanas Kūgleris užsispyrė kaip aktorių į filmą įtraukti 88-erių bene vienintelę gyvą bliuzo legendą Buddy Guy. Aktyviai JAV koncertuojantis bei turintis savo bliuzo klubą mohikanas, padaręs įtaką gitaros mene tokiems asams kaip Ericas Claptonas, Jimis Hendrixas, Keithas Richardsas, Jimmy Page ir daugeliui kitų, visai netroško noru filmuotis. Paskutinį kartą, kai jis turėjo kažką bendra su kinu, buvo jo apsilankymas kino seanse „apie žuvį“ (turėjo galvoje Steveno Spielbergo „Nasrai“). Laimei, Buddy Guy anūkai buvo matę ankstesnius Rajano Kūglerio filmus ir įkalbėjo senelį nusifilmuoti…

Neatsitiktinai ir filmo siužetas vystomas 1932 m. Grinvudo miestelyje. Iš čia kilęs akustinio bliuzo pradininkas Robertas Johnsonas. Legenda pasakoja, kad šiai 1911 m. gimusiai žvaigždei nesisekė kokybiškai skambinti gitara. 1931 m. jis dingo iš draugų akiračio. Atsiradęs 1932 metais, jau grojo gitara kaip virtuozas. Aiškino, kad egzistuoja stebuklinga kelių sankirta, kurioje jis sudaręs sandėrį su velniu. Paklausykime korifėjaus, netiesiogiai prisidėjusio prie filmo atsiradimo muzikavimo:

Deja, 1938 m. Robertas Džonsonas miršta. Ne tiek svarbu, ar mirė nuo sifilio, kaip teigiama rastuose dokumentuose, ar nuo pavydaus meilužės vyro, bet šis bliuzmenas pradėjo garsųjį „27 klubą“. Dabar klubo sąrašuose daugiau kaip 50 pavardžių. Garsiausios: Brianas Jonesas (The rolling stone), Jimis Hendrixas, Jimis Morrisonas, Janis Joplin, Kurtas Cobainas, Amy Winehouse. Supratote, kas per klubas…

Taip sekant įdomų siužetą ir klausantis nuostabios muzikos, filmo žanras radikaliai keičiasi. Ne veltui pradžioje citavau filmo įžanginį žodį, kuriame minimi demonai. O bliuzo pradininko Džonsono porinimas apie velnio įtaką duoda vaisių ir „Nusidėjėliuose“. Kerinti muzika ir klubiečių šėlsmas atveda prie klubo… vampyrus! Kūgleris kaltinamas rasizmu, nes šie – vien baltaodžiai. Ku klux klanas irgi prisistato prie klubo. Atsieit, visi trokšta nugalabyt negrus. Bet kas ten išlieka, reikia sulaukti pabaigos…

O istorijos finalas pateiktas gudragalviškai – tiems kino „zuikiams“, kurie tik pamatę pirmą titrą šoka iš vietos ir skuba pro duris, režisierius randa vaistą. Filmo pabaiga būtent išdėstoma rodomų titrų metu. Čia ir dideli kadrai su Buddy Gyu…

Filmo akivaizdus trūkumas, kad netikėtai persivertus filmui į „vampyrizmą“, tai rodoma visiškai rimtai, kaip buvo ir iki tolei. Ironijai, šypsenai nėra vietos. Tuo „Nusidėjėliai“ skiriasi nuo panašaus virsmo filme „Nuo sutemų iki aušros“. Prieš 3 dešimtmečius tik atsikūrusioje Lietuvoje rodytame scenaristo Quentino Tarantino ir jo bičiulio režisieriaus Roberto Rodriguezo filme netikėtas vampyrų atsiradimas atskleistas su neslepiamu humoru. Todėl atrodo natūraliau.

Nežiūrint man mažiau patikusios filmo finalinės dalies, „Nusidėjėliai“ labai verti pamatymo ir ypač muzikos išklausymo. Tikrai reta, kad pagrindinė ne muzikinio filmo rolė būtų atiduota muzikai. Filmas nufilmuotas ant 65 mm juostos, panaudojant ir IMAX technologijos kameras. Kino kritikai vadina filmą geriausiu 2025 metais. Filmavimas kainavo 68 mln. dolerių. Vien per velykinį periodą „Nusidėjėliai“ JAV ir Kanadoje surinko 60 mln. žiūrovų sumokėtų dolerių.

Vilniuje koncertuos pasaulio klasikos elitui priklausantis fortepijono virtuozas Vadymas Kholodenko

Redakcija
-
0
Vilniuje koncertuos pasaulio klasikos elitui priklausantis fortepijono virtuozas Vadymas Kholodenko

Balandžio 25 d. LVSO koncertų salėje koncertuos vienas žymiausių savo kartos pianistų, fortepijono virtuozas Vadymas Kholodenko. Išskirtinėmis interpretacijomis pasižymintis pianistas Vilniuje kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks tikrą fortepijono repertuaro perlą – Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą fortepijonui. Koncertui diriguos orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius.

„Viena iš dviejų ryškiausių V. Kholodenko, kaip pianisto, savybių – tai stulbinančiai skambantis garsas, leidžiantis natoms tvyroti ore ilgiau, nei tą leistų fizikiniai akustikos dėsniai. Antroji – tarsi priešybė pirmajai – tai pribloškianti, žaibiška ir nepriekaištingai tiksli technika“, – taip apie V. Kholodenko rašė vienas žymiausių JAV leidinių „Los Angeles Times“.

Kijeve gimęs V. Kholodenko groti fortepijonu pradėjo sulaukęs šešerių, o jau trylikos debiutavo tarptautinėje scenoje. „Į klasikinę muziką mane atvedė mano mama. Vaikystėje ji buvo išmokusi groti fortepijonu, tad mūsų namuose stovėjo pianinas ir netrūko klasikinių įrašų“, – prisimena V. Kholodenko. Pianistas baigė Kijevo valstybinį Lysenko muzikos licėjų ir Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją. Tuomet pradėjo skinti pergales prestižiniuose pianistų konkursuose. 2010 m. V. Kholodenko pelnė pirmąją vietą Sendajaus tarptautiniame pianistų konkurse Japonijoje, 2011 m. – F. Schuberto tarptautiniame pianistų konkurse, o 2013 m. iškovojo auksą prestižiniame Vano Cliburno tarptautiniame pianistų konkurse JAV. Pastarasis laimėjimas V. Kholodenko galutinai atvėrė kelią į garsiausias pasaulio koncertų sales. V. Kholodenko imtas girti už ugningą pianizmą, nepaprastai platų repertuarą ir rafinuotas, poezijai prilygstančias interpretacijas. „Neabejotinai išskirtinis menininkas“, – dar 2017 m. po V. Kholodenko pasirodymo rašė prancūzų dienraštis „Le Figaro“.

Neeilinis talentas ir meistriškumas pelnė pianistui vietą pasaulio klasikinės muzikos elite. Vien 2024–2025 m. sezone V. Kholodenko koncertavo su Romos „Accademia Nazionale di Santa Cecilia“, Milano „Filarmonica della Scala“, Nyderlandų radijo, Vienos, Londono filharmonijos, Indianapolio ir kitais žymiausiais simfoniniais orkestrais. Pianistas taip pat atlieka rečitalius prestižinėse koncertų salėse nuo Londono, Paryžiaus, Vienos iki Bostono, Čikagos ir Niujorko, kur yra giriamas už „nepriekaištingą techniką, gebančią atskleisti krištolinio subtilumo akimirkas“ („The Guardian“).

Kritikų pripažinimo susilaukia ir V. Kholodenko įrašai, kurie vertinami kaip „iš tiesų išskirtiniai“ („Gramophone Magazine“) ir yra pelnę „BBC Music Magazine“ Redaktoriaus pasirinkimo apdovanojimą bei visų geidžiamą „Diapason d’Or“ Metų apdovanojimą. Vis dėlto žymusis pianistas išlieka kuklus ir paklaustas apie sėkmę atsako: „Man sėkmė – tai jausmas, kad klausytojai supranta ir seka mano muzikinę kalbą.“

LVSO koncertų salėje Vilniuje žymusis pianistas skambins vieną ryškiausių fortepijono repertuaro kūrinių – įspūdingąjį J. Brahmso koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 B-dur, op. 83, priklausantį brandžiausiam kompozitoriaus kūrybos laikotarpiui ir atskleidžiantį visokeriopą kompozitoriaus meistrystę. Antrojoje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atliks Jeano Sibelijaus Pirmąją simfoniją e-moll, kurią kompozitorius parašė 1899 m., sulaukęs 34-erių. Nors savo ankstesnėmis programinėmis simfoninėmis poemomis J. Sibelijus jau buvo įsitvirtinęs kaip orkestruotės meistras, visgi būtent Pirmoji simfonija kompozitoriui pelnė tarptautinį pripažinimą. „Ši simfonija, kupina nevaržomos jėgos, aistringo gyvybingumo ir stulbinančio įžūlumo, yra nepaprastas kūrinys, žengiantis naujais keliais, o tiksliau, skubantis pirmyn kaip apsvaigęs dievas“, – rašė Ferdinandas Pfolas laikraštyje „Hamburger Nachrichten“.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Vadym Kholodenko skambina J. Brahmsą“ įvyks balandžio 25 d. 19 val. LVSO koncertų salėje. Dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius. Bilietus platina LVSO koncertų salės kasa ir Bilietai.lt. Orkestro generalinis rėmėjas – „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.

Ieva Bačiulytė

Dr. Vaidotas A. Vaičaitis. Dėl įstatyme numatytų dirbtinio apvaisinimo paslaugų konstitucingumo

Redakcija
-
0
Dr. Vaidotas A. Vaičaitis. Dėl įstatyme numatytų dirbtinio apvaisinimo paslaugų konstitucingumo

Kaip žinia, Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio mėnesį priėmė du nutarimus, vienaip ar kitaip susijusius su šeimos konstitucine samprata: 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą „Dėl dirbtinio apvaisinimo paslaugų teikimo“ ir 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą „Dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto“.

Šiame komentare norėtųsi pateikti trumpą analizę pirmojo iš šių dviejų nutarimų, t. y. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriame buvo konstatuota, jog Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir 53 straipsnio 1 daliai. Taigi, Konstitucinis Teismas čia konstatavo, kad minėta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostata, be kita ko, diskriminuoja nesusituokusias ar vienišas moteris, nes pažeidžia „vieną iš Konstitucijos 29 straipsnyje draudžiamo diskriminavimo pagrindų“ – draudimą diskriminuoti asmenis dėl „šeiminės padėties“ bei „nesilaikė iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą“.

Čia reiktų priminti, jog Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 2 str. 2 dalyje teigiama, kad „pagalbinis apvaisinimas – procesas, atliekamas šio įstatymo nustatyta tvarka naudojant medicinos technologijas, apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą“. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje teigiama, jog „pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės […]“. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje teigiama, jog „pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims“.

Kadangi įstatymo nuostatos atitikimą konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui galima vertinti tik tuo atveju, jei konstatuojamas konkrečios Konstitucijoje ar įstatyme numatytos žmogaus teisės ribojimas, todėl šį komentarą reikėtų pradėti būtent nuo (šiame nutarime konstatuoto) ginčijamos įstatymo nuostatos prieštaravimo 53 str. 1 daliai, kurioje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos paslaugas žmogui susirgus. Taigi, visų pirma, reikia nustatyti, ar moters teisė į pagalbinį apvaisinimą kyla iš Konstitucijos 53 str. 1 dalyje numatytos žmogaus teisės į sveikatą, kaip teigia Konstitucinis Teismas.

53 straipsnis

(1) Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

Kaip matome, moters teisė į pagalbinio apvaisinimo procedūros paslaugą tiesiogiai yra numatyta ne Konstitucijoje, o ordinarinėje teisėje, t. y. Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, jog pagalbinis apvaisinimas yra „sveikatos priežiūros paslauga“, susijusi su iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančiu reikalavimu užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą.

Įstatymas, skirtingai nei Konstitucinis Teismas, pagalbinio apvaisinimo paslaugos nevadina „sveikatos priežiūros paslauga“.

Visgi, šis Įstatymas, skirtingai nei Konstitucinis Teismas, pagalbinio apvaisinimo paslaugos nevadina „sveikatos priežiūros paslauga“. Atvirkščiai, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, „pagalbinis apvaisinimas – procesas, kuriuo siekiama naudojant medicinos technologijas sukelti moters nėštumą, apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus“, kurie gali būti in vivo (moters kūne) ar in vitro (ne moters kūne). Kitaip tariant, pagal Įstatymą, pagalbiniu apvaisinimu nėra gydomas moters nevaisingumas, nes jį „atlikti leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais“ (Įstatymo 5 str. 1 d.). Be to, dirbtinio apvaisinimo paslauga negali būti laikoma sveikatos priežiūros paslauga ne tik pagal šį įstatymą ar Konstitucijos 53 str. 1 dalį, bet ir remiantis kitais Konstitucijos straipsniais, kuriuose minima žmogaus sveikatos sąvoka[i].

Taigi, dirbtinio apvaisinimo procedūra pagal minėtą įstatymą yra laikoma medicinos, o ne sveikatos priežiūros paslauga. Tiesa, Konstitucijos 53 str. 1 dalis apima ne tik sveikatos paslaugas, bet ir „medicinos pagalbą bei paslaugas“, tačiau tik tokias medicinos paslaugas, kurios teikiamos „žmogui susirgus“. Todėl galima drąsiai teigti, kad dirbtinio apvaisinimo ir kitos su juo susijusios įstatyme numatytos medicinos paslaugos nepatenka į Konstitucijos 53 str. 1 dalies reguliavimo sritį.

Visgi, nežiūrint to, kad žmogaus teisės į dirbtinio apvaisinimo procedūrą negalima tiesiogiai kildinti iš Konstitucijos 53 straipsnio ar kitų jos nuostatų, ši procedūra yra numatyta Lietuvos ordinarinėje teisėje. Kitaip tariant, moterys Lietuvoje nuo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo 2016 metais momento įgijo įstatymu reguliuojamą teisę pasinaudoti šia procedūra, todėl Konstitucinis Teismas turėjo teisę vertinti įstatymo nuostatos (nesuteikusios šios teisės nesusituokusioms ir vienišoms motinoms) atitikimo Konstitucijos 29 straipsnyje numatytam lygiateisiškumo principui.

Pagalbinio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos atitikimas Konstitucijos 29 straipsniui

29 straipsnis

(1) Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

(2) Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Kaip minėta, Konstitucinis Teismas, nustatęs ginčijamos įstatymo nuostatos prieštaravimą Konstitucijos 29 straipsniui, nurodė, jog „Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę“ (17). Todėl pasak Teismo, „vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo šeiminės padėties“ (24), kuris, pasak Teismo, šiuo atveju ir buvo pažeistas.

Visgi, reikia pastebėti, jog Konstitucinis Teismas neteisingai aiškina Konstitucijos 29 straipsnį. Visų pirma, su žmogaus teisėmis susijusių (o kartais ir kitų) Konstitucijos straipsnių nuostatos paprastai suformuluotos taip, kad 1 dalyje yra pateikiamas bendras su konkrečia žmogaus teise susijęs principas, o kitose straipsnio dalyse šio principo turinys detalizuojamas, kartais pateikiant ir šio principo išimtis. Pavyzdžiui, 20 straipsnio 1 dalyje teigiama, jog „Žmogaus laisvė neliečiama“, tuo tarpu 2 dalyje nurodoma, jog, visgi, įstatymas gali nustatyti laisvės atėmimo pagrindus ir procedūras, o 3 dalyje – kad asmenį galima sulaikyti nusikaltimo vietoje ir pristatyti į teismą.

Reikia pastebėti, jog Konstitucinis Teismas neteisingai aiškina Konstitucijos 29 straipsnį.

Panašiai sukonstruotas ir 22 straipsnis: jo 1 dalyje teigiama, jog „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“, tuo tarpu 3 dalyje teigiama, jog, visgi, „pagal įstatymą“ ir „motyvuotu teismo sprendimu“ galima rinkti informaciją apie privatų asmenį. Kitaip tariant, negalima interpretuoti šių Konstitucijos straipsnių teigiant, kad, pavyzdžiui, 20 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžianti nusikaltimo vietoje sulaikyti asmenį, neva tai prieštarauja 1 dalyje numatytam asmens neliečiamumo principui. Panašiai negalima teigti ir to, jog 22 straipsnio 3 dalyje numatyta valdžios kompetencija tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais rinkti informaciją apie privatų asmenį, per se prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintam privataus gyvenimo neliečiamumo principui.

Taigi, analogiškai sukonstruotas ir Konstitucijos 29 straipsnis, kurio 1 dalyje yra suformuluotas bendras principas („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“), o jo 2 dalyje šis principas detalizuojamas, teigiant, kad asmenų lygybės principas, be kita ko, reiškia draudimą žmonėms teikti privilegijas pagal 9 kriterijus, t. y. dėl asmens „lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“ (tiesa, paskutiniai trys kriterijai gali būti suprantami ir kaip vienas). Taigi, 29 str. 2 dalyje yra pateiktas baigtinis draudimo diskriminuoti kriterijų sąrašas, o suprantant šį sąrašą, kaip „atvirą“ (Konstitucijoje, kaip kokiame nors „neišbaigtame dokumente“), nebūtų jokios prasmės Konstitucijoje įvardinti draudžiamų privilegijuoti kriterijų sąrašą, nes Konstitucijos interpretatorius visuomet galėtų savo nuožiūra šį sąrašą plėsti.

Kaip jau buvo minėta, Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, jog „nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo šeiminės padėties“. Visgi, nors Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų pildyti Konstitucijos 29 str. 2 dalyje įvardintų kriterijų, draudžiančių teikti asmenims privilegijas (o ne „diskriminuoti“, kaip teigia Teismas) kriterijų, čia galima priminti, kad minėtoje Konstitucijos nuostatoje vienu iš draudžiamų kriterijų yra žmogaus „socialinė padėtis“, į kurios turinį iš principo gali įeiti ir asmens „šeiminė padėtis“, nes šeima, pagal Konstitucijos 38 straipsnį, yra visuomenės, kaip socialinio junginio, „pagrindas“. Taigi, Konstitucinis Teismas šiame nutarime turėjo ne „prikurti“ naujų kriterijų (nepaaiškinęs kokiu teisiniu pagrindu), o pateikti Konstitucijos 29 str. 2 dalies nuostatos atitinkamą išaiškinimą. To nepadaręs, Konstitucinis Teismas neturėjo kompetencijos ginčijamos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos pripažinti neatitinkančios Konstitucijos 29 straipsnio.

Visgi, pabandykime įsivaizduoti, kad Konstitucinis Teismas būtų draudimą teikti privilegijas dėl asmens „šeiminės padėties“ sąvoką išvedęs iš Konstitucijos 29 str. 2 dalyje numatytos „socialinės padėties“ sampratos; tuomet užduokime klausimą, ar Konstitucija draudžia pagalbinio apvaisinimo procedūrą sieti išimtinai su moterimi, sudariusią santuoką?

Taigi, atsakant į šį klausimą, reikia priminti, kad Konstitucijos 38 straipsnyje su šeimos samprata yra siejami du institutai: motinystės, tėvystės ir vaikystės institutas (2 d.) bei vyro ir moters santuokos institutas (3 d.). Konstitucijos leidėjas taip numatė greičiausiai todėl, kad būtent iš vyro ir moters gimsta vaikai ir kad būtent santuokos pagrindu sudarytoje šeimoje yra geriausia vieta augti vaikams. Kitaip tariant, Konstitucijoje ne tik šeima, bet ir santuoka yra įvardinta, kaip tam tikras konstitucinis gėris, išskiriant jį iš kitų bendro sugyvenimo formų šeimos konstitucinės sampratos kontekste. Čia reikia priminti, kad pagal Konstituciją visi asmenys gali sudaryti santuoką, aišku, nedraudžiant jiems pasirinkti ir kitokio bendro gyvenimo būdo, kylančio iš Konstitucijos 20 (žmogaus laisvės neliečiamumas), 21 (žmogaus orumo neliečiamumas) bei 22 (žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas) straipsnių.

Be to, dirbtinio moters apvaisinimo tikslas yra susilaukti vaikų, todėl pagal Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnį, „visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami atsižvelgiant į vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesus“. Taigi, čia galime konstatuoti būtinybę šioje byloje į konstitucingumo analizę įtraukti Konstitucijos 38 str. 2 dalies nuostatą, teigiančią, jog „valstybė saugo ir globoja“ vaikystę kartu su „motinyste ir tėvyste“. Beje, analizuojant konstitucines vaiko teises, svarbu analizuoti ne tik 38 str. 2 dalies nuostatas, bet ir kitas Konstitucijos nuostatas: 26 str. 5 dalį[ii], 38 str. 6 ir 7 dalis[iii] bei 39 straipsnį[iv]. Kitaip tariant, analizuojant, ar galima konstituciškai pateisinti įstatymų leidėjo sprendimą apriboti vienišų it nesusituokusių moterų teisę į pagalbinį apvaisinimą, būtina įvertinti, ar toks ribojimas gali būti pateisinamas kitomis konstitucinėmis vertybėmis ir konstituciniais gėriais.

Taigi, skirtingai, nei šiame nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, ginčijama Pagalbinio įstatymo nuostata galėtų būti pripažinta privilegijuojanti susituokusias moteris (vienišų ir nesusituokusių moterų atžvilgiu) tik tuo atveju, jei pastaroji moters teisė šiuo atveju būtų pripažinta svarbesnė nei įstatymo leidėjo siekis geriausius vaiko interesus sieti su tokia šeimos aplinka, kurioje jis augtų su abiem tėvais ir kurie kyla iš Konstitucijos 38 str. 2 dalyje numatyto „motinystės, tėvystės ir vaikystės“ instituto. Be to, teisės hierarchijos kontekste čia reikia priminti, jog jau anksčiau buvo pastebėta, jog moters teisė į dirbtinį apvaisinimą nėra įtvirtinta Konstitucijoje, skirtingai nei vyro ir moters teisė į santuoką bei „vaikystės“ instituto siejimas su „motinystės ir tėvystės“ institutu. Aišku, įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją, teisę į dirbtinio apvaisinimo procedūrą gali suteikti visoms moterims, sulaukusioms tam tikro amžiaus, tačiau, būtų sunku surasti argumentų, kad jei jis nuspręstų šią teisę suteikti išimtinai susituokusioms moterims, siekdamas geriausių vaiko interesų, remiantis Konstitucijos 26, 38 ir 39 straipsniais, toks reguliavimas galėtų kaip nors pažeisti Konstituciją, kaip įvairių konstitucinių gėrių ir vertybių balansą.

Keletas apibendrinimų

1. Pagalbinio apvaisinimo procedūra, kaip žmogaus lūkesčio susilaukti vaikų priemonė, nėra numatyta Konstitucijoje. Be to, ši procedūra yra ne sveikatos priežiūros paslauga, susijusi su ligos gydymu, o medicinos procedūra, apimanti su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą. Dėl šios priežasties ji nekyla iš Konstitucijos 53 straipsnio turinio (kalbančio apie medicinos paslaugas žmogui susirgus) ir todėl negali jam prieštarauti.

2. Konstitucijos 29 str. 2 dalyje numatytas draudimo teikti žmogui privilegijas devynių kriterijų sąrašas yra baigtinis ir gali būti plečiamas tik Konstitucijos pataisos pagalba, tačiau šiame sąraše paminėtas draudimas teikti žmogui privilegijas dėl jo „socialinės padėties“ gali būti suprantamas, kaip apimantis ir jo „šeiminę padėtį“. Vis dėlto, Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įvardintas ne tik „motinystės“, bet ir „tėvystės“ institutas (kartu su konstituciniu santuokos institutu) leidžia įstatymų leidėjui, siekiančiam geriausių vaiko interesų augti šeimoje su abiem tėvais, teisę į pagalbinio apvaisinimo procedūrą suteikti išimtinai susituokusiomis moterimis, nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principo.

3. Reikia apgailestauti, kad Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje neatliko savo darbo iki galo, konstatavęs, jog ginčijamos įstatymo nuostatos konstitucingumo tyrime apsiribos tik jos atitikimo analize Konstitucijos 29 ir 53 straipsniams ir „netirs ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 38 straipsnio 1, 2 dalims“, kurios, beje, buvo iškeltos pareiškėjo. Tačiau tokiu atveju reikia pripažinti, jog Konstitucinis Teismas taip ir neištyrė ginčijamos įstatymo nuostatos prieštaravimo Konstitucijai klausimo, ką jis privalėjo padaryti pagal Konstitucijos 102 ir 105 straipsnius[v] ir Konstitucinio Teismo įstatymą. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, įgyvendindamas konstitucinį teisėtumą, privalo nuspręsti, ar ginčijama įstatymo nuostata neprieštarauja visai Konstitucijai, kaip svarbiausių teisinių nuostatų rinkiniui, sudarytam iš pusantro šimto straipsnių (ir dar keturių konstitucinių aktų), bet negali atlikti įstatymo konstitucingumo analizės tik keliems (savo nuožiūra pasirinktiems) Konstitucijos straipsniams. Taigi, konstitucinės kontrolės institutas yra susijęs su visos Konstitucijos analize dėl to, kad Konstitucija yra įvairių konstitucinių gėrių ir vertybių pusiausvyros ir darnos sistema, kurioje vienos konstitucinės vertybės (ir gėriai) yra tinkamai subalansuojamos su kitomis.

4. Konstitucijos 7 straipsnyje teigiama, jog „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“, o Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, jog įstatymo nuostata „negali būti taikoma nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Panašiai ir 110 straipsnyje numatyta, kad „teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai“. Tą faktą, kad Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarime „Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo“ buvo atsisakyta tirti ginčijamos įstatymo nuostatos prieštaravimas visai Konstitucijai ir kad minėtas prieštaravimas Konstitucijai nėra konstatuotas šio nutarimo rezoliucinėje ir bet kurioje kitoje dalyje, galima vertinti dvejopai: arba tai yra „netikslumas“, kurį pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 58 straipsnį Konstitucinis Teismas turi kuo skubiau ištaisyti[vi], arba reikia konstatuoti, jog Konstitucinis Teismas šiame nutarime atliko tik dalinę ginčijamos įstatymo nuostatos konstitucingumo analizę. Visgi, norisi tikėti, kad čia yra minėtas „netikslumas“, nes  priešingu atveju šioje konstitucinės justicijos byloje ginčytos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 str. 3 dalies nuostatos negali būti laikomos, kaip „priešingos Konstitucijai“ (Konstitucijos 7 straipsnio prasme) ir kaip tos, kurių „negali taikyti“ teisės subjektai, įskaitant teismus (107 ir 110 straipsnių prasme).

Dr. Vaidotas A. Vaičaitis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas

[i] 24 straipsnis

(2) Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia […] gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

25 straipsnis

(3) Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai […].

26 straipsnis

(4) Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę […].

32 straipsnis

(2) Šios teisės [laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje] negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.

36 straipsnis

(2) Ši teisė [rinktis be ginklo į taikius susirinkimus] negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę […].

53 straipsnis

(1) Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

89 straipsnis

(1) Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų

105 straipsnis

(3) Konstitucinis Teismas teikia išvadas […]: 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas […];

108 straipsnis

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai […]: 4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės.

115 straipsnis

Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais […]: 3) dėl sveikatos būklės.

146 straipsnis

(1) Valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos […].

(2) Valstybė aprūpina ir piliečius, kurie gindami Valstybę nustojo sveikatos […].

[ii] 26 straipsnis

(5) Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

[iii] 38 straipsnis

(6) Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

(7) Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

[iv] 39 straipsnis

(1) Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą.

(2) Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.

(3) Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.

[v] 102 straipsnis

(1) Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

105 straipsnis

(1) Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

[vi] 58 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo ištaisymas

Konstitucinis Teismas, paskelbęs nutarimą, išvadą ar sprendimą, gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ištaisyti juose esančius netikslumus ir akivaizdžias redakcines klaidas, jeigu tai nekeičia nutarimo, išvados ar sprendimo esmės. Dėl to Konstitucinis Teismas priima sprendimą. Šis sprendimas išsiunčiamas ir skelbiamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

teisepro.lt

123...1 716Nuo 1 716 2 puslapis