2025-04-29, Antradienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 300

Algis Krupavičius. Pilietybės referendumas Nr.2: vežimas prieš arklį arba katė maiše?

Redakcija
-
0
Algis Krupavičius. Pilietybės referendumas Nr.2: vežimas prieš arklį arba katė maiše?

Artėja antrasis referendumas dėl LR pilietybės, arba formaliai – dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Beje, jis vėl vyks gegužės 12 d., kaip jau tai buvo 2019 m., arba prieš penkerius metus. Buvusio referendumo rezultatas vienareikšmis. Konstitucijos pakeitimas nebuvo priimtas. Tam pritrūko maždaug 287 tūkst. balsų. Daugokai.

Ar šį kartą bandymas bristi į tą pačią upę bus sėkmingesnis? Dėl sėkmės kyla daug abejonių. Ir čia apie keletą iš tų abejonių.

Pirmiausia, už kokią nuostatą referendume bus balsuojama? LR Seimas pasiūlė pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Taip ir yra ši nuostata išdėstyta referendumo biuletenyje. Kai ji buvo formuluojama, apie ją nebuvo daug diskutuojama. Dabar ji irgi pasilikusi nuošalyje. O pagrindinis informacinis akcentas apie referendumą yra tai, kad jo išdavoje atsiras galimybės išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Kad tokios galimybės jau turėjo būti užtikrintos gerokai seniau, tai, matyt, neturėtų kelti didelių abejonių. Visada buvau už galimybę išlaikyti pilietybę ir/ar ją įgyti pagal civilizuotas taisykles. Tik ar dabar žinome, o kokios tos taisyklės bus? Atsakymas yra NE, o tai, kas siūloma referendume, yra katė maiše, nes jo teiginys yra manipuliacinis.

A.Krupavičius

Paaiškinimas čia paprastas. Rinkėjai balsuos už pasiūlymą konstituciniame įstatyme sureguliuoti pilietybės pagrindus. Tačiau to įstatymo turinys yra neaiškus. Net tų taisyklių kryptis nėra žinoma. Po referendumo politikai be apribojimų galės sudėlioti pilietybės tvarkas taip, kaip jiems patiks. Antai, galima konstituciniame įstatyme sudaryti šalių sąrašą, kuriose LR pilietybę galima būtų lengviau išsaugoti/ įgyti, o kitose – ne taip lengvai, ar iš viso neįmanoma. Ore tokia „pozityvios diskriminacijos“ idėja sklando. Tą neapibrėžtumų sąrašą, matyt, būtų galima pratęsti.

Dar viena svarbi aplinkybė. Privalomuose, o toks yra šis, referendumuose už pažadus, kai nėra aiškaus jų sprendimo/ įstatymo, paprastai nėra balsuojama. Ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. 1992 m. referendume buvo priimta LR Konstitucija su daugiau nei 150 straipsnių. Kitaip tariant, piliečiai balsavo už pilnai parengtą pagrindinį šalies įstatymą, o ne pažadą, kad konstitucija bus ateityje parašyta.

Konstitucijoje buvo ir tas 12 straipsnis, kur sakoma, jog „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“ Tačiau anuometinė situacija buvo skirtinga nuo dabartinės, kai referendumui yra tik žadamas konstitucinis įstatymas, nes tuomet LR Pilietybės įstatymo nustatytos tvarkos buvo aiškios ir veikė, o pats įstatymas galiojo nuo 1991 m. gruodžio 11 d. Tad anuomet kiekvienas rinkėjas galėjo paimti ir susipažinti su visomis pilietybės įstatyme išdėstytomis normomis. Šiandien būsimo konstitucinio įstatymo normos nėra patvirtintos. Dar daugiau. Dabar valdžia elgiasi kaip „12 kėdžių“ herojai: pinigai ryte, o kėdės per pietus, ir taip toliau. Kokios tos „kėdės“ bus, visai neaišku.

Jei valdžia elgtųsi atsakingai ir teisiškai korektiškai, tai po nesėkmingo 2019 m. referendumo dėl pilietybės turėjo būti parengtas konstitucinio pilietybės įstatymo projektas. Ir ne tik projektas, nes jį galima visaip kaitalioti. Bet tokio įstatymo projektas turėjo būti apsvarstytas ir priimtas LR Seime pagal visas konstitucinio įstatymo procedūras: balsavimą du kartus, su nemažesne nei trijų mėnesių pertrauka tarp balsavimų ir pritariant ne mažiau kaip 2/3 Seimo narių. Jame būtų aiškios pilietybės taisyklės, su sąlyga, kad jos įsigalioja tik įvykus referendumui ir pritarus jo nuostatai.

Tad per penkerius metus valdžia nepadarė savo darbų, nors tam laiko turėjo ir gerokai daugiau nei reikia. Jei tai būtų įvykę, tai jokio balsavimo už pažadus šiandien privalomame referendume nereikėtų ir vežimas prieš arklį nebūtų statomas ar katė maiše nebūtų parduodama. Bendrai, taip elgiantis, galėjo rastis geras precedentas, kai priimamas konstitucinis įstatymas/ konstitucijos pataisos pagal visas procedūras, bet jos įsigalioja tik pritarus referendume. Tiesioginės demokratijos ir galimybių patiems piliečiams spręsti būtų tik daugiau.

Nors dėl LR pilietybės tvarkos interpretacijų veikiausiai jokio referendumo net nereikėtų. Kodėl taip gali būti?

Tam reikia sugrįžti prie Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl Konstitucijos 12 straipsnio, kuriame sakoma, jog „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Viso ilgamečio ginčo esmė yra vienas žodis – „atskirus“. Konstitucinis Teismas tą „atskirus” interpretavo kaip „išskirtinius”, arba „ypatingai retus“. Taip atsitiko galimai dėl to, kad interpretatoriams trūko gero bendrinės lietuvių kalbos pojūčio, tad „atskiras“ tapo „išskirtiniu“. Bet didžiausiame lietuvių kalbos žodyne- LKZ – „atskiras” yra interpretuojamas kaip atskirtas, kitoks, specialus, atskirai esantis..., o ne „išskirtinis”.

Tad šiuo ir kitais panašiais atvejais, Konstitucinis Teismas turi turėti galimybę taisyti savo sprendimus, kai atsiranda naujų aplinkybių ar naujai keliamas vienas ar kitas teisinis klausimas. Paradoksalu, jog LR Konstitucija gali būti ir yra keičiama, o Konstitucinio Teismo interpretacijos – ne. Aiškios Konstitucinio Teismo sprendimų peržiūros arba revizijos galimybės turėtų atsirasti. To nėra pas mus, bet ne vienoje kitoje šalyje tokia norma yra svarbi ir sėkmingai veikia.

Visais atvejais LR piliečiai turėti teisę išlaikyti pilietybę, bet jos taisyklės turi būti kuriamos ne post factum, o privalo būti aiškios jau dabar.

Tomas Baranauskas. Dulkelė kandidatuoja į prezidentus

Redakcija
-
1
Tomas Baranauskas. Dulkelė kandidatuoja į prezidentus

Veidaknygė

Eduardas Vaitkus yra pats smulkiausias kandidatas į prezidentus. Jis taip ir prisistato savo rinkiminės programos pradžioje – kaip „dulkelė, blaškoma vėjo“. Tiesa, jis sako, kad toks yra ne tik jis, bet ir mes visi, bet ką jis apie kitus gali žinot? Žodį „mes“ jis kažkodėl rašo didžiosiomis raidėmis, gal dėl to, kad yra medikas (santrumpa MES = Medical Expense Statement, medicininių išlaidų sąskaita), o gal todėl, kad dulkelės pastebimesnės tik didesniais kiekiais ir niekada nekalba savo vardu, visada prisidengia didesnėmis masėmis?

Pirmoji problema, kurią pastebi ir parodo kitiems Vaitkus, yra tai, kad „išdavikai valdžioje“ atėmė iš mūsų teisę sukinėti laikrodžius, kaip patinka…

Toliau Vaitkui nepatinka kažkieno siekis „mūšio lauke nugalėti branduolinę valstybę“… (Jis, be abejo, galės pasakyti, kad savo programoje Rusijos, apie kurią čia ir kitur kalba, visai nemini…). Tai sunaikins Lietuvą.

Dar viena Vaitkų ištikusi trauma – kad prezidentas pabučiavo Ukrainos (vėlgi neminima, sakoma „svetima“) vėliavą.

Pirmas problemų trejetukas kaip ir aiškus: savarankiško laikrodžio sukiojimo galimybės nebuvimas – Lietuvos sunaikinimas – „svetimos“ vėliavos bučiavimas. Išrinkus Vaitkų, viso to nebus. Laikrodžius sukiosim, kaip norim, Lietuva nekovos prieš Rusiją ir todėl išliks, Ukrainos vėliavos nebučiuosim, gal net viešai ją sudeginsim (čia jau pridedu nuo savęs, bet manau, kad pataikau į kandidato užduotą taktą).

Iš įdomesnių dalykų, tai Vaitkus žada leisti Lietuvos žmonėms nuspręsti, „atsisakyti Finansinės Nepriklausomybės garanto Lito, ar ne?“ Alio, Vaitkau, lito jau yra atsisakyta, tai dabar galima spręsti nebent dėl jo atkūrimo, o ne atsisakymo!

Dar Vaitkus kels klausimą, ar dalyvauti „agresyvaus karinio bloko NATO veikloje“? Ir turi atsakymą – jis už neutralią Lietuvą, „kurios netrypia užsienio kareivio batai“. Aišku, kalbama apie „agresyvaus karinio bloko NATO“ kareivius, o ne tos „branduolinės valstybės“, kuri, kaip sakyta anksčiau, gali sunaikinti Lietuvą, kareivius. Ši tai tegu trypia – juk Vaitkus jos akivaizdoje žada palikti Lietuvą be ginklų ir sąjungininkų…

Nors pats Vaitkus, žinoma, pasakytų, kad ji mūsų nebenaikins, kai tik mes nustosime kištis į jos „vidaus reikalus“ Ukrainoje… Pala, o mes tikrai nesame lygiai toks pats jos „vidaus reikalas“? Vaitkus apie tai nekalba…

Balsuokite už Vaitkų, jei norite išsiaiškinti!

Valdas Sutkus. Rusijos atgrasymui – branduoliniai ginklai Lenkijoje

Redakcija
-
0

Veidaknygė

Lenkijos prezidentas A. Duda pranešė, kad Lenkija yra pasirengusi dislokuoti savo teritorijoje JAV branduolinius ginklus, ir sako, kad ši tema jau aptarta Vašingtone. Pasak A. Dudos, kai Rusija vis labiau militarizuoja tarp Lenkijos ir Lietuvos esančią Kaliningrado sritį ir perkėlė savo taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją, branduolinių ginklų buvimas Lenkijoje – logiškas atsakas ir papildomas atgrasymas nuo Rusijos agresijos. „Jei mūsų sąjungininkai nuspręs dislokuoti branduolinius ginklus kaip branduolinio pasidalijimo dalį ir mūsų teritorijoje, kad sustiprintų NATO rytinio flango saugumą, esame tam pasirengę“ – sakė Lenkijos prezidentas. JAV taktinių branduolinių ginklų šiuo metu yra Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Turkijoje ir Italijoje. Jie dislokuoti pagal NATO sąjungininkų branduolinio dalijimosi programą.

Praėjusią savaitę Lankydamasis JAV, A. Duda greta oficialių susitikimų taip pat privačiai susitiko ir su buvusiu JAV prezidentu D. Trumpu, su kuriuo aptarė įvairius klausimus, įskaitant Dudos siūlymą visoms NATO šalims padidinti savo gynybos biudžetus iki 3 proc. BVP. Tai atitinka ankstesnius Trumpo reikalavimus NATO narėms padidinti savo išlaidas gynybai. Lenkija jau dabar skiria gynybai apie 4 proc. nuo BVP. Nuo 2022 m. vasario mėn., prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Putinas ne kartą viešai grasino Vakarams branduoliniais ginklais.

Branduolinis ginklas yra be galo stiprus ir vienintelis iš tikro efektyvus puolimo atgrasymo faktorius. Neabejotina, jog Putinas nebūtų puolęs Ukrainos, jei Ukraina iki šiol tebeturėtų savo branduolinius ginklus, kurių ji atsisakė ir perdavė Rusijai 1994 m. mainais į Budapešto memorandumą, kurį pasirašiusios JAV, Rusija ir kitos branduolinės valstybės suteikė Ukrainai saugumo garantijas. Po Sovietų Sąjungos griūties, Ukraina perėmė jos teritorijoje buvusį branduolinį arsenalą, ir tuo metu pagal turimų branduolinių ginklų kiekį buvo trečia branduolinė galia pasaulyje po JAV ir Rusijos.

Gali būti 1 asmuo ir tekstas vaizdas

Dominykas Vanhara. Prezidento rinkimų įdomybės

Redakcija
-
4

Pastaruoju metu mažai seku Prezidento rinkimų kampaniją, nes, visų pirma, turiu dabar didelį profesinį užimtumą, tai ne tiek ir daug laiko lieka sekti šiuos rinkimus, kuriuose aš vis dar neturiu akivaizdaus favorito, visų antra, ta Prezidento rinkimų kampanija beveik net nevyksta, tai nėra ką ten per daug ir sekti. Tačiau per paskutines kelias dienas įvyko keli įvykiai, kurie privertė ir mane pakelti antakį.

Visų pirma, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kaip vyks Prezidento rinkimų debatai. Priminsiu, kad anksčiau bet kokių rinkimų VRK rengiami debatai būdavo rengiami pagal kažkokius reitingus, kur favoritai debatuodavo su favoritais, antro ešelono kandidatai debatuodavo su antrojo ešelono kandidatais, o trečiojo ešelono kandidatai – taip, teisingai, su trečiojo ešelono kandidatais. Na o bet tačiau, prieš praeitus, berods, Seimo rinkimus buvo priimta Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis, kuri nurodė, jog toks debatų organizavimas yra neteisėtas, o kas su kuo debatuos, turėtų būti apsprendžiama burtų keliu.

Tai va, prieš kelias dienas VRK pareiškė, kad „burtai lėmė“, jog kandidatė Ingrida Šimonytė debatuos su kandidatu Gitanu Nausėda. Wow. Ne, aš kol kas nenoriu daryti jokių per toli siekiančių išvadų. Ypač, neturėdamas jokių įrodymų. Bet, kaip sakė viena (ne)labai gerbiama vis dar Europarlamentarė iš Ingridos partijos: „Gal ir viskas čia gerai, bet klausimų kyla įvairių“. Iš anksto prisipažįstu, kad matematika mokykloje nebuvo pati stipriausia mano disciplina, o iš viso matematikos kurso man prasčiausiai sekėsi būtent tikimybių teorija, bet, jei neklystu, tikimybė burtų keliu kandidatei Ingridai Šimonytei papulti debatuoti būtent su kandidatu ir JE G. Nausėda yra 1/7 (su sąlyga, kad kandidatų yra 8). Taigi, kandidatei Ingridai papulti debatuoti būtent su kandidatu Nausėda tikimybė nėra teorinė, bet vis tiek – tokia tikimybė yra ženkliai per maža, kad nekeltų jokių papildomų klausimų.

Čia reikėtų priminti, kad VRK yra formuojama tokiu būdu, kad joje lemiamą vaidmenį atlieka parlamentinių partijų deleguoti nariai. Čia šiaip, informacijai.

Taigi, gerbiama VRK, gal galėtumėte klausimų turinčiai visuomenei nurodyti, kaip ir kokiu būdu buvo traukti tie Jūsų nurodyti burtai, pagal kuriuos buvo suskirstytos debatuotojų poros? Kas ir kada šiuos burtus traukė? Kokiu būdu šie burtai buvo traukti? Ar šį burtų traukimą stebėjo nepriklausomi stebėtojai? Ar šis burtų traukimas buvo filmuojamas? Iš anksto atsiprašau už savo perdėtą įtarumą, bet, kaip sakoma, net jei sergi paranoja, tai dar nereiškia, kad tavęs niekas neseka.

Na o atskirą momentą paserviravo gerbiama TV3 televizija, kuri viešai pasidalino tokio pobūdžio žinute „Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei mėnuo, ar jau nusprendėte, ką palaikysite?“. Ir tuo pačiu pasidalino koliažu iš visų prezidentinių rinkimų kandidatų. Na, beveik visų kandidatų. Nes taip per visišką atsitiktinumą bei per visišką užmaršumą šiame koliaže „pasimetė“ lygiai vienas kandidatas į Respublikos Prezidentus. Ir ne koks nors kandidatas iš serijos „jei peržengs 2 procentų ribą, vadinasi, jam pasisekė“, o tas, kurį visos visuomenės nuomonių apklausos laiko favoritu patekti į II rinkimų turą kartu su dabartiniu JE G. Nausėda. Na, aišku, visko šiame gyvenime būna, bet po to ir tikėk tu žmogau, kad žiniasklaida tikrai vykdo būtent visuomenės informavimo, o ne visuomenės nuomonių formavimo funkciją.

Tegul bus politinė reklama, tik nežinau – kieno politinė reklama.

Karas Ukrainoje. Septyni šimtai aštuoniasdešimt devintoji (balandžio 22) diena

Redakcija
-
0

Locked N’ Loaded 

Rūkymo sezonas atidarytas Voronezh esančioje mašinų gamykloje. Dega gražiai: https://t.me/zloyodessit/21542.

Luhansko kryptis.

Agresorius tęsia smūgius Kharkiv, siekdamas šiame mieste visiškai sugriauti apgadintą energetinę infrastruktūrą. Taip pat buvo pataikyta į televizijos bokštą.

Kupjansk. Kontaktinėje linijoje tęsiasi štilis. Duomenų apie pergrupuojamas ar į kitus sektorius perdislokuojamas rusų pajėgas viešuose šaltiniuose aptikti nepavyko, tad vis dar galima tikėtis aktyvių agresoriaus puolimo veiksmų Kupjansk link. Anksčiau buvo pasirodžiusi informacija, kad galimai dalis pajėgų yra permetama į Belgorod, Kursk sritis, link pasienio su Ukrainos Sumy ir Kharkiv sritimis. Taigi, šis variantas taip pat neatmestinas.

Lyman. Susidūrimai kontaktinėje linijoje suaktyvėjo. Rusai bando prasimušti iki Zherebec upės Terny – Yampolivka – Torske ruože. Ukrainiečiams pavyko atremti atakas, tačiau situacija įtempta.

Syversk. Ukrainos gynėjai toliau išlaiko pozicijas, okupantams nepavyksta pasistūmėti Bilohorivka, Vesele ir Rozdolivka ruožuose. Neatmestina, kad suaktyvėjimas Lyman sektoriuje yra viena iš rusų negebėjimo pasistūmėti Syversk link priežasčių. Tikėtina, taip rusai tikisi sukurti įtampos židinį Lyman sektoriuje, kad ukrainiečiai nuo Syversk sektoriaus permestų bent dalį pajėgų ir resursų šiauriau. Tokie Ukrainos gynėjų veiksmai atrištų agresoriui rankas Bilohorivka, Vesele ir Rozdolivka ruožuose.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Rusai jau bene ketvirtą kartą skelbiasi „jau tikrai tikrai tikrai“ užėmę Bohdanivką. Tiesa ta, kad ukrainiečiams pergrupavus savo pajėgas (į mūšį įvesta 41-oji mechanizuota brigada), agresoriaus operacijos ant žemės akivaizdžiai ėmė strigti. Rusai iniciatyvą išlaiko tik dėl persvaros danguje – rusų šturmo aviacija ir KAB‘ai toliau yra sunkiai įkandamas riešutėlis.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas.

Ukrainiečiams nepavyksta išmušti okupantų iš Ocheretyne ir Novokalynove prieigų. Tiesa, ir rusams toliau pajudėti nepavyksta. 2-osios armijos 30-os ir 132-os brigadų puolimo tempas yra nukritęs. Dėl to siekdami išvystyti sėkmę, rusai į mūšį įvedinėja 35-osios ir 74-osios brigadų vienetus. Jos abi priklauso rezerve stovinčiai 41-ajai armijai. Jei ukrainiečiams be didelių teritorinių praradimų pavyktų sudeginti ir šį rusų rezervą, atsirastų galimybė stabilizuoti situaciją.

Rusai toliau bando stumtis link Umanske. Tačiau įdomu, kad čia kontaktinėje linijoje pagrindinėje puolimo ašyje ėmė veikti 1-ojo armijos korpuso (buvęs DNR separų junginys) 1-oji atskiroji motošaulių brigada. Iki tol „didvyriškai“ degančiomis šarvuotos technikos kolonomis bandę iki Umanske prasimušti 90-osios gvardijos tankų divizijos vienetai galimai išvesti į rezervą. Tai taip pat geras ženklas.

Centras. Tęsiasi susidūrimai Netailove – Nevelske ruože, didelių pakitimų čia nėra.

Pietinis flangas. Per savaitgalį agresoriui pavyko pasigerinti savo padėtį Heorhiivka – Pobeda ruože bei išstumti Ukrainos vienetus iš Novomykhailivka. Maža to, rusams pavyko pasistūmėti šiek tiek piečiau gyvenvietės, t. y. link kelio Vuhledar – Konstyantinivka. Iki jo liko apie 4 km. Tikėtina, agresorius gali čia siekti kuo skubiau išnaudoti pranašumą (pvz. įvedant naujus vienetus), bandydamas kirsti šį kelią.

Zaporizhia kryptis.

Orihiv. Agresorius skelbia, jog ukrainiečių kontratakos vis dažnėja, jų dronų ir artilerijos ugnies intensyvumas išlieka didelis. Tikėtina, tai indikuoja, kad čia okupantų puolimo potencialas yra išsekęs.

Velyka Novosylka. Rusai atakuoja Staromayorsk – Urozhaine ruože, tačiau Ukrainos gynėjai jiems neleidžia pasistūmėti palei upę Mokry Yali į šiaurę.

Pietų kryptis.

Pasirodė vertinimų, kad savaitgalio smūgio Kryme metu, kuomet sėkmingai atakuotas techninės pagalbos laivas Komuna, iš tikrųjų buvo taikytasi į šalia jo stovėjusį desantinį laivą Yamal. Net jei ir ukrainiečių targeting’as suklydo keliasdešimt metrų (laivai stovėjo visi šalia), tai tik dar kartą demonstruoja kokia skylėta agresoriaus oro gynyba.

Kairiajame Dniepro upės krante ukrainiečiai išlaiko placdarmus prie Krynki ir Antonovo tilto.

*************************

Dronų gamintoja „Quantum Systems“ atidarė gamyklą Ukrainoje. Naujoji gamykla bus antroji Vokietijos bendrovės gamykla Ukrainoje. Per ateinančius dvejus metus „Quantum Systems“ į gamybą investuos iki 6 mln. eurų.

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

VAKARAI DAR LABIAU PRISUKA KREMLIUI DEGUONĮ (2024 04 22)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi pranešė, kad sekmadienį su kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu ir gynybos ministru Rustemu Umerovu kalbėjosi apie Čhasiv Jarą ir kitus karštuosius fronto taškus. Mes ruošiamės (driskių puolimui)“, – sakė V. Zelenskis, pakartodamas A. Syrskio perspėjimą, kad Rusija siekia užimti Časiv Jarą iki gegužės 9 d. Karo nusikaltėliui Putinui tai esą būtų dovana vienos didžiausių Rusijos valstybinių švenčių proga.

Mes savo ruožtu turime pagrindo manyti, kad ši ir kitos datos, kurios esą yra reikšmingos Maskvai ir Kremliaus režimui, turi labai mažai bendro arba iš viso neturi jokios įtakos su veiksmais ant žemės. Tačiau jos neabejotinai turi įtaką įspūdingoms antraštėms ir maskatavimams liežuviu, kai susėdę garbūs ekspertai ir analitikai turi galimybę pakalbėti apie nieką ir taip užpildyti informaciniu triukšmu eterį.

Ukraina teigia, kad Rusija, žiemą užėmusi Avdijivkos miestą į rytus nuo Časiv Jaro, netrukus gali pradėti plataus masto puolimą. Būtent todėl V. Zelenskis ragina JAV įstatymų leidėjus imtis kuo skubiausių veiksmų, kad įstatymo projektas dėl paramos būtų priimtas Senate. Ukrainai nedelsiant reikia JAV tolimojo nuotolio ginkluotės, įskaitant ATACMS ir oro gynybos sistemas, kad galėtų tikėtis pakeisti padėtį mūšio lauke.

„Tai labai svarbu. Dabar tai yra prioritetai“, – sakė V. Zelenskis.

ATACMS yra tolimojo nuotolio valdomos raketos. Praėjusį spalį Baltieji rūmai patvirtino, kad suteikė Kijevui šias raketas, galinčias smogti taikiniams, esantiems iki 165 km atstumu. Mūsų žiniomis, jų buvo suteiktos tik kelios dešimtys.

Ukraina po to ne kartą prašė JAV administracijos suteikti ATACMS ir įsipareigojo nenaudoti jų Rusijos teritorijoje.

Mes gi ir vėl pasikartosime: JAV ir likęs Vakarų pasaulis turi suprasti, kad vyksta tikras karas, jame žūsta tikri žmonės, liejamas tikras kraujas, o lavonų jau niekas nebeprikels. Reikalauti, kur ir kaip gynėjai turi naudoti suteikiamą ginkluotę yra eilinis pranašumo driskynui suteikimas.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Europos Vadovų Taryba paragino toliau taikyti muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produktams, įskaitant kviečius, kukurūzus ir saulėgrąžų rupinius. Kartu Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vadovai pabrėžė, kad būtina užtikrinti, „kad tai neturės įtakos šių prekių tranzitui į besivystančias šalis“.

„Tai neleis rusiškiems grūdams destabilizuoti ES šių produktų rinkos, neleis Rusijai naudotis pajamomis, gautomis iš šių prekių eksporto į ES, ir užtikrins, kad neteisėtas rusiškų vogtų ukrainietiškų grūdų eksportas nedarytų poveikio ES rinkai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Mums labai malonu matyti, kad ES sprendimų priėmėjai tiksliai įvardina Kremliaus kuriamos problemos esmę ir imasi veiksmų. 2023 m. Rusija į ES eksportavo tokių produktų už maždaug 1,3 mlrd. eurų. ES muitai atims iš Rusijos ekonomikos, o kartu ir iš Rusijos karinės mašinos dar vieną pajamų šaltinį, teigia Briuselis. Svarbu ir tai, kad tarifų padidinimas taip pat taikomas Baltarusijai.

Be to, ES rengia 14-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Pasak Europos pareigūno, kalbėjusio „Reuters“ su anonimiškumo sąlyga, į naująjį paketą bus įtrauktos priemonės prieš asmenis ir organizacijas, padedančias apeiti galiojančias ES sankcijas Rusijai.

ES diplomatas sakė, kad apribojimai turėtų būti taikomi ir naftos tanklaiviams arba „šešėliniam laivynui“, kurie gabena rusišką naftą, nepaisant sankcijų, neleidžiančių to daryti.

Dar vienas tikslus šūvis. Rusija naudoja apie šimto tanklaivių laivyną, kuris gabena naftą į tokias šalis kaip Indija, kurios perpila naftą ir jos produktus į savo arba kitose šalyse registruotus laivus ir taip apeina sankcijas. Pastarąjį mėnesį pakilusios naftos kainos pasaulyje tokiu būdu leisdavo Maskvai parduoti naftos barelį už 75 JAV dolerius – gerokai brangiau nei sankcijomis nustatyta 60 JAV dolerių riba.

↞ Veiksmai ant žemės ↠

Matydami nesupratimą, o gal ir tikslingą klaidinimą dėl JAV 60,8 mlrd. dolerių pagalbos paketo, norime supaprastintai paaiškinti, kaip jis bus paskirstytas. Griežtai kalbant, visi šie pinigai nėra karinė pagalba Ukrainai. Apie 20 mlrd. dolerių iš šio paketo yra skirti padengti tam, ką JAV kariuomenė jau paėmė iš savo saugyklų ir perdavė ukrainiečiams. Iš kitos pusės, būtent už šią sumą galima ir vėl labai greitai išsiųsti šaudmenis artilerijai, tankams, ir amuniciją šaulių ginklams, jei manoma, kad tai būtina (turint prezidento įgaliojimus dėl lėšų panaudojimo).

Likę apie 40 mlrd. dolerių skirti humanitariniams tikslams, taip pat karių mokymui ir atlyginimų mokėjimui – tai yra ne mažiau svarbi nei fizinė pagalba.

Iš viso (su jau minėtais 20 mlrd. dolerių) maždaug 35 mlrd. dolerių iš paketo JAV gali būti skirti turimos karinės įrangos tiekimui. Joje numatytos pėstininkų kovos mašinos M2 „Bradley“, tankai „Abrams“ M-1, daugiau M777 ir „Palladin“ artilerijos sistemų bei tiek priešlėktuvinių raketų, kiek JAV fiziškai gali tiekti.

Vienas iš pagalbos teikimo atidėliojimo pliusų yra tas, kad jau yra paruoštos raketų atsargos. Kitas teigiamas dalykas – ATACMS yra įrašytos įstatyme ir jų bus tiekiama daugiau. Taigi, visa tai reiškia, kad amunicija iš JAV gali būti ukrainiečių rankose fronto linijoje per 24-36 valandas.

Lietuva perdavė Ukrainai paskutinį, o gal reiktų sakyt, vienintelį lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatross“. L-39ZA buvo naudojamas pilotų koviniam rengimui sudėtingomis oro sąlygomis dieną ir naktį. Iš esmės ši modifikacija gali būti naudojama kaip kovinis atakos lėktuvas, galintis gabenti 1100 kg naudingąjį krovinį. Jame yra keturios pakabos nevaldomoms raketoms ir bomboms, taip pat 23 mm dvivamzdė patranka GSh-23L, kurioje telpa 150 šovinių.

Pirmą kartą istorijoje ukrainiečiai dalyvaus didžiausiose pasaulyje NATO kibernetinio saugumo pratybose „Locked Shields 2024“, kurios vyks Estijoje. Jose numatoma apie 4 000 ekspertų iš daugiau kaip 40 šalių, kuriems teks užduotis apsaugoti sąlygines draugiškas valstybės ir jų infrastruktūrą tikrovei artimomis sąlygomis.

Vytautas Radžvilas. Nepraraskime Lietuvos (viešas laiškas)

Redakcija
-
6
Vytautas Radžvilas. Nepraraskime Lietuvos (viešas laiškas)

Gerbiamieji,

Kreipiuosi į Jus su svarbiu prašymu pasirašyti už galimybę Nacionaliniam susivienijimui dalyvauti Europos parlamento rinkimuose birželio 9 dieną. Šis prašymas yra proga trumpai apibūdinti Lietuvoje susiklosčiusią padėtį ir atkreipti dėmesį į vieną faktiškai dar nesuvoktą grėsmę.

Edvino Jusio pokalbį su buvusiu I. Šimonytės patarėju ekonomistu Vaidu Navicku laidoje „Neredaguota“ peržiūrėjo arti 20 000 svetainės lankytojų. Nors turėtų peržiūrėti visi Lietuvos ateičiai neabejingi žmonės, kad sužinotų tai, kas slepiama nuo visuomenės.

Jokia naujiena pats faktas, kad per pastaruosius porą metų į Lietuvą skubiai įleistas stulbinamas skaičius darbo imigrantų iš Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau tik išklausius buvusio I. Šimonytės patarėjo p. Navicko pasakojimą, kaip tai buvo padaryta ir toliau daroma, įmanoma suprasti, kas iš tiesų vyksta valstybėje ir su valstybe.

Sąmoningai suplanuota ir nuosekliai vykdoma masinė kolonizacija, kuri jau dabar iš esmės pakeitė Vilniaus ir keičia kitų didžiųjų miestų tautinę sudėtį ir milžinišku mastu Lietuvoje atkūrė spėjusį apnykti paralelinį ir priešišką rusakalbių sovietinių kolonistų pasaulį. Neaptarus Valstybės gynimo taryboje, nežinia kam leidus ir niekam nekontroliuojant įvairiose šalyse įsteigta daugiau kaip 30 migrantų verbavimo centrų. Nors šalyje apstu bedarbių, pigi darbo jėga viliojama į Lietuvą, valstybei skatinant imigraciją išmokomis darbdaviams ir atvykėliams. Lietuvos specialiosios tarnybos nekontroliuoja padėties ir nežino, kiek tarp šių migrantų yra puikiai parengtų šnipų ir diversantų.

Naujais imigrantų srautais atgaivinus imperinį ir šovinistinį rusiškąjį pasaulį, kuriamos šiltnamio sąlygos jam stiprėti ir įsišaknyti Lietuvoje. Jau aišku, kad dauguma atvykėlių iš buvusios SSRS erdvės masiškai plūsta į Lietuvą būtent todėl, kad būdami rusakalbiai, žino, jog tai ypatinga šalis, kurioje nereikalaujama ir nereikia mokytis valstybinės kalbos. Dauguma jų niekina lietuvių tautą ir valstybę ir net neketina mokytis ir kada nors prašnekti  lietuviškai.

Rusiškojo pasaulio bastionai Lietuvoje yra kitakalbės mokyklos. Tačiau net Vilniui vėl tampant rusakalbiu miestu ir dažnėjant vis atviresniems bei įžūlesniems išpuoliams prieš lietuvių kalbą, kurių simboliu tapo jos įvardijimas „šunų kalba“, Lietuva neseka visuotinį mokymą valstybine kalba įsivedančių Latvijos ir Estijos pavyzdžiu. Nors gerai žinoma, kad net didelės ir galingos valstybės vengia ir paprastai neleidžia mokyklų su nevalstybine mokomąja kalba. Jos supranta, kad visavertei ir giliai svetimšalių imigrantų integracijai į valstybės gyvenimą kitakalbės mokyklos yra praktiškai neįveikiama kliūtis. Mat jos visada išlieka uždaros kitų tautų gyventojų salos šalyje ir užsienio valstybių anklavai bei ypač stiprios jų kultūrinės bei iš jos kylančios politinės įtakos zonos.

Visose savo saugumu besirūpinančiose šalyse seniai buvo suprasta ir atsižvelgiama į tai, ką daugybę kartų praktiškai patvirtino visa ankstesnė ir šiandienos istorija: net gerai valstybinę kalbą mokantys svetimšaliai visapusiškai ir organiškai integruojasi į juos priėmusios šalies visuomenę dažniausiai ir lengviausiai tada, kai nuo darželio ar pirmos klasės suolo mokosi kartu ir kasdien bendrauja su savo bendraamžiais nebūdami nuo jų atriboti kitakalbiuose atskirų mokyklų getuose.

Asmeninis bendravimas ir jo kuriamas priklausomybės tai pačiai politinei bendrijai jausmas, o ne formaliai geras kalbos mokėjimas yra svarbiausias ir patikimiausias tikros integracijos laidas. Kitaip negu Latvijoje ir Estijoje, mūsų šalyje ši elementari tiesa nėra suvokiama arba jos nenorima pripažinti. Todėl einama priešingu keliu ir net keliamas kitakalbių mokyklų, taigi svetimo ir pavojingo putiniško rusiškojo pasaulio, gynimo vajus.

Lietuvių kalbos stūmimas iš viešojo gyvenimo ir jos vartojimo srities sąmoningas siaurinimas yra vienas svarbiausių dabartinės valdžios kalbos politikos, kuriai pritaria ir opozicija, programinių uždavinių. Nuosekliais žingsniais pamažu ir atsargiai įgyvendinamas tikslas išplėsti ir įtvirtinti rusiškąjį pasaulį Lietuvoje per rusakalbių mokyklų tinklo išsaugojimą bei plėtrą, tam pasitelkiant net Ukrainos pabėgėlius, itin konceptualiai ir aiškiai suformuluotas Seimo Ateities komiteto pirmininko R. Lopatos straipsnyje.

Jame tiesiai  ir be užuolankų teigiama, kad rusiškos mokyklos Lietuvoje reikalingos ukrainiečių vaikams. Taigi išsakoma nuostata, kad ukrainiečių vaikai turi ne mokytis lietuviškose mokyklose ir integruotis į lietuviakalbę visuomenę, bet lankyti rusiškas mokyklas ir integruotis į Lietuvoje ir taip besiplečiantį rusiškąjį  pasaulį. Neseniai įvykusi minėto komiteto pirmininko organizuota diskusija dėl mokymo tautinių mažumų kalbomis iš esmės virto vieša rusakalbių mokyklų gynimo akcija ir atskleidė ketinimus Vilnių paversti milijoniniu rusifikuotu miestu. Jame lietuviai vėl turėtų tapti etnine kalbine mažuma su visais iš to kylančiais padariniais lietuvių kalbos statusui ir vartojimo aprėpčiai.

Diskusijos dvasią ir esmę ryškiausiai perteikia Seimo Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininko A. Žukausko pasisakymas, kuriame, pranokdamas LSSR laikų jedinstveninkus, jis atvirai tyčiojasi iš prie mokymo valstybine kalba pereinančių latvių, įžūliai ir ciniškai postringaudamas, kad perimdami visose demokratinėse šalyse taikomą ir įprastą ugdymo valstybine kalba praktiką latviai tik demonstruoja savo tautinio nevisavertiškumo kompleksus.

Neatsitiktinai Lietuvoje dar kartą metams pratęstas terminas ukrainiečių pabėgėliams,  o faktiškai visiems imigrantams iš Baltarusijos ir Rusijos, minimaliai pramokti lietuvių kalbą. Tuo tarpu Latvijoje numatyta visus nenorinčius mokytis latviškai ir nesugebėjusius įgyti būtiniausių kalbos įgūdžių atvykėlius iš Rusijos po dviejų metų išsiųsti iš šalies. Naujausias žingsnis stumiant lietuvių kalbą iš viešosios erdvės yra Laisvės partijos frakcijos Seimo pavasario sesijai siūlomas įstatymo projektas panaikinti Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją. Siekiama, kad šalies piliečiai neturėtų į ką kreiptis, kai bus atsisakoma juos aptarnauti valstybine kalba. Naujausiu pasityčiojimu iš valstybinės lietuvių kalbos reikia laikyti Seimui teikiamą svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisą, kuria siūloma visų šalies mokesčių mokėtojų sąskaita sumažinti GPM mokestį valstybinės lietuvių kalbos egzaminą išlaikiusiems užsieniečiams, nors savo valstybinę kalbą gerbiančioje šalyje ją išmokti turėtų būti laikoma savaime suprantama kiekvieno atvykėlio pareiga ir reikalaujama ją vykdyti.

Sąmoningai organizuojama masinė imigracija ir nuoseklus bei metodiškas lietuvių kalbos stūmimas iš viešojo gyvenimo jau netolimoje ateityje neišvengiamai sukels milžiniškus ir pavojingus politinius padarinius. Didžiausiais tempais ES augantis darbo imigrantų į Lietuvą skaičius ir spartėjantis rusų kalbos plitimas bei įsitvirtinimas vis labiau užgožiamos lietuvių kalbos sąskaita kuria paralelinę rusiškojo pasaulio bendruomenę. Jai priklausantys atvykėliai po 5 metų galės siekti nuolatinių gyventojų statuso. Jį gavę įgis teisę balsuoti savivaldos rinkimuose. Tai reiškia, kad iš pradžių Vilniuje ir Klaipėdoje, o vėliau ir kituose didesniuose miestuose, iš esmės pasikeistų savivaldos organų sudėtis. Tik laiko klausimas, kada taptume kolonistų dominuojamos griežtai antilietuviškos ir antivalstybinės vietos valdžios sprendimų įkaitais ir klusniais vykdytojais.

Jeigu po Europos Parlamento rinkimų ES neįvyks esminių migracijos politikos pokyčių, jau dabar skatinanti masinę imigraciją į Europą ir įvedusi privalomas imigrantų paskirstymo kvotas valstybėms narėms Europos Komisija neabejotinai pasiduos Kremliaus spaudimui ir pritars iš Baltarusijos ir Rusijos atvykusių imigrantų reikalavimams suteikti jiems balsavimo teisę vietos savivaldos rinkimuose. Visi argumentai dėl šių Lietuvai priešiškų imigrantų keliamo pavojaus nacionaliniam saugumui ir pačiai valstybei bus neišgirsti arba atmesti apeliuojant į „žmogaus teisę“ nevaržomai atvykti ir gyventi ten, kur jam patinka.

Įsileidusi daugybę imigrantų iš priešiškų šalių ir juos legalizavusi kaip nuolatinius gyventojus, Lietuvos valstybė atsidurtų blogesnėje padėtyje, negu buvo iš SSRS besivadavusi LSSR. Tada Nepriklausomybei aršiai besipriešinusius jedinstveninkus ir autonomininkus buvo galima pagrįstai laikyti valstybės okupantės į Lietuvą neteisėtai atkeltais kolonistais. Šiuo metu vykdoma forsuota imigracija iš tikrųjų yra ekonominiais motyvais nevykusiai dangstoma šliaužianti šalies kolonizacija ir hibridinė Lietuvos valstybės reokupacija. Tik laiko klausimas, kada iš anksto formuojamas gausus ir organizuotas naujasis, dabar jau įteisintas, putiniškos dvasios persmelktas rusiškasis pasaulis sukils prieš Lietuvos valstybę. Tai yra, pirma patogia proga smogs jai į nugarą, kaip kadaise padarė senasis prosovietinių kolonistų imperininkų kontingentas. Tik nuo besikeičiančių geopolitinių aplinkybių priklausytų, kada teisėtais šalies gyventojais ar net piliečiais padaryti atvykėliai „prisimins“, kad Vilnius ir Pietryčių Lietuva yra Lietuvos „atplėštos“ Baltarusijos arba Lenkijos žemės ir pareikalaus „grąžinti“ Klaipėdą neva Lietuvai ją dovanojusios SSRS teisių perėmėjai Rusijai.

Vyksta iki šiol daugelio Lietuvos piliečių vis aiškiau nujaučiamas, bet iki galo nesuvoktas ir neįvardytas šiurpus žaidimas Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos likimu. Jį galima drąsiai prilyginti 1940 m. „Stalino saulės“ nešėjų įvykdytai išdavystei.

Nacionalinis suvienijimas jau seniai kartoja ir įspėja: jeigu ši išdavystė, vykstanti masinė kolonizacija ir hibridinė šalies reokupacija nebus sustabdyta, prarasime Lietuvą. Šį kartą teisėtai ir negrįžtamai.

Laikas ginti išduodamą ir naikinamą Tėvynę. Vienas iš Nacionalinio susivienijimo pastangų išsaugoti  lietuvišką Lietuvą žingsnių  yra siekis dalyvauti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Tai pirmieji per daugelį dešimtmečių iš tiesų svarbūs tokio pobūdžio rinkimai. EP tampa politiniu forumu, kuriame bus sprendžiamas ES ir ją sudarančių tautų bei nacionalinių valstybių išlikimo, statuso ir vaidmens Sąjungoje klausimas. Šie rinkimai Nacionaliniam susivienijimui svarbūs tiek pat, kiek Sąjūdžiui buvo svarbūs rinkimai į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą, kuris tapo politinio mūšio dėl Ribentropo-Molotovo pakto pripažinimo arena.

Prašau pasirašyti už Nacionalinio susivienijimo galimybę dalyvauti šiuose rinkimuose ir pasidalinti šiuo prašymu su kitais. Pasirašyti galima VRK puslapyje, į kurį nukreipia ši nuoroda.

Pagarbiai

Vytautas Radžvilas

LNOBT premjeroje – valtorna Stasė, obojus Pranas ir kiti teatro gyventojai

Redakcija
-
2
Karolina Daukšienė. Teatras suburia draugus. foto Martyno Aleksos

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savaitgalį pristatė siurprizą mažiesiems žiūrovams – muzikinę edukacinę istoriją „Teatras suburia draugus“, kurią taip pat bus galima pamatyti balandžio 27 ir gegužės 4 d. 12 ir 14 val. Pasirodymo Raudonojoje fojė metu LNOBT pučiamųjų kvinteto muzikantai supažindina 5–10 metukų smalsuolius su savo ištikimiausiais draugais – muzikos instrumentais.

Kiekvienas miestas turi savo ypatingą teatrą, suburiantį gerus draugus. O dar jis turi savo Merą, kuris viskam vadovauja. Aktoriaus Martyno Kavaliausko personažas šįkart vadovauja teatro draugų susibūrimui, kuriame mažieji iš arti pamato teatro orkestrinėje gyvenančius fleitą Pauveliną, obojų Praną, klarnetą Bufė Kramponą Ležaną, valtorną Stasę ir fagotą Princą Vincą.

Kiekvienas iš jų, kaip ir mes visi, dar turi pulkelį savo giminaičių arba tiesiog kaimynų, su kuriais irgi nekantrauja jus supažindinti. Tad draugų susitikimas teatre primena šaunią giminės šventę!

Linas Šalna.

O geroje šventėje visada skamba gera muzika. LNOBT pučiamųjų kvinteto muzikantai – fleitininkė Karolina Daukšienė, obojininkas Linas Šalna, klarnetininkas Vilius Kalvėnas, valtornininkas Vytenis Matutis ir fagotininkas Darius Stoskeliūnas – mažiesiems ir jų tėveliams atlieka Deneso Agay „Penkis lengvus šokius“, Sabino Pautzos „Žaidimus II“, Ioanu Dobrinescu aranžuotą Amilcare‘s Ponchielli „Valandų šokį“, György Ligeti „Šešias bagateles“ ir Jacques‘o Ibert‘o „Tris trumpas pjeses“.

Draugų susitikimo teatre iniciatoriai – patys pučiamųjų kvinteto muzikantai ir jiems padedanti režisierė Jūratė Sodytė. „Vykdama į teatro gastroles, ne kartą stebėjau, kaip orkestrantai brangina savo muzikos instrumentus: jie geriau patys autobuse pastovės, kad tik instrumentas važiuotų saugiai. Nes muzikantui jis – kaip dar vienas šeimos narys arba pats geriausias draugas. Tai ir pašnibždėjo interaktyvaus pasakojimo idėją“, – pasakoja režisierė.

Kartu su scenografe Kristina Kasparavičiene ir kostiumų dailininku Roku Aidukoniu sukurtas edukacinis pasirodymas ateityje galės keliauti po mažesnius Lietuvos miestelius. Beje, kostiumų ir skrybėlių spalvos koncerte turi savo reikšmę: kuo aukštesnis muzikos instrumento tembras – tuo minkštesnė jam priskirta spalva. Tai padeda vaikams įsiminti pučiamuosius instrumentus, apie kuriuos dar daugiau galima sužinoti spalvingoje koncerto programėlėje.


Kuo draugų susitikimas baigsis? Tikėkimės, laimingai: visi pasimojuosime ir pasižadėsime susitikti dar ne kartą. Tuo labiau, kad progų tam tikrai bus: be „Teatras suburia draugus“ koncertų, pačių mažiausiųjų gegužės 14, 21 ir 22 dienomis laukia „Muzika mažoms ausytėms“, o jau apie mokyklą pagalvojančiųjų – opera „Zuikis puikis“, rodoma balandžio 28, gegužės 12 ir 19 dienomis.

Dominykas Vanhara. Kaip sukurti realią konkurenciją didžiosioms politinėms partijoms

Redakcija
-
0
Dominykas Vanhara. Kaip sukurti realią konkurenciją didžiosioms politinėms partijoms

Veidaknygė

Gerbiamieji, iš anksto atsiprašau už įrašus ta pačia tema, tačiau dėl fb algoritmų mano įrašus pamato ne visi mano skaitytojai, o šie įrašai bei juose perduodamos žinios yra labai svarbūs tiek man, tiek mano atstovaujamai politinei jėgai – Nacionaliniam susivienijimui.

Kaip žinia, iki GPM deklaracijų teikimo pabaigos liko jau mažiau, kaip 10 dienų. Kartu su GPM deklaracijomis galite paskirti ir 0,6 proc. savo sumokėtos GPM mokesčio sumos bet kuriai politinei partijai. Ši GPM mokesčio dalis eina greta galimybės skirti 1,2 proc. viešajam juridiniam asmeniui bei 0,6 proc. profesinei sąjungai. Niekam kitam minėtos 0,6 proc. GPM paramos, kaip tik politinei partijai, paskirti negalite. Aš kviečiu ir prašau paskirti 0,6 proc. savo sumokėto GPM mokesčio politinei partijai Nacionalinis susivienijimas.

Kodėl yra labai svarbu, kad apskritai kažkokiai politinei partijai paskirtumėte 0,6 proc. savo sumokėto GPM mokesčio dydžio paramą? Todėl, kad jei jokiai politinei partijai nepaskirsite nurodytos 0,6 proc. GPM paramos, šie pinigai liks biudžete ir juos paskirstys Šimonytė savo nuožiūra. Jei pasitikite, kaip Jūsų mokesčius skirsto ir panaudoja Šimonytė – tuomet viskas gerai, galite savo visą sumokėtą GPM mokestį palikti jos nuožiūrai. Jei nepasitikite – tuomet skirkite GPM paramą ir Jūsų skirtos GPM paramos suma jau nebebus Šimonytės dispozicijoje.

Kodėl labai svarbu, kad GPM paramą skirtumėte partijai Nacionalinis susivienijimas? Todėl, kad tokiu būdu padedate sukurti realią konkurenciją didžiosioms politinėms partijoms, kurios ilgus metus priiminėjo visus įmanomus sprendimus, kad tokios konkurencijos joms nebūtų. Apie šiuos sprendimus jau rašiau ne kartą. Kad konkurencija vyktų tik tarp TS-LKD ir jos satelitų bei socialdemokratų bei jų satelitų. Su viena nedidele išimtimi, šios dvi politinės jėgos ir valdė Lietuvą visą Nepriklausomybės laikotarpį. Ir abi šios politinės jėgos puikiai žino, kad jos viena kitą keis valdžioje. Todėl neturi nei jokios motyvacijos konkuruoti, nei motyvacijos lipti viena kitai ant kojų. O va Nacionalinis susivienijimas jau yra per plauką nuo to, kad šį jaukų ir ypač uždarą dvejų partijų politinį klubą nulaužtu.

Minėtos dvi partijos su savo satelitais jau yra atsipalaidavusios iki tiek, kad nusprendė iš esmės net nebevykdyti politinių kampanijų per rinkimus. Nes o kam čia stengtis? Mūsų rinkėjai vis tiek ateis ir tuos mandatus tarp savęs išsidalinsim. Beje, tą vis labiau pastebi ir politologai, kad, nors jau už savaičių bus tiek Prezidento, tiek Europos Parlamento rinkimai, jokia politinė kampanija beveik nevyksta.

O Nacionalinis susivienijimas dirbo visą laiką. Nacionalinis susivienijimas neturi net mažos dalies tų pinigų, kad galėtų Lietuvą užtvindyti plakatais bei reklamomis televizijoje ar radijuje, tačiau Nacionalinis susivienijimas nuolatos ir nesustodamas leidžia laikraščius, kuriuos Lietuvos žmonėms išdalina partijos aktyvas. Jau Nacionalinio susivienijimo partijos aktyvistų rankomis ir kojomis yra išdalinta šimtai tūkstančių tokių laikraščių. Galite įsivaizduoti, kokia tai yra partiečių motyvacija? Kai partija pinigų turi labai ribotai ir būtent tik tuos, kuriuos jai paskyrėte Jūs, Lietuvos žmonės, neturi jokio administracinio resurso, tačiau partijos žmonės nuolatos dirba. Iš čia ir vis augantis Nacionalinio susivienijimo populiarumas net ir mainstreaminiuose reitinguose. Kai tuo tarpu pagrindinės politinės partijos, gaunančios milijonines ar šimtatūkstantines valstybės dotacijas, iki tokio lygio tingi ką nors daryti ar konkuruoti viena su kita, jog net nesimato jokios politinės kampanijos. Nes beveik vienintelė politinė partija, kuri realiai dirba, realiai konkuruoja ir realiai vykdo politinę kampaniją, yra būtent Nacionalinis susivienijimas.

O dabar pagalvokite ir atsakykite sau į klausimą: jei pagrindinės politinės partijos tingi dirbti ir konkuruoti dėl Jūsų balsų net per rinkimus, tai kodėl manote, kad jos netingės dirbti ir atstovauti Jūsų, kaip rinkėjų, o taip pat ir visos Lietuvos interesus, jei bus išrinktos? Todėl, net ir tuo atveju, jei palaikote TS-LKD ar socdemus, tačiau norite, kad Jūsų palaikomos partijos labiau dirbtų, labiau stengtųsi, GPM paramą turėtumėte skirti būtent Nacionaliniam susivienijimui. Nes tai yra vienintelė politinė partija, kuri realiai dirba ir realiai stengiasi, tą daro visą laiką, o ne tik prieš rinkimus, todėl tai yra vienintelė politinė partija, kuri gali pakurstyti konkurenciją ir priversti pasitempti jau senai užmigusias kitas partijas.

Instrukciją, kaip paskirti 0,6 proc. GPM Nacionaliniam susivienijimui, rasite ČIA.

Labai prašau ir šiuo įrašu pasidalinti, kad daugiau žmonių jį pamatytų. Labai ačiū!

Tegul bus politinė Nacionalinio susivienijimo reklama.

Vytautas Sinica. Prisitaikymas prie nekalbančio lietuviškai – trukdymas integruotis

Redakcija
-
2

Taip protingai pasakė (ne pažodžiui) valstybinės kalbos inspektorius, Lietuvos rytui komentuodamas mano socialiniuose tinkluose iškeltą klausimą. Gal pamenate, praėjusią savaitę dalinausi nuotrauka iš RIMI, kur klientai informuojami, kad šiame skyriuje kalbama ukrainietiškai ir rusiškai (įdomu, koks santykis pirkėjų, mokančių ukrainietiškai ir rusiškai). Įrašas sulaukė nemažai dėmesio, galiausiai ir straipsnio. Pakomentavo RIMI, pakomentavo kalbos priežiūros institucijos. Cituoju dr. A. Valotką iš publikacijos:

„Ukrainos karo pabėgėliams sudarytos valstybinės kalbos mokėjimo išlygos (ilgiausias atidėjimo terminas visoje Europos Sąjungoje) neatleidžia darbdavių nuo prievolės užtikrinti Lietuvos piliečių kalbines teises, įtvirtintas Konstitucijoje ir Valstybinės kalbos įstatyme. Jeigu pirkėjas nemoka ar nenori bendrauti nevalstybine kalba, įmonė turi pasirūpinti, kad netoliese būtų lietuviškai bendraujantis darbuotojas.

 

Jeigu norime, kad prekybos įmonėse dirbantys kitataučiai greičiau pramoktų lietuvių kalbos, galime jiems padėti: kreiptis lietuviškai ir laukti lietuviško atsakymo bent jau žemiausiu kalbos mokėjimo lygiu, pamokyti naujų žodžių ar jų tarimo“, – dėstė A. Valotka.

Jis pasidalijo ir Rytų Europos studijų centro tyrimu, kuriuo buvo išsiaiškinta, kad beveik 90 proc. Lietuvoje esančių ukrainiečių planuoja mokytis valstybinės kalbos. Pabrėžiama, kad ukrainiečiai linkę mokytis lietuvių kalba ne dėl socialinio spaudimo ar diskomforto, o dėl pagarbos priimančiai šaliai.

„Kalbos greičiausiai ir geriausiai išmokstama ne mokymosi kursuose, bet stengiantis ja bendrauti tinkamoje kalbinėje aplinkoje. Todėl RIMI administracijos siūlymą kalbėtis nelietuviškai vertinu kaip trukdį ukrainiečiams deramai integruotis Lietuvoje“, – apibendrino A. Valotka.

 

Gal kitaip situaciją mato kalbos komisija? Nelabai. VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė pakomentavo plačiau, bet esmė ši, cituoju: vartotojai turi teisę į informaciją ir paslaugas lietuvių kalba, nepriklausomai nuo darbuotojo pilietybės ar statuso. Taigi, jei parduotuvėje dirba valstybinės kalbos nemokantis asmuo, šalia turėtų būti kitas žmogus, gebantis aptarnauti lietuvių kalba.

Kaip ir viskas paprasta. Bet štai dabartinės valdančiosios koalicijos galvos laikosi principinės nuostatos, kad integruotis ir mokytis valstybinės kalbos apskritai nereikia, kad čia kažkoks pasenęs nacionalistinis reikalavimas. Tad gal nieko keista, kad tiek kalbos komisiją, tiek inspekciją vis pasiūloma naikinti (pastaroji tai siūlė, rodos, Seimo Pirmininkė). Kad piliečiai net neturėtų kam skųstis, jeigu nėra aptarnaujami valstybine kalba.

Jeigu jums rūpi valstybinė kalba viešajame gyvenime ir lietuviška Lietuva apskritai, šiuo metu kaip tik galite skirti savo 0,6 proc. GPM paramą Nacionaliniam susivienijimui (partijai) ir 1,2 proc. GPM paramą Pro Patria sambūriui (visuomeninei organizacijai). Veikiame tik šios paramos išlaikomi. Parama partijai ir visuomeninei organizacijai yra atskiros ir nekonkuruoja.

Per dešimt metų Romoje padvigubėjo neoficialių mečečių, islamo ekstremistų dauginimo vietų, skaičius

Redakcija
-
0
Per dešimt metų Romoje padvigubėjo neoficialių mečečių, islamo ekstremistų dauginimo vietų, skaičius

Nauja Italijos vidaus reikalų ministerijos ataskaita parodo didėjančią islamiškojo ekstremizmo grėsmę Italijos sostinėje.

Italijos kovos su terorizmu agentūros stebimų neoficialių mečečių Italijos sostinėje Romoje skaičius per pastaruosius 10 metų beveik padvigubėjo, nes maldos vietos, kuriose skelbiami pagrindiniai islamo mokymai, vis labiau skverbiasi į Italijos visuomenę.

Naujoje Italijos vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje teigiama, kad iš viso nustatytos 53 neoficialios musulmonų maldos vietos, esančios rūsiuose ir garažuose visame mieste, ir jos stebimos dėl islamistų veiklos.

Šis skaičius išaugo nuo 30 neoficialių mečečių, kurios buvo sužymėtos prieš dešimtmetį.

„Šiose slaptose maldos vietose tūno radikalizacija ir tarp tikinčiųjų maskuojasi tie vieniši vilkai, kurie pernelyg dažnai tampa šventojo karo kankiniais“, – rašo Italijos naujienų portalas ll Tempo.

Dokumentai atskleidė, kad mieste gali būti daugiau kaip 100 reguliarių musulmonų susitikimų vietų, kurios nėra įregistruotos kaip oficialios maldos vietos, taigi didėjant islamo terorizmo grėsmei Europoje baiminamasi dėl tokių susitikimų pobūdžio.

Ataskaitoje teigiama, kad žvalgybos agentūros neoficialias maldos vietas, esančias sandėliuose ir gyvenamuosiuose daugiabučiuose, skirsto į tris terorizmo grėsmės lygius: jokio pavojaus, vidutinio pavojaus ir padidinto pavojaus.

Šiuo metu daugiau kaip pusė tokių vietų yra nuolat stebimos, nes jos laikomos vidutinės arba didelės rizikos objektais.

Vykdant kovos su terorizmu operacijas Italijoje dažnai atliekamas islamistų propagandos ir ryšių stebėjimas tamsiajame internete, klausomasi pokalbių įtartinose patalpose, peržiūrimi neoficialiose mečetėse imamų sakomi tekstai ir kalbos.

Neseniai italų naujienų programos Fuori dal Coro išleistame dokumentiniame filme priedanga besinaudojantys žurnalistai aplankė kai kurias iš šių neoficialių maldos vietų visoje šalyje per mėnesį trunkantį Ramadano minėjimą, kad įvertintų pamokslų, kuriais dalinamasi, pobūdį ir turinį.

Filme „Imigrantai ir smurtas: musulmonai, kurie nekenčia Italijos“ žurnalistas apsilankė vienoje tokių vietų Milano Via Padova rajone, kur vienas mečetės lankytojas gyrėsi, kad „Korane parašyta, jog mes ketiname išvaryti žydus“.

Tačiau šie radikalūs islamistai taikosi ne tik į žydus. Paklaustas, ar musulmonai greitai užkariaus Vakarų pasaulį, vyras atsakė: „Taip, taip. Pirmoje vietoje bus Italija, nes Italija labai artima islamui. Italija turi gerą širdį.“

„Tik pažiūrėkite į bažnyčias, kelis pagyvenusius žmones, penkis čia, penkis ten“, – pridūrė jis, priešpastatydamas bažnyčių kongregacijų nykimą ir eksponentinį musulmonų maldos vietų augimą visoje šalyje.

Pastaruoju metu pasitaikė keli atvejai, kai Italijoje buvo sulaikyti terorizmu įtariami asmenys, įskaitant pernai spalį, kai egiptietis ir egiptiečių kilmės Italijos pilietis buvo apkaltinti priklausymu Islamo valstybei.

Visai neseniai, balandžio 8 d., Italijos valdžia sulaikė Tadžikistano pilietį Ilkhomi Sayrachmonzodą, įtariamą nuo Islamo valstybės atskilusios grupuotės ISPK narį, mėginusį patekti į šalį iš Nyderlandų.

Vyras buvo ieškomas Interpolo dėl įtariamo dalyvavimo rengiant teroro išpuolius Europos teritorijoje. Jo planuoti reikalai Italijoje lieka nežinomi.

Šaltinis: Remix News

1...299300301...1 718Nuo 1 718 300 puslapis