2025-04-29, Antradienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 298

Dominykas Vanhara. Visos partijos VRK pridavė parašus

VRK tikrina parašus | BNS nuotr.

Veidaknygė

Na ką, gerbiamieji, jau visos partijos šiandien VRK pridavė parašus. Reikiamo parašų skaičiaus nesurinko 2 partijos: Lietuvos sąrašas ir Lietuvos liaudies partija. Visos kitos partijos, bent preliminariai, iki VRK patikros, parašus surinko.

Aišku, parašų rinkimas – tai dar jokiu būdu ne rinkimai, tuo labiau, kad daugiau kaip pusei Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių partijų jokių parašų rinkti nereikėjo. Bet šiokias tokias indikacijas darytis jau galima.

Taigi, Nacionalinis susivienijimas pagal surinktų elektroninių parašų kiekį buvo antras, neženkliai nusileisdamas tik parlamentinei, valdančiosios daugumos partijai – Laisvės partijai. Kuri visą savo veiklą iki šiol statė ant socialinių tinklų.

Konkrečios partijos surinkti elektroniniai parašai indikuoja nemažai, nes elektroniniu būdu rašosi tie žmonės, kurie bent kažkiek prijaučia tai politinei partijai, už kurią rašosi. Tai nebūtinai reiškia, kad pasirašęs už konkrečią partiją žmogus už ją tikrai ir balsuos per rinkimus, bet tai reiškia, kad tam žmogui ši partija yra, mažų mažiausiai, „viena iš“.

Savo ruožtu, kas liečia popierinius parašus, tai popierinius parašus padėję rinkėjai toli gražu nebūtinai prijaučia tai politinei partijai, už kurią pasirašė. O pasirašė dėl to, kad to paprašė kaimynas / draugas / giminaitis / bendradarbis ar seniūnas. Ir pasirašyta buvo arba dėl draugiškumo prašančiajam, arba nenorint jo įžeisti.

Tačiau popieriniai parašai rodo partinės organizacijos stiprumą, nes rinkti popierinius parašus yra daug sunkiau, nei elektroninius, be to, popierinių parašų rinkimui reikia turėti „žmones ant žemės“. Kurie vaikščiotų ir rinktų parašus iš žmonių fiziškai.

Todėl, grįžtant prie Laisvės partijos, kuri, nors ir neženkliai, bet aplenkė Nacionalinį susivienijimą pagal surinktus elektroninius parašus, bet popierinių parašų Laisvės partija surinko vos daugiau nei 1000. Galima sakyti, kad tai sutapimas, bet analogišką kiekį popierinių parašų Laisvės partija surinko ir už savo partijos kandidatą Prezidento rinkimuose – Dainių Žalimą. O tai jau turėtų indikuoti, kad Laisvės partija yra partija, kuri egzistuoja tik socialiniuose tinkluose, tačiau neturi jokios partinės struktūros bei žmonių „ant žemės“.

Savo ruožtu, susumavus visus šiandien VRK pristatytus parašus (elektroninius ir popierinius), matyti, kad Nacionalinis susivienijimas galiausiai pagal surinktų parašų skaičių užima trečią vietą. Nusileisdamas Lenkų rinkimų akcijai, kuri surinko vos kiek daugiau nei 1000 elektroninių parašų, nors kelias savaites buvo išsipirkę pagrindinį reklaminį skydą Delfi, kviečiantį už juos pasirašyti. Tačiau ši partija surinko daugiau nei 25000 popierinių parašų. Na, kas jau buvo žinota ir anksčiau – Lenkų rinkimų akcija savo rajonuose turi ne politinės partijos, bet jau beveik religinės organizacijos statusą.

Nacionalinis susivienijimas pagal susumuotos parašus nusileido ir Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Kuri surinko labai kukliai elektroninių parašų, tačiau surinko nemažai popierinių parašų. Tiesa, surinko gerokai kukliau, nei aš maniau, kad surinks. Ši politinė partija turi vieną didžiausių frakcijų Seime, turi, jei neklystu, 6 merus, o taip pat gauna didžiulę valstybės dotaciją, o šią partiją į EP rinkimus veda dabartinis Europos komisaras. Kas reikštų, kad jai parašus rinkti turėtų būti vienas juokas. Bet na taip, sakykime, silpnokai gavosi. Su viena didžiausių frakcijų Seime, su eile merų, su Europos komisaru, su valstybės dotacija, ir tik vos vos daugiau nei Nacionalinis susivienijimas (o ant elektroninių parašų – nuo Nacionalinio susivienijimo į vienus vartus), kai Nacionalinis susivienijimas absoliučiai nieko, ką turi Demokratų sąjunga, neturi.

Reziumuojant, galime konstatuoti, kad Nacionalinis susivienijimas parašų rinkime pademonstravo, jog jis tik vos vos nusileidžia parlamentinei valdančiosios koalicijos partijai, gaunančiai valstybės dotaciją, ant elektroninių parašų, tačiau, turėdamas puikią struktūrą ir pasišventusius žmones, šią partiją ženkliai pralenkė ant iš viso surinktų parašų, o nusileido tik religinės bendruomenės statusą savo rajonuose turinčiai Lenkų rinkimų akcijai, ir viską, ko neturi Nacionalinis susivienijimas, turinčiai Demokratų sąjungai.

Tegul bus politinė reklama.

Vytautas Sinica. Globalios Lietuvos pažadai

Vakar jau paskutinį kartą sudalyvavau referendumo debatuose LRT televizijoje. Sakyčiau, kad puikiai praėjo, visus kviečiu pažiūrėti ir įvertinti. Svarbiausia, ką reikia žinoti:

– Lietuvos piliečio teisės ir pareigos – kaip jų balansą išlaiko užsienyje gyvenantis kitos šalies pilietis, išsaugojęs ir Lietuvos pilietybę? Kiekvienas gali įsivertinti pats;

– Masinis pilietybės dalinimas skatins tapusius kitos šalies piliečiais grįžti ar likti kitoje šalyje? Esu tikras, kad skatins būtent likti užsienyje, nes natūralizacija visur yra ilgas ir sunkus procesas ir pilietybės siekiama būtent tam, kad žmogus liktų ir patogiau gyventų toje kitoje šalyje. Kuo ilgiau žmogus gyvena užsienyje, tuo mažesnis šansas, kad jis grįžta. Dviguba pilietybė nuima pasirinkimo kaštus, lengvina kitos pilietybės priėmimą ir negrįžimo scenarijus;

– griežtai žiūrint referendumu balsuojame už tai, kad nuo šiol pilietybės klausimai būtų perkelti iš tautos rankų (referendumas) į Seimo rankas (nes po to jau visi būsimi pakeitimai bus daromi įstatymu). Šiandien Seimas gali būti sutaręs dėl konkretaus projekto

– politikai taip sako ir kiekvienas sprendžiame, ar tuo tikime, bet ateityje visi būsimi pokyčiai jau vyks be tautos atsiklausimo. Referendumo formuluotė yra baltas lapas nuo šiol pilietybės klausimais daryti ką nori, neklausiant tautos. Tame tarpe Lietuvos kolonizacijos kontekste vieną dieną ir nuspręsti masiškai suteikti pilietybę atvykusiems iš posovietinių šalių, kaip kartą Lietuva jau padarė. Šiandien diskusija ne apie tai, bet balsas už tą visiškai įgalintų.

– iškalbingiausias faktas šioje temoje yra pasaulio lietuvių pasyvumas. Džiaugiamasi, kad iš daugiau nei pusės milijono išvykusiųjų štai net 48 tūkstančiai užsiregistravo dalyvauti referendume (anąkart buvo 38 tūkstančiai). Absoliučiai daugumai emigrantų tas referendumas neaktualus ir nerūpi bent tiek, kad pasivargintų jame balsuoti;

– ką patvirtina ir kita statistika – vos 20 tūkstančių pilietybę praradusių asmenų. Tai, kad jų mažai, savaime nėra argumentas nesuteikti dvigubos pilietybės, bet tai yra labai aiškus ženklas, kad kitos šalies pilietybė nėra jokia būtinybė gyvenant kitoje šalyje, absoliuti dauguma, manau, per 90 procentų, lietuvių užsienyje gyvena nebūdami tų šalių piliečiais ir nesiekia jais tapti. Manipuliatyvu ir klaidina bandymai pateikti tai kaip būtinybę, o Lietuvos pilietybės praradimą, kaip vagystę ir netikėtumą. Įstatymai visiems žinomi;

– Pilietybė nėra tautybė, niekas jos netekęs netampa nė per plauką mažiau lietuviu, nėra smerkiamas dėl savo pasirinkimo. Pilietybė yra teisinis, o ne emocinis ryšys. Jeigu būtų emocinis ryšys, tai ir įgytoji kitos šalies pilietybė kurtų emocinį ryšį ir skatintų negrįžti (taip nemanau, bet čia aiškinančiųjų apie emocinį ryšį logika). Pilietybė turi būti maksimaliai lengvai ir paprastai atkuriama, apsisprendus grįžti į Lietuvą ir atsisakius kitos šalies pilietybės. Valstybė turi visomis išgalėmis skatinti tokį grįžimą. Pilietybių dalinimas prie to neprisidės.

Paskutinis ir svarbiausias dalykas, kurį akcentavau ir laidos pabaigoje: spręsti šį klausimą ir balsuoti referendume reikėtų remiantis ne asmeninėmis patirtimis ir mintimis apie gimines užsienyje, kurie gal kažko norėtų. Balsuoti ir spręsti reikia svarstant, kas yra iš principo teisinga ir gera visai Lietuvai. Kitaip visos diskusijų ir debatų laidos, dėstomi argumentai neturi jokios prasmės, o mūsų politinė kultūra yra žemiausio lygio.

Daugybė kitų aspektų yra šioje sunkioje temoje, bet visko neparašysi. Kam tikrai įdomu – pažiūrėkite laidas, jų buvo tikrai labai daug. Paskutinės laidos vyks po savaitės, gegužės 2 dieną, jose nuo Nacionalinio susivienijimo turėtų dalyvauti prof. Vytautas Radžvilas.

Gegužės 12 dieną ateikite ir, jeigu nepritariate, balsuokite prieš. Dievaži, jeigu pritariate, balsuokite už. Referendumas tikrai neįvyks, nes ir vėl pritrūks aktyvumo. Konstitucijoje numatyta kartelė šiam klausimui yra per aukšta, kad lietuviai sudalyvautų tokiu aktyvumu. Tačiau prasminga ir niekaip nepakenks išreikšti savo poziciją. O visos šios laidos ir kalbos turės bent tokią prasmę, kad šį klausimą būsim rimčiau apsvarstę.

Politinė reklama, laidos nuoroda ČIA. Nepamirškite skirti 0,6 proc. GPM Nacionaliniam susivienijimui ir 1,2 proc. GPM Pro Patria jaunimo sambūriui. Tai atskiros paramos eilutės, kurios viena kitai niekaip netrukdo ir neatima. Ačiū!

Karas pasauliniame LGBT judėjime. „Gėjai“ ir lesbietės kovoja prieš transseksualus ir fetišistus

0

kontrastas.lt

Pasaulinis LGBT judėjimas susiduria su vis rimtesniais sunkumais. Tarp „tradicinių“ lesbiečių, gėjų ir feminisčių, iš vienos pusės, ir transseksualų bei fetišistų, iš kitos, bręsta aršus ginčas. Karą vaivorykštės bendruomenės viduje dviejuose išsamiuose straipsniuose aprašo lenkų laikraštis „Rzeczpospolita“.

Tomaszas Witkowskis straipsnį skyrė transseksualų grupei WPATH, kuri, kaip neseniai paaiškėjo, propagavo itin agresyvias „trans“ praktikas prieš vaikus. WPATH – tai Pasaulinės translyčių asmenų profesinės sveikatos asociacijos sutrumpinimas. Ši organizacija buvo įkurta 1979 m. JAV ir per daugelį metų įsitvirtino kaip de facto oficiali translyčių bendruomenės atstovybė – jos rekomendacijas ir standartus PSO pripažįsta kaip privalomus.

WPATH laikoma autoritetu daugelyje pasaulio šalių, ypač anglakalbėse šalyse (JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje). WPATH informatoriai neseniai žurnalistui Michaelui Shellenbergeriui pateikė failus su uždaro forumo diskusijomis ar neskelbtais vaizdo įrašais. Iš medžiagos matyti, kad WPATH specialistai ciniškai elgiasi su pacientais ir atlieka su jais eksperimentus. Dažnai tai susiję su vaikais, įskaitant kelerių metų amžiaus vaikus. WPATH specialistai puikiai žinojo, kad jų pacientai nežino, kas su jais vyksta: dėl savo amžiaus jie nesupranta savo padėties. Patys specialistai taip pat iki galo nežinojo, kokios bus jų atliekamų veiksmų pasekmės.

Kaip rašo Witkowskis, yra su WPATH susijusių žmonių, kurių veikla ne tiek prieštaringa, kiek tiesiog bjauri. Čia pateikiama trumpa citata iš „Rzeczpospolita“ teksto:

„Atnaujindama savo priežiūros standartus, WPATH pripažino kaip atskirą lytinę tapatybę… eunuchus (WPATH SOC 8–9 skyrius). Šiam sprendimui didelę įtaką padarė WPATH narys, Kalifornijos valstijos universiteto profesorius emeritas Thomas W. Johnsonas, kuris daugelį metų skaitė akademines paskaitas apie „transseksualų skėčio išplėtimą“. Įdomu tai, kad privačiai Johnsonas yra fetišo forumo „The Eunuch Archive“, kuriame skelbiama ir kuriama itin sadomazochistinė rašytinė pornografija, įskaitant fantazijas apie kastraciją ir vaikų kankinimą, įkūrėjas ir daugiau nei 20 metų aktyvus dalyvis. Jame jis pasirodė „Jėzaus“ slapyvardžiu“.

Kai kurie „Eunucho archyvo“ nariai šiandien yra kalėjime. Džekas Vainas Rodžersas (Jack Wayne Rogers) išniekino žmogų, atlikdamas jam „laikiną lyties keitimo operaciją“; jis taip pat įtariamas kankinęs ir prievartavęs vaikus. Kitas grupės narys Thomas Pidel buvo nuteistas dėl vaikų pornografijos ir seksualinio nepilnamečių išnaudojimo. Tokie žmonės dalyvavo „mokslinėje“ procedūroje, kurios metu buvo pripažįstama, kad buvimas eunuchu yra nauja „tapatybė“. Pagal šią ideologiją skatinamas lytinių organų pašalinimas, įskaitant ir nepilnamečių. Mergaitėms pašalinama visa makštis arba jos dalis, o berniukams – varpa, kapšelis ir sėklidės. Taip tikimasi sukurti „neutralų kūną, laisvą nuo lyties identifikavimo“.

Kitas WPATH filialas, vyras, prisistatantis moterimi, dar žinomas kaip Laura A. Jacobs, propaguoja BDSM praktiką: „amžiaus žaidimus“, t. y. su vaikyste susijusius vaidmeninius žaidimus, taip pat genitalijų kankinimą perversiško sekso metu. Dirbdama su WPATH, Jacobs bendrauja su jaunimu.

Pasak „Rzeczpospolita“, visame šiame reikale svarbų vaidmenį atlieka milžiniški pinigai. LGBT vartotojų rinka vertinama 4,7 trilijono JAV dolerių. Daugybė gijų veda į milijardierių grupę, įskaitant Jamesą Pritzkerį, kuris teigia esąs moteris vardu Jennifer. Pritzkerio turtas siekia beveik 40 mlrd. dolerių. Pritzkeris daug investuoja į transseksualų ideologijos propagavimą. Pritzkeris finansuoja daugybę transseksualumą propaguojančių organizacijų; jo šeima taip pat skiria pinigų abortų gigantei „Planuota tėvystė“. Pritzkeriai taip pat finansuoja universitetų centrus, todėl juose atliekami tyrimai ir rašomi straipsniai, remiantys LGBT ideologiją. Pavyzdžiui, Džeimso ir Dženiferos Pritkerių dėdė ir teta, Džonas ir Liza, paaukojo 25 mln. dolerių Kalifornijos universitetui San Franciske vaikų psichiatrijos centro veiklai…

„Skamba kaip sąmokslo teorija? Taip, bet argi ten, kur yra viltis greitai ir daug uždirbti, protingi žmonės nesiima veiksmų, kad pergudrautų kitus, mažiau išmanančius? Kiekvienas pradėtas lyties keitimo procesas yra visą gyvenimą trunkantis pacientas ir klientas. Įtikinėti žmones, prieštaraujant medicininiams faktams, kad lytį galima laisvai keisti ir koreguoti, kad tai grįžtami ir nekenksmingi procesai, reiškia pririšti juos prie institucijų, be kurių jie negalės savarankiškai funkcionuoti. Būtent tai ir atskleidžia WPATH bylos“. – Witkowskis daro išvadą.

Tuo tarpu šiandien būtent transseksualų judėjimas bando perimti visą LGBT judėjimą. Juk gėjai ir lesbietės pasiekė savo tikslų: daugumoje Vakarų šalių jie turi galimybę sudaryti vadinamąsias gėjų santuokas. Kaip kitame straipsnyje laikraštyje „Rzeczpospolita“ rašo Łukaszas Sakowskis, dėl to jų judėjimas turėjo išsisklaidyti, panašiai kaip išsisklaidė abolicionistų judėjimas po vergovės panaikinimo. Tačiau taip neatsitiko, nes į pirmą vietą iškilo transseksualai arba fetišistai.

„Gėjų organizacijas po gėjų ir lesbiečių aktyvistų pasitraukimo iš jų ėmė masiškai perimti translyčiai ir queer nebinariniai asmenys. Gerai dotuojamos NVO yra aukso gysla, o pastaraisiais metais taip pat paaiškėjo, kad, be valstybinių ir tarptautinių dotacijų, daug pinigų galima uždirbti ir suteikiant savo vaivorykštės logotipą didelėms korporacijoms, kurios taip plauna savo įvaizdį“, – rašo A. Sakowski.

Dėl to tokie fetišai kaip sadizmas ir mazochizmas vis mieliau pristatomi, pavyzdžiui, lygybės paraduose. Tai tik vienas iš mažų LGBT judėjimo užvaldymo translyčių ir queer žmonių rankose ženklų.

Transseksualai dažnai persekioja gėjus ir lesbietes, jei šie atsisako priimti jų ideologiją. Jie ypač smarkiai kėsinasi į gėjus ir lesbietes, kuriems buvo atlikta vadinamoji lyties keitimo operacija, bet kurie vėliau „atsikraustė“. – t. y. grįžimas prie savo biologinės lyties išvaizdos.

Dėl to bendruomenė tapo labai susiskaldžiusi ir netgi atsirado LGB judėjimas, atsiribojantis nuo transideologijos. Ginčo linija eina tarp, viena vertus, gėjų, lesbiečių, biseksualų ir klasikinių feminisčių, kita vertus, transseksualų, fetišistų ir prostitucijos bei suteneriavimo aktyvistų….

Pagal www.pch24.pl

Jonas Grigas. Kodėl taip sunku suprasti laiką?

Knygoje „Kiek trunka sekundė“ (2011) ir vėl feisbuke (2024-02-29) rašiau, kodėl laikas niekur nebėga ir kitas laiko problemas, tačiau laikas yra neišsemiamas ir sunkiai suprantamas. Mes jį patiriame, tačiau jį apibrėžti yra iššūkis. Laiko kilmės ieškojimas verčia susidurti su pačios Visatos kilme.

Kas yra laikas ir kaip jis atsirado? Ar laikas egzistavo nuo Didžiojo sprogimo momento, ar jis atsirado Visatai vystantis? Naujausios teorijos pateikia fantastiškų atsakymų į šiuos klausimus. Bet kas nenori varginti smegenų, toliau neskaitykite.

Fizikai, filosofai ir smegenų tyrinėtojai sutinka, kad viskas, ką žinome apie laiką, kyla iš mūsų patirties. Mūsų smegenys generuoja praeities jausmą per savo prisiminimus ir ateities jausmą iš prognozių apie tai, kas nutiks artimiausiomis sekundėmis, minutėmis ar valandomis. Laiko tėkmė yra iliuzija, pagrįsta daugybe prisiminimų, dabarties patirtimi ir įvykių, kuriuos numatėme artimiausiomis sekundėmis, seka. Šimtmetį sukauptos žinios iš insulto aukų ir neurofiziologinių patologijų atskleidė smegenų dalis, kurios veikia kartu ir suteikia mums laiko pojūtį.

Kodėl mes prisimename praeitį, o ne ateitį? Šios asimetrijos priežastis yra susijusi su entropija – didėjančia netvarka pasaulyje. Turime prisiminimų ir istorinių įrašų tik todėl, kad entropija praeityje buvo mažesnė nei dabarties.

Laiko rodyklė į ateitį rodo didėjančią entropiją pasaulyje, kuri atitinka laiko, kaip vienkryptės gatvės pojūtį, nuo praeities tvarkos iki būsimos netvarkos. Tačiau kvantinėje fizikoje nėra pagrindo laiko rodyklei – banginės funkcijos (tikimybės) kinta kitaip.

Entropija Visatoje didėja jos plėtimosi kryptimi, o tai mes patiriame kaip laiko rodyklę. Erdvėlaikis yra keturių matmenų (4D) – trijų erdvės (3D) ir vieno laiko – kontinuumas. Jo elementai yra įvykiai ir pasaulio linijos. Įvykiai – tai erdvėlaikio taškai, kuriuose vyksta fizinė sąveika ar reiškiniai. Pasaulio linijos – tai keliai, kuriais objektai juda erdvėlaikiu.

Praeitis egzistuoja kaip informacijos rinkinys, panašus į hologramą. Norint keliauti į praeitį ir susidurti su savo proproseneliu prilygtų bandymui patekti į hologramą arba įsiterpti į šeimos nuotrauką.

Tai, ką vadiname 3D erdve, yra iliuzija, užpildyta vaiduokliškais taškais, kurie nėra susiję su realiu pasauliu. Todėl Einšteinas teigė: „Laikas ir erdvė yra mūsų mąstymo būdai, o ne sąlygos, kuriomis gyvename“.

Laiko prigimtį bando paaiškinti naujausios fizikos teorijos. Reliatyvumo teorijoje erdvėlaikis yra „blokas“, kuriame egzistuoja visų objektų pasaulinės linijos. Praeities, dabarties ir ateities įvykiai egzistuoja kartu šioje blokinėje visatoje, ir kiekvienas įvykis yra vienodai tikras. Mūsų nesugebėjimas suvokti ateities įvykių yra iliuzija. Knygoje „Matematikos ir gamtos mokslų filosofija“ fizikas Hermannas Weylas rašo: „Objektyvus pasaulis tiesiog yra. Tik mano sąmonės žvilgsniui, šliaužiančiam mano pasauline linija, dalis pasaulio atgyja kaip trumpalaikis erdvės vaizdas, kuris nuolat kinta laike.“

Prof. Jonas Grigas

O prezentizmo idėja tokia, kad praeitis ir ateitis neegzistuoja ir tik dabartis yra fiziška. Presentizmas teigia, kad praeitis baigėsi, dabartis yra betarpiška, o ateitis yra atvira ir suteikia mums laisvą valią (kurios tikriausiai nėra) pasirinkti savo konkrečią ateitį.

Fizikai Georgas Ellisas iš Keiptauno universiteto ir Tony Rothmanas iš Prinstono universiteto 2009 m. rašė, kad praeitis saugoma prisiminimuose ir įrašuose, o ateitis yra tikimybių debesis, kurį lemia kvantinės fizikos dėsniai. Dabartis yra riba tarp praeities tikrumo ir ateities neapibrėžtumo.

Šios diskusijos nepaaiškina esminės paslapties – kodėl erdvėlaikis yra trijų erdvės matmenų ir vieno laiko.

Standartinis modelis yra naujausia fizikos teorija, kaip trys gamtos jėgos – elektromagnetinė, stiprioji ir silpnoji – sukuria atomus ir sudėtingas struktūras. O Stygų teorijoje standartinio modelio dalelės ir laukai apibūdinami kaip energijos kilpos, kurios juda ir vibruoja 11 matmenų erdvėlaikyje. Bet Stygų teorija nepaaiškina erdvėlaikio ir laiko prigimties.

Kilpų kvantinės gravitacijos teorijoje erdvę sudaro 10 minus 99 laipsnyje kubinių centimetrų tūrio mazgai. Šių mazgų 4 matmenų tinklai vadinami putomis. Laikas atsiranda dėl pokyčių šiuose tinkluose.

Šis laiko aiškinimas susijęs su priežastingumu, kuris leidžia sujungti įvykius loginėje laiko juostoje. Linijos, kurias nubrėžiame savo šeimos medyje tarp senelių, tėvų ir savęs, yra priežasties ir pasekmės nuorodos, o ne fizinės linijos erdvėje. Tačiau jos sudaro laiko juostą. Panašiai priežastinis ryšys leidžia putų pokyčius interpretuoti kaip erdvę, besiskleidžiančią laike.

O Džeimsas Hartlas iš Kalifornijos universiteto, britas Stivenas Hokingas ir Aleksandras Vilenkinas iš Tuftso universiteto rašė, kad per Didįjį sprogimą vienas iš keturių Visatos matmenų kvantiniu tuneliu virto laiku. Tai sukėlė amžiną Visatos plėtimąsi. Pradinė Visata buvo sudaryta iš daugelio matmenų erdvės, bet kai tik vienas matmuo atsirado kaip būsenų iš praeities į ateitį kryptis, įvyko Didysis sprogimas. Tai paskatino Visatos vystimąsi didėjančios entropijos kryptimi ir paleido laiko rodyklę. Be jų nebūtų fizinio 4D erdvėlaikio, o tik atsitiktinis 4D erdvės pavidalo putų rinkinys.

Taigi, laiką sunku suprasti, mūsų laiko patirtis yra subjektyvi ir apsiriboja dabarties jausmu, tačiau kosminiu mastu laikas yra susijusių santykių tarp objektų ypatybė. Laiko rodyklė yra didėjančios Visatos entropijos po Didžiojo sprogimo pasekmė. Ji neleidžia mums matyti ateities. Bet leidžia prisiminti praeities įvykius ir sujungti juos į nuoseklią savo ir Visatos istoriją.

Karas Ukrainoje. Septyni šimtai devyniasdešimt antroji (balandžio 25) diena

0

Locked N’ Loaded 

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Vakar skelbėme, kad agresoriaus pajėgos sektoriuje sujudo. Šiandien ateina vis daugiau įrodymų, fiksuojamas 47-osios tankų divizijos vienetų judėjimas link kontaktinės linijos. Panašu, kad agresorius bandys atnaujinti puolimą Kyslivka – Tabaivka – Berestove ruože, su tikslu išeiti prie Oskil upės, kad pvz. pasiekti ruožą Kupjansk – Vuzlovyi – Senkove ir blokuoti Kupjansk iš pietryčių bei pietų. Neatmestina, kad ilgai netrukus rusų vienetai Lyman Pershyi – Pershotravneve taip pat suaktyvės. Puolimo atveju jie galėtų bandyti blokuoti Kupjansk iš šiaurės – šiaurės rytų. Taigi, galimai laukia karštos savaitės.

Lyman. Sunkios kautynės vyksta Terny – Yampolivka – Torske ruože ir pietinio flango miškuose. Kontaktinėje linijoje be pakitimų.

Syversk. Sunkios kautynės prie Bilohorivka ir Vesele tęsiasi. Agresoriaus 2-ojo korpuso (buvęs „separų“ junginys) vienetai akivaizdžiai nesusitvarko su užduotimi sudaryti sąlygas puolimui Syversk link. Yra galimybė, jog okupantai čia gali anksčiau laiko panaudoti rezerve stovinčius 106-osios oro desanto divizijos vienetus, kurie galimai buvo skirti būtent Syversk šturmui.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Sunkios kautynės tęsiasi, rusams nepavyksta blokuoti miesto iš šiaurės ir pietų, ką jau kalbėti apie kanalo kirtimą. Užduotį jiems dar labiau apsunkina užvakar Ukrainos gynėjų atsikovotos pozicijos į pietus nuo Ivanivske bei nesėkmingos rusų atakos prie Klishiivka. Dėl to rusai daužo miestą su artilerija ir aviacija, bando sulyginti jį su žeme.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Agresorius plečia savo pleištą aplink Ocheretyne ir juda link vakaruose ir šiaurės rytuose esančių gynybai kritiškai svarbių aukštumų. Neramina ne pasistūmėjimo greitis ir gylis, bet jo tęstinumas, nes rusai kasdien plečia savo pozicijas.

Centras. Ukrainiečiai laiko Neitailove – Nevelske ruožą, tačiau problemos šiauriniame ir pietiniame flange gali atsiliepti ir centre.

Pietinis flangas.

Agresoriui pavyko pasistūmėti pietrytiniame Krasnohorivka pakraštyje, tačiau situacija yra dinamiška. Ukrainiečiai kontratakuoja, koncentruoja artilerijos ir dronų smūgius. Tik priminsime, kad Krasnohorivka – tai savotiški vartai, nuo kurių agresorius galėtų sukti šiaurėn į Nevelske flangą ir/ar judėti aukštumomis į vakarus link Kurahivka – Gostre, taip išlaisvinant Heorhiivka žemumoje įstrigusias savo pajėgas.

Rusai bando nuo Novomykhailivka stumtis į priekį, įsitvirtinti šiaurės vakaruose esančiose kalvose (Paraskoviivka) ir taip iš šiaurės aukštumomis apeiti Konstyantinivka. Sunkios kautynės tęsiasi.

Zaporizhia kryptis.

Abi pusės atakuoja Robotyne pleište ir bando pasigerinti savo taktinę padėtį.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

***********************

ATACMS

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

KREMLIUS TAŠKOSI GRASINIMAIS, JAV RAKETOS DAUŽO OKUPANTUS (2024 04 25)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

JAV prezidentas Džo Baidenas, pasirašęs 95 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui pareiškė, jog šis žingsnis padarys Ameriką ir pasaulį saugesniais. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo savo draugams už Atlanto, teigdamas, kad tai „stiprina Amerikos, kaip demokratijos švyturio ir laisvojo pasaulio lyderio, vaidmenį“.

Švęsdami šią pergalę, privalome matyti ir respublikonų daugumą Atstovų rūmuose, kurie balsavo prieš pagalbą Ukrainai. „Finansinės injekcijos į Ukrainos iždą tik pailgins konfliktą ir kainuos dar daugiau gyvybių“, – Putino žodžius, kaip papūga kartojo respublikonų senatorius Tomis Tubervilis.

Tad pusę metų trukęs įstatymo svarstymas, kuris per kraujus, tikrąja šio žodžio prasme, buvo patvirtintas, mus verčia klausti – kiek Jungtinėse Valstijose yra Rusijos? Kiek politikų, piliečių yra paveiktų Kremliaus milijardų ir propagandinio mėšlo?

Po JAV Kongreso balsavimo Kremlius įjungė Vakarų gąsdinimo mašiną. Šįkart pagrindinės baidyklės vaidmuo buvo patikėtas karo ir teroro ministrui Šoigu. Pastarasis per Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdį pareiškė, kad jo šalis „paneigė mitą apie Vakarų ginklų pranašumą“, o Rusijos kariai rodo iniciatyvą mūšio lauke. Šoigu pagrasino, kad Rusija toliau tobulins ir didins ginkluotę bei pažangiausių ginklų gamybą.

O štai alkoholikas Dmitrijus Medvedevas pasisakė riebiau ir amerikiečius, kurie balsavo už „61 milijardo kraujo dolerių“ skyrimą, pavadino „niekšais“. Jis taip pat linkėjo Jungtinėms Valstijoms „kuo greičiau pasinerti į naują pilietinį karą“.

Ir kada tie „naujieji“ rusai išlips iš užpernykščių lapų puvėsių krūvos ir ims žvelgti pirmyn, o ne knaisiotis savo pačių prišiktose kelnėse?

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova pareiškė, jog Vašingtonas niekuomet nedraudė Ukrainai savo ginklais atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. „Jungtinės Valstijos nepateikė jokio oficialaus pareiškimo, kad mes negalime to padaryti“, – sakė ambasadorė, atsakydama į klausimą apie Pentagono vadovo Lloydo Ostino pareiškimą ir priminė, kad JAV priešinosi amerikiečių ginklų naudojimui už Ukrainos ribų.

Skelbiama, jog Baltarusija transliuos Europos futbolo čempionatą be UEFA leidimo. Baltarusijos Informacijos ministerija įtraukė UEFA į specialų sąrašą, kurių intelektine nuosavybe leidžiama naudotis be jų sutikimo. Būtų keista, jei būtų kažkaip kitaip. Bulvių kolūkio pirmininkas, pravarde „Batka“, yra paprasčiausias kolchozo predsedatelius, kuris per gyvenimą nieko kito neišmoko, kaip vogti iš valstybės. Jei Lukašenka nevogs – jo nesupras nei kolchozo zootechnikai, nei melžėjos, nei karvių apsėklintojai. Todėl bulvių galva nemirksėdamas vagia ir to paties moko savo kolūkiečius.

↞ Veiksmai ant žemės ↠

Pastarosiomis savaitėmis Jungtinės Valstijos slapta siuntė ilgo nuotolio ATACMS raketas Ukrainai. Reuters skelbia, kad Ukraina šias raketas jau panaudojo. Raketos esą smogė taikiniams Kryme ir objektams už 165 km nuo fronto linijos. Kiek tokių raketų buvo ir bus perduota neskelbiama.

Netikėtumo faktorius turi žymiai didesnį efektą. Netikėti smūgiai „KGB dziudistui“ Putinui trupina jo režimą.

Pirmą kartą JK Ukrainai perduos didelio tikslumo aviacines bombas Paveway IV, praneša BBC. Paveway IV – tai dviejų režimų, GPS bei lazeriu valdoma bomba, kurios maksimalus nuotolis yra didesnis nei 30 km, priklausomai nuo paleidimo aukščio, greičio ir skrydžio trajektorijos.

Ukrainos karo aviacija ir raketinės pajėgos sudavė keliolika triuškinamų smūgių į rusų karinių pajėgų telkimo vietas. Fronto linijoje įvyko 104 kariniai susirėmimai.

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino priešo valdomą aviacinę raketą X-59 ir tris žvalgybinius bepiločius orlaivius.

⥁ Lietuvoje ⥀

Vėl skamba politikų raginimai leisti laisviau Lietuvos žeme judėti baltarusiams, nes neva pastarieji tokiu būdu mokysis gyventi laisvame pasaulyje ir darys Baltarusiją demokratiškesne. Šį politinės silpnaprotystės aktą galime vadinti „Vilniaus linija“, kaip visai neseniai buvo kuriama „Berlyno linija“, mėginant vakarietišku gyvenimo būdu „užkrėsti“ Rusijos piliečius ir valdininkus.

Tačiau dabar jau viešai įspėjame, kol kas be politikų pavardžių, kad žaidžiama su ugnimi, jei ne su mirtimi. Šių eilučių autoriams teko nemažai asmeniškai bendrauti su tikra Lukašenkos režimo rezistencija ir susižinoti, jog totalitarinė Minsko KGB sistema veikia labai plačiai ir aktyviai. Šiuo metu yra represuojami, tardomi ir kitaip terorizuojami visi mitingų prieš Lukašenkos režimą dalyviai.

Emigravę, užsienyje reziduojantys Baltarusijos piliečiai elgiasi pasyviai, bijodami režimo represijų, šeimos narių tardymo, turto konfiskavimo. Neperlenksime sakydami, kad daugelis jų per savo artimuosius yra iš esmės saugumo struktūrų įkaitai.

Ypač pavojingi kai kurie taip vadinamos „opozicijos“ aktyvistai, kurie sėkmingai darbuojasi ofisuose Minske, kas rodo, jog jie yra visiškai lojalūs režimui, o jų taip vadinama opozicinė funkcija tėra tik priedanga ardomajai veiklai Lietuvoje.

Be galo apmaudu, kad mūsų politikai nenori girdėti jiems ne kartą mūsų argumentuotai teiktų pastebėjimų apie įvairius Minske veikiančius institutus, jų „ekspertus“, kurie esą egzistuoja patys savaime kaip nepriklausomi ir nevaldomi subjektai, o iš tiesų yra šeriami Lukašenkos (Kremliaus) režimo, iš kurio gauna užduotis.

Lietuvos kolektyvai, kurie dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą vykdavo į Minską, puikiai pamena, kaip būdavo stebimi, o baltarusiams draudžiama susitikinėti su priešiškais „elementais“ iš Vakarų. Sekimas, skundimas, baimė, KGB agentų kvėpavimas į nugarą – baltarusiškojo gyvenimo kasdienybė.

Todėl įsileisdami į Lietuvą ar leisdami kaimynės agresorės piliečiams marširuoti pirmyn atgal iš Vilniaus į Minską, turime suvokti, jog suteikiame placdarmą Minsko KGB, kuri yra pavaldi Maskvos FSB. Politikai turi labai gerai įvertinti ir suprasti, kokią naštą užmeta ant mūsų VSD pečių.

Nebent… jie tą daro sąmoningai, veikdami prieš Lietuvos interesus, ką įvardiname kaip atvirą valstybės išdavystę.

Vytautas Sinica. Ar sustabdysime Lietuvos kolonizaciją?

Su tinklalaidininku Edvinu Jusiu jo kanale „Neredaguota“ aptarėme Lietuvos kolonizacijos klausimą. Manau, kad tai buvo viena geriausių laidų su manimi, tikrai verta jūsų laiko ir dėmesio. Žinote, kad taip nesakau, apie kiekvieną, ir žinote, kad jų būna gana daug. Ne vienas žmogus pripažino, kad laida privertė susimąstyti, apie ką prieš ta nemąstė.

Klausimas tarsi senas, bet situacija visiškai nauja ir nematyto masto. Ne visiems aišku, kas čia per kolonizacija gali būti ir apie ką tas Sinica su Jusiu čia paisto. Juk kolonizacijas vykdo okupantai, o Lietuva ne okupuota, nepriklausoma. Bet kai pažiūri į skaičius:

– per šią kadenciją užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo faktiškai 3–4 kartus ir pasiekė 220 tūkstančių;

– greičiausiai jų skaičius augo 2023 metais ir vien per juos atsikraustė 67 tūkstančiai;

– per visą sovietinę okupaciją į Lietuvą buvo atkelta apie 400 tūkstančių kolonistų. Čia per 45 metus. Tokiu tempu kaip pernai, viso sovietmečio kolonizacijos mastus pasiektume vos per 6 metus.

Bet yra daugiau. Sakoma, kad čia reikia gailėti, žmonės į Lietuvą nuo diktatorių bėga. Tikrai ne:

– iš Baltarusijos per kelis pastaruosius metus atvyko virš 60 tūkstančių jos piliečių;

– vos 418 iš jų pateikė politinio prieglobsčio prašymus ir tik 206 iš jų buvo patenkinti. Tiek tad pabėgėlių tarp 60 tūkstančių atvykėlių;

– palyginimui vien pernai VSD tarp jų rado 910 asmenų, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rado tikrindama ne visus, o tik mažą dalį atrinktųjų, nes neturi tam resursų;

– 95 procentai Vilniuje gyvenančių užsieniečių su laikinais leidimais gyventi šalyje planuoja likti Lietuvoje ilgiau nei penkerius metus, kas praktikoje reiškia, kad planuoja likti visam laikui ir kurti čia gyvenimą. Bet Lietuva nereikalauja mokytis valstybinės kalbos nei iš suaugusiųjų darbo vietose, nei iš vaikų, užtikrindama, kad šie eitų į mokyklas valstybine mokomąja kalba.

Lietuvoje kuriamas rusiškasis pasaulis, kuris taip lėtai ir sunkiai iš čia atsitraukė. Tai nieko gera ir Lietuvai lojaliems ir čia integruotis pasirinkusiems rusų tautybės piliečiams (tokių tikrai yra). Bet visgi pirmiausiai tai klausimas lietuviams: ar norime, kad čia išliktų lietuvių tautos namai ir jos išlikimui egzistuojanti valstybė?

Jeigu norime, tai apie kolonizaciją verta ne tik susimąstyti, pripažinti ją vykstant, bet ir imtis žingsnių jai spręsti. Pirmi du žingsniai:

– mąstymo posūkis – išsilaisvinti iš mitologijos, kad masinė kolonizacija demografiškai būtina Lietuvos darbo rinkai, nes Lietuvoje nėra kam dirbti ir galima tik rinktis, baltarusiai, uzbekai ar irakiečiai;

– veiksmo posūkis – skirti 0,6 proc. GPM paramą ir birželio 9 dieną Europos Parlamento rinkimuose balsuoti už Nacionalinį susivienijimą – vienintelę partiją, nuosekliai siekiančią, kad Lietuva išliktų lietuviška, nors pagarbia ir teisinga savo lojaliems kitataučiams piliečiams.

Politinė reklama.

Marius Parčiauskas. Parama šeimoms, vaikų gimdymas ir kolonizacija – tikrasis skandalas

Skirkite 0,6 proc. GPM Nacionaliniam susivienijimui. Parama partijai yra atskira nuo 1,2 proc., kuriuos galima skirti visuomeninėms organizacijoms.

Dirbtinai pučiamas skandalas dėl Seimo nario Valdo Rakučio žodžių apie tai, kad moterims reikia gimdyti vaikus. Tačiau ignoruojama tai, kas išties svarbu – vakar Seime svarstymo stadijoje (tad liko dar 1 balsavimas) pritarta įstatymo pakeitimams, kuriais mažinama būsto įsigijimo subsidija šeimoms, taip pat parama atsiejama nuo vaikų skaičiaus, prastinamos sąlygos pasinaudoti šia subsidija. Visi kalbame apie tiesiog tragišką Lietuvos demografiją, tačiau dabartiniams valdantiesiems tai nebeatrodo problema: per kelis metus užsieniečių Lietuvoje skaičius išaugo 4 kartus ir dabar siekia daugiau nei 220 tūkst. Kam ten remti gausias lietuvių šeimas? Užsivešime užsieniečių!

Tik sausi faktai:

1. Pritarta subsidijos dydžio mažinimui iki 7,5 proc., nebeatsižvelgiant į vaikų skaičių. Dabar ši būsto kredito subsidija siekia nuo 15 iki 30 proc., priklausomai nuo šeimų sudėties. 15% šeimai be vaikų, 20% šeimai, auginančiai 1 vaiką, 25 proc. – 2 vaikus, 30 proc. – 3 ir daugiau vaikų. Palikta dabar galiojanti nuostata, kad suma, pagal kurią skaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Tad maksimali subsidijos suma būtų 6525 eurai, vietoje dabartinių 13050–26100 Eur. Palyginimui: už elektromobilį galima gauti didesnę subsidiją nei šeimos gautų įsigyjant būstą.

2. Parama būtų nebeteikiama trijų didžiųjų miestų rajonuose. Finansinė paskata būtų skiriama, tik jei pirmasis būstas įsigyjamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Šiuo metu parama teikiama ir didžiųjų miestų rajonuose.

3. Siūloma nustatyti įsigijamo turto maksimalią vertę iki 120 tūkst. eurų. Dabar ši suma neribojama, ribojamas tik paskolos dydis (87 tūkst. eur).

4. Siūloma atsisakyti būsto statybų finansavimo ir apibrėžti, kad subsidija skiriama tik būstui įsigyti. Dabar – galima kreiptis dėl subsidijos būstui statyti, o ją gauti registravus 100 proc. baigtumą (mažinant paskolos dydį).

5. Prašymai būtų priimami TIK esant finansavimui, nebebūtų galimybės stoti į eilę. Dabar – formuojama eilė. Atsisakyta palikti eiles iki kitų metų, nes tai esą nenaudinga nei biudžetui, nei pačioms jaunoms šeimoms.

6. Per šią kadenciją užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo faktiškai 3-4 kartus ir pasiekė 220 tūkstančių. Greičiausiai jų skaičius augo 2023 metais ir vien per juos atsikraustė 67 tūkstančiai.

7. Per visą sovietinę okupaciją į Lietuvą buvo atkelta apie 400 tūkstančių kolonistų. Čia per 45 metus. Tokiu tempu kaip pernai, viso sovietmečio kolonizacijos mastus pasiektume vos per 6 metus. Sakoma, kad čia reikia gailėti, žmonės į Lietuvą nuo diktatorių bėga. Tikrai ne: iš Baltarusijos per kelis pastaruosius metus atvyko virš 60 tūkstančių jos piliečių, bet  vos 418 iš jų pateikė politinio prieglobsčio prašymus ir tik 206 iš jų buvo patenkinti. Tiek tad pabėgėlių tarp 60 tūkstančių atvykėlių.

8. 95 procentai Vilniuje gyvenančių užsieniečių su laikinais leidimais gyventi šalyje planuoja likti Lietuvoje ilgiau nei penkerius metus, kas praktikoje reiškia, kad planuoja likti visam laikui ir kurti čia gyvenimą. Bet Lietuva nereikalauja mokytis valstybinės kalbos nei iš suaugusiųjų darbo vietose, nei iš vaikų, užtikrindama, kad šie eitų į mokyklas valstybine mokomąja kalba. Išgyvenus 5 metus, šie užsieniečiai jau galės balsuoti savivaldos rinkimuose. Įsivaizduojate, kaip atrodys jau kiti savivaldos rinkimai Vilniuje? Lietuvoje kuriamas rusiškasis pasaulis, kuris taip lėtai ir sunkiai iš čia atsitraukė. Lietuva yra sąmoningai kolonizuojama. Po 10 metų Lietuva nebebus lietuvių tautos namai, o įvairių tautybių, kurioms nusispjauti ant lietuviškos kultūros, mišrainė. Tai tiesiog faktas.

Šiame kontekste tampa aišku, kodėl valdantieji nebemato prasmės remti šeimas, o ypač gausias šeimas.

TS-LKD bara Rakutį už kalbas apie gimstamumą, tuo tarpu pati mažina paramą jaunoms šeimoms

Vytautas Sinica | Veidaknygė

Turbūt visi girdėjo, kad prof. Valdas Rakutis pasakė, jog trisdešimtmetėms reikia gimdyti, kitaip tauta išnyks, o LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė ir visa TS-LKD frakcija dėl šių žodžių labai pasipiktino. Makaraitytės žodžiais: „Atrodo, ir išsilavinęs žmogus turėtų būti. Istorikas. Bet tas patriarchalinis bukumas ir kliedesys pramuša, nors tu ką.“

TS-LKD frakcijos seniūnė buvo mandagesnė, bet barė, baudė ir niekas partijoje nedrįso užtarti. Palyginimui, Nacionaliniame susivienijime Rakutis būtų pagirtas, nes nors žodynas parinktas ir netobulas, bet pasakyta tiesa ir tiesą reikia sakyti, net ir nemalonią.

Dėl Indrės Makaraitytės man kyla vienintelis klausimas: ar jai bus skirta LRT etikos kontrolierės nuobauda už politiko kritiką? Nes nors Savukynas laimėjo teisme, bet bent kiek aš žinau tas antikonstitucinis LRT Etikos kodeksas nepanaikintas ir jame politikų kritika vis dar draudžiama. Bet kaip ir anksčiau, taip ir dabar, niekam jis netaikomas ir niekas jo nebijo. Nebent esi gana konservatyvus ir sukritikuoji Laisvės partiją.

Daug įdomiau yra su TS-LKD. Ši partija 30 metų apsimeta konservatyvia, bet seniai tokia nėra. Ši partija jau dešimtmetį kalba, kad nereikia ginčytis dėl šeimos sampratos (suprask, kas nori, tas ir šeima), svarbu tik padėti šeimoms socialinėms priemonėmis. Ši partija apsimeta patriotine, bet yra pagrindinė ir radikaliausia atvirų sienų politikos stūmėja. Nes masinė Lietuvos kolonizacija rusakalbiais vyksta būtent prie šios partijos ir jos vyriausybės priimtų įstatymų dėka. Tai yra melo partija ir apie tai tikrai daug prirašyta.

Bet labai simboliška, kad kaip tik vakar, kai piktinosi Rakučiu, visas Seimas ir TS-LKD frakcija balsavo dėl pataisų, reguliuojančių valstybės paramą šeimoms pirmajam būstui įsigyti. TS-LKD vieningai balsavo už pataisas. Kolega Marius Parčiauskas apžvelgė, kas keičiama:

„1. Pritarta subsidijos dydžio mažinimui iki 7,5 proc., nebeatsižvelgiant į vaikų skaičių. Dabar ši būsto kredito subsidija siekia nuo 15 iki 30 proc., priklausomai nuo šeimų sudėties. 15 proc. šeimai be vaikų, 20 proc. šeimai, auginančiai 1 vaiką, 25 proc. – 2 vaikus, 30 proc. – 3 ir daugiau vaikų. Palikta dabar galiojanti nuostata, kad suma, pagal kurią skaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Tad maksimali subsidijos suma būtų 6525 eurai, vietoje dabartinių 13050–26100 Eur. Palyginimui: už elektromobilį galima gauti didesnę subsidiją nei šeimos gautų įsigijant būstą.

  1. Parama būtų nebeteikiama trijų didžiųjų miestų rajonuose. Finansinė paskata būtų skiriama, tik jei pirmasis būstas įsigyjamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Šiuo metu parama teikiama ir didžiųjų miestų rajonuose.
  2. Siūloma nustatyti įsigyjamo turto maksimalią vertę iki 120 tūkst. eurų. Dabar ši suma neribojama, ribojamas tik paskolos dydis (87 tūkst. eurų).
  3. Siūloma atsisakyti būsto statybų finansavimo ir apibrėžti, kad subsidija skiriama tik būstui įsigyti. Dabar – galima kreiptis dėl subsidijos būstui statyti, o ją gauti registravus 100% baigtumą (mažinant paskolos dydį).
  4. Prašymai būtų priimami TIK esant finansavimui, nebebūtų galimybės stoti į eilę. Dabar – formuojama eilė. Atsisakyta palikti eiles iki kitų metų, nes tai esą nenaudinga nei biudžetui, nei pačioms jaunoms šeimoms.“

Galima sutikti, kad kai kurie šių pakeitimų atskirai atrodo maži. Bet viskas, pabrėžiu viskas, yra keičiama jaunos šeimos nenaudai ir pasirinkimo galimybių mažinimui. Ir tokią šeimų smaugimo politiką vykdanti partija piktinasi, kad jų pačių kolega kalba apie gimstamumą kaip būtinybę valstybei išlikti. O patys tuo tarpu priiminėja šimtus tūkstančių užsieniečių iš rusakalbių posovietinių šalių, nes „gimstamumo pataisyti neįmanoma, būtina atsivežti žmonių“. TS-LKD tyčiojasi iš mūsų tiesiog akyse ir mes to verti, nes patys leidžiamės.

Visi, kas domisi, seka įvykius ir turi galvą ir akis, supranta, kad prof. Rakučio vieta Nacionaliniam susivienijime ir čia tik valios klausimas.

Visi tie patys žmonės supranta, kad Lietuvoje nebėra jokios konservatyvios parlamentinės partijos, todėl būtina išrinkti į Seimą Nacionalinį susivienijimą. Tik ne visi supranta, kad tam, jog Nacionalinis susivienijimas patektų į Seimą rudenį, pirma reikia patekti į Europos Parlamentą birželio 9 dieną. Nes tų rinkimų rezultatai lems ne tik galimybę dalyvauti sprendžiant ES lygio klausimus, ne tik resursus, kurie NS tikrai riboti, bet ir – svarbiausia – NS palaikančių žmonių tikėjimą NS pergalės galimybėmis. Birželio 9 dienos rinkimai yra svarbiausias dalykas Seimo rinkimų kampanijoje. Tad apsibraukite datą ir prieš važiuodami prie ežero tą dieną nueikite į artimiausią rinkimų apylinkę.

Politinė reklama, tiesmuka, atvira, kokia ir turi būti politika.

Karas Ukrainoje. Septyni šimtai devyniasdešimt pirmoji (balandžio 24) diena

0

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

Strateginės aplinkybės

JAV Senatas patvirtino 95,2 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui. Daugiau kaip 60 mlrd. dolerių numatyta skirti Ukrainai. 79 senatoriai balsavo „už“, 18 senatorių balsavo „prieš“.

Sveikiname jus su mažyte pergale. Dėdė Semas nepavedė, tad vakare turim teisę šauti šūvį nealkoholinio putojančiojo.

Tačiau JAV nelaukia, kol įstatymą pasirašys Džo Baidenas. Vašingtonas siunčia skubų 1 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą. Jame – automobiliai, raketų „žemė-oras“ sistemos „Stinger“, amunicija mobilioms artilerijos raketų sistemoms, 155 milimetrų artilerijos amunicija (kurios labiausiai trūksta fronte!), prieštankiniai BGM-71 TOW, „Javelin“ bei kiti ginklai, kurie bus nedelsiant naudojami mūšio lauke.

Jungtinė Karalystė patikslino 500 mln. svarų sterlingų dydžio skubios karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį sudaro 400 karinių transporto priemonių, 4 mln. šaudmenų, 60 katerių ir reidinių laivų atvirai jūrai, gyvybiškai svarbios oro gynybos priemonės bei raketos „Storm Shadow“.

Šios karinės siuntos detales vakar patvirtino Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rišis Sunakas po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Dabar nereikia reaguoti į jokius Maskvos grasinimus, bezdėjimus ir perspėjimus. Reikia spausti, dusinti, smaugti hidrą ir vanoti per kruviną srėbtuvę tol, kol bus išmušti paskutiniai dantys.

Europa ir mes turime nenuleisti rankų, nemažinti paramos, nes Maskva nusiteikusi ilgam karui, ir kol paskutinis driskius nebus išspirtas iš Ukrainos teritorijos, tol karas tęsis.

Reikšmingi postūmiai

Maskvoje pakasynų nuotaikos. Pagrindiniai informacinio melo ir mėšlo drabstymo malūnai tyli, skelbdami trečiarūšes Kaukazo ir Azijos šalių naujienas.

Nesunku numanyti, jog Kremliaus strategų galvose – klaustukai, o kelnėse tryda. Driskių vadeivos supranta, kas laukia jų valkatų ir socialinių „atliekų“ (taip Šoigu vadina savo karius), ant kurių galvų kris valdomos, tolimojo nuotolio ATACMS, Storm Shadow ir kiti tikslieji smogiamieji ginklai.

Kas baisiausia Putinui, jis suvokia, jog FSB/SVR bei GRU sukurpti grasinimai pasaulio sunaikinimu jau nebeveikia. Rusijos niekas nebebijo. O toliau bus dar blogiau.

Putinas tampa lengvai pakeičiamu resursu, už jo eilėje – ne vienas norintis ir tinkantis Kremliaus režimo struktūroms.

Be jokios abejonės, rusų teroristai nebūtų teroristais, jei nemąstytų kokio nors naujo teroristinio ėjimo.

Tačiau Kremliaus teroristai yra dar ir idiotai, nes nesuvokia, kad jų išpuoliai ir kurstomi karo židiniai privertė Vakarus veikti. Ir veikti taip, kaip mes nuolat kartojome: kovoti ne su teroristinių judėjimų kuopelėmis, o smogti joms vadovaujančiai irštvai Kremliuje.

Ir kur grasinimai branduoliniu karu? Kur gąsdinimai pulti NATO? Išgaravo, kaip kamparas. Viena, ką Maskvos strategai išstenėjo, tai gąsdinimas imtis atsakomųjų priemonių dėl 300 mlrd. dolerių areštuoto Rusijos turto perdavimo Ukrainai.

Rusijos „parlamento“ aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko perspėjo, kad Maskva yra parengus kaži kokį atsaką. Gal prikrautą pampersą?

Rusija keičia ir informacinį toną, siekdama palenkti ukrainiečius į savo pusę. Vakar, kažkokio FSB išgalvoto judėjimo „Kita Ukraina“ tarybos pirmininkas Viktoras Medvedčiukas paskelbė duginišką „broliškų tautų“ susiliejimo perspektyvą.

„Slavų vienytojas“ kliedi, jog Ukrainos niekada nebuvo, šalis esą tapo valstybe tik sovietinių rusų dėka, todėl teisėtai priklauso Rusijai. O seniau esą priklausė Lenkijai.

Tačiau dabar Rusija esą nepuola ir nežudo ukrainiečių, o paprasčiausiai juos gelbėja nuo Vakarų nacių ir okupantų.

Vėl skamba viduramžiški kliedesiai apie slavų žemių vienijimą, Romos imperiją ir kovą su Europa. Tarsi visas pasaulis nežinotų, jog Kijevo Rusia – tikrasis istorinis slavų žemių ir religijos centras.

Savo „kreipimesi” Medvedčiukas kviečia ukrainiečius netikėti antirusiškais propagandistais, o prisiminti, kad tikrieji rusai – tai jie, ukrainiečiai. Todėl kartu su kitais rusais turi kurti didelę, vieningą Rusiją.

Reziumė ta, jog Maskvai karai reikalingi ne dėl praturtėjimo, o dėl nenoro paklūsti svetimai kultūrai ir taisyklėms. Todėl šiandien rusiškasis teisingumas – tai kova su Vakarų diktatu ir sukurtos politinės ekonominės sistemos išardymas.

Paskutinio sakinio paskutinė dalis atskleidžia pagrindinį FSB/SVR ir GRU tikslą.

Kremlius stengiasi sugriauti Vakarų civilizaciją, bet iki metų galo, atrodo, sugriaus pats save.

Veiksmai ant žemės

Šią naktį Rusijos ukrainiečiai atakavo Rusijos naftos objektus. Smolensko liepsnoja naftos saugykla, Voroneže – naftos perdirbimo gamykla.

Lipecko sritis taip pat buvo atakuota dronais. Tik taip, tik naikinant Rusijos karo mašinos finansus ir gelžgalių kurą galima tikėtis greitesnio Kremliaus pralaimėjimo.

Praėjusią parą fronto linijoje įvyko 101 kovinis susirėmimas. Rusai surengė 5 raketų, 77 oro ir 76 salvinių sistemų smūgius į Ukrainos teritoriją.

Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Oksana Markarova teigia, kad Kijevas aktyviai bendradarbiauja su Vašingtonu dėl priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“ gamybos. Pasak ambasadorės, raketų sistemos ar jų dalys galėtų būti gaminamos Ukrainos teritorijoje.

Vakar Ukrainos vyriausybė nusprendė skirti 8 mlrd. grivinų gynybinių įtvirtinimų statybai. Tai labai svarbus ir racionalus sprendimas.

Net ir gavus visa paramą, Kijevas pirmiausia turi galvoti apie gynybos linijas, priešo stabdymą ir tik po to apie kontrpuolimą.

Nuotraukoje: Lietuva perdavė Ukrainai valdymo ir vadovavimo šarvuočius M577. Tokių turėjome 22, reikia tikėtis, visus juos ir gavo ukrainiečiai.

*****

Locked N’ Loaded 

Šią naktį sprogimai griaudėjo Kharkiv, Dnipro ir Odesa. Ukrainiečiai skelbia per naktį numušę 15 iš 16 Shahed dronų. Šiandien ir vėl buvo atakuotas Kharkiv, sprogimai girdėti Poltava mieste.

Oficialiai patvirtinta, kad Ukraina gaus ATACMS raketas. Tiesa, iki galo neaišku, ar tai bus ukrainiečių jau turimų M39 (šūvio nuotolis 165 km) arsenalo papildymas, ar visgi Ukraina gaus M39A1 arba M57 (300 km) ir taip gerokai išplės savo galimybes. Ir žinoma ne mažiau svarbūs klausimai – kada raketos pasieks Ukrainą, kiek raketų ir ar bus perduota papildomų paleidėjų (HIMARS)?

Žiūrim ką turim fronte.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Tradiciškai – be pakitimų.

Lyman. Kartu su intensyviais bandymais pralaužti Ukrainos pajėgų gynybą Terny – Yampolivka – Torske ruože, rusai ėmė atakuoti ir šiauriau, t.y. Novoehorivka – Nadia ruože. Praėjusiais metais čia buvo gana karšta, tačiau tada ukrainiečiams pavyko stabilizuoti situaciją. Jei atakos aplink Terny yra skirtos pajudėti link Lyman, tai puolimas Novoehorivka – Nadia ruože – tai rusų siekis pasigerinti savo taktinę padėtį, taip sudarant sąlygas ateities operacijoms link Borova.

Syversk. Sunkios kautynės kontaktinėje linijoje, Ukrainos pajėgos išlaikė pozicijas.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Ukrainiečių 92-osios mechanizuotos brigados vienetai kontratakomis sugebėjo susigrąžinti dalį pozicijų pietinėse Ivanivske prieigose. Idealiame pasaulyje būtų labai gerai, jei jie dar pajudėtų į šiaurę, pasiektų kelią į Ivanivske ir išeitų į čia veikiančios rusų desantininkų 11-osios atskiros brigados užnugarį. Sunku pasakyti, ar ukrainiečiai tam turi pakankamai pajėgų. Neatmestina, kad Ukrainos pajėgos pabandys lokaliomis atakomis paremti prie Klishiivka gynybą vykdančias savo pajėgas, siekiant nustumti rusus nuo kalvų.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Vakar minėtas šviežių rusų rezervų įvedimas į mūšį (35-oji ir 74-oji brigados iš rezerve esančios 41-osios armijos) padėjo agresoriui gilinti ir plėsti pralaužą prie Ocheretyne. Jie kontroliuoja didžiąją dalį gyvenvietės, taip pat įžengė į jos pietuose esančią Novobakhmutivka, tęsia puolimą rytuose esančio Keramik link. Kol neatkeliavo amerikiečių šaudmenys ir kita ginkluotė, Ukrainos gynėjams kritiškai svarbu išlaikyti aukštumas šiaurės rytuose (Archangelske – Keramik) ir vakaruose (Yevhenivka – Sokil – Soloviove). Priešingu atveju, ukrainiečiai kelių mėnesių perspektyvoje gali prarasti teritorijas rytiniame upės Vovcha krante (Yevhenivka – Mezhove – Netailove).

Centras. Be pakitimų.

Pietinis flangas. Rusai bando vystyti sėkmę prie Novomykhailivka, tačiau ukrainiečiams šį kartą pavyko apsiginti.

Zaporizhia kryptis.

Kabūm Mariupol. Tikėtina smūgiuota Storm Shadow raketomis, bet neatmestinas ir smūgis su MLRS.

Ukrainiečiai tęsia lokalias atakas Robotyne bei Verbove prieigose. Staromayorske – Urozhaine ruože aktyvesni rusai.

Pietų kryptis.

Tęsiasi susidūrimai kairiajame Dniepro krante, ukrainiečiai išlaiko placdarmus. Vakare Kryme paskelbtas oro pavojus. Tikėtina, danguje ukrainiečių Storm Shadow/SCALP nešėjai.

***************************

Ukrainiečių snaiperis „ant palaukimo“

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

MIRAŽAS UKRAINOS DANGUJE: SAKALAI IR GRIFONAI (2024 04 23)

↞Strateginės aplinkybės ↠

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per pokalbį telefonu padėkojo JAV prezidentui Džo Baidenui už paramą ir lyderystę. Vėliau savo naktiniame vaizdo pranešime Zelenskis sakė, kad teisės akte, kurį dar turi patvirtinti JAV Senatas ir pasirašyti Baidenas, paaiškinta, kad Ukraina gaus ilgojo nuotolio ATACMS (kariuomenės taktinės raketų sistemos), kurių ji seniai siekė.

„Susitarime dėl ATACMS Ukrainai yra numatytos visos detalės“, – sakė jis. „Ačiū, pone Prezidente, ačiū Kongresui, ačiū Amerikai“.

Primename, kad rusų siaubas ATACMS yra tolimojo nuotolio valdomos raketos. Baltieji rūmai dar pernai spalį patvirtino, kad suteikė Kijevui ATACMS tipo raketas, galinčias pataikyti į taikinius, esančius iki 165 km atstumu, tačiau konkrečių skaičių neįvardino. Mūsų žiniomis, buvo suteikta iki kelių dešimčių šių raketų, kurioms driskiai neturi priešnuodžių.

V. Zelenskis sakė, kad su D. Baidenu taip pat kalbėjo apie „Rusijos oro terorą, vykdomą tūkstančiais raketų, bepiločių lėktuvų ir bombų“, ir atkreipė dėmesį į smūgį televizijos bokštui antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove, kuris įvyko kelios minutės prieš jų pokalbį. Televizijos bokštas nuo smūgio lūžo per pusę.

Manome, kad su šiuo JAV paramos paketu Vakarų valstybių sprendėjų galvose įvyko labai svarbus lūžis. Be jokios abejonės, parama pinigais, už kuriuos galima pirkti amuniciją ir ginkluotę bei skubos tvarka tiekti jas besiginančiai Ukrainai į frontą yra labai svarbu. Tačiau dar svarbiau, kad pagaliau nebekalbama apie pačių prisipieštas raudonas linijas, o ukrainiečius pasiekia tai, ko jiems labiausiai reikia – toliašaudė artilerija, oro gynybos sistemos, vakarietiški naikintuvai.

Na ir galiausiai, visišką pasikeitimą rodo tai, kad itin svarbi ir moderni ginkluotė pasiekia Ukrainos karius, prieš tai viešai apie tai detaliai nediskutuojant ir nesibaiminant Kremliaus grasinimų. Keletui F-16 jau ginant Ukrainos dangų, kitos šalys taip pat drąsiau imasi perduoti orlaivius, kurie būtini ne tik sulaikant driskių ordas ant žemes, bet taip pat ir numušant rusų raketas ir likviduojant strateginius gelžgalius ore.

Esame tikri, kad taip vadinamų rusų karių pranešimai apie stebimus grifonus, nešančius ant jų ugnies lietų, yra visai ne miražas. Nors… tiesa gali būti ta, kad šalia jų netrukus pasirodys ir patys miražai.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Rusija intensyvina antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkovo puolimą. Baiminamasi, kad Maskva gali ruoštis visapusiškam istorinio regiono šiaurės rytuose puolimui. Dėl iš dalies sugriauto TV bokšto regione sutriko televizijos signalas. Pats miestas jau kelias savaites bombarduojamas iš oro, o Kremlius triūbija, kad Charkovas gali būti potenciali vieta, kur būtų galima sukurti „demilitarizuotą“ zoną palei fronto liniją.

Tačiau Ukrainos karinės žvalgybos agentūros GUR vadas generolas leitenantas Kyrylas Budanovas nevertina padėties esant „katastrofiška“. „Artimiausiu metu susidursime su gana sudėtinga situacija“, – pirmadienį paskelbtame interviu BBC sakė jis, bet pridūrė, kad „Armagedonas neįvyks, kaip daugelis žmonių ima kalbėti“.

O kad tas tikrai neįvyktų, Ukrainai būtina atstatyti svarbiausią prarastą resursą – karius ant žemės. Ukrainos pastangoms surinkti pakankamai vyrų gynybai nuo Rusijos, vis labiau trukdo augantis visuomenės skepticizmas. Jam įveikti, ukrainiečių mobilizaciniai centrai ir pareigūnai pradėjo „švelnaus“ šaukimo kampaniją. Jos esmė – karo laikų naujovė – pasirinkimo galimybė. Kandidatai gali pasirinkti konkretų padalinį ir jų įgūdžius atitinkančias pareigas, taip pat, pavyzdžiui, kiek laiko jie tarnaus. Miestų gatvėse iškabinti Ukrainos karių stendai ragina piliečius prisijungti ir ginti savo tėvynę, o patogumo dėlei siūlo QR kodus. Internete 93-ioji mechanizuotoji brigada savo tautiečius tikina, kad „Kiekvienas gali tai padaryti!“ Blizgančiame vaizdo įraše rodomi civiliai gyventojai, pavyzdžiui, virėjas ir traktorininkas, pereinantys į analogiškus kariuomenės vaidmenis – mūšio lauko virėjo ir tanko vairuotojo.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Natalija Kalmykova sako, kad kariuomenės planuotojai pripažįsta, jog demokratinėje šalyje galimybė žmonėms rinktis gali būti labai svarbi siekiant pritraukti juos į kariuomenę. „Žmonės, kurie dabar ateina ginti mūsų šalies, nėra tie, kurie pasirinko kariuomenę kaip savo karjerą: tai civiliai“, – sakė ji duodama interviu Kijeve. „O civiliai yra įpratę, kad gali rinktis“.

Mums regisi, kad visa tai yra labai, labai gražu, labai modernu ir reikalinga, bet visgi ne tada, kai sprendžiamas šalies išlikimo klausimas. Begalinis noras perkelti socialinio marketingo viliones sūrelių vartojimui didinti į mirties, skausmo ir kraujo pilnus apkasus bei vaizduoti karą, kaip romantinį nuotykį, psichologiškai yra labiau žalojantis ir dar labiau pakertantis patriotizmu paremtus apsisprendimus, nei kiek pagražinta, bet tėvynes meile alsuojanti tiesa.

Labai gaila, kad ir mūsuose kai kurie politikai ir sprendimų priėmėjai siūlo šokti jaunuoliams viliotinius, taip iš esmės perkant jų patriotizmą ir supratimą, kad ginti savo šalį yra jų pareiga. Deja deja, pilietiškumas, sąmoningumas, meilė savo tautai, istorijai nėra perkama ir parduodama Vilniaus Sodų gatvėje.

↞Veiksmai ant žemės ↠

Pirmadienį Rusija „pranešė“, kad jos ginkluoti valkatos užėmė Novomichailivką Rytų Ukrainoje ir „ir pagerino taktinę padėtį palei fronto liniją“. Tačiau Ukrainos 79-osios šturmo brigados vadas Jevhenas Šmataliukas paneigė šią dezinformaciją sakydamas, kad jo kariai užima 15-20 proc. kaimo, o likusią jo dalį „ugnimi kontroliuoja Ukraina“.

Švedija pranešė, kad yra pasirengusi prisijungti prie Vokietijos iniciatyvos stiprinti Ukrainos dangaus apsaugą. Šiuo metu šalis svarsto galimybę finansuoti oro gynybos sistemų įsigijimą ir perduoti papildomų RBS 70 sistemų, nes „tai galėtų šiek tiek sumažinti spaudimą „Patriots“ sistemoms“, sakė Švedijos gynybos ministras.

Šaltiniai informuoja, kad iki 25 tūkst. driskių orda šturmuoja Časiv Jarą ir jo apylinkes Donecko srityje. Padėtis mieste šiuo metu labai sudėtinga, tačiau kontroliuojama. Okupantai kartais įžengia į gynybos pajėgų pozicijas, bet ilgiau jose neįsitvirtina.

Tikimės, kad ATACMS ir toliašaudė artilerija bei orlaiviai netrukus pakeis mūšio aplinkybes šiame taške.

⥁ Lietuvoje ⥀

Šilta jau? Tai išjungsim jums šildymą. Kad nemokėtumėt už šildymo sistemų palaikymą. Kad, taip sakant, nemokėtumėt už orą.

A, jau šalta? Na tai žėkit, tegu namas surenka parašus, kad jį, tąjį šildymą, vėl įjungtume. Nu, kad nemokėtumėt už tą patį orą.

(Šekit, jums, lochai, už jūsų norus. Mažytis biurokrato kerštas.)

Nes oro prognozės mūsų technologijų amžiuje yra mūs kaimuky nepasiekamas dalykas. Niekas gi nežino, ryt bus plius dvidešimt keturi ar minus du.

Nes sprendimus priima galvos, kuriose švilpauja vėjai. Tada mokame dvigubai – išjungdami ir įjungdami visą šildymo sistemą mieste.

Nes centralizuota šildymo sistema – Rusijos (sovietų) okupacijos reliktas. Kad galėtų jus kontroliuoti. Kaip anuomet, taip ir dabar. Ir visi, kurie sako, kad jos negalima perdaryti, turi, ehm, savų mažų interesų.

Laisvas žmogus – pavojingas. Biudžetui, nes žiū, gali jo ir nesurinkt. Valdžiai, nes žiū, gali ir nebeperrinkt. Verslui – nes žiū, gali neužkimšti kasų per „jamam“.

O reiktų juk tiek nedaug – tik kiekvienam name po atskirą modernų katilą. Nefantazuojant apie kokią nors Belgiją, kurioje kiekviename bute – mažytė, šilumą radiatoriams ir vonioms gaminanti dujinė/elektrinė širdis.

Vokietijos mokyklose daugėja moksleivių, pereinančių į islamo tikybą

0

Vokietijos mokyklose daugėja musulmonų moksleivių, nes krikščioniškoje tradicijoje užaugę vaikai išreiškia norą tapti islamo išpažinėjais, bijodami izoliacijos ir konfliktų, rašo Vokietijos dienraštis “Bild”, remdamasis šalies valstybės saugumo tarnybos pareigūnu.

“Vis daugiau vokiečių vaikų tėvų kreipiasi į konsultacinius centrus, nes jų krikščionys vaikai nori priimti islamą, kad mokykloje neliktų atstumtaisiais”, – teigia valstybės saugumo pareigūnas, duodamas interviu vokiečių leidiniui.

Jo nuomone, tai aiškinama tuo, kad dėl migracijos iš Artimųjų Rytų smarkiai padaugėjo musulmonų jaunuolių ir vaikų. Kai kuriuose didžiuosiuose miestuose vaikai iš krikščioniškų šeimų klasėse sudaro mažumą. Daugeliu atvejų, pasak jo, musulmonų berniukai elgiasi labai grėsmingai ir kartais smurtauja.

“Dėl to mokyklų kiemuose susikuria tikros paralelinės visuomenės”, – aiškino jis.
Pasak šio šaltinio, padėtis Vokietijos mokyklose vis blogėja.

laikmetis.lt