2025-04-28, Pirmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 765

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

1


Per 2021 metus Švedijos Vaistų tarnyba gavo 99211 pranešimų. Pranešimų skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų lyginant su anksčiau įprastai gaunamu jų skaičiumi.

Didžioji daugumas pranešimų buvo apie įtariamus vakcinos nuo Covid-19 pašalinius poveikius. Tik 8479 pranešimai buvo susiję su kitų medikamentų vartojimu

Be vakcinos nuo Covid-19, kiti dažniausiai sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų pranešimuose pasitaikantys medikamentai buvo Apiksabanas, hormoninė spiralė su gestagenais ir Rivaroksabanas. Tarp vartotojų pranešamų apie įtariamus pašalinius poveikius pirmiausia minėtos hormoninės spiralės su gestagenais, gripo vakcina ir Levotiroksinas.

Per metus gauta 11951 pranešimas, klasifikuojamas kaip pavojingas, o tarp jų 458 pranešimai minėjo bent vieną pašalinį poveikį, pateikiamą kaip mirties priežastį.

Visi pranešimai, kurie pasiekia Vaistų tarnybą, būna registruojami, išnagrinėjami ir tvarkomi. Po to jie išsaugojami nacionaliniame pašalinių poveikių registre, o taip pat siunčiami į Europos vaistų saugumo duomenų bazę, kur jie tampa nuolat vykstančio vaistų saugumo stebėjimo dalimi nacionaliniu ir ES mastu.

Du pavojaus signalai, ištirti 2021 m., buvo trombozės sukeltas trombocitų sumažėjimo sindromas (TTS) po skiepijimo Astra Zeneca vakcina nuo koronaviruso, o taip pat padidėjusi miokardito ir perikardito rizika po skiepijimo Pfizer ir Moderna vakcinomis nuo koronaviruso.

Išvertė Daiva Jokubonienė

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

1

Kanados interneto cenzūros teisinis aktas, įstatymo projektas C-11 po balsavimo antradienį buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose. Toliau šis įstatymo projektas keliaus į Senatą.

Bendruomenių rūmuose šį dokumentą patvirtino 208 balsais prieš 117. Už jį nebalsavo tik Kanados Konservatorių partija.

Pasak buvusio Paveldo sekretoriaus Steven‘o Guilbeaut‘o, šis įstatymas suteiks Kanados Radijo, televizijos bei telekomunikacijos komisijai (CRTC) įgaliojimus reguliuoti „internetą ir socialinę žiniasklaidą tuo pačiu būdu, kaip ji reguliuoja valstybines transliacijas.“

„Šis įstatymas yra skirtas tam, kad šios platformos, kurios veikia kaip transliuotojai, mokėtų savo teisingą dalį, kai tai liečia Kanados kultūrą,“ – pridūrė tuo metu Guilbeault‘as. Jis nėra skirtas paversti turinį nuosaikesniu.“

Įstatymo projektas verčia žiniasklaidos platformas duoti pirmenybę didžiosioms žiniasklaidos priemonėms.

YouTube įspėjo, kad Kanados pasiūlytas interneto reguliavimo įstatymas (Projektas C-11) leis vyriausybei reguliuoti vartotojų kuriamą turinį, nes formuluotė yra tokia plati, kad ji į Kanados Radijo, televizijos ir telekomunikacijos komisijos (CRTC) reguliavimo sferą įtraukia ir vartotojų sukurtą turinį.

„(Įstatymo projektas C-11) suteikia CRTC veiksmų laisvę reguliuoti vartotojų sukurtą turinį, tokį kaip mėgėjo perdainuojama sena daina ar kieno nors savo virtuvėje kuriamas virimo vaizdo įrašas, ar vaizdo įrašas, kaip pataisyti dviratį,“ – sakė Janette Patell, vyriausybės reikalų, susijusių su Kanados YouTube, vadovė.

„Kanados vyriausybės pasiūlymas leisti Skaitmeninio saugumo įgaliotiniui blokuoti interneto svetaines yra drastiškas,“ – rašyta Tviterio pareiškime, siųstame rugsėjo mėnesį.

„Žmonėms iš viso pasaulio buvo blokuojama prieiga prie Tviterio ir kitų paslaugų panašiu būdu, kurį pasiūlė Kanada ir kurį apgaulingu „internetinio saugumo“ pavidalu naudoja daugybė autoritarinių vyriausybių (pvz., Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano) ribodamos žmonių teisę gauti informaciją internete.“

Išvertė Daiva Jokubonienė

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

JUNGTINĖS TAUTOS DĖL SIPVD IR VISUOMENĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ

SIPVD taikinys yra pagrindinės žmogaus teisės, kurias užtikrina ir Lietuvos Konstitucija: žodžio ir nuomonės laisvė, laisvė taikingai rinktis ir burtis į asociacijas, teisė į gamtą ir paveldą, teisė tiesiogiai dalyvauti valstybės gyvenime ir teisė į teisingą teismą.

Šios teisės demokratinėje visuomenėje gali būti suvaržytos tik įstatymais ir tik, jei būtina dėl nacionalinio saugumo arba viešosios saugos ir tvarkos, saugant visuomenės sveikatą, moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Todėl valstybė privalo užtikrinti ir lengvinti šių žmogaus teisių įgyvendinimą, leisti visuomenei laisvai veikti ir apsaugoti žmones nuo pasikėsinimo į šiais žmogaus teises.

JT 2011 m. rezoliucijoje dėl verslo ir žmogaus teisių teigiama, kad korporacijų pastangos nutildyti, suvaržyti visuomenę, įskaitant įvairių finansinių bei administracinių priemonių taikymą ir kitokį piktnaudžiavimą teisminę sistemą siekiant diskredituoti visuomenės veiklą ir prikabinti jai „nusikaltimo prieš verslą“ etiketes, kelia grėsmę ne tik žmogaus teisių gynėjams, bet visai visuomenei.

Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto 2017 m. Bendrajame komentare No. 24 „Dėl valstybių įsipareigojimų pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (1966 m.) verslo veiklos kontekste“ nurodoma, kad:
• Valstybė privalo įteisinti tokias priemones, kaip reikiamo atidumo reikalavimai, kad verslo bendrovės, jų susivienijimai, tinklai ir grandinės negalėtų pažeidinėti žmogaus teisių.
• Korporacijos neturi piktnaudžiauti veiksmais, kurie trukdytų fiziniams asmenims arba jų grupėms teisėtai reikalauti priemonių prieš žmogaus teisių pažeidimus, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti žalą korporacijos reputacijai.
JT Verslo ir žmogaus teisių darbo grupė savo „Gairėse dėl Nacionalinių verslo ir žmogaus teisių planų“ rekomenduoja valstybėms priimti įstatymus prieš SIPVD, taip užtikrinant, kad žmogaus teisių gynėjai netaptų civilinės atsakomybės už savo veiklą aukomis, o bendrovės turėtų susilaikyti nuo civilinių ieškinių kaip priemonės visuomenės dalyvavimui ir atvirai kritikai slopinti.

Pažymėtina, kad šiais bendraisiais žmogaus ir tautų teisių ginimo principais pagrįsti ne vien minėti pamatiniai JT ir Europos Tarybos dokumentai, bet ir šakinės tarptautinės konvencijos. Šios žmogaus teises taip pat būtina užtikrinti.

Pavyzdžiui, pagal JT EEK Orhuso konvencijos 3 str. 8 d. kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenys, kurie naudojasi savo teisėmis nepažeisdami šios Konvencijos nuostatų, už tai nebūtų baudžiami, persekiojami arba kitais būdais varžomi (ši nuostata netaikoma nacionalinių teismų įgaliojimams priteisti atlyginti pagrįstas teismo išlaidas. Pagal 9 str 4 d. turi būti nustatytos atitinkamos ir veiksmingos teisių gynimo priemonės (įskaitant, jei reikia, teismo įpareigojimą šalims nepažeisti ieškovo teisių), kurios būtų teisingos, nešališkos, gaunamos laiku ir ne per daug brangios, o pagal 9 str. 5 d. Šalys užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama apie galimybę pasinaudoti administracinėmis ir teisminėmis peržiūros procedūromis ir apsvarsto galimybę nustatyti atitinkamas pagalbos procedūras, leidžiančias pašalinti arba sumažinti kreiptis į teismus trukdančias finansines ir kitas kliūtis.

Lietuva Orhuso konvenciją ratifikavo 2001 metais, Europos Sąjunga Bendrijos lygmeniu – 2005 metais. Lietuva daugiau nei prieš 10 metų privalėjo įgyvendinti Konvencijos nuostatas, tačiau to nepadarė. Nors pagal tarptautinę teisę fiziniai asmenys ir nevyriausybinės organizacijos, – skirtingai nuo komercinių juridinių asmenų, – negali būti persekiojamos ieškiniais, kuriais siekiama išieškoti nuostolius dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl aplinkos, atrodo, kad Lietuvoje šios žmogaus teisės vis labiau tiesiog neveikia. Nenuostabu, kad drauge su visuomenės teisėmis atsirado ir verslo pasipriešinimas joms – teismus pasiekė pirmieji strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą.

Pirmoji rezonansinė byla buvo 2005 m. Vilniaus Žirmūnų gyventojų skundas prieš Vilniaus m. savivaldybę ir plėtros bendrovę dėl užstatomos rekreacinės zonos ir naikinamos vaikų žaidimų aikštelės, kai bendrovė pareikalavo areštuoti gyventojų nekilnojamąjį turtą, kad būtų galima padengti dėl esą piktavališkų gyventojų veiksmų patirtus nuostolius. Tokių bylų vis daugėja…

TODĖL – KĄ DARYTI LIETUVOJE?

Problemas dėl su visuomene nesuderintų valdžios sprendimų dėl aplinkos reikia skubiai spręsti. Užuot leidus verslui piktnaudžiauti žmogaus teisėmis bauginant pilietinę visuomenę ieškiniais dėl „žalos atlyginimo“ ir turto areštais, užuot teigus Jungtinėms Tautoms, kad socialinė verslo atsakomybė yra tik „savanoriška“ verslo veikla, būtinai reikia įstatymai apsaugoti visuomenę ir įstatymai užtikrinti jai priemones ginti savo teises:

1. Įteisinti priemones prieš SIPVD (Anti-SLAPP)
2. Suteikti priemones (remedy): ACCESS TO REMEDIEs and the need for more effective access to remedies. The third is the need for greater access by victims to effective remedy, both judicial and non-judicial.
3. Užtikrinti neatidėliojamą ir spartų bylų nagrinėjimą.
4. Užtikrinti suinteresuotų visuomenės narių – fizinių asmenų ir jų grupių – teisę ginti viešąjį interesą.
5. Numatant visišką valdininkų ir pareigūnų asmeninę finansinę ir kitokią atsakomybę, kad korumpuoti valdžios atstovai negalėtų dangstytis nebaudžiamumu už kolegialių institucijų (savivaldybių tarybų, Seimo) priimtus sprendimus.

Nors apie valdininkų ir pareigūnų asmeninės finansinės ir kitokios atsakomybės nustatymą politikai kalba prieš kiekvienus rinkimus, o įvairios vyriausybės vis įtraukia tai į Vyriausybės programas, tačiau įgyvendinimo terminai vis nukeliami ateičiai, tikriausiai tikintis, kad korumpuotų valdininkų ir oligarchų pastangomis Lietuvoje neliks nei pilietinės visuomenės, nei demokratijos.

Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo įstatymų vykdymo… Kas neleidžia įmonėms laikytis šio principo ir atsižvelgti į šiuos aspektus, pvz., žmogaus ir visuomenės teises į aplinką, kultūros paveldą …. begalinės bylos, kurias verslo bendrovės teikia prieš visuomenę ir valstybės institucijas (ir dėl to, kad nepasirašo, ir dėl to, kad pasirašo tai, ko neleidžia įstatymai – teigdamos, kad parašas aukščiau įstatymo…). Ir kas neleidžia valdžios institucijoms laikytis įstatymų, užuot pataikavus verslui, o įstatymų leidėjams – sutvarkyti įstatymus taip, kad neliktų tokių spragų ir landų?

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su EK dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui – G. Nausėda

„Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų. Tik veikdami išvien, pasieksime, kad sankcijos būtų skaudžios šaliai agresorei“, – feisbuke šeštadienį paskelbė iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo Briuselyje grįžęs G. Nausėda.

Seimas iš naujo svarstys G. Nausėdos vetuotas pataisas dėl reagavimo į pranešimus apie žalą gamtai

Šalies vadovas sako tranzito klausimus ketvirtadienį aptaręs su EK pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir jai išsakęs Lietuvos poziciją, jog nuolaidžiavimas Rusijai negalimas.

„Visiškai aišku, kad Lietuva turi įgyvendinti ir įgyvendins ES sankcijas. Lietuva turi išlaikyti ir išlaikys per savo teritoriją vežamų prekių kontrolę ir negali būti kalbos apie jokius „koridorius“, kaip ir jokių minčių apie nuolaidžiavimą Rusijai, reaguojant į Kremliaus grasinimus“, – pažymi G. Nausėda.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.

Apie ES aktualijas rašantis naujienų portalas „Politico“, cituodamas EK atstovą Ericą Mamerį (Eriką Mamerį) ir neįvardijamus šaltinius, ketvirtadienį taip pat pranešė, jog Komisija pateiks papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo, reikšiančių laisvą Rusijai sankcionuotų prekių judėjimą tranzitu.

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų. Tik veikdami išvien, pasieksime, kad sankcijos būtų skaudžios šaliai agresorei“, – feisbuke šeštadienį paskelbė iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo Briuselyje grįžęs G. Nausėda.

Šalies vadovas sako tranzito klausimus ketvirtadienį aptaręs su EK pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir jai išsakęs Lietuvos poziciją, jog nuolaidžiavimas Rusijai negalimas.

„Visiškai aišku, kad Lietuva turi įgyvendinti ir įgyvendins ES sankcijas. Lietuva turi išlaikyti ir išlaikys per savo teritoriją vežamų prekių kontrolę ir negali būti kalbos apie jokius „koridorius“, kaip ir jokių minčių apie nuolaidžiavimą Rusijai, reaguojant į Kremliaus grasinimus“, – pažymi G. Nausėda.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.

Apie ES aktualijas rašantis naujienų portalas „Politico“, cituodamas EK atstovą Ericą Mamerį (Eriką Mamerį) ir neįvardijamus šaltinius, ketvirtadienį taip pat pranešė, jog Komisija pateiks papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo, reikšiančių laisvą Rusijai sankcionuotų prekių judėjimą tranzitu.

D. Rogozinas: prekių tranzito ribojimai kelia abejonių dėl Lietuvos ir Rusijos sienos

Rusijos kosmoso programos vadovas Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad įsigaliojus prekių tranzito į vakarinį Kaliningrado eksklavą per Lietuvos teritoriją apribojimams pagal Europos Sąjungos sankcijas, įvestas Maskvai dėl karo Ukrainoje, gali iškilti pavojus Rusijos ir Lietuvos susitarimui dėl bendros sienos, šeštadienį pranešė rusų žiniasklaida.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.

Duodamas interviu televizijai „Rossija 24“ agentūros „Roskosmos“ vadovas D. Rogozinas, kuris prieš Lietuvai 2004 metais įstojant į Europos Sąjungą buvo specialusis prezidento atstovas Kaliningrado srities problemoms, susijusioms su Bendrijos plėtra, sakė, kad Vilnius savo sprendimu apriboti tranzitą „iššovė netgi ne sau į koją, o į galvą“.

„Kadangi mes tarėmės dėl tranzito per Lietuvą, Lietuva iškėlė klausimą, kad [susitarimų] paketo dalimi turi tapti Lietuvos Respublikos sienos su RF [Rusijos Federacija] pripažinimas, – kalbėjo D. Rogozinas. – Jeigu jie dabar imasi šiurkščiai ardyti susitarimus, kurie 2003 metais pašalino milžinišką įtampą, kilusią tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Lietuvos… mano, kaip tas derybas vedusio žmogaus, požiūriu, ji [Lietuva] tiesiog privertė suabejoti visu susitarimų paketu.“

„Iš esmės Lietuva sukėlė abejonių dėl jos pačios sienų“, – pridūrė jis.

Vidas Rachlevičius. Išbandymų valandą – apnuogintos Lietuvos silpnybės ir iliuzijos

delfi.lt

Įvairiuose karo Ukrainoje kontekstuose Lietuva nuolat minima tarp geriausių Ukrainos draugų. Lietuvos žmonės savo iniciatyva nuveikė puikių darbų, matome daug – o kiek dar nežinome! – kvapą gniaužiančių privačių iniciatyvų ir solidarumo pavyzdžių.

Tie pavieniai epizodai ir bendros akcijos parodė, kad visuomenė, nepaisant labai skirtingų požiūrių į kai kuriuos dalykus, sugeba susitelkti geriems ir prasmingiems darbams.

Tačiau naujausi įvykiai ir žmonių reakcijos į juos parodė, kad ta vienybė gali būti tik pavojinga iliuzija. Ši situacija apnuogino dideles ir chroniškas Lietuvos politikų bei visuomenės silpnybes.

Nereikia turėti iliuzijų: negali visi mąstyti vienodai, bet aš tikrai nesu iš tų liberalais save laikančių moderniųjų aktyvistų, kurie pamatę ar išgirdę kokį nors svaičiojimą pradeda isteriškai šauktis policijos virtualaus patrulio arba Valstybės saugumo departamento. Prievarta gali priversti žmones paklusti arba nutilti, bet nepakeis jų mąstymo.

Visa visuomenė tarsi pritarė kietai politikai agresorės Rusijos atžvilgiu: daugiau ir griežtesnių sankcijų, nutraukti bet kokius santykius su Rusija, išmesti iš tarptautinės viešosios erdvės rusų kultūrą ir sportininkus, kodėl Briuselis toks neryžtingas, kodėl NATO mindžikuoja ir nieko nedaro?

Daugybei žmonių socialinių tinklų turgus tapo vos ne svarbiausiu užsiėmimu ir visi kovoja už Ukrainą. Ir štai atėjo išbandymo valanda: Lietuva, būdama unikalioje geografinėje padėtyje, ir nuosekliai vykdydama savo užsienio ir bendrų ES sankcijų politiką, nutraukė kai kurių prekių tranzitą tarp Rusijos ir Karaliaučiaus srities ir tuo sukėlė Maskvos įsiūtį. Kremlius pratrūko atvirais grasinimais.

Aš dabar nesigilinsiu į šio sprendimo teisinius aspektus, nes tai su triukšmu daro tautos turgus. Man rūpi kiti niuansai. Tokių grasinimų dar nėra buvę. Daug Lietuvos žmonių, ypač vyresnio amžiaus ir provincijoje, labai išsigando, net pasimetė, jie nežinojo, ką daryti, ko tikėtis, kaip elgtis. Viešosiose vietose pradėjo sklisti įvairiausi gandai. Tai mačiau, girdėjau ir jaučiau net ir būdamas Londone.

Ši Vyriausybė yra atšokusi nuo realybės, bet ar, pavyzdžiui, VSD neinformavo premjerės, kokios nuotaikos sklando visuomenėje?

Normalioje šalyje vyriausybės vadovas nedelsdamas per visus kanalus būtų kreipęsis į tautą, ramiai ir paprastais žodžiais būtų paaiškinęs situaciją, o svarbiausia – nuraminęs visuomenę.

Nieko panašaus neįvyko, nes negalėjo įvykti. Ir tai lėmė ne beviltiška Vyriausybės komunikacija, premjerės patarėjų ar ją supančių žmonių mąstymas, kiek jos pačios, o jei visai tiksliai – ją delegavusios partijos mentalitetas, esminis bruožas ir chroniška problema.

Jie niekada nemokėjo ir net tokioje dramatiškoje situacijoje nemato reikalo ir nesugeba kalbėtis su žmonėmis. Tai rodo, kad jie net nesupranta, kas yra politika, kaip ji daroma ir koks yra jų darbas. Ir nepainiokime to su elementariais viešaisiais ryšiais.

Premjerė nebesusitinka ir nesikalba su Prezidentu, esą, tokie susitikimai, anot šiai valdžiai dirbančių politologų, „tiesiog neteko prasmės“.

Žmonės nuolat galvoja apie karą, bet ar jūs, kurie dabar tai skaitote, žinote, ką turėtumėte daryti tokiu atveju, kur yra artimiausia slėptuvė, ar jūsų rajone tokia apskritai yra? Koks yra Lietuvos visuotinės gynybos planas ir kokia yra kiekvieno iš mūsų misija ir pareiga? Ar apskritai turime realiai veikiančią civilinės saugos struktūrą?

Tai yra rimčiausi klausimai ir tiesioginė Vyriausybės atsakomybė. Tam tikruose socialinių tinklų sluoksniuose prasidėjo isterija: „Lietuva – naudinga ES idiotė“, „sąmoningai provokuojama Rusija“, „Vašingtono marionetė“, „anūkas sumanė pažaisti tikrą karą“ ir pan.

Dar visai neseniai nemažai tų žmonių FB turguje nuo sofos malė į miltus Berlyną ir Paryžių, ragino griežtinti sankcijas, siųsti NATO aviaciją ir karius, pulti ir triuškinti orkus, o kai pagaliau jiems „dašuto“, kad jie patys yra ir ES, ir NATO, ir reikia patiems prisiimti atsakomybę bei rizikas, tada vertybinės politikos koncepcija ir karingumas staiga išgaravo.

Lietuviška veidmainystė turi daug veidų. Pavyzdžiui: „Tie vokiečiai neturi jokių vertybių, jiems tik pinigai rūpi“. Ir štai A. Lukašenka nusprendžia patrolinti principinguosius lietuvius ir užsidirbti pinigų. Baltarusijos pasienyje nusidriekia ilgiausios eilės – juk bevizis režimas ir gerokai pigesnis kuras!

Bet toks lietuviškas taupumas ar godumas – nėra didžiausia bėda, didžiausi pavojai valstybei ir jų priežastys – visai kitos. Vienas iš rimčiausių pavojų – valdančiojo elito ir jį aptarnaujančio personalo menko intelektinio potencialo ir eurobaudžiauninko mentaliteto kombinacija. Karas Ukrainoje labai akivaizdžiai parodė, ko verti mūsų vadinamieji politikos mokslininkai ir analitikai.

Jokia paslaptis, kad aktyvioji ir rimčiau besidominti visuomenės dalis naujienas apie karą, o svarbiausia – apie tendencijas ir tarptautinių santykių niuansus sužino „Youtube“ platformoje iš ukrainietiškų arba rusų opozicinių šaltinių.

Moksliniais laipsniais pasidabinę mūsų ekspertai net nežino, kas realiai vyksta ES ar NATO užkulisiuose, nors Lietuva yra šių organizacijų narė, kokios įtampos ten tvyro, o jei ir prabyla koks nors, tai pažeria nebent laikraštinių banalybių kompiliaciją.

Rusų ir ukrainiečių politologus, analitikus ir opozicijos veikėjus pagaliau atrado ir žiniasklaida, kuri dabar šifruoja ir skelbia jų tekstus. Beje, nuomones dažnai pateikia kaip faktus.

Kas vyksta didžiosios politikos arenoje? Vokietija, Prancūzija ir Italija nukišo gėdingą Ukrainos kapituliacijos planą į gilius stalčius ir nors situacija frontuose prastėja, realios rimtos karinės paramos Kijevui kol kas nematyti. NATO toliau mindžikuoja, vis daugiau Vakarų analitikų konstatuoja, kad aljansas nėra efektyvus.

Čia yra įdomus niuansas. Birželio pradžioje Vilniuje lankėsi Vokietijos kancleris O. Scholzas ir jis viešai tikino, kad Vokietija imsis lyderystės, jog Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas būtų išplėstas į brigadą.

Netrukus, pirmiausia iš užsienio šaltinių sužinome, kad Vokietija nusprendė ginti Lietuvą „nuotoliniu būdu“ ir brigados, kurios reikia čia ir dabar, „kol kas“ nebus.

Kyla keli klausimai: ar susitikimo metu apie tai buvo informuotas prezidentas G. Nausėda? Jei buvo, kodėl jis tai nutylėjo ir kodėl per spaudos konferenciją buvo leidžiama dūmų uždanga apie tai, kaip „Vokietija imsis atsakomybės“?

Jei prezidentas nebuvo informuotas, vadinasi tik dar kartą galiu pakartoti tai, ką esu sakęs ne kartą – aš nebetikiu nei vienu vokiečių žodžiu.

Kita vertus, politikai ir mūsų konjunktūrinė politologija kažkaip keistai puolė teisinti tokį vokiečių veiksmą ir tas teisinimas turi priežastį: išaiškėjo, kad mes net neturime infrastruktūros tai brigadai priimti. Kas tai – nekompetencija, nusikalstamas aplaidumas, sabotažas, o gal tikrosios penktosios kolonos darbas?

Tai jau pasitikėjimo Vyriausybe klausimas. Daugiakrypčių įtampų kontekste vis labiau ryškėja Britanijos lyderystė, formuojasi ir realiai veikti pasiryžusios karinės sąjungos Kijevas – Varšuva – Londonas kontūrai. Analitikų, kurie šioje sąjungoje mato ir Baltijos šalis, nuomone, šis trejetas vienas pajėgus pastatyti Kremlių į vietą.

Lenkai prakalbo apie tai, kad jie patys gali imtis iniciatyvos ginti Vakarų Ukrainos oro erdvę. Ir štai labai reikšmingas signalas iš Londono. Naujasis birtų kariuomenės vadas generolas seras Patrickas Sandersas išsiuntinėjo žinutę kiekvienam savo kariui. Jis rašė: „Esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje. Dabar būtina sukurti kariuomenę, galinčią kovoti kartu su mūsų sąjungininkais ir nugalėti Rusiją mūšyje“.

Toks fonas – rimčiausių diskusijų, galimų užsienio politikos korekcijų, ateities strategijų bei scenarijų aptarimo laikas, kuomet turi būti mobilizuotas visas šalies intelektinis potencialas. O ką mes matome ir girdime? Ar turime bent vieną idėjų kalvę?

Tokia galėjo tapti TSPMI, bet tapo partine mokykla. G. Nausėda kažkada yra kalbėjęs apie atviras Prezidentūros duris, bet ten kabo sunkios spynos. Kiek anksčiau vienas profesorius jau suskubo pareikšti, kad mums nereikia jokių naujų sąjungų. Tai kuo dabar užsiima dvaro politologai?

Štai kartu su politikais surengė diskusiją apie nieką – „ES saugumo ir gynybos politiką“. Kalbėjo visiškus vėjus apie tai, kad „ES turi puikią galimybę išnaudoti šią krizę stiprinant savo gynybinius pajėgumus“. Tuo metu, kai Vokietija ir Prancūzija bijo Ukrainos pergalės?

Veiklos imitacija ir eilinis europlepalų raundas, bet jis labai patogus. Ir štai kodėl. Jie gauna daug europinių pinigų įvairiems iš esmės jokios praktinės vertės neturintiems projektėliams, tyrimėliams, nuolat sėdi užsieniuose ir kuria Europos kariuomenę – negi griausi savo finansinės gerovės pamatą? Taigi, šneki bereikšmius niekus, įtinki ir Vilniui, ir Briuseliui, ir Vašingtonui, ir toliau sočiai egzistuoji savo komforto zonoje.

Kita vertus, mane stebina mūsų valstybinės politologijos nenuoseklumas. Ji dabar stovi neomarksistinės ideologijos, kurios pagrindiniai taikiniai yra tradicinė šeima ir Bažnyčia, pusėje. Ir štai jų ideologinis sąjungininkas bei bendramintis popiežius Pranciškus karo kontekste toliau stebina pasaulį savo pareiškimais. Keliuose atskiruose interviu jėzuitų žurnalui „La Civiltà Cattolic“ ir italų laikraščiui „Corriere della Sera“ katalikų Bažnyčios vadovas atvirai kartojo Kremliaus tezes, teigdamas, kad karas Ukrainoje yra NATO veiklos pasekmė – „lojimas prie Rusijos vartų“.

Dėl karo Ukrainoje jis apkaltino ir „tarptautinę ginklų pramonę“. Ir štai mums paaiškina: kritikuoti popiežių ir menkinti jo autoritetą, reiškia tarnauti V. Putino režimo interesams…

Tačiau didžiausia Lietuvos silpnybė ir jos priešas yra ne išorėje, jis tūno šalies viduje. Jis yra sukurtas ir yra penimas pačių lietuvių rankomis. Tai neapykanta. Ji yra šios valdančiosios koalicijos varomoji jėga ir viešųjų ryšių esmė.

Jei kas nors nesutinka su kokiu nors valdžios per jėgą stumiamu sprendimu, oponuoja ar bando protestuoti, iškart susilaukia neapykantos pliūpsnių. Kalbėjimas, normali diskusija ar debatai yra išguiti iš Marijos žemės.

Didžioji žiniasklaida skelbia žmonių nuotraukas ir tyčiojasi iš jų fizinių bruožų, radijo stotys skiria ištisas laidas, kurių dalyviai ieško, aptinka ir triuškina „penktakolonius“ bei Kremliaus propagandistų stiliumi „denacifikuoja“ juos.

Aš nežinau kitos šalies Europoje, kurioje neapykanta didelei daliai šalies piliečių būtų iškelta į valstybinės politikos lygmenį, kad panieka ir įžeidinėjimai lietųsi ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir didžiojoje žiniasklaidoje, o svarbiausia – valdžia ją ne tik laimina ir skatina, bet ir pati dalyvauja šioje kampanijoje.

Bet štai taip puoselėjama neapykantos kitaminčiams kultūra bumerangu atskrido į Seimą ir smogė premjerei I. Šimonytei. Kaip jaučiatės, premjere, nepatiko šaltas dušas? Gal dabar pagalvosite, kaip jaučiasi ir ką apie jus galvoja tūkstančiai žmonių, kuriuos su jūsų palaiminimu valdančiosios koalicijos ministrai, politikai, jūsų išlaikomi laidų vedėjai, jums simpatizuojantys rašytojai bei komentatoriai apipila srutomis beveik kiekviename rašinyje?

Tai, kad politikos kultūra Lietuvoje yra Viduramžių lygio, tik viena medalio pusė. Kita medalio pusė – nacionalinio saugumo ir valstybės išlikimo klausimas. Tai turi suvokti visi, kurie dalyvauja visuomeninių patyčių orgijoje.

Jei Vyriausybei yra per sudėtinga suprasti elementarius žmogaus psichologijos ir elgsenos principus, tai pasikvieskite specialistus ir jie jums paaiškins. Kokia yra žmogaus reakcija, kai dėl savo pažiūrų žmogus nuolat žeminamas, niekinamas, iš jo tyčiojamasi ir tai daroma Vyriausybės lygmeniu?

Labai natūrali – atmetimo reakcija. Žmonės jaučiasi esantys svetimi šioje žemėje, jie nuoširdžiai nekenčia tų, kurie juos nuolat terorizuoja ir niekina, ir sutapatina juos su valstybe. Tie nekenčiami simboliai yra I. Šimonytė ir G. Landsbergis. Todėl vis dažniau skamba klausimas – kiek beliko valstybės? Juk ji negina savo piliečių, o atvirkščiai. O blogiausia, tai kursto mintį, kad mano priešo priešas yra mano draugas.

Tuo metu, kai reikalingas tautos susitelkimas, nuosekliomis valdančiųjų pastangomis pasiekta situacija, kai daugumai žmonių visiškai nebesvarbu, ką daro ši Vyriausybė, niekas nebesigilina, ar sprendimas geras, ar blogas, ar tai yra valstybės saugumo ar išlikimo klausimas, daugumos žmonių reakcija yra ir bus viena – atmetimo.

Lygiai taip pat elgiasi opozicija, kuri iš principo negali sutikti su niekuo, ką daro ši dauguma, nes taip yra užprogramuoti santykiai Seime. Todėl ir S. Skvernelis svarsto, ar sprendimas dėl prekių tranzito nėra Lietuvos „nacionalinis performansas“, o juk nemažai žmonių nori matyti jį prezidentu. Jis iš principo, net jei ir norėtų, negalėtų pritarti jokiems šios daugumos sprendimams, nes tai būtų palaikyta išdavyste.

Taigi, turime visiškai suparalyžiuotą politinę sistemą ir labai trapią visuomeninę situaciją, o artimiausioje perspektyvoje – jokios išeities. Horizonte nesimato ir išmintingo bei ryžtingo nacionalinio lygmens lyderio, kuris galėtų bent bandyti keisti tai.

Bet grįžkime prie karščiausio – Kaliningrado tranzito klausimo. Turime visi suvokti, kad tai tik dar vienas bandymas pagąsdinti mus ir visą pasaulį, paskutinės įsivaizduojamų galių konvulsijos, tačiau akivaizdu viena – Kremliaus niekas nebebijo.

Kita vertus, iš Vašingtono, Europos ir NATO iškart nuskambėjo tokie pat labai kieti ir aiškūs perspėjimai. Atsitraukimas nuo sankcijų ar tranzito ribojimų sušvelninimas būtų didžiausias politinis ir moralinis Lietuvos pralaimėjimas nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo dienos. Tai būtų aiškus signalas Kremliui, kad jo spaudimas veikia ir realpolitik, kurios daugelis taip nekenčiame, triumfas

Audrius Bačiulis. JAV tyliai ragina sudaryti trąšų sandorius su Rusija, kad atsilaisvintų prekyba grūdais

0


JAV siekia padidinti tiekimą sankcijų ir pasaulinės maisto krizės sąlygomis, Kremlius derybose dėl grūdų iškėlė eksporto lengvatų sąlygą.

Pasak su šiomis pastangomis susipažinusių asmenų, JAV vyriausybė tyliai skatina žemės ūkio ir laivybos bendroves pirkti ir vežti daugiau rusiškų trąšų, nes dėl sankcijų baimės smarkiai sumažėjo tiekimas, o pasaulinės maisto kainos sparčiai auga.

Šios pastangos yra dalis sudėtingų ir sunkių derybų, vykstančių dalyvaujant Jungtinėms Tautoms, siekiant padidinti trąšų, grūdų ir kitų žemės ūkio produktų tiekimą iš Rusijos ir Ukrainos, kuris sutriko dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į pietinę kaimynę.

ES ir JAV savo verslo su Rusija apribojimuose numatė išimtis, leidžiančias prekiauti trąšomis, kurių Maskva yra viena iš pagrindinių pasaulinių tiekėjų. Tačiau daugelis krovinių siuntėjų, bankų ir draudikų nedalyvavo šioje prekyboje, nes baiminosi, kad netyčia gali pažeisti taisykles. Rusijos trąšų eksportas šiemet sumažėjo 24 %. JAV pareigūnai, nustebinti atsargumo masto, atsidūrė iš pirmo žvilgsnio paradoksalioje padėtyje ir ieško būdų, kaip jį padidinti.

Pasak su situacija susipažinusių žmonių, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti neviešus klausimus, Vašingtonas šio mėnesio pradžioje pasiuntė savo atstovą į JT vadovaujamas derybas Maskvoje dėl tiekimo klausimų. Nepakankamas trąšų tiekimas šiais metais gali turėti įtakos ir kitų metų derliui.

„Rusijai tikrai svarbu, kad JAV valdžios institucijos pasiųstų aiškų signalą, jog šie sandoriai yra leidžiami ir atitinka pasaulinio maisto saugumo interesus, todėl jos neturėtų atsisakyti juos vykdyti”, – sakė Ivanas Timofejevas, Kremliaus įkurtos Rusijos tarptautinių reikalų tarybos sankcijų specialistas.

Nors Rusija teigia, kad sankcijų baimė stabdo ir jos grūdų eksportą, tačiau, šalies Grūdų sąjungos duomenimis, bendra šio sezono siuntų apimtis sumažėjo tik 14 %, o kviečių eksportas gegužę padvigubėjo.

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt antroji (birželio 25 diena)

0
Lietuvai paskelbus blokadą ES sankcionuotoms prekėms, Kaliningrado krovinių stotyje ant geležinkelio bėgių stovi krovininiai vagonai, kertantys Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos į Kaliningradą.

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook


Rytoj Vokietijoje, Bavarijoje prasidės G7 lyderių susitikimas, ko gero pats svarbiausias per pastaruosius dešimtmečius. Prieš metus galingiausių pasaulio valstybių vadovai kūrė planus, kaip atgaivinti „popandemines“ ekonomikas, tačiau dabar jų laukia kur kas daugiau iššūkių: tai klimato kaita, maisto krizė, ekonomikos lėtėjimas, agresyvėjanti Kinija ir, žinoma, Rusijos invazija į Ukrainą.

Ukraina tiekia 40 % pasaulio kviečių; 40 % pasaulio saulėgrąžų aliejaus ir daugiau nei 15 % kukurūzų. 98 % produktų, kurie eksportuojami į skurdžiausias Azijos ir Afrikos šalis, šiuo metu blokuojami Rusijos. Dėl to jau šiais metais iki pusės skurdžiausiai gyvenančių pasaulio gyventojų gali ištikti badas.

Vakarų partneres purto energetikos, ypač degalų kainos. G7 laukia uždavinys įtikinti Norvegiją, Saudo Arabiją ir kitus partnerius padidinti naftos gavybą, atsiribojant nuo Rusijos.

Joe Bidenas, reaguodamas į naftos krizę, siūlo įšaldyti mokesčius degalams. Borisas Johnsonas, šaltinių teigimu, jau mąsto apie iškastinio kuro gavybą JK.

Tai rodo, jog Vakarų valstybių vadovai peržengia per pagrindinius principus, kurių buvo laikomasi, siekiant stabdyti klimato atšilimą.

Gal EK teismas atšauks siūlymą, pagal kurį nuo pernai metų rugsėjo Lenkija turėjo kasdien mokėti pusės milijono eurų baudą dėl Turow anglies kasyklos eksploatavimo?

Tačiau dar vienas, labai svarbus dalykas, kuris gali paskutinį ketvirtį purtyti visą Europą – masinė nepasitenkinimo banga, kuri nuvilnys per dauguma Europos valstybių. Braškančias ekonomikas purtys infliacija, didėjantis migrantų skaičius sunkins ekonomikos naštą ir kels gyventojų pasipiktinimą. Augančios kainos, įsuktos energetinės krizės palies visus sektorius, ir mes galime išvysti riaušes ir neramumus, panašius ar didesnius nei buvo „geltonųjų liemenių“ sukilimų metu.

Tad visiškai logiškas G7 lyderių tikslas pristabdyti arba sušvelninti geopolitines ir ekonomines turbulencijas, panaudojant valdžios svertus, stabdant beįsisukančią mokesčių ir kainų karuselę.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pareiškė, kad karą „Rusija jau pralaimėjo“, nes rusų karių moralė žema, amunicija sena, labai daug aukų. Vakar J. Blinkenas paskelbė, kad G7 šalys susitikime aptars Rusijos karą prieš Ukrainą ir karinės agresijos padarinius.

Taip, Rusija vargsta, tačiau šios šalies ištekliai milžiniški. Neoficialiais duomenimis Rusijoje iš viso yra apie 5 mln. uniformuotų pareigūnų, įskaitant nacionalinę gvardiją ir policiją, kurioje tarnauja apie 800 000 asmenų. Nuolatinis kartojimas apie Rusijos pralaimėjimą jos pralaimėjimo nepriartins. Tą gali padaryti tik sunkus, kaustytas kario batas.

Europos Sąjungos šalys nusprendė Ukrainai skirti 9 mlrd. eurų paramą.

Ukrainos Generalinis štabas informuoja, jog Baltarusija ties siena su Ukraina ir ES kuria gynybos pozicijas, inžinerines ir kitas įtvirtinimo sistemas. Lietuvos atstovams gal derėtų sureaguoti į tokius kaimyninės šalies militaristinius žingsnius.

Pranešama, jog amerikietiškieji HIMARS jau „dirba“ fronto linijoje.


Ukrainiečiams atsitraukus, Rusija pagaliau užėmė Severodonecko miestą. Tai ne tik svarbus momentas propagandine prasme, bet ir dalies „specialiosios karinės operacijos” įgyvendinimas. Luhanskas ir Doneckas Kremliaus ordoms svarbūs ir dėl išteklių – tai dideli pramoniniai centrai, su čia esančiomis (kiek nesubombardavo) gamyklomis ir anglių kasyklomis.

Ukrainos karo žvalgyba praneša, kad Rusijos diversantų grupės planuoja susprogdinti gyvenamuosius pastatus Baltarusijos Mozyriaus mieste ir tokiu būdu įtraukti Baltarusiją į karą.

Vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerii Zaluzhnyj telefonu informavo JAV generolą Mark Milley, kad norint stabilizuoti sudėtingą padėtį Luhansko regione, Kyjivui reikia ginklų, kurie išlygintų jėgų pusiausvyrą fronte.


Šiaurės vakaruose, Voluinės ir Polesės srityse kyla grėsmė, kad Baltarusija gali panaudoti raketas iš savo šalies teritorijos.

Šiaurėje okupantai ir toliau taškosi artilerijos sviediniais, griaudami Charkivo civilinę infrastruktūrą.

Ukrainiečių sraigtasparniai smogė rusams, lendantiems į Javirske kaimą netoli Charkivo ir privertė juos trauktis.

Rytuose, Slovjansko kryptimi rusai telkiasi ir ruošiasi puolimui Dovhenke ir Dolyna gyvenviečių kryptimi.

Okupantų aviacija bombarduoja ir griauna tiltus, vedančius į Lysičianską.

Ukrainos kariai sustabdė priešo pėstininkų puolimą Bachmuto kryptimi.

Rytuose ir pietuose okupantai tvirtina pozicijas, siekdami išsilaikyti esamuose ruožuose. Rusų atakos Chersono ir Krivyj Rih srityse – nesėkmingos.

Ukrainiečių kariai jau vykdo kovinę žvalgybą Chersono priemiesčiuose.

Laikinai okupuotose teritorijose stiprėja partizaninis judėjimas. Chersone susprogdintas miesto Jaunimo politikos valdybos direktorius, kolaborantas Dmitry Savluchenko.

̨̌ ̇ ̄

*****

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook

 

Europos Sąjunga patvirtino Ukrainą šalimi kandidate, kuri papildys 27-ių Europos valstybių bloką. Tai pirmas kartas Europos istorijoje, kai nuožmų karą kariaujančiai šaliai suteikiamas toks statusas.  Į tai (o gal dėl alkoholio sukelto delyro) reaguodamas Rusijos užsienio reikalų ir melagienų ministras Lavrovas pranešė, kad ES ir NATO buria koaliciją karui su Rusija.

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas teigia, jog nuo vasario 24-osios Rusija kare prarado daugiau nei 34 000 karių. Net jei šie skaičiai mažesni, tai yra dvigubai daugiau nei 10 metų trukęs ir Sovietams, tame tarpe – okupuotai Lietuvai, kainavęs apie 15 000 gyvybių Afganistano karas.

Kremlius pareiškė esąs pasirengęs deryboms ir karo nutraukimui. Tačiau yra viena sąlyga, kurią esą Ukrainos pusė gerai žino. Anksčiau Peskovas yra informavęs, kad Kremlius tikisi, jog Ukraina sutiks su Rusijos reikalavimais ir „de facto“ priims esamą padėtį, tai yra sutiks su esamų teritorijų okupacija.

Kadangi „Rusijos sienos nesibaigia niekur“, Putinas, matyt, nori, kad kapituliuotų visa Europa ir tūkstančiai driskių užplūstų Vieną, Berlyną, Paryžių, Briuselį, Romą ir kitas Vakarų sostines. Pasvajok driskių mesijau! – nors antra vertus, Europai būtų sveika iš arti pamatyti tikrąjį dvidešimt pirmojo amžiaus barbarų veidą. Žinoma, surakintą ir laukiantį nuosprendžio Hagoje.

JAV žvalgyba praneša apie planuotus ir surengtus Rusijos išpuolius prieš Ukrainos grūdų terminalus, įskaitant Nikka-Terra grūdų terminalą Mykolajive birželio pradžioje. Reikalaujama, jog Rusija atsakytų už savo veiksmus.

Nieko iš Rusijos reikalauti nereikia, reikia suvokti, jog Kremlius tai daro sąmoningai: 250 mln. badaujančių Azijoje ir Afrikoje, šimtai tūkstančių mirčių, milijonai pabėgėlių, plūstantys į Europą – yra būtent tai, ko Kremlius ir siekia šiame, pabrėžiame, kare su Vakarų civilizacija.

Į Ukrainą iš JAV atgabentos (pagaliau) salvinės raketų paleidimo sistemos HIMARS. Primename, kad JAV sukurta HIMARS – itin mobili ir tiksli toliašaudė raketinės artilerijos sistema, sukurta dešimtojo dešimtmečio pabaigoje.

Ką gi, laukime geresnių naujienų Rytų fronte.

Rusija tęsia energetinį karą prieš Vakarus. Dar nespėjus ES pritaikyti sankcijų Maskvai, Rusija 75 % sumažino dujų srautus į Europą. Manoma, jog Rusija gali visiškai sustabdyti dujų tiekimą.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad šalis turi ruoštis „avariniam“ planui, o įmonės ir namų ūkiai turi sumažinti vartojimą. Vokietijos vyriausybė numato ilgalaikę tiekimo trūkumo riziką. Nurodoma, jog reikia ruoštis šaltuoju metų laiku gresiančiai krizei. ES stengiasi maksimaliai išnaudoti gamtinių dujų saugyklas, kurios vis dar užpildytos tik maždaug iki pusės.

Norvegija ir Europos Komisija „stiprina bendradarbiavimą, kad užtikrintų papildomą dujų tiekimą iš Norvegijos”. ES iš Norvegijos importuoja maždaug penktadalį savo dujų, palyginti su 40 proc. dujų, kurias ji gaudavo iš Rusijos iki Maskvos bei Minsko invazijos į Ukrainą.

JAV analitikai teigia, kad Rusijos pajėgos mokosi iš klaidų, padarytų pirmosios karo fazės metu. Pagerėjo logistika, atakų koordinavimas, tiekimo linijos. JAV nesitiki, kad Ukrainos pajėgoms perduotos ginklų sistemos, įskaitant salvinę raketų paleidimo sistemą HIMARS, iš karto pakeis padėtį mūšio lauke, nes tai ginkluotė, veikianti ribotu nuotoliu, su ribotu raketų skaičiumi. Be to, Rusijos pajėgoms pavyko sunaikinti kai kuriuos naujus Vakarų tiekiamus ginklus, įskaitant haubicas M777, tikslinių atakų metu.

JAV vertinimu, karo veiksmai Donbase pasiekė lūžio tašką: abi pusės patiria didžiulius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius, tačiau Rusija planuoja tęsti intensyvius puolimus, kuriems būdingi artilerijos ir raketų smūgiai. Tuo siekiama pakirsti Ukrainos ryžtą priešintis ir Vakarų planus remti Ukrainą.

Ukrainos kariai traukiasi iš Severodonecko. Teigiama, jog Ukrainos kariuomenei leista atsitraukti ir iš Lysičiansko, kad būtų išvengta rusų apsupties.

Prieš maždaug savaitę sakėme, kad tai – tik laiko klausimas. Mūsų manymu, tai logiškas ėjimas, taupantis žmogiškuosius ir kitus ukrainiečių resursus, kurie būtini norint artimoje ateityje stabdyti ordos puolimą vakarų ir pietvakarių kryptimis.

Šiaurėje ir šiaurės rytuose rusofašistai tęsia puolimą siekdami visiškos Donecko ir Luhansko sričių kontrolės, taip pat norėdami išlaikyti sausumos koridorių tarp minėtų teritorijų ir laikinai okupuoto Krymo.

Rusų artilerija apšaudo gyvenvietes Charkivo srityje, per parą du žmonės žuvo, dešimt sužeista. Ukrainos specialiosios tarnybos likvidavo kelias šiame regione veikusias diversines grupes.

Slovjansko ir Bachmuto apylinkėse priešas iš artilerijos apšaudė civilinę infrastruktūrą.

Rytuose, Luhansko srityje, okupantai užėmė Hirske ir Mykolajivką. Ukrainos kariuomenė, patyrusi nuostolių, pristabdė Rusijos okupantų puolimą pietiniame Lysičiansko pakraštyje ir privertė okupantą persigrupuoti.

Nesuveikė rusų oro gynybos sistema Luhansko srityje, Alchevske – vos pakilusi raketa tėškėsi į žemę ir sprogo.

Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos Donbase vykdo manevrinę taktiką, dėl ženklaus priešo ugnies pranašumo. Daroma viskas, kad Rusijos pajėgos neapsuptų Ukrainos karių.

Pietuose rusai siekia visais būdais blokuoti Ukrainos laivybą Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje, taip pat deda maksimalias pastangas išlaikyti užimtas Chersono ir dalies Zaporižės sričių teritorijas. Manome, kad dabar situacija kiek pasikeitė ir okupantas, sulaikęs ukrainiečių jungtinių pajėgų po truputį išsikvėpiantį kontr-puolimą, bandys sudaryti palankias sąlygas iš naujo perimti ukrainiečių atsikovotas teritorijas Mykolajivo srityje.

Mes suprantame, kad jūs norite gerų naujienų, o mes labai norėtume jums pranešti, kad karas baigėsi. Bet mes su jumis susitarėme – sakome tiesą ir tai, kas yra, ne tai, ką jūs arba mes norėtume girdėti.

̨̌ ̇ ̄, 447300010172065624

*******

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas

Pranešama, kad ES šalių vadovai greičiausiai pritars, jog Ukrainai ir Moldovai būtų suteiktas ES kandidatės statusas. Ukrainos tapimas visateise ES nare bus ilgas ir sunkus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog taikos su Rusija sąlygos – Ukrainos rankose: „- Ukraina ir tik Ukraina sprendžia, kas jai tinka. Nieko apie Ukrainą be Ukrainos! Mums toli iki derybų, nes Putinas tiki diktuojama taika. Dar svarbiau, kad tvirtai laikytumėmės šio kurso”.

Jis taip pat sakė, kad Ukrainai reikia didžiulės finansinės pagalbos atkurti Rusijos invazijos sugriautą šalį ir tai bus „užduotis ištisoms kartoms”. Planas turėtų būti panašus į JAV iniciatyvą po Antrojo pasaulinio karo.

Scholzas pakvietė Zelenskį dalyvauti šį sekmadienį vyksiančiame G7 aukščiausiojo lygio susitikime ir susitarti, kaip atrodytų toks „Maršalo planas Ukrainai”.

O kiek Vakarų šalys donorės sutaupytų milijardų pour les croissants au café, jei sustabdytų Ukrainos miestų griovimą ir žmonių žudynes šiandien!

Kremliaus teigimu, nepaisant sankcijų, prekyba su Kinija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrika per pirmuosius tris šių metų mėnesius išaugo 38 proc. ir per tą laiką siekė 45 mlrd. $. Viena iš šių BRIKS šalių – Indija – nuo invazijos pradžios nupirko daugiau kaip 40 mln. barelių rusiškos naftos, o tai yra daugiau nei per visus 2021 metus.

Nepriklausomi šaltiniai teigia, kad Indija siekia sudaryti ilgalaikį naftos tiekimo sandorį už maždaug 70-ties JAV dolerių už barelį kainą – tokia, hm, karo išparduotuvė su 35 % nuolaida.

Čekija skelbia, kad iki 2023 metų galo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neišduos vizų. Šaunuoliai. Vakarai privalo žengti žingsnį toliau – ir neįsileisti naujų, ir grąžinti į savo šalis abiejų agresorių valstybių piliečius, kol nebus nutraukti karo veiksmai ir visos okupuotos teritorijos grąžintos Ukrainai.

Vokietija gegužę pasirašė sutartis dėl keturių suskystintų dujų terminalų (SGD) nuomos ir skyrė 3 mlrd. $ tokių terminalų įsigijimui ateityje. Tuo tarpu tarptautinė energetikos agentūra praneša, kad Rusija gali visiškai nutraukti dujų tiekimą Europai, siekdama sustiprinti savo politinę įtaką dėl karo Ukrainoje.

Nutrauks. Net neabejokime.

Šiuo metu visiems būtų labai naudinga prasikrapštyti akis ir susivokti, jog planuotos staigios Rusijos ekonomikos recesijos nebus. Ar galime pripažinti, kad Kremliaus, kaip priešo, deramai neįvertinom?

Nepamatėm, kaip jis pasiklojo ne vieną finansinę „pagalvę“, parengė planus, kaip ir kur nukreipti žaliavų eksporto srautus ir dabar juos įgyvendina. Kol Rusija ruošėsi plataus masto karui, telkdama gelžgalius ir driskių būrius, diversifikuodama ekonomiką, numatydama informacines priemones ir pirkdama arba šantažuodama Vakarų politikus bei kraštutinius marginalus, mes patogiai diskutavome apie visų nuomonių įvairovę ir toleranciją melui, o ypač – savo pačių apgaulei tikėdamiesi, kad negandos mūsų stiklinį taikos pasaulėlį aplenks, Kinija išliks taikia pigių prekių gamykla, o Rusija pasitenkins okupuotomis Suomijos, Japonijos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos teritorijomis.

Šią savaitę netoli Japonijos esančiose jūrose pastebėti aštuoni Rusijos ir Kinijos kariniai laivai. Prie tokio spaudimo Tokijui dėl pozicijos Ukrainos ir Taivano atžvilgiu, galvos skausmą Japonijos vyriausybei didina ir 24 metų žemumas vakar pasiekusi jena.

Nors Didžiosios Britanijos žvalgyba praneša, kad Rusijos pajėgos Donecko regione patyrė didžiulių nuostolių ir vien tik Donecko milicija neteko 55 % savo pradinių pajėgų, tačiau orda juda vakarų kryptimi.

Rusai lėtai, bet stumiasi į priekį, siekdami galutinai užimti Severodonecką ir grasina atkirsti ukrainiečių dalinius prie Voronovės ir Borivskės. Tai siauras, nepridengtas katilas, panašus į karčią Debalcevės patirtį. Mūsų manymu reiktų nedelsiant iš ten nešdintis į saugesnes pozicijas, tačiau Ukrainos generalinis štabas situaciją mato geriau, ir galbūt tai yra didelių priešo pajėgų sulaikymo planas.

Tuo tarpu ukrainiečiai artėja prie Chersono, kurio apylinkėse, atrodo, netrukus gali užvirti rimti mūšiai.

Nerimą kelia Rusijos pajėgų telkimas Rusijos Briansko ir Kursko srityse. Teigiama, jog šios grupuotės ruošiamos naujam Kyjivo šturmui. Ukrainos kariuomenės duomenimis Vakarų karinėje apygardoje formuojamas iki 15,5 tūkst. karių turintis 3-iasis armijos korpusas, sudarant palankias sąlygas puolimui šiaurės vakarų zonoje. Apytikslis terminas, iki kurio turi būti atlikta užduotis – š. m. rugpjūčio 15 d.

Šiaurėje rusų pajėgos apšaudė Charkivo srities Čuhijivo rajono Pečenego gyvenvietę: sugriauta įmonė, privatūs namai, sužeisti 7 civiliai, tarp jų 2 vaikai.

Gomelio srityje, prie valstybinės sienos su Ukraina, bus tęsiami Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų mobilizaciniai mokymai. Pratybose dalyvauja Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų instruktoriai, daugiausiai dėmesio skiriant žvalgybai ir sabotažui.

Šiaurės rytuose pagrindinės priešo pastangos sutelktos į tai, kad gynybos pajėgos negalėtų patekti į Slovjansko apylinkėse veikiančios okupacinių pajėgų grupės užnugarį. Priešas vykdė oro žvalgybą Bairako ir Rubižnės vietovėse.

Rytuose okupantai stebimi Lysičiansko prieigose, beatodairiška artilerijos ugnis ir nesiskaitymas su ordos gyvosios jėgos nuostoliais verčia ukrainiečius trauktis iš gynybos pozicijų. Pranešama, kad ties šiuo Severodencko miesto broliu dvyniu priešas sukaupė virš 100 raketinės artilerijos sistemų.

Pagrindinės rusų pajėgos mestos siekiant visiškos Severodonecko kontrolės ir tam, kad apsuptų ukrainiečių karius ties Lysičiansku bei blokuotų pagrindinius susisiekimo kelius. Rusai giriasi visiškai apsupę miestą.

Severskio rajone rusai ir toliau tęsia dalinių grupavimą ir rezervo kaupimą Briansko ir Kursko sričių pasienio rajonuose.

Pietuose, Chersono, Mikolajivo srityse, rusofašistai paskubomis rausia apkasus, įrenginėja inžinerinius įtvirtinimus, siekdami sustabdyti ukrainiečių kontrpuolimą. Nuo Mykolajivo judančioms ukrainiečių jungtinėms pajėgoms atremti rusai formuoja naujus artilerijos dalinius.

Foto: Lysičianskas dabar (šaltinis aa.com.tr )

*****

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas

Charkiv. Agresoriaus puolimas šiaurės rytiniame sektoriuje dėl kietos ukrainiečių gynybos įklimpo. Panašu, kad orkai įvedė anksčiau minėtus rezervus iš Belgorodo srities ir vis aktyviau atakuoja šiauriniame ruože (Prudyanka – Pytomnyk). Ukrainiečių retorikoje šie veiksmai vis dar siejami su orkų bandymu neleisti ukrainiečiams atakuoti aprūpinimo kelio Vovchansk – Kupiansk. Tačiau realybė yra ta, kad bent penketą dienų ukrainiečiai tiesiogiai šiam tiekimo keliui grasinti nebeturi galimybių, jie priversti gintis.

Izyum. Situacija ir toliau išlieka sąlyginai vangi. Tęsiasi orkų atakos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože, ukrainiečiai ginasi. Pranešama, jog Izyum sektorių pasiekė du orkų tankų vienetai. Sprendžiant pagal dabartinių mūšių dinamiką ir pajėgų išsekimą, galimai tai ne daugiau nei dvi kuopos, t.y. bendrai iki 20 tankų (vertinant realistiškai 10-15). Taip pat pasirodė informacija, kad sektorių gali pasiekti trumpo nuotolio MRLS (tikėtina „TOS-1 Buratino“ arba „TOS-1A Soncepiok“), kurios turi galimybę naudoti termobarines raketas. Klausimas kuriam tikslui visa tai gali būti panaudota?

1) sustiprinti puolimą Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože, ar

2) reaguoti į galimą ukrainiečių judėjimą vakariniame Izyum grupuotės flange su tikslu sugrįžti prie Velyka Komyshuvakha.

Lyman. Toliau be pakitimų.

Severodonetsk
Agresorius toliau koncentruoja pastangas atskirti Borivske – Voronove ruožą nuo Severodonetsk gynybos sistemos, stipriai atakuojama Syrotyne. Tuo pačiu pasirodė informacija, kad orkai ruošiasi forsuoti Severskyi Donec upę. Šiame etape tai nebūtų pats protingiausias veiksmas (Lysychansk gynėjų manevriniai bei artilerijos vienetai to tik ir laukia), bet orkai sugeba nustebinti.

Ruože į pietus nuo Lysychansk pildosi blogiausias scenarijus. Orkai pasirinko sudėtingesnį veiksmų eigos variantą ir vietoje siekio nuo Pidlisne – Myrna Dolyna atakuoti į šiaurę link Lysychansk, šiame ruože vysto puolimą į vakarus ir jau užėmė Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka. Lysychansk gynybai tai didelė grėsmė, kadangi dabar orkai gali bandyti:

Iš flango ugnimi ir manevru atakuoti iki tol orkams neprieinamą Mykolajivką ir sudaryti sąlygas ją užimti. Tai leistų agresoriui pulti Verkhnokamyanka iš pietų (nuo Mykolajivka) ir atakuoti Vovchoyarivka iš pietryčių (čia nuo Rai-Oleksandrivka – Loskutivka, atakos jau prasidėjo). Tokiais veiksmai artimoje perspektyvoje Lysychansk būtų blokuotas iš vakarų.

Nuo Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka blokuoti ir atakuoti Lysychansk iš pietų.

Tikėtina, kad viską įgyvendinti vienu metu orkai neturės pajėgumo, tačiau jie jau turi meniu, iš kurio gali rinktis.

Bakhmut
Bakhmut – Lysychansk kelyje be pakitimų.

Orkams užėmus Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka, Zolote „kišenėje“ ukrainiečių padėtis ženkliai komplikuojasi. Lieka vienintelis aprūpinimo kelias per Mykolajivka, kurio kontrolė taip pat labai trapi. Priešas šią vietą dengia artilerijos, minosvaidžių, o atskiruose taškuose ir tankų ugnimi. Ukrainiečiams nepavyks pakeisti situacijos Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka, Zolote „kišenė“ toliau kausis apsupime, jei ukrainiečių vadovybė nepriims sprendimo juos atitraukti (kas gali būti itin sudėtinga). Situacija primena Debaltseve 2015 m.

Centras. Be esminių pakitimų.

Zaporizhia. Nepatvirtintais duomenimis ukrainiečiai įsitvirtino Pavlivka gyvenvietėje (Donecko sritis), netoli Vuhledar ir sėkmingai šturmuoja į pietus Yehorivka link. Agresorius bando kontratakuoti, tačiau šiame ruože ukrainiečiai turi susikūrę pranašumą ugnimi (artilerija, minosvaidžiai). Keep going!

Pietų kryptis. Sunkūs mūšiai prie Kyselivka (Chersono sritis) tęsiasi. Stengdamiesi ištampyti ukrainiečių pajėgas, orkai atakuoja vakariau, nuo Oleksandrivka link Lupareve ruože. Galimai, tuo pačiu agresorius norėtu pasiekti Pietinio Bugo upės žiotis ir iš pietų vėl priartėti prie Mykolaiv miesto.

Vertinant bendrai, padėtis Severodonetsk prašosi, kad gynėjų pajėgos būtų atitrauktos į naują gynybos liniją, pvz.: už linijos Bilohorivka – Verkhnokamyanka – Berestove – Soledar – Bakhmut. Iš šios keblios padėties Severodonetsk ir Bakhmut sektoriuose esančios pajėgos savo jėgomis atsitraukti jau neturi galimybių. Padėtį galėtų pataisyti:

Sėkmingas ukrainiečių puolimas Pavlivka – Yehorivka. Jei pavyktų išplėsti placdarmą ir vystyti puolimą Volnovachos link, orkams pradėtų drebėti žiedinis raumuo dėl Mariupolio, tad tokiu atveju agresorius būtų priverstas permetinėti vienetus atgal į šį sektorių.

Ukrainiečių aktyvūs veiksmai vakariniame Izyum flange, galėtų grasinti visam šiaurinio Donbaso flango tiekimui, tad tokie veiksmai priverstų orkus skubiai reaguoti, o tai nuimtų dalį naštos nuo Severodonetsk – Bakhmut sektorių.

Sėkmingas ukrainiečių puolimas Cherson link galėtų turėti įtakos, tačiau Pietų kryptis turi savo atskirą tiekimo ir pajėgų rotacijos kelią bei ritmą per Krymą. Tad lyginant su dviem pirmais punktais, Severodonetsk sektorius taip gerai nepajustų ukrainiečių sėkmės aplink Cherson

****

Iš Slovėnijos pajudėjo šarvuočiai BMP link Ukrainos

Europos Komisija į Rusijos kaltinimus dėl Kaliningrado tranzito ribojimo sureagavo žaibiškai. EK vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pareiškė, kad sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos dalių nėra uždraustas. J. Borrellis patikino, kad Lietuva nesiėmė jokių vienašališkų apribojimų ir pritaikė būtent Europos Sąjungos sankcijas. „- Kaltinimas, kad Lietuva įgyvendina lietuviškas sankcijas, yra melagingas. Visiška propaganda”, – akcentavo Borrellis.

Lankydamasis Kaliningrade Rusijos saugumo šefas A. Patruševas pareiškė, kad Lietuvos blokadą išprovokavo Vakarai, „pažeisdami… tarptautinę teisę”. Rusijos saugumo tarybos sekretorius įspėjo, kad „artimiausiu metu” bus imtasi „atitinkamų priemonių. <…> Jų pasekmės turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams”, – grasina vienas skerdynių Ukrainoje iniciatorių.

Maskvos pareiškimai, kad „Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams ginti” kol kas yra lojimas bėgant šalia didelio traukinio. Nieko maskoliai šįkart nepeš. Taip, kad mielieji mūsų skaitytojai, šiandien miegokite ramiai. Šitą partiją Kremlius prapylė, Maskva patyrė šachą tiek tarptautinėje, tiek ES arenoje, tiek savo darže. ES/EK ir JAV, pakartodamos, kad NATO gins kiekvieną savo šalių narių teritorijos centimetrą, sureagavo nedelsiant ir pademonstravo, jog esame ne vieni, o galingos sistemos dalis.

Na, o tuos, kurie ir toliau skaldo malkas, sėdami nepasitenkinimą dėl tranzito apribojimų, norime sudrausminti ir paklausti, ar tikrai užsimanėte stoti į rusofašistų rėmėjų gretas?

Tuo šį klausimą uždarome ir daugiau nekomentuosime.

Estija atkreipė Baltijos šalių dėmesį paskelbdama, jog Rusija pradėjo karines pratybas, kurių metu imituojamos raketų atakos prieš Estiją. Be to, rusų kariniai sraigtasparniai pažeidė Estijos, taigi – NATO, oro erdvę. Ar matome didėjančią įtampą tarp Maskvos ir NATO? Galbūt. Mūsų vertinimu, neabejotinai argumentuotai Baltijos šalys siekia, kad mūsų regionas gautų didžiausią NATO paramą nuo Šaltojo karo pabaigos. Dėl to reikia skubiai susitarti birželio 28-30 d. Madride vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.

Deja, panašu, kad tai gali neįvykti. Šaltiniai teigia, jog Baltijos šalių prašymai ir siūlymai gali būti atmesti, nes teikiami kaip tik tuo metu, kai Aljansas susiduria su dešimtmečiais nematytais globaliais iššūkiais: Rusijos (ir Baltarusijos) invazija, Kinijos dominavimas, Arkties problemos, islamo sukilėliai, pabėgėliai, sausros ir klimato kaita, ir net nauji iššūkiai kosmose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė Stambulo konvencijos ratifikavimo įstatymą. Pyst – ir konvencija ratifikuota per savaitę, kai tuo tarpu mes dėl šios konvencijos ėdamės ne pirmus metus. Mums gerai – mes galime nesutarti, diskutuojant apie vyrų ir moterų teises bei santykius, kai tuo tarpu ukrainietei, pabudusiai iš komos po Mariupolio bombardavimo ir pamačius namo griuvėsiuose vyrą be galvos ir žuvusius vaikus – tokie klausimai nekyla.

Ukrainos rytų fronte atsirado vokiečių „Panzerhaubitze 2000” su apmokytomis įgulomis. Gynybos ministras J. Reznikovas padėkojo Vokietijos partneriams už paramą. Vokietijos vyriausybė paskelbė karinės paramos, kurią rengiamasi perduoti Ukrainai, sąrašą. Tai 30 savaeigių artilerijos sistemų „Gepard”, oro gynybos sistemos IRIS-T SLM ir šarvuočiai M113, 10 prieštankinių patrankų, 10 šarvuočių, 80 „Toyota” pikapų, 22 sunkieji sunkvežimiai, prieštankinė kovos sistema COBRA ir trys daugkartinių raketų paleidimo sistemos MARS, 10 000 artilerijos sviedinių, 53 000 priešlėktuvinių sviedinių, 5,8 mln. šovinių, 5 000 apsauginių šalmų, aštuonios mobilios radijo ryšio sistemos ir termovizorinės kameros bei aštuoni žvalgybiniai dronai.

Khm… štai jums rezultatas, kai atkakliai minama ant nuospaudos. Nepakanka pastuksenti į duris. Į jas reikia smarkiai belsti, norint, kad kas atidarytų. Atkakliai.

Kitą savaitę Stambule gali įvykti Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir JT atstovų derybos dėl grūdų eksporto iš Ukrainos. Mums tokie pareiškimai kelia šypseną: jei Kremlius ir toliau tyčiosis iš Ukrainos siųsdamas derybų grupei vadovauti Putlerio patarėją kultūros klausimais, Zelenskis drąsiai gali deleguoti atstovauti šalį Kyjivo zoologijos sodo direktorių (nenorim tik jo įžeist, čia ne toks palyginimo tikslas).

Šiandien Rusijai didi diena, ypač žinant Putlerio obsesiją datoms. Turime galvoje, kad 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija įsiveržė į diktatoriaus Sralino valdomą Sovietiją. Atrodo, kad režimas spaudžia šią dieną švęsti pergalę pilnai užimant Severodonecką, tačiau ukrainiečiai atkakliai ginasi. Mums nerimą kelia susidariusi kišenė nuo Lysičiansko link Zolotoje gyvenvientės, kurią rusai gali visiškai apsupti. Be to, rusai jau giriasi, kad abu miestai – Severodenckas ir Lysičianskas yra atkirsti nuo ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos. Rusai dar intensyviau apšaudo Charkivą ir apylinkes, ruošdamiesi puolimui, kuriam kol kas neturi resursų. Per pastarąją parą vykusį kreivarankių apšaudymą žuvo 15 žmonių ir 16 buvo sužeista.

Ukrainos kariuomenė praneša, kad karinių dalinių veiksmai pietų kryptimi, Chersono link, yra sėkmingi. Pralaužtos antra ir trečia gynybinė linija, tad okupantai naudoja rezervinius gynybos pajėgumus. Ukrainos kariuomenės vadovybė prašo gyventojus elgtis ramiai, neskelbti ir neplatinti jokios informacijos apie vykstantį kontrpuolimą.

Šiaurėje Charkivo apylinkėse rusai vykdo oro žvalgybą, siekdami nustatyti ukrainiečių dislokacijos vietas, intensyvia artilerijos ugnimi apšaudytos ukrainiečių pozicijos netoli Charkivo.

Šiaurės rytuose okupantai minosvaidžiais ir artilerijos sviediniais apšaudė Sumų, Černihiv sritis ir kitas gyvenvietes. Goblinai iš įprastos (statinės) ir reaktyvinės artilerijos toliau pliekia į civilinę infrastruktūrą.

Rytuose Slovjansko kryptimi okupantai tęsia sistemingą apšaudymą, siekdami pasirengti šio miesto šturmui.

Rusams ir toliau nesiseka išstumti ukrainiečių iš Severodonecko, kovos mieste tęsiasi.

Pietryčiuose ir pietuose Kramatorsko, Avdijivkos, Novopavlovsko ir Zaporižės apylinkėse rusai apšaudo ukrainiečių pozicijas, siekdami sulaikyti puolimą.

Rusijos karo laivynas ir toliau blokuoja civilinę laivybą. Juodojoje jūroje dreifuoja jau šeši laivai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr” .
Pranešama apie Ukrainos aviacijos smūgius į rusų pozicijas. Sunaikinta 10 šarvuotų kovos mašinų, daug gyvosios jėgos ir keli amunicijos sandėliai.

Mariupolyje, Azovstalio teritorijoje, „išsiminavo“ du okupantai ir nurūko tiesiai į pragarą.

*****

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
1) Šiaurinis flangas

• Charkiv. Padėtis išlieka sudėtinga. Šiandien agresoriaus manevriniai vienetai daugiausiai dėmesio skyrė Staryi Saltiv, nors mūšiai vyksta ir kituose taškuose. Ukrainiečiai ginasi, tačiau iniciatyva – orkų pusėje. Žvelgiant į orkų artilerijos smūgių vietas be kontaktinės linijos ir Charkiv miesto vis dažnėja pietrytinių miesto apylinkių apšaudymai (ypač Chuhuiv). Tai sufleruotų, jog mūsų versija apie orkų tikslą čia sugrįžti turi pagrindo.

• Izyum.
a) Puolimas nuo Izyum Slaviansk link sustojęs. Buvo bandymų atakuoti Dolyna, tačiau jie nesėkmingi. Susidaro įspūdis, kad orkai tokiomis atakomis bando sudaryti sąlygas savo pajėgoms sklandžiau pereiti į gynybą.

b) Ukrainiečiai toliau kruta prie Balakliya. Veiksmai ir toliau atsargūs, pirmiausia todėl, kad čia vietovė puolimo operacijoms nėra dėkinga. Miestelį iš šiaurės ir vakarų juosia upė Seredna Balakliya, o iš pietų – Severskyi Donec. Ukrainiečių pajėgos nuo miesto rytuose ir pietuose. Orkų propagandistai pikdžiugiškai sako, kad ukrainiečiai bus priversti forsuoti Severskyi Donets, suprask, kad „dabar mes jums atsikeršysim už Bilohorivka“. Tačiau Balakliya ruože Sverskyi Donetsk susijungia su jau minėta Seredna Balakliya, ir pietinė ruožo pusė yra itin pelkėta, t.y. nepatogi manevriniams vienetams. Labiau tikėtina, kad šiame ruože veiktų lengvieji pėstininkai (pvz. TerOborona) ir SOP, remiami artilerijos. Jie galėtų atakuoti kelią Balakliya – Savynsti – Vesele ir taip trikdyti tiekimą ir atitraukti dalį orkų pajėgų. Kas liečia manevrinius vienetus (mechanizuoti ir tankų padaliniai), neatmestina, kad ukrainiečiai atakuos nuo Verbivka, t.y. apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Balakliya.

• Lyman. Toliau be pakitimų.
• Severodonetsk.

a) Agresorius įsitvirtino Metolkine, atakuoja į ukrainiečių gynybos gilumą (Syrotine) bei siekia mūšiu sukaustyti Borivske – Voronove ruožą. Tokiais veiksmais agresorius siekia perskelti visą Borivske – Voronove – Metolkine ruožą į dvi dalis.

b) Orkai siekia įsitvirtinti vakar užimtose pozicijose Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka bei atakuoja Bila Hora. Orkai, sutraukę pasitiprinimus iš kitų sektorių vis įvedinėja šviežias pajėgas, o ukrainiečių rezervai menki. Todėl neatrodo, kad ukrainiečiai turi pajėgų kontratakomis išmušti agresorių iš užimtų pozicijų.

Padėtis labai rimta. Atrodo, kad agresorius iš vakarų (Bila Hora) ir rytų (Syrotine) bando pasiekti upę. Jei jam pavyks, gali nutikti taip, kad ukrainiečių Severodonetsk grupuotė ne tik neturės kaip papildyti resursų, bet ir kaip atsitraukti.

• Bakhmut.
a) Tęsiasi mūšiai aplink Bakhmut – Lysychansk kelią. Ties Berestove orkai buvo beveik jį kirtę, tačiau gerai atidirbo ukrainiečių artilerija ir priešas šiek tiek atsitraukė. Intensyvėja mūšiai Soledar link. Orkai ieško naujų vietų, kur galėtų kirsti kelią ir susikurti placdarmą vakarinėje jo pusėje.

b) Zolote „kišenėje“ tęsiasi mūšiai, tačiau orkams įsitvirtinus Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka, „kišenės“ apsupimas (arba bent jau aprūpinimo kelių dengimas ugnimi) daugiau nei realus.

c) Tęsiasi mūšiai Svitlodarks ruože. Panašu orkai turi problemų išeiti iš vandens kliūtimis apriboto ruožo. Nors priešo dešinys flangas prieš kurį laiką pasiekė taktinių laimėjimų (prasiveržė 5 – 7 km Bakhmut link), tačiau kol kas nieko daugiau nuveikti nepavyko.

2) Centras. Be pakitimų.

3) Zaporizhia. Pasirodo, kad prieš gerą savaitę ukrainiečių žvalgyba mūšiu ties Pavlivka (šalia Vuhledar) nevyko šiaip sau. Jie šiame ruože forsavo Kashlahach upę, išlaisvino šią gyvenvietę ir siekia išvystyti sėkmę puldami Yehorivka link. Neatmestina, kad ukrainiečių tikslas – įsitvirtinti ir plėsti placdarmą taip išvalant kelią Velyka Novisylka – Vuhledar- Blahodatne.

2. Pietų kryptis. Ukrainiečiai dar šiek tiek pasistūmėjo Cherson link. Aršiausi mūšiai vyksta Kyselyvka. Ukrainiečiai įsirėžė į orkų gynybą palei kelią Mykolaiv – Cherson. Neatmestina, kad dabar ukrainiečiai bandys išlyginti savo flangus, taip užkertant tradicinį orkų bandymą smūgiuoti įsiveržusiam pleištui į flangus ir taip apsupti ukrainiečių grupuotę.
Kova tęsiasi.

*****

Gradais išvaduota Avdijivkos mokykla

Vakar Rusija ultimatyviai pareikalavo Lietuvos nedelsiant panaikinti tranzito apribojimus į Kaliningrado sritį. Lietuvos priemonės vadinamos „provokacinėmis“ neva pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus, nurodant 2002 m. Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bendrą susitarimą (pareiškimą) dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos.

ES sankcijos Rusijai įsigaliojo nuo birželio 17-osios, vykdant 4-ojo paketo numatytų prekių tranzito apribojimus. Sankcijų paketai susiję su Rusijos kroviniais, kurie gabenami iš Rusijos į ES. Į šį sąrašą įtrauktos anglys, metalai, statybinės medžiagos ir pažangiosios technologijos (žr. komentarą žemiau).

Rusijos vykdoma Ukrainos grūdų eksporto blokada yra „tikras karo nusikaltimas”, teigia Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Politikas pridūrė, kad ES sankcijos Rusijai neturėjo jokios įtakos pasaulinei maisto krizei. Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijos karas Ukrainoje netrukus gali sukelti badą iki 49 mln. žmonių, padaryti pražūtingą poveikį pasauliniam maisto tiekimui ir kainoms.

Aha… tik Kremliui į tai giliai nusispjaut. O jei dar tiksliau – būtent to velnio išperos ir siekia.

Nepaisant Rusijos karo su Ukraina, pasaulis kol kas nesugebėjo sumažinti šios teroristinės valstybės energetinės įtakos. Rusija šiuo metu eksportuoja daugiau naftos nei prieš karą. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius Rusija vidutiniškai eksportavo 7,8 mln. barelių naftos per dieną, kai tuo tarpu 2021 m. buvo eksportuojama 7,5 mln.

ES susitarimas uždrausti didžiąją dalį rusiškos naftos importo gali tai šiek tiek pakeisti ir sumažinti Rusijos pajamas 10 % nuo dabartinio lygio.
Dėl JAV sankcijų negalintis funkcionuoti automobilių gamintojos „Volkswagen” padalinys Nižnij Novgorode „Volkswagen Group Rus” padalinio darbuotojams išmokės iki šešių atlyginimų dydžio išmokas. „Volkswagen Group Rus” darbuotojams pasiūlė dar ir sveikatos draudimą iki metų pabaigos, taip pat asmeninę IT įrangą.

Mmmjo… dosnūs tie vokiečiai. Jei ne tiesiai, tai per aplinkui vis papildo krauju pradvisusį Rusijos biudžetą.

Situacija iš esmės nepakitusi.
Rusofašistai Ukrainos rytuose patiria sąlyginę sėkmę – po truputį stumiamasi Lysičiansko link, užimtas Metiolkino kaimas šalia Severodonecko. Vyksta derybos su Azoto gamykloje įsitvirtinusiomis „užsieniečių samdinių pajėgomis“, nors panašu, jog rusams tiesiog nepavyksta užimti viso miesto.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošia gynybos planus invazijos iš Baltarusijos ir Padniestrės atvejams. Žvalgybos duomenimis, Batka ties Bielorusijos – Ukrainos siena sutelkė apie 4 tūkst. karių.

Šiaurėje Charkivo rajone rusų kariai stengiasi sutrukdyti ukrainiečių daliniams atsitraukti į Slovjansko rajone veikiančios rusų karių grupės užnugarį.

Rytuose tęsiasi nenutrūkstamas puolimas, siekiant pilnos Severodonecko miesto kontrolės, taip pat vykdomas intensyvesnis puolimas Bachmuto kryptimi.

Naktį gradais sudaužyta mokykla Avdijivkoje.

Raketomis smogta civiliams objektams Odesoje ir Charkive, artilerija apšaudomi mažesni miesteliai ir gyvenvietės pietuose. Julivkos kaime Zaporižės rajone, subombarduota mokykla.

Teigiama, jog Mariupolyje prasidėjo žuvusiųjų ekshumacija, identifikacija ir perlaidojimas, kuo labai abejojame. Mero patarėjas Petro Andriuščenko teigia, jog žmonių lavonai vis dar guli griuvėsiuose, kiti laidojami masinėse kapavietės. Mieste 100 000 gyventojų neturi geriamo vandens. Miestas ant choleros protrūkio slenksčio, siautėja marodieriai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kontroliuojamoms dujų gręžimo platformoms Juodojoje jūroje. Po smūgių platformų veikla sustabdyta.

Rusijos jūrų pajėgos padidino laivų ir povandeninių laivų, galinčių atakuoti sparnuotosiomis raketomis, skaičių Juodojoje jūroje. Nepatvirtintais duomenimis laivai ginkluoti 36 minėto tipo raketomis. Teigiama, jog Juodojoje jūroje šiuo metu dislokuoti 5 laivai.

Lavrovo irštva grasina, kad „jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos dalies per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“.

Putlerio burna Peskovas pareiškė, kad situacija beprecedentė, tačiau pažymėjo, kad tai „susiję su atitinkamu Europos Sąjungos sprendimu – išplėsti sankcijas tranzitui“. Kremlius pažadėjo žiebti atkirtį artimiausiu metu.

Lietuvoje daugelis protingų ir karštų galvų dėl tranzito „situacijos” ėmė skleisti paniką. Baiminamasi, jog tai gali tapti formalia priežastimi Rusijai pradėti karą. Prisimintas Maskvos mums primestas Suvalkų koridoriaus naratyvas. Turint galvoje, kad Rusijos gynybos doktrina numato visas priemones gintis, kai išorės veiksniai kelia grėsmę nacionaliniams interesams, panikos pliūpsniai yra itin Kremliaus laukiamas rezultatas. Manome, kad banditai Maskvoje gana tiksliai įvertino ir numatė, kad panikovskiai patys sukels sąmyšį, tereikia juos spustelt – tai visiškai normalus reiškinys šalyje, kurios du agresoriai kaimynai jau ketvirtą mėnesį vykdo plataus masto invaziją Ukrainoje.

Manome, kad tranzito „konflikte” svarbiausia aiškumas, visų pirma, atsakant į klausimus sau patiems ir nekreipiant dėmesio į provokacijas ir gąsdinimus iš įkalinimo įstaigų kultūros šalies. Jei numatytoms tranzito prekėms taikomos sankcijos, tai jos turėtų būti taikomos ne tik gabenamoms geležinkeliu, bet keliais, ar ne? Ar tokiam jų judėjimui per kitas Baltijos šalis, Estiją, Latviją ir, galiausiai, Lietuvą, taip pat taikomi ribojimai? Ar tik viena Lietuva paraidžiui vykdo ES direktyvas? Ar sankcijose numatytas kai kurių prekių gabenimo per ES šalis ribojimas yra absoliutus, t.y. taip pat ribojamas produkcijos judėjimas iš Rusijos į Rusiją?

Regis, derėtų sureaguoti ir į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad AB „Lietuvos geležinkeliai” „išsiuntė papildomą prašymą Europos Komisijai, kad būtų atsakyta būtent dėl tranzito į Kaliningradą“. Jei tai tiesa, tada ir vėl lipama ant to paties grėblio, kaip ir trąšų tranzito iš Gudijos atveju, kai bendrovei paliekami spręsti valstybės lygio klausimai, neabejotinai turintys strategines, ir ne tik Lietuvai, pasekmes.

Rusija, grasina ir, žinoma, imsis atsakomųjų veiksmų, kurių įkaitė, greičiausiai, bus Lietuva. Ar esame tam pasirengę?

Ekonominėms ir diplomatinėms Rusijos sankcijoms, pvz., visų tipų transporto ir krovinių gabenimo sustabdymui (tame tarpe ir per Kremliaus valdomą Baltarusiją)? Kas bus, jei Maskva pradės elektros energijos karą, šantažuojant mus „blackoutu“ ?

Ar esame pasiruošę neramumams, kuriuos visokie maršistai, ne be agentų ir šiaip maušų pagalbos, džiūgaudami skatins įvairiausiais būdais pildami žibalą į ugnį: išnaudojant piliečių ir ne visai piliečių nuotaikas dėl kylančių kainų, ypač šildymo sezono metu – juk tai puikus koziris siekiantiems priešlaikinių Seimo rinkimų?

Nežiūrint kylančių klausimų, norime visiems mums rašantiems ir skaitantiems aiškiai pasakyti, kad nors Rusija nuolat kelia grėsmę, kad nors pavojus egzistuoja ir turime nuolatos būti pasiruošę blogiausiam, tačiau Kremlius šį karą kariauja ne su Lietuva, o su Vakarais. Ir tranzito klausimas – ne Lietuvos, o ES problema, mūsų šalis tvirtai demonstruoja vertybinį pasirinkimą ir kietą stuburą. Tą suvokia ir Putinas, ir visi jo degsiantys pragare sėbrai.

Šį klausimą Maskvai teks spręsti derantis su Briuseliu, kad ir kaip norėtųsi į ringą iškviesti vienui vieną paliktą Vilnių.

Nuoširdžiai tikime, jog visi ėjimai numatyti mažiausiai metams į priekį ir manome, kad visi Lietuvos pusės veiksmai suderinti ir su ES, ir su NATO. Mes šiame visame matome ir didelį pozityvą – Lietuva turi puikią progą Madride prašyti nedelsiant išskleisti NATO – brigadų, „patriotų”, nuolatinių JAV pajėgų dislokavimo, neribojamo ir supaprastinto karinio tranzito tarp Aljanso šalių – skėtį. O kalbančius apie infrastrukūros trūkumą ir neturėjimą, kur padėti karių – išleisti… ne, ne į pensiją, – į Ukrainos rytų arba pietų frontą. Ir Severodonecke verkiant reikia pagalbos rankų.

*****

Vytautas Sinica. JAV panaikinta „teisė į abortą“

0

JAV Aukščiausiojo Teismo dauguma balsavo už 1973 metų sprendimo, paskelbusio tokią teisę, panaikinimą. Už „teisės į abortą“ panaikinimą balsavo visi trys Trumpo paskirti teisėjai, taip pat Reagano paskirtas Clarence Thomas, o išvadą parengė Busho paskirtas Samuel Alito.

Tai nereiškia, kad JAV nuo šiol uždrausti abortai. Tai reiškia, kad valstijos laisvos pačios apsispręsti šiuo klausimu.

Sprendimo dieną panašiausia į tai, kad abortų klausimu valstijos pasiskirstys maždaug per pusę. Vienose įsigalios neseniai priimti ribojimai, kitose pradės galioti įstatymai, riboję abortus dar iki 1973 metų.

Kai kurios kairuoliškos pakrančių valstijos sieks tapti priebėgomis visoms, kurių valstijose abortai nebebus prieinami.

Sprendimas buvo nutekintas žiniasklaidai dar pavasarį ir visą šį laiką teisėjai patyrė didžiulį spaudimą, į vieną konservatyvių teisėjų net kėsintasi prie jo namų. Tačiau spaudimą atlaikė.

Tikėtina, kad JAV valdantiesiems demokratams dabar abortai vienas svarbiausių klausimų rudens Senato rinkimuose.

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt pirmoji (birželio 24 diena)

0

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook

 

Europos Sąjunga patvirtino Ukrainą šalimi kandidate, kuri papildys 27-ių Europos valstybių bloką. Tai pirmas kartas Europos istorijoje, kai nuožmų karą kariaujančiai šaliai suteikiamas toks statusas.  Į tai (o gal dėl alkoholio sukelto delyro) reaguodamas Rusijos užsienio reikalų ir melagienų ministras Lavrovas pranešė, kad ES ir NATO buria koaliciją karui su Rusija.

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas teigia, jog nuo vasario 24-osios Rusija kare prarado daugiau nei 34 000 karių. Net jei šie skaičiai mažesni, tai yra dvigubai daugiau nei 10 metų trukęs ir Sovietams, tame tarpe – okupuotai Lietuvai, kainavęs apie 15 000 gyvybių Afganistano karas.

Kremlius pareiškė esąs pasirengęs deryboms ir karo nutraukimui. Tačiau yra viena sąlyga, kurią esą Ukrainos pusė gerai žino. Anksčiau Peskovas yra informavęs, kad Kremlius tikisi, jog Ukraina sutiks su Rusijos reikalavimais ir „de facto“ priims esamą padėtį, tai yra sutiks su esamų teritorijų okupacija.

Kadangi „Rusijos sienos nesibaigia niekur“, Putinas, matyt, nori, kad kapituliuotų visa Europa ir tūkstančiai driskių užplūstų Vieną, Berlyną, Paryžių, Briuselį, Romą ir kitas Vakarų sostines. Pasvajok driskių mesijau! – nors antra vertus, Europai būtų sveika iš arti pamatyti tikrąjį dvidešimt pirmojo amžiaus barbarų veidą. Žinoma, surakintą ir laukiantį nuosprendžio Hagoje.

JAV žvalgyba praneša apie planuotus ir surengtus Rusijos išpuolius prieš Ukrainos grūdų terminalus, įskaitant Nikka-Terra grūdų terminalą Mykolajive birželio pradžioje. Reikalaujama, jog Rusija atsakytų už savo veiksmus.

Nieko iš Rusijos reikalauti nereikia, reikia suvokti, jog Kremlius tai daro sąmoningai: 250 mln. badaujančių Azijoje ir Afrikoje, šimtai tūkstančių mirčių, milijonai pabėgėlių, plūstantys į Europą – yra būtent tai, ko Kremlius ir siekia šiame, pabrėžiame, kare su Vakarų civilizacija.

Į Ukrainą iš JAV atgabentos (pagaliau) salvinės raketų paleidimo sistemos HIMARS. Primename, kad JAV sukurta HIMARS – itin mobili ir tiksli toliašaudė raketinės artilerijos sistema, sukurta dešimtojo dešimtmečio pabaigoje.

Ką gi, laukime geresnių naujienų Rytų fronte.

Rusija tęsia energetinį karą prieš Vakarus. Dar nespėjus ES pritaikyti sankcijų Maskvai, Rusija 75 % sumažino dujų srautus į Europą. Manoma, jog Rusija gali visiškai sustabdyti dujų tiekimą.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad šalis turi ruoštis „avariniam“ planui, o įmonės ir namų ūkiai turi sumažinti vartojimą. Vokietijos vyriausybė numato ilgalaikę tiekimo trūkumo riziką. Nurodoma, jog reikia ruoštis šaltuoju metų laiku gresiančiai krizei. ES stengiasi maksimaliai išnaudoti gamtinių dujų saugyklas, kurios vis dar užpildytos tik maždaug iki pusės.

Norvegija ir Europos Komisija „stiprina bendradarbiavimą, kad užtikrintų papildomą dujų tiekimą iš Norvegijos”. ES iš Norvegijos importuoja maždaug penktadalį savo dujų, palyginti su 40 proc. dujų, kurias ji gaudavo iš Rusijos iki Maskvos bei Minsko invazijos į Ukrainą.

JAV analitikai teigia, kad Rusijos pajėgos mokosi iš klaidų, padarytų pirmosios karo fazės metu. Pagerėjo logistika, atakų koordinavimas, tiekimo linijos. JAV nesitiki, kad Ukrainos pajėgoms perduotos ginklų sistemos, įskaitant salvinę raketų paleidimo sistemą HIMARS, iš karto pakeis padėtį mūšio lauke, nes tai ginkluotė, veikianti ribotu nuotoliu, su ribotu raketų skaičiumi. Be to, Rusijos pajėgoms pavyko sunaikinti kai kuriuos naujus Vakarų tiekiamus ginklus, įskaitant haubicas M777, tikslinių atakų metu.

JAV vertinimu, karo veiksmai Donbase pasiekė lūžio tašką: abi pusės patiria didžiulius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius, tačiau Rusija planuoja tęsti intensyvius puolimus, kuriems būdingi artilerijos ir raketų smūgiai. Tuo siekiama pakirsti Ukrainos ryžtą priešintis ir Vakarų planus remti Ukrainą.

Ukrainos kariai traukiasi iš Severodonecko. Teigiama, jog Ukrainos kariuomenei leista atsitraukti ir iš Lysičiansko, kad būtų išvengta rusų apsupties.

Prieš maždaug savaitę sakėme, kad tai – tik laiko klausimas. Mūsų manymu, tai logiškas ėjimas, taupantis žmogiškuosius ir kitus ukrainiečių resursus, kurie būtini norint artimoje ateityje stabdyti ordos puolimą vakarų ir pietvakarių kryptimis.

Šiaurėje ir šiaurės rytuose rusofašistai tęsia puolimą siekdami visiškos Donecko ir Luhansko sričių kontrolės, taip pat norėdami išlaikyti sausumos koridorių tarp minėtų teritorijų ir laikinai okupuoto Krymo.

Rusų artilerija apšaudo gyvenvietes Charkivo srityje, per parą du žmonės žuvo, dešimt sužeista. Ukrainos specialiosios tarnybos likvidavo kelias šiame regione veikusias diversines grupes.

Slovjansko ir Bachmuto apylinkėse priešas iš artilerijos apšaudė civilinę infrastruktūrą.

Rytuose, Luhansko srityje, okupantai užėmė Hirske ir Mykolajivką. Ukrainos kariuomenė, patyrusi nuostolių, pristabdė Rusijos okupantų puolimą pietiniame Lysičiansko pakraštyje ir privertė okupantą persigrupuoti.

Nesuveikė rusų oro gynybos sistema Luhansko srityje, Alchevske – vos pakilusi raketa tėškėsi į žemę ir sprogo.

Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos Donbase vykdo manevrinę taktiką, dėl ženklaus priešo ugnies pranašumo. Daroma viskas, kad Rusijos pajėgos neapsuptų Ukrainos karių.

Pietuose rusai siekia visais būdais blokuoti Ukrainos laivybą Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje, taip pat deda maksimalias pastangas išlaikyti užimtas Chersono ir dalies Zaporižės sričių teritorijas. Manome, kad dabar situacija kiek pasikeitė ir okupantas, sulaikęs ukrainiečių jungtinių pajėgų po truputį išsikvėpiantį kontr-puolimą, bandys sudaryti palankias sąlygas iš naujo perimti ukrainiečių atsikovotas teritorijas Mykolajivo srityje.

Mes suprantame, kad jūs norite gerų naujienų, o mes labai norėtume jums pranešti, kad karas baigėsi. Bet mes su jumis susitarėme – sakome tiesą ir tai, kas yra, ne tai, ką jūs arba mes norėtume girdėti.

̨̌ ̇ ̄, 447300010172065624

*******

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas

Pranešama, kad ES šalių vadovai greičiausiai pritars, jog Ukrainai ir Moldovai būtų suteiktas ES kandidatės statusas. Ukrainos tapimas visateise ES nare bus ilgas ir sunkus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog taikos su Rusija sąlygos – Ukrainos rankose: „- Ukraina ir tik Ukraina sprendžia, kas jai tinka. Nieko apie Ukrainą be Ukrainos! Mums toli iki derybų, nes Putinas tiki diktuojama taika. Dar svarbiau, kad tvirtai laikytumėmės šio kurso”.

Jis taip pat sakė, kad Ukrainai reikia didžiulės finansinės pagalbos atkurti Rusijos invazijos sugriautą šalį ir tai bus „užduotis ištisoms kartoms”. Planas turėtų būti panašus į JAV iniciatyvą po Antrojo pasaulinio karo.

Scholzas pakvietė Zelenskį dalyvauti šį sekmadienį vyksiančiame G7 aukščiausiojo lygio susitikime ir susitarti, kaip atrodytų toks „Maršalo planas Ukrainai”.

O kiek Vakarų šalys donorės sutaupytų milijardų pour les croissants au café, jei sustabdytų Ukrainos miestų griovimą ir žmonių žudynes šiandien!

Kremliaus teigimu, nepaisant sankcijų, prekyba su Kinija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrika per pirmuosius tris šių metų mėnesius išaugo 38 proc. ir per tą laiką siekė 45 mlrd. $. Viena iš šių BRIKS šalių – Indija – nuo invazijos pradžios nupirko daugiau kaip 40 mln. barelių rusiškos naftos, o tai yra daugiau nei per visus 2021 metus.

Nepriklausomi šaltiniai teigia, kad Indija siekia sudaryti ilgalaikį naftos tiekimo sandorį už maždaug 70-ties JAV dolerių už barelį kainą – tokia, hm, karo išparduotuvė su 35 % nuolaida.

Čekija skelbia, kad iki 2023 metų galo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neišduos vizų. Šaunuoliai. Vakarai privalo žengti žingsnį toliau – ir neįsileisti naujų, ir grąžinti į savo šalis abiejų agresorių valstybių piliečius, kol nebus nutraukti karo veiksmai ir visos okupuotos teritorijos grąžintos Ukrainai.

Vokietija gegužę pasirašė sutartis dėl keturių suskystintų dujų terminalų (SGD) nuomos ir skyrė 3 mlrd. $ tokių terminalų įsigijimui ateityje. Tuo tarpu tarptautinė energetikos agentūra praneša, kad Rusija gali visiškai nutraukti dujų tiekimą Europai, siekdama sustiprinti savo politinę įtaką dėl karo Ukrainoje.

Nutrauks. Net neabejokime.

Šiuo metu visiems būtų labai naudinga prasikrapštyti akis ir susivokti, jog planuotos staigios Rusijos ekonomikos recesijos nebus. Ar galime pripažinti, kad Kremliaus, kaip priešo, deramai neįvertinom?

Nepamatėm, kaip jis pasiklojo ne vieną finansinę „pagalvę“, parengė planus, kaip ir kur nukreipti žaliavų eksporto srautus ir dabar juos įgyvendina. Kol Rusija ruošėsi plataus masto karui, telkdama gelžgalius ir driskių būrius, diversifikuodama ekonomiką, numatydama informacines priemones ir pirkdama arba šantažuodama Vakarų politikus bei kraštutinius marginalus, mes patogiai diskutavome apie visų nuomonių įvairovę ir toleranciją melui, o ypač – savo pačių apgaulei tikėdamiesi, kad negandos mūsų stiklinį taikos pasaulėlį aplenks, Kinija išliks taikia pigių prekių gamykla, o Rusija pasitenkins okupuotomis Suomijos, Japonijos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos teritorijomis.

Šią savaitę netoli Japonijos esančiose jūrose pastebėti aštuoni Rusijos ir Kinijos kariniai laivai. Prie tokio spaudimo Tokijui dėl pozicijos Ukrainos ir Taivano atžvilgiu, galvos skausmą Japonijos vyriausybei didina ir 24 metų žemumas vakar pasiekusi jena.

Nors Didžiosios Britanijos žvalgyba praneša, kad Rusijos pajėgos Donecko regione patyrė didžiulių nuostolių ir vien tik Donecko milicija neteko 55 % savo pradinių pajėgų, tačiau orda juda vakarų kryptimi.

Rusai lėtai, bet stumiasi į priekį, siekdami galutinai užimti Severodonecką ir grasina atkirsti ukrainiečių dalinius prie Voronovės ir Borivskės. Tai siauras, nepridengtas katilas, panašus į karčią Debalcevės patirtį. Mūsų manymu reiktų nedelsiant iš ten nešdintis į saugesnes pozicijas, tačiau Ukrainos generalinis štabas situaciją mato geriau, ir galbūt tai yra didelių priešo pajėgų sulaikymo planas.

Tuo tarpu ukrainiečiai artėja prie Chersono, kurio apylinkėse, atrodo, netrukus gali užvirti rimti mūšiai.

Nerimą kelia Rusijos pajėgų telkimas Rusijos Briansko ir Kursko srityse. Teigiama, jog šios grupuotės ruošiamos naujam Kyjivo šturmui. Ukrainos kariuomenės duomenimis Vakarų karinėje apygardoje formuojamas iki 15,5 tūkst. karių turintis 3-iasis armijos korpusas, sudarant palankias sąlygas puolimui šiaurės vakarų zonoje. Apytikslis terminas, iki kurio turi būti atlikta užduotis – š. m. rugpjūčio 15 d.

Šiaurėje rusų pajėgos apšaudė Charkivo srities Čuhijivo rajono Pečenego gyvenvietę: sugriauta įmonė, privatūs namai, sužeisti 7 civiliai, tarp jų 2 vaikai.

Gomelio srityje, prie valstybinės sienos su Ukraina, bus tęsiami Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų mobilizaciniai mokymai. Pratybose dalyvauja Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų instruktoriai, daugiausiai dėmesio skiriant žvalgybai ir sabotažui.

Šiaurės rytuose pagrindinės priešo pastangos sutelktos į tai, kad gynybos pajėgos negalėtų patekti į Slovjansko apylinkėse veikiančios okupacinių pajėgų grupės užnugarį. Priešas vykdė oro žvalgybą Bairako ir Rubižnės vietovėse.

Rytuose okupantai stebimi Lysičiansko prieigose, beatodairiška artilerijos ugnis ir nesiskaitymas su ordos gyvosios jėgos nuostoliais verčia ukrainiečius trauktis iš gynybos pozicijų. Pranešama, kad ties šiuo Severodencko miesto broliu dvyniu priešas sukaupė virš 100 raketinės artilerijos sistemų.

Pagrindinės rusų pajėgos mestos siekiant visiškos Severodonecko kontrolės ir tam, kad apsuptų ukrainiečių karius ties Lysičiansku bei blokuotų pagrindinius susisiekimo kelius. Rusai giriasi visiškai apsupę miestą.

Severskio rajone rusai ir toliau tęsia dalinių grupavimą ir rezervo kaupimą Briansko ir Kursko sričių pasienio rajonuose.

Pietuose, Chersono, Mikolajivo srityse, rusofašistai paskubomis rausia apkasus, įrenginėja inžinerinius įtvirtinimus, siekdami sustabdyti ukrainiečių kontrpuolimą. Nuo Mykolajivo judančioms ukrainiečių jungtinėms pajėgoms atremti rusai formuoja naujus artilerijos dalinius.

Foto: Lysičianskas dabar (šaltinis aa.com.tr )

*****

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas

Charkiv. Agresoriaus puolimas šiaurės rytiniame sektoriuje dėl kietos ukrainiečių gynybos įklimpo. Panašu, kad orkai įvedė anksčiau minėtus rezervus iš Belgorodo srities ir vis aktyviau atakuoja šiauriniame ruože (Prudyanka – Pytomnyk). Ukrainiečių retorikoje šie veiksmai vis dar siejami su orkų bandymu neleisti ukrainiečiams atakuoti aprūpinimo kelio Vovchansk – Kupiansk. Tačiau realybė yra ta, kad bent penketą dienų ukrainiečiai tiesiogiai šiam tiekimo keliui grasinti nebeturi galimybių, jie priversti gintis.

Izyum. Situacija ir toliau išlieka sąlyginai vangi. Tęsiasi orkų atakos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože, ukrainiečiai ginasi. Pranešama, jog Izyum sektorių pasiekė du orkų tankų vienetai. Sprendžiant pagal dabartinių mūšių dinamiką ir pajėgų išsekimą, galimai tai ne daugiau nei dvi kuopos, t.y. bendrai iki 20 tankų (vertinant realistiškai 10-15). Taip pat pasirodė informacija, kad sektorių gali pasiekti trumpo nuotolio MRLS (tikėtina „TOS-1 Buratino“ arba „TOS-1A Soncepiok“), kurios turi galimybę naudoti termobarines raketas. Klausimas kuriam tikslui visa tai gali būti panaudota?

1) sustiprinti puolimą Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože, ar

2) reaguoti į galimą ukrainiečių judėjimą vakariniame Izyum grupuotės flange su tikslu sugrįžti prie Velyka Komyshuvakha.

Lyman. Toliau be pakitimų.

Severodonetsk
Agresorius toliau koncentruoja pastangas atskirti Borivske – Voronove ruožą nuo Severodonetsk gynybos sistemos, stipriai atakuojama Syrotyne. Tuo pačiu pasirodė informacija, kad orkai ruošiasi forsuoti Severskyi Donec upę. Šiame etape tai nebūtų pats protingiausias veiksmas (Lysychansk gynėjų manevriniai bei artilerijos vienetai to tik ir laukia), bet orkai sugeba nustebinti.

Ruože į pietus nuo Lysychansk pildosi blogiausias scenarijus. Orkai pasirinko sudėtingesnį veiksmų eigos variantą ir vietoje siekio nuo Pidlisne – Myrna Dolyna atakuoti į šiaurę link Lysychansk, šiame ruože vysto puolimą į vakarus ir jau užėmė Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka. Lysychansk gynybai tai didelė grėsmė, kadangi dabar orkai gali bandyti:

Iš flango ugnimi ir manevru atakuoti iki tol orkams neprieinamą Mykolajivką ir sudaryti sąlygas ją užimti. Tai leistų agresoriui pulti Verkhnokamyanka iš pietų (nuo Mykolajivka) ir atakuoti Vovchoyarivka iš pietryčių (čia nuo Rai-Oleksandrivka – Loskutivka, atakos jau prasidėjo). Tokiais veiksmai artimoje perspektyvoje Lysychansk būtų blokuotas iš vakarų.

Nuo Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka blokuoti ir atakuoti Lysychansk iš pietų.

Tikėtina, kad viską įgyvendinti vienu metu orkai neturės pajėgumo, tačiau jie jau turi meniu, iš kurio gali rinktis.

Bakhmut
Bakhmut – Lysychansk kelyje be pakitimų.

Orkams užėmus Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka, Zolote „kišenėje“ ukrainiečių padėtis ženkliai komplikuojasi. Lieka vienintelis aprūpinimo kelias per Mykolajivka, kurio kontrolė taip pat labai trapi. Priešas šią vietą dengia artilerijos, minosvaidžių, o atskiruose taškuose ir tankų ugnimi. Ukrainiečiams nepavyks pakeisti situacijos Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka, Zolote „kišenė“ toliau kausis apsupime, jei ukrainiečių vadovybė nepriims sprendimo juos atitraukti (kas gali būti itin sudėtinga). Situacija primena Debaltseve 2015 m.

Centras. Be esminių pakitimų.

Zaporizhia. Nepatvirtintais duomenimis ukrainiečiai įsitvirtino Pavlivka gyvenvietėje (Donecko sritis), netoli Vuhledar ir sėkmingai šturmuoja į pietus Yehorivka link. Agresorius bando kontratakuoti, tačiau šiame ruože ukrainiečiai turi susikūrę pranašumą ugnimi (artilerija, minosvaidžiai). Keep going!

Pietų kryptis. Sunkūs mūšiai prie Kyselivka (Chersono sritis) tęsiasi. Stengdamiesi ištampyti ukrainiečių pajėgas, orkai atakuoja vakariau, nuo Oleksandrivka link Lupareve ruože. Galimai, tuo pačiu agresorius norėtu pasiekti Pietinio Bugo upės žiotis ir iš pietų vėl priartėti prie Mykolaiv miesto.

Vertinant bendrai, padėtis Severodonetsk prašosi, kad gynėjų pajėgos būtų atitrauktos į naują gynybos liniją, pvz.: už linijos Bilohorivka – Verkhnokamyanka – Berestove – Soledar – Bakhmut. Iš šios keblios padėties Severodonetsk ir Bakhmut sektoriuose esančios pajėgos savo jėgomis atsitraukti jau neturi galimybių. Padėtį galėtų pataisyti:

Sėkmingas ukrainiečių puolimas Pavlivka – Yehorivka. Jei pavyktų išplėsti placdarmą ir vystyti puolimą Volnovachos link, orkams pradėtų drebėti žiedinis raumuo dėl Mariupolio, tad tokiu atveju agresorius būtų priverstas permetinėti vienetus atgal į šį sektorių.

Ukrainiečių aktyvūs veiksmai vakariniame Izyum flange, galėtų grasinti visam šiaurinio Donbaso flango tiekimui, tad tokie veiksmai priverstų orkus skubiai reaguoti, o tai nuimtų dalį naštos nuo Severodonetsk – Bakhmut sektorių.

Sėkmingas ukrainiečių puolimas Cherson link galėtų turėti įtakos, tačiau Pietų kryptis turi savo atskirą tiekimo ir pajėgų rotacijos kelią bei ritmą per Krymą. Tad lyginant su dviem pirmais punktais, Severodonetsk sektorius taip gerai nepajustų ukrainiečių sėkmės aplink Cherson

****

Iš Slovėnijos pajudėjo šarvuočiai BMP link Ukrainos

Europos Komisija į Rusijos kaltinimus dėl Kaliningrado tranzito ribojimo sureagavo žaibiškai. EK vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pareiškė, kad sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos dalių nėra uždraustas. J. Borrellis patikino, kad Lietuva nesiėmė jokių vienašališkų apribojimų ir pritaikė būtent Europos Sąjungos sankcijas. „- Kaltinimas, kad Lietuva įgyvendina lietuviškas sankcijas, yra melagingas. Visiška propaganda”, – akcentavo Borrellis.

Lankydamasis Kaliningrade Rusijos saugumo šefas A. Patruševas pareiškė, kad Lietuvos blokadą išprovokavo Vakarai, „pažeisdami… tarptautinę teisę”. Rusijos saugumo tarybos sekretorius įspėjo, kad „artimiausiu metu” bus imtasi „atitinkamų priemonių. <…> Jų pasekmės turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams”, – grasina vienas skerdynių Ukrainoje iniciatorių.

Maskvos pareiškimai, kad „Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams ginti” kol kas yra lojimas bėgant šalia didelio traukinio. Nieko maskoliai šįkart nepeš. Taip, kad mielieji mūsų skaitytojai, šiandien miegokite ramiai. Šitą partiją Kremlius prapylė, Maskva patyrė šachą tiek tarptautinėje, tiek ES arenoje, tiek savo darže. ES/EK ir JAV, pakartodamos, kad NATO gins kiekvieną savo šalių narių teritorijos centimetrą, sureagavo nedelsiant ir pademonstravo, jog esame ne vieni, o galingos sistemos dalis.

Na, o tuos, kurie ir toliau skaldo malkas, sėdami nepasitenkinimą dėl tranzito apribojimų, norime sudrausminti ir paklausti, ar tikrai užsimanėte stoti į rusofašistų rėmėjų gretas?

Tuo šį klausimą uždarome ir daugiau nekomentuosime.

Estija atkreipė Baltijos šalių dėmesį paskelbdama, jog Rusija pradėjo karines pratybas, kurių metu imituojamos raketų atakos prieš Estiją. Be to, rusų kariniai sraigtasparniai pažeidė Estijos, taigi – NATO, oro erdvę. Ar matome didėjančią įtampą tarp Maskvos ir NATO? Galbūt. Mūsų vertinimu, neabejotinai argumentuotai Baltijos šalys siekia, kad mūsų regionas gautų didžiausią NATO paramą nuo Šaltojo karo pabaigos. Dėl to reikia skubiai susitarti birželio 28-30 d. Madride vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.

Deja, panašu, kad tai gali neįvykti. Šaltiniai teigia, jog Baltijos šalių prašymai ir siūlymai gali būti atmesti, nes teikiami kaip tik tuo metu, kai Aljansas susiduria su dešimtmečiais nematytais globaliais iššūkiais: Rusijos (ir Baltarusijos) invazija, Kinijos dominavimas, Arkties problemos, islamo sukilėliai, pabėgėliai, sausros ir klimato kaita, ir net nauji iššūkiai kosmose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė Stambulo konvencijos ratifikavimo įstatymą. Pyst – ir konvencija ratifikuota per savaitę, kai tuo tarpu mes dėl šios konvencijos ėdamės ne pirmus metus. Mums gerai – mes galime nesutarti, diskutuojant apie vyrų ir moterų teises bei santykius, kai tuo tarpu ukrainietei, pabudusiai iš komos po Mariupolio bombardavimo ir pamačius namo griuvėsiuose vyrą be galvos ir žuvusius vaikus – tokie klausimai nekyla.

Ukrainos rytų fronte atsirado vokiečių „Panzerhaubitze 2000” su apmokytomis įgulomis. Gynybos ministras J. Reznikovas padėkojo Vokietijos partneriams už paramą. Vokietijos vyriausybė paskelbė karinės paramos, kurią rengiamasi perduoti Ukrainai, sąrašą. Tai 30 savaeigių artilerijos sistemų „Gepard”, oro gynybos sistemos IRIS-T SLM ir šarvuočiai M113, 10 prieštankinių patrankų, 10 šarvuočių, 80 „Toyota” pikapų, 22 sunkieji sunkvežimiai, prieštankinė kovos sistema COBRA ir trys daugkartinių raketų paleidimo sistemos MARS, 10 000 artilerijos sviedinių, 53 000 priešlėktuvinių sviedinių, 5,8 mln. šovinių, 5 000 apsauginių šalmų, aštuonios mobilios radijo ryšio sistemos ir termovizorinės kameros bei aštuoni žvalgybiniai dronai.

Khm… štai jums rezultatas, kai atkakliai minama ant nuospaudos. Nepakanka pastuksenti į duris. Į jas reikia smarkiai belsti, norint, kad kas atidarytų. Atkakliai.

Kitą savaitę Stambule gali įvykti Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir JT atstovų derybos dėl grūdų eksporto iš Ukrainos. Mums tokie pareiškimai kelia šypseną: jei Kremlius ir toliau tyčiosis iš Ukrainos siųsdamas derybų grupei vadovauti Putlerio patarėją kultūros klausimais, Zelenskis drąsiai gali deleguoti atstovauti šalį Kyjivo zoologijos sodo direktorių (nenorim tik jo įžeist, čia ne toks palyginimo tikslas).

Šiandien Rusijai didi diena, ypač žinant Putlerio obsesiją datoms. Turime galvoje, kad 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija įsiveržė į diktatoriaus Sralino valdomą Sovietiją. Atrodo, kad režimas spaudžia šią dieną švęsti pergalę pilnai užimant Severodonecką, tačiau ukrainiečiai atkakliai ginasi. Mums nerimą kelia susidariusi kišenė nuo Lysičiansko link Zolotoje gyvenvientės, kurią rusai gali visiškai apsupti. Be to, rusai jau giriasi, kad abu miestai – Severodenckas ir Lysičianskas yra atkirsti nuo ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos. Rusai dar intensyviau apšaudo Charkivą ir apylinkes, ruošdamiesi puolimui, kuriam kol kas neturi resursų. Per pastarąją parą vykusį kreivarankių apšaudymą žuvo 15 žmonių ir 16 buvo sužeista.

Ukrainos kariuomenė praneša, kad karinių dalinių veiksmai pietų kryptimi, Chersono link, yra sėkmingi. Pralaužtos antra ir trečia gynybinė linija, tad okupantai naudoja rezervinius gynybos pajėgumus. Ukrainos kariuomenės vadovybė prašo gyventojus elgtis ramiai, neskelbti ir neplatinti jokios informacijos apie vykstantį kontrpuolimą.

Šiaurėje Charkivo apylinkėse rusai vykdo oro žvalgybą, siekdami nustatyti ukrainiečių dislokacijos vietas, intensyvia artilerijos ugnimi apšaudytos ukrainiečių pozicijos netoli Charkivo.

Šiaurės rytuose okupantai minosvaidžiais ir artilerijos sviediniais apšaudė Sumų, Černihiv sritis ir kitas gyvenvietes. Goblinai iš įprastos (statinės) ir reaktyvinės artilerijos toliau pliekia į civilinę infrastruktūrą.

Rytuose Slovjansko kryptimi okupantai tęsia sistemingą apšaudymą, siekdami pasirengti šio miesto šturmui.

Rusams ir toliau nesiseka išstumti ukrainiečių iš Severodonecko, kovos mieste tęsiasi.

Pietryčiuose ir pietuose Kramatorsko, Avdijivkos, Novopavlovsko ir Zaporižės apylinkėse rusai apšaudo ukrainiečių pozicijas, siekdami sulaikyti puolimą.

Rusijos karo laivynas ir toliau blokuoja civilinę laivybą. Juodojoje jūroje dreifuoja jau šeši laivai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr” .
Pranešama apie Ukrainos aviacijos smūgius į rusų pozicijas. Sunaikinta 10 šarvuotų kovos mašinų, daug gyvosios jėgos ir keli amunicijos sandėliai.

Mariupolyje, Azovstalio teritorijoje, „išsiminavo“ du okupantai ir nurūko tiesiai į pragarą.

*****

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
1) Šiaurinis flangas

• Charkiv. Padėtis išlieka sudėtinga. Šiandien agresoriaus manevriniai vienetai daugiausiai dėmesio skyrė Staryi Saltiv, nors mūšiai vyksta ir kituose taškuose. Ukrainiečiai ginasi, tačiau iniciatyva – orkų pusėje. Žvelgiant į orkų artilerijos smūgių vietas be kontaktinės linijos ir Charkiv miesto vis dažnėja pietrytinių miesto apylinkių apšaudymai (ypač Chuhuiv). Tai sufleruotų, jog mūsų versija apie orkų tikslą čia sugrįžti turi pagrindo.

• Izyum.
a) Puolimas nuo Izyum Slaviansk link sustojęs. Buvo bandymų atakuoti Dolyna, tačiau jie nesėkmingi. Susidaro įspūdis, kad orkai tokiomis atakomis bando sudaryti sąlygas savo pajėgoms sklandžiau pereiti į gynybą.

b) Ukrainiečiai toliau kruta prie Balakliya. Veiksmai ir toliau atsargūs, pirmiausia todėl, kad čia vietovė puolimo operacijoms nėra dėkinga. Miestelį iš šiaurės ir vakarų juosia upė Seredna Balakliya, o iš pietų – Severskyi Donec. Ukrainiečių pajėgos nuo miesto rytuose ir pietuose. Orkų propagandistai pikdžiugiškai sako, kad ukrainiečiai bus priversti forsuoti Severskyi Donets, suprask, kad „dabar mes jums atsikeršysim už Bilohorivka“. Tačiau Balakliya ruože Sverskyi Donetsk susijungia su jau minėta Seredna Balakliya, ir pietinė ruožo pusė yra itin pelkėta, t.y. nepatogi manevriniams vienetams. Labiau tikėtina, kad šiame ruože veiktų lengvieji pėstininkai (pvz. TerOborona) ir SOP, remiami artilerijos. Jie galėtų atakuoti kelią Balakliya – Savynsti – Vesele ir taip trikdyti tiekimą ir atitraukti dalį orkų pajėgų. Kas liečia manevrinius vienetus (mechanizuoti ir tankų padaliniai), neatmestina, kad ukrainiečiai atakuos nuo Verbivka, t.y. apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Balakliya.

• Lyman. Toliau be pakitimų.
• Severodonetsk.

a) Agresorius įsitvirtino Metolkine, atakuoja į ukrainiečių gynybos gilumą (Syrotine) bei siekia mūšiu sukaustyti Borivske – Voronove ruožą. Tokiais veiksmais agresorius siekia perskelti visą Borivske – Voronove – Metolkine ruožą į dvi dalis.

b) Orkai siekia įsitvirtinti vakar užimtose pozicijose Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka bei atakuoja Bila Hora. Orkai, sutraukę pasitiprinimus iš kitų sektorių vis įvedinėja šviežias pajėgas, o ukrainiečių rezervai menki. Todėl neatrodo, kad ukrainiečiai turi pajėgų kontratakomis išmušti agresorių iš užimtų pozicijų.

Padėtis labai rimta. Atrodo, kad agresorius iš vakarų (Bila Hora) ir rytų (Syrotine) bando pasiekti upę. Jei jam pavyks, gali nutikti taip, kad ukrainiečių Severodonetsk grupuotė ne tik neturės kaip papildyti resursų, bet ir kaip atsitraukti.

• Bakhmut.
a) Tęsiasi mūšiai aplink Bakhmut – Lysychansk kelią. Ties Berestove orkai buvo beveik jį kirtę, tačiau gerai atidirbo ukrainiečių artilerija ir priešas šiek tiek atsitraukė. Intensyvėja mūšiai Soledar link. Orkai ieško naujų vietų, kur galėtų kirsti kelią ir susikurti placdarmą vakarinėje jo pusėje.

b) Zolote „kišenėje“ tęsiasi mūšiai, tačiau orkams įsitvirtinus Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka, „kišenės“ apsupimas (arba bent jau aprūpinimo kelių dengimas ugnimi) daugiau nei realus.

c) Tęsiasi mūšiai Svitlodarks ruože. Panašu orkai turi problemų išeiti iš vandens kliūtimis apriboto ruožo. Nors priešo dešinys flangas prieš kurį laiką pasiekė taktinių laimėjimų (prasiveržė 5 – 7 km Bakhmut link), tačiau kol kas nieko daugiau nuveikti nepavyko.

2) Centras. Be pakitimų.

3) Zaporizhia. Pasirodo, kad prieš gerą savaitę ukrainiečių žvalgyba mūšiu ties Pavlivka (šalia Vuhledar) nevyko šiaip sau. Jie šiame ruože forsavo Kashlahach upę, išlaisvino šią gyvenvietę ir siekia išvystyti sėkmę puldami Yehorivka link. Neatmestina, kad ukrainiečių tikslas – įsitvirtinti ir plėsti placdarmą taip išvalant kelią Velyka Novisylka – Vuhledar- Blahodatne.

2. Pietų kryptis. Ukrainiečiai dar šiek tiek pasistūmėjo Cherson link. Aršiausi mūšiai vyksta Kyselyvka. Ukrainiečiai įsirėžė į orkų gynybą palei kelią Mykolaiv – Cherson. Neatmestina, kad dabar ukrainiečiai bandys išlyginti savo flangus, taip užkertant tradicinį orkų bandymą smūgiuoti įsiveržusiam pleištui į flangus ir taip apsupti ukrainiečių grupuotę.
Kova tęsiasi.

*****

Gradais išvaduota Avdijivkos mokykla

Vakar Rusija ultimatyviai pareikalavo Lietuvos nedelsiant panaikinti tranzito apribojimus į Kaliningrado sritį. Lietuvos priemonės vadinamos „provokacinėmis“ neva pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus, nurodant 2002 m. Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bendrą susitarimą (pareiškimą) dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos.

ES sankcijos Rusijai įsigaliojo nuo birželio 17-osios, vykdant 4-ojo paketo numatytų prekių tranzito apribojimus. Sankcijų paketai susiję su Rusijos kroviniais, kurie gabenami iš Rusijos į ES. Į šį sąrašą įtrauktos anglys, metalai, statybinės medžiagos ir pažangiosios technologijos (žr. komentarą žemiau).

Rusijos vykdoma Ukrainos grūdų eksporto blokada yra „tikras karo nusikaltimas”, teigia Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Politikas pridūrė, kad ES sankcijos Rusijai neturėjo jokios įtakos pasaulinei maisto krizei. Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijos karas Ukrainoje netrukus gali sukelti badą iki 49 mln. žmonių, padaryti pražūtingą poveikį pasauliniam maisto tiekimui ir kainoms.

Aha… tik Kremliui į tai giliai nusispjaut. O jei dar tiksliau – būtent to velnio išperos ir siekia.

Nepaisant Rusijos karo su Ukraina, pasaulis kol kas nesugebėjo sumažinti šios teroristinės valstybės energetinės įtakos. Rusija šiuo metu eksportuoja daugiau naftos nei prieš karą. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius Rusija vidutiniškai eksportavo 7,8 mln. barelių naftos per dieną, kai tuo tarpu 2021 m. buvo eksportuojama 7,5 mln.

ES susitarimas uždrausti didžiąją dalį rusiškos naftos importo gali tai šiek tiek pakeisti ir sumažinti Rusijos pajamas 10 % nuo dabartinio lygio.
Dėl JAV sankcijų negalintis funkcionuoti automobilių gamintojos „Volkswagen” padalinys Nižnij Novgorode „Volkswagen Group Rus” padalinio darbuotojams išmokės iki šešių atlyginimų dydžio išmokas. „Volkswagen Group Rus” darbuotojams pasiūlė dar ir sveikatos draudimą iki metų pabaigos, taip pat asmeninę IT įrangą.

Mmmjo… dosnūs tie vokiečiai. Jei ne tiesiai, tai per aplinkui vis papildo krauju pradvisusį Rusijos biudžetą.

Situacija iš esmės nepakitusi.
Rusofašistai Ukrainos rytuose patiria sąlyginę sėkmę – po truputį stumiamasi Lysičiansko link, užimtas Metiolkino kaimas šalia Severodonecko. Vyksta derybos su Azoto gamykloje įsitvirtinusiomis „užsieniečių samdinių pajėgomis“, nors panašu, jog rusams tiesiog nepavyksta užimti viso miesto.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošia gynybos planus invazijos iš Baltarusijos ir Padniestrės atvejams. Žvalgybos duomenimis, Batka ties Bielorusijos – Ukrainos siena sutelkė apie 4 tūkst. karių.

Šiaurėje Charkivo rajone rusų kariai stengiasi sutrukdyti ukrainiečių daliniams atsitraukti į Slovjansko rajone veikiančios rusų karių grupės užnugarį.

Rytuose tęsiasi nenutrūkstamas puolimas, siekiant pilnos Severodonecko miesto kontrolės, taip pat vykdomas intensyvesnis puolimas Bachmuto kryptimi.

Naktį gradais sudaužyta mokykla Avdijivkoje.

Raketomis smogta civiliams objektams Odesoje ir Charkive, artilerija apšaudomi mažesni miesteliai ir gyvenvietės pietuose. Julivkos kaime Zaporižės rajone, subombarduota mokykla.

Teigiama, jog Mariupolyje prasidėjo žuvusiųjų ekshumacija, identifikacija ir perlaidojimas, kuo labai abejojame. Mero patarėjas Petro Andriuščenko teigia, jog žmonių lavonai vis dar guli griuvėsiuose, kiti laidojami masinėse kapavietės. Mieste 100 000 gyventojų neturi geriamo vandens. Miestas ant choleros protrūkio slenksčio, siautėja marodieriai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kontroliuojamoms dujų gręžimo platformoms Juodojoje jūroje. Po smūgių platformų veikla sustabdyta.

Rusijos jūrų pajėgos padidino laivų ir povandeninių laivų, galinčių atakuoti sparnuotosiomis raketomis, skaičių Juodojoje jūroje. Nepatvirtintais duomenimis laivai ginkluoti 36 minėto tipo raketomis. Teigiama, jog Juodojoje jūroje šiuo metu dislokuoti 5 laivai.

Lavrovo irštva grasina, kad „jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos dalies per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“.

Putlerio burna Peskovas pareiškė, kad situacija beprecedentė, tačiau pažymėjo, kad tai „susiję su atitinkamu Europos Sąjungos sprendimu – išplėsti sankcijas tranzitui“. Kremlius pažadėjo žiebti atkirtį artimiausiu metu.

Lietuvoje daugelis protingų ir karštų galvų dėl tranzito „situacijos” ėmė skleisti paniką. Baiminamasi, jog tai gali tapti formalia priežastimi Rusijai pradėti karą. Prisimintas Maskvos mums primestas Suvalkų koridoriaus naratyvas. Turint galvoje, kad Rusijos gynybos doktrina numato visas priemones gintis, kai išorės veiksniai kelia grėsmę nacionaliniams interesams, panikos pliūpsniai yra itin Kremliaus laukiamas rezultatas. Manome, kad banditai Maskvoje gana tiksliai įvertino ir numatė, kad panikovskiai patys sukels sąmyšį, tereikia juos spustelt – tai visiškai normalus reiškinys šalyje, kurios du agresoriai kaimynai jau ketvirtą mėnesį vykdo plataus masto invaziją Ukrainoje.

Manome, kad tranzito „konflikte” svarbiausia aiškumas, visų pirma, atsakant į klausimus sau patiems ir nekreipiant dėmesio į provokacijas ir gąsdinimus iš įkalinimo įstaigų kultūros šalies. Jei numatytoms tranzito prekėms taikomos sankcijos, tai jos turėtų būti taikomos ne tik gabenamoms geležinkeliu, bet keliais, ar ne? Ar tokiam jų judėjimui per kitas Baltijos šalis, Estiją, Latviją ir, galiausiai, Lietuvą, taip pat taikomi ribojimai? Ar tik viena Lietuva paraidžiui vykdo ES direktyvas? Ar sankcijose numatytas kai kurių prekių gabenimo per ES šalis ribojimas yra absoliutus, t.y. taip pat ribojamas produkcijos judėjimas iš Rusijos į Rusiją?

Regis, derėtų sureaguoti ir į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad AB „Lietuvos geležinkeliai” „išsiuntė papildomą prašymą Europos Komisijai, kad būtų atsakyta būtent dėl tranzito į Kaliningradą“. Jei tai tiesa, tada ir vėl lipama ant to paties grėblio, kaip ir trąšų tranzito iš Gudijos atveju, kai bendrovei paliekami spręsti valstybės lygio klausimai, neabejotinai turintys strategines, ir ne tik Lietuvai, pasekmes.

Rusija, grasina ir, žinoma, imsis atsakomųjų veiksmų, kurių įkaitė, greičiausiai, bus Lietuva. Ar esame tam pasirengę?

Ekonominėms ir diplomatinėms Rusijos sankcijoms, pvz., visų tipų transporto ir krovinių gabenimo sustabdymui (tame tarpe ir per Kremliaus valdomą Baltarusiją)? Kas bus, jei Maskva pradės elektros energijos karą, šantažuojant mus „blackoutu“ ?

Ar esame pasiruošę neramumams, kuriuos visokie maršistai, ne be agentų ir šiaip maušų pagalbos, džiūgaudami skatins įvairiausiais būdais pildami žibalą į ugnį: išnaudojant piliečių ir ne visai piliečių nuotaikas dėl kylančių kainų, ypač šildymo sezono metu – juk tai puikus koziris siekiantiems priešlaikinių Seimo rinkimų?

Nežiūrint kylančių klausimų, norime visiems mums rašantiems ir skaitantiems aiškiai pasakyti, kad nors Rusija nuolat kelia grėsmę, kad nors pavojus egzistuoja ir turime nuolatos būti pasiruošę blogiausiam, tačiau Kremlius šį karą kariauja ne su Lietuva, o su Vakarais. Ir tranzito klausimas – ne Lietuvos, o ES problema, mūsų šalis tvirtai demonstruoja vertybinį pasirinkimą ir kietą stuburą. Tą suvokia ir Putinas, ir visi jo degsiantys pragare sėbrai.

Šį klausimą Maskvai teks spręsti derantis su Briuseliu, kad ir kaip norėtųsi į ringą iškviesti vienui vieną paliktą Vilnių.

Nuoširdžiai tikime, jog visi ėjimai numatyti mažiausiai metams į priekį ir manome, kad visi Lietuvos pusės veiksmai suderinti ir su ES, ir su NATO. Mes šiame visame matome ir didelį pozityvą – Lietuva turi puikią progą Madride prašyti nedelsiant išskleisti NATO – brigadų, „patriotų”, nuolatinių JAV pajėgų dislokavimo, neribojamo ir supaprastinto karinio tranzito tarp Aljanso šalių – skėtį. O kalbančius apie infrastrukūros trūkumą ir neturėjimą, kur padėti karių – išleisti… ne, ne į pensiją, – į Ukrainos rytų arba pietų frontą. Ir Severodonecke verkiant reikia pagalbos rankų.

*****

Vakarai turi ruoštis ilgam karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Teigiama, kad Rusija įnirtingai kovodama Ukrainos rytuose, vis labiau įsitvirtina. ” – Turime pasirengti tam, kad jis (karas) gali trukti ne vienerius metus. Neturime nustoti remti Ukrainos, net jei išlaidos bus didelės tiek dėl karinės paramos, tiek dėl kylančių energijos ir maisto kainų”.

Gražiai ir teisingai kalba garbūs vyrai. Tačiau mes kiek pakoreguotume jų strategines įžvalgas dėl “karo Ukrainoje”: Rusija šį karą pradėjo ne prieš Ukrainą, o prieš Vakarus, vadinasi, karas tęsis tol, kol nekapituliuos (tokie Kremliaus tikslai) Vakarai. Skamba beprotiškai, tačiau būtent taip mąsto Putinas su visa savo mesiją supančia svita – atleiskit – karo nusikaltėlių ir kriminalinių iškrypėlių gauja.

Primename, jog vasario 24-osios invazija prasidėjo po to, kai JAV neišgirdo (o gal nesuprato) Maskvos ultimatumo nešdintis iš Europos lauk, o NATO – grįžti į 1997 metus. Kremliaus orda, kartojame, sustos tik tuomet, kai nuo Vakarų gaus tokį smūgį į snukį, kad išspjovus išmuštus dantis, bedante burna beliks čiulpti arbatoje sumirkytus džiūvėsius.

„- Dabar būtina sukurti kariuomenę, galinčią kovoti kartu su mūsų sąjungininkais ir nugalėti Rusiją mūšyje. <..> Mes esame karta, kuri vėl turi parengti kariuomenę karui Europoje „, – teigia Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Patrick Sanders.

Gali būti, jog pagaliau rimtai pažvelgta į viešus Kremliaus propagandistų grasinimus paskandinti „nedidelę salą“ ir bundama iš komos supratus, su kuo Vakarų pasaulis turi reikalą.

Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Italija, Lenkija ir Belgija kovo-gegužės mėnesiais buvo didžiausios Rusijos iškastinio kuro, įskaitant anglį, naftą, gamtines dujas bei naftos produktus, eksporto pirkėjos. Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos pirkimai sudarė beveik pusę 97 mlrd. JAV dolerių pajamų, kurias Rusija gavo iš degalų eksporto. ES planuoja šiais metais (viščiukus skaičiuosim rudenį) laipsniškai nutraukti rusiškos naftos importą. Dujų tiekimą artėjant žiemai, mums regis, maskoliai patys nutrauks.

Šiuo metu rusiška nafta yra pigesnė už kitų rūšių naftą, nes Vakarų sankcijos ir prekybininkai, vengiantys ją pirkti, sumažino pagrindinės „Urals” rūšies naftos vertę. Tikimasi, kad pigios Rusijos naftos ir dujų pardavimai 2022 m. sieks 285 mlrd. dolerių – tai yra net 20 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. iš naftos ir dujų gautu pelnu. Pusę pajamų Rusija gaus iš prekyba jūra vykdomų pardavimų Kinija ir Indijai.

Volodymyras Zelenskis perspėjo partnerius ir savo šalies piliečius, jog ši savaitė gali būti lemtinga įvairiose fronto linijose. Sprendžiasi Ukrainos stojimo į ES likimas. Maskvos įtūžis gali išsilieti ne tik bombų kruša.

Kai kurių Ukrainos ekspertų manymu, rusai šiuo metu nepajėgūs užimti Severodonecko ir Lysičiansko, nes tam reiktų sutraukti gerokai didesnes pajėgas, tačiau jas perdislokavus, susilpnėtų kiti fronto ruožai. Vis dėlto, nepasaint optimistinių pasisakymų ir prognozių, rusai replėmis suspaudė paskutinę Luhansko srities tvirtovę ir tėra laiko klausimas, kada ji kris – kastuvėliais, perfrazuojant Ukrainos užsienio reikalų ministrą D. Kulebą, deja, ordos naikintuvų ir artilerijos nesunaikinsi.

Šiaurėje, Charkivo apylinkėse okupantai naudojo aviaciją ir artileriją bei dėjo visas pastangas, kad neleistų ukrainiečių daliniams priartėti prie valstybinės sienos.

Šiaurės rytuose, Sumų apylinkėse rusai aviacijos smūgiais taikėsi į ukrainiečių pozicijas. Kaip visada, kentėjo civilių infrastruktūra.

Rytuose, Severodonecko mieste tebesitęsia smarkūs mūšiai, Rusijos pajėgos bando palaužti ukrainiečių gynėjų pasipriešinimą ir užimti likusias rytinės Luhansko srities dalis. Vėl buvo apšaudyta chemijos gamykla „Azot”, kurioje slepiasi apie 500 civilių gyventojų. Ukrainiečiai buvo priversti pasitraukti iš kelių gyvenviečių į rytus ir pietryčius nuo Severodonecko.

Pietuose ukrainiečiai spaudžia orkų gynybines pozicijas ir lėtai slenka Chersono kryptimi. Esant permainingai taktinei situacijai, atrodo, Ukrainos gynėjai perėjo į puolimą ir artėja prie miesto.

Jungtinėms ukrainiečių pajėgoms spaudžiant driskius nuo Mykolaivo, Chersono mieste dedasi neregėti (šypt šypt) dalykai – okupantus žudo kavinėse: bent du iš maskolių, pavaišinti automatų serijomis, pakratė kojas.

72-oji Ukrainos kariuomenės brigada paėmė į nelaisvę „privačios“ Wagnerio“ karinės grupuotės pilotą, samdinį Andrejų Fedorčiukovą. Tardymo metu rusų pilotas prisipažino, dalyvavo žudant ukrainiečius už 205 000 (3441 eur.) rublių per mėnesį atlyginimą.

Juodojoje ir Azovo jūrose 5 rusų sparnuotųjų raketų nešėjai pasirengę suduoti raketinius smūgius objektams Ukrainos teritorijoje.
Odesa iš Krymo apšaudyta Onyx raketomis.

Su pakeltais antakiais stebime kaip Vakaruose ir Lietuvoje visuomenė dalinasi žinomo, lyg ir rusų opozicijos, veikėjo Michailo Chodorkovskio pasisakymais. Neva nepriklausomose rusų medijose jis teigia, kad Ukraina karą pralaimės ir labai greitai. „ – Blogiausiu atveju po mėnesio ar dviejų įvyks kovos dėl Kyjivo, kuris bus užimtas ir jame bus įvestas marionetinis režimas. Kalbos apie tai, kad Vakarai tiekia tiek daug ginklų, kad Ukraina galėtų atsiimti Krymą ir net įžengti į Rusijos teritoriją, yra (skirta tenkinti) tik vargšų interesus. Tikroji padėtis yra visai kitokia“, – teigia rusų oligarchas.

Jo interviu metu naudojamas išsireiškimas „karo normalizacija“, su kuria neva susitaikė Vakarų elitas. Tai reiškia, kad karą Ukrainoje mėginama primesti kaip duotybę, su kuria turime visi susitaikyti ir pamiršti detales. Jose, kaip žinote, slypi pats Vėlinas.

Atkreipiame dėmesį į du dalykus.

Pirma – bandoma parodyti, kad Rusijoje yra ir laisva žiniasklaida (krenč negyvi), o joje politikuojantis oligarchas yra opozicionierius. Na na, tik jo žinučių turinys kažkodėl yra naudingas Kremliui.

Antra – pastangos „normalizuoti karą“ jau davė rezultatų, nes vartotojiški Vakarai linkę pamiršti tai, kas buvo vakar, ištrinant iš atminties labai svarbius dalykus. Kas šiandien rūpinasi nelaisvėje esančių apie 2,5 tūkst. bataliono “Azov” karių likimu, dėl kurių buvo išlieta tiek daug ašarų ir emocijų?

Kremliui į pirmus pasaulio žiniasklaidos puslapius stumiant Chodorkovskio pranašystes, bandoma užglaistyti Kazachstano prezidento K. J. Tokajevo pareiškimą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume apie tai, kad Kazachstanas neketina pripažinti Luhansko ir Donecko (kažkokios) liaudies respublikų. Tokajevas taip pat minėjo Rusijos politikų nedraugiškus pasisakymus Kazachstano atžvilgiu – kai kurie Rusijos dūmos nariai ragina okupuoti Šiaurės Kazachstano regionus, jei šalis nebus visiškai lojali Maskvai.

Seno Maskvoje išauginto lapino Tokajevo pasisakymas įdomus tuo, jog šis veikėjas buvo (arba yra) visiškai lojalus Kremliui. Prisiminkime Rusijos „karinę operaciją” – pasirengimą Kyjivo šturmui – Almatoje šių metų pradžioje. Kadangi „aštrus pasisakymas“ skambėjo šalia sėdint pačiam Putinui, šis manevras greičiausiai suderintas su Maskva. Tačiau esminis klausimas – ar tai viso labo ženklas, kad Kazachstanui tikrai gresia okupacija, ar ši Centrinės Azijos šalis rodo ragus Kremliui, nes turi Kinijos stogą?

Kaip bebūtų, vakar Rusija apribojo naftos gabenimą iš Kazachstano per Novorosijsko uostą, o  Kazachstanas praneša, kad neblokavo anglies, tai – melagiena/ Kazachstanas užblokavo rusiškos anglies eksportą ir sustabdė 1700 vagonų.

Atrodo, kažkas pradeda naują xiàngqí partiją.

******

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/400620051842054/

„Trijų kirvių” (taip ukrainiečiai vadina haubicą M777) darbo rezultatas.