Visas demokratinis pasaulis turbūt patyliukais pavydi Lietuvai jos užsienio politikos. Nes nė viena Vakarų valstybė, išskyrus Lietuvą, nesugebėjo per mažiau nei dvejus metus nutraukti santykių su dviem galingomis diktatūromis (Kinija, Rusija) ir viena maža, bet kaimynine. Ir būti laimėtoja šiame vertybiniame kare. Nes juk „esi tas, kuo jautiesi esąs“, kaip skelbia naujoji mūsų laikų išmintis.
Jei katarsis galėtų ištikti ne tik žmogų, bet ir valstybę, tai Lietuva jau būtų giliai katarsyje. Nes nė vienos kitos Vakarų valstybės piliečiams nebuvo duota tapti žiūrovais tokio viduje apvalančio ir moraliai inspiruojančio meno kūrinio, kokį demonstruoja Lietuvos užsienio bei saugumo politikos architektai.
Himno žodžiai „Lietuva <…>, tu didvyrių žeme“, pasirodo, yra ne apie tolimą šalies praeitį, o apie užsienio politikos dabartį. Hipsterių darbo grupė, prieš keturiolika metų sukūrusi šūkį „Lietuva – drąsi šalis“, matyt, nujautė, kad priminsime visam pasauliui apie save arba pakartodami didžiojo kunigaikščio Algirdo karo žygį į Maskvą, arba užblokuodami tranzitą į Karaliaučių.
Kai Matas Maldeikis prabilo apie Smolensko susigrąžinimą, nuoširdžiai apsidžiaugiau. Atrodė, kad rinksimės tradicinį kelią ir vėl pulsim Maskvą. Ko gero, buvome jau bežengią tuo keliu, kai vieninteliai Europoje atšaukėme ambasadorių Rusijoje, parodydami, kad šįkart susitvarkysime su senuoju priešu vieni – net be Lenkijos.
Bet dabar, kai smogėme rusams į dar jautresnę vietą, lieka tik stebėtis, kodėl Vincas Kudirka neparašė „iš ateities“, užuot rašęs „iš praeities tavo sūnus te stiprybę semia“. Toji ateitis yra čia ir dabar, tą akimirką, kai ES sankcijų reglamentavimas ir Lietuvos teisiniai įsipareigojimai dėl tranzito į Karaliaučių interpretuojami taip, kaip to reikalauja mūsų drąsa.
Tikėkimės, padėties trečiajame fronte (su Rusija) paaštrėjimas neprivers tų valdžios atstovų, kurie dar gruodžio mėnesį aiškino, kad mums svarbiausias iššūkis – Kinija, pajusti kognityvinį disonansą.
Taip ir turi atrodyti tikra, o ne suvaidinta vertybinė užsienio politika. Mes ilgai gyvenome daug girdėdami kalbant apie vertybes, klausydamiesi, kaip apie jas postringauja rinkimuose dalyvaujančios partijos ir politikai, bet kaskart nusivildavome matydami, kas lieka iš tų kalbų, kai kalbėtojai laimi rinkimus ir perima valdžios vairą. Nes lieka labai mažai.
Kiek dar buvo galima tai kentėti? Prisiminkime 2008-uosius – metus, kai buvo sukurtas nuostabus šūkis apie „Lietuvą – drąsią šalį“. Seimo rinkimus tada laimėjo vertybinę užsienio politiką propagavusi politinė partija. Bet jos užsienio reikalų ministras pirmais savo darbo mėnesiais šokiravo rinkėjus sakydamas, kad reikia atverti naują santykių su Rusija puslapį. Kitaip tariant, make love, not war.
Tai – vertybinio mąstymo užsienio politikoje išdavystė. Ir, ko gero, vėliau nuspręsta, jog tai neturi pasikartoti. Kas yra labai miela ir, be abejo, sveikintina.
Džiugu, kai politinė jėga ne tik gerai žino, ko nori, bet ir demonstruoja tam tikrą vertybinio mąstymo nuoseklumą. Ne tik laikosi deklaruojamų principų ir vertybių, bet ir sugeba tą savo vertybinę laikyseną ginti viešojoje erdvėje argumentais, atskleidžiant ir aiškinant politinės pasaulėžiūros vidaus logiką.
Tačiau vertybinė laikysena gali susidurti su tokiais iššūkiais, kurių spaudimą labai sunku atlaikyti. Vienas tokių iššūkių yra realybė. Tikrovė. Tai, kas gali priversti nustebusį rinkėją pradėti kelti nepatogius klausimus vertybinės politikos autoriams bei vykdytojams.
Ir šioje situacijoje vėl reikėtų išreikšti stiprų susižavėjimą vertybinės užsienio politikos didžiavyrių drąsa. Drąsa pakilti ir būti aukščiau realybės, nepasiduoti jos šnabždamoms vilionėms. Juk realybė traukia mus prie žemės ir to, kas žemiška, o vertybės skatina atitrūkti, pakilti. Atitrūkti nuo žemės. Atitrūkti nuo realybės.
Tai verta ne tik žavėjimosi, bet ir apdovanojimų. Ne kiekvienas politikas ryšis laikyti valstybės laivo šturvalą ir mėginti su tuo laivu pakilti į dangų, nepaisydamas realybės traukos. Mūsiškiai – tikrai nebijo.
Ir tai liudija toli gražu ne vienas šios kadencijos vertybinių poelgių ir požiūrių pavyzdys.
Štai kad ir konfliktas su Kinija. Iš pradžių nuspręsta visiškai ignoruoti tą aplinkybę, kad, atsakydami į Taivano atstovybės Taivano vardu atidarymą Lietuvoje, kinai pradės ekonominį karą, kuris bus itin skausmingas ir Lietuvos verslui, ir eiliniams vartotojams. Bet juk vertybės – svarbiau už laukiančią nemalonią tikrovę.
Tada pasipylė valdančiųjų pasakojimai apie tai, kaip konflikto su Kinija nulemtus praradimus esą atsvers Taivano ir JAV indėlis į Lietuvos ekonominę gerovę. Deja, tikrovė byloja visai ką kita. Kinijos kerštas Lietuvai šįmet išlieka vienu svarbiausių veiksnių, kenkiančių mūsų ekonomikai, o Taivanas išlaiko labai glaudžius ekonominius ryšius su Kinija, su kuria mes būtent dėl jo dabar kariaujame, ir visiškai neskuba investuoti į Lietuvą.
Mūsų vertybinės politikos gairės prasilenkia ne tik su ekonomine, bet ir politine tikrove. Ir JAV diplomatai, ir įtakingų think tank’ų analitikai, lankęsi Lietuvoje, neigė valdžios skleistą pasakojimą apie tariamą Lietuvos ir JAV pozicijų sutapimą bei visišką amerikiečių paramą mūsų politikai Taivano atžvilgiu.
Lietuvos vertybinės politikos atstovai, Seimo delegacijos sudėtyje prieš pusmetį apsilankę JAV, grįžę aiškino, jog JAV tuoj pakeis Taivano atstovybės pavadinimą, ir šis žingsnis būsiąs geriausiu įrodymu, kad viską gerai ir teisingai padarėme.
Ką matome? Amerikiečiai pavadinimo nepakeitė, o JAV German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonie Glaser, prieš mėnesį viešėjusi Lietuvoje, atvirai pastebėjo:
„Aš gal tik raginčiau jūsų vyriausybę įsivertinti skirtingų veiksmų naudą ir rizikas. Kartais Taivano politikai ragina mano vyriausybę daryti dalykus, kurie, mano manymu, nebūtinai atitinka Amerikos interesus. Jie gali tarnauti Taivano interesams, gali netarnauti. Pavyzdžiui, Taivanas dar nuo Donaldo Trumpo administracijos darbo pradžios ragino Jungtines Valstijas pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą. Iki šiol JAV to nepadarė. Ir aš viešai sakau, aš nemanau, jog Jungtinės Valstijos turėtų leisti Taivanui pakeisti atstovybės pavadinimą“.
Tačiau vertybinės politikos gebėjimas atitrūkti nuo tikrovės, pakilti virš jos ir apsigyventi kažkur anapus nuodėmių kupino Žmogaus Miesto leidžia tokio pobūdžio pastabų apskritai negirdėti ir toliau principingai laikytis nuostatų, su tikrove veik nieko bendra neturinčių.
„Mes esame pirmieji Europos Sąjungoje, kurie drįsome mesti tokį iššūkį Kinijai dėl Taivano“.
Maža to, tai leidžia valstybės lyderiams sakyti savo rinkėjams: „Mes esame pirmieji Europos Sąjungoje, kurie drįsome mesti tokį iššūkį Kinijai dėl Taivano“.
Tai labai panašu į melą. Nes pirmas galite būti nebent tada, kai yra ir antras, ir trečias, ir paskutinis. O kai nėra nei antro, nei paskutinio, esate ne pirmas, o tiesiog – vienintelis. Ir kai esate toks vienintelis, lieka iš esmės du vertinimo variantai: arba tik jūs protingas, o visi kiti – ne, arba – atvirkščiai.
Vertybininkai renkasi pirmąjį variantą. Nes yra labai drąsūs, kaip jau minėta.
Baltarusijos atžvilgiu jų politika irgi buvo drąsi bei leidžianti sau nepaisyti realybės. „Neabejoju, kad pavasarį protestai atgims. Laikinos pauzės neturėtume vertinti kaip ženklo, kad protestai baigėsi“, – pernai kovo mėnesį sakė vienas iš mūsų užsienio politikos vadovų.
Šie jo teiginiai gerai atspindi mūsų vertybinės užsienio politikos santykį su tiesa. Pirmas jo teiginys: jis net neabejojo, kad masiniai protestai Baltarusijoje, kuriuos matėme užpernai, pernai turėjo atgimti. Jie atgimė? Ne, neatgimė. O buvo pagrindo abejoti, kad jie atgims? Tikrai buvo. Tai kodėl jis neabejojo? Nes neabejoti tokiais dalykais yra labai drąsu ir vertybiška.
„Laikinos pauzės neturėtume vertinti kaip ženklo, kad protestai baigėsi“. (Nors būtent taip ir nutiko: protestai baigėsi). Kodėl apskritai mums sakoma, ką ir kaip mes turėtume vertinti? Ir kodėl brukami tokie vertinimai, kurie akivaizdžiai prieštarauja tikrovei? Todėl, kad tikrovė – tai velnio sėkla. Ją reikia stumti nuo savęs kuo toliau – kartu su protu, kuris tam natūraliai priešinasi.
Karo fronte su Rusija irgi tapome vieninteliais Europoje. Vieninteliais, kurie atšaukėme ambasadorius. Ar tuo kaip nors padėjome Ukrainai? Jai dabar tai labai svarbu? Jai dėl to lengviau? Ne. Bet, kaip sakytų mūsų vertybinės politikos riteriai, esame „pirmi“. Kaip ir su Taivanu. Antro ir trečio išvis nėra, bet mes – „pirmi“.
Apie Karaliaučiaus tranzitą šiame kontekste nebėra, ką pridurti. Kai kas teigia, jog galėjome elgtis atsargiau, matyti, kaip ES sankcijų reglamentas koreliuoja su Kaliningrado tranzitui padaryta išimtimi. Bet… O kam? Juk išeina win-win: rusai gauna išsvajotą pretekstą, o mes – istorinę galimybę būti NATO rytų fronto priešakyje. Mes – pirmi.
Jei rimtai, tai svarbiausias klausimas šioje situacijoje – net ne sankcijų taikymas tranzitui į Karaliaučių ir jų interpretavimas, o tai, kaip skamba Raimundo Lopatos naujausio straipsnio pavadinimas: „Kuo ginsime kiekvieną Lietuvos centimetrą?“ Ir tai, kas jame atvirai pasakyta:
„Paaiškėjo, kad kariniame lygmenyje nesame pasirengę geopolitinės tikrovės pokyčiams… Net ir po Krymo aneksijos iki šiol turėjome tiek laiko, ir neturime net elementarios infrastruktūros NATO karių priėmimui. Kas tai buvo – sabotažas, aplaidumas? Gal kas iš buvusių ir dar esamų pasakys – esu kaltas – ir paaiškins? Kaip atsitiko, kad dalis iki šiol brangiai pirktos ginkluotės nefunkcionuoja?“
Tai – tikrovė. O būti „pirmiems“ iškart trijuose karo frontuose (su Kinija, Rusija ir Baltarusija), smarkiai susimovus valstybės saugumo klausimais ir pasiekus, kad „Politico“ rašytų apie Lietuvą kaip pavojingiausią pasaulio vietą, yra drąsa. Drąsa priskirtina vertybėms; tikrovė – ne.
Todėl laikomės taisyklės: tikrovė – sau, vertybės – mums. Tai mūsų naujosios užsienio ir saugumo politikos formulė. „Drąsios šalies“ veikimo algoritmas.
Ir gerai, kad yra politinių jėgų, kurioms užtenka drąsos ir principingumo mąstyti ir elgtis būtent taip, o ne kitaip, ir laikytis pasirinktos krypties. Juk gyvename demokratinėje valstybėje, kurios piliečiai gali rinktis, už ką balsuoti. Užpernai – pasirinko.
Todėl pakaks graudintis ir verkšlenti dėl vertybinės politikos neatitikimo kažkieno lūkesčiams. Geriau nusiteikime pozityviai ir švęskime demokratijos šventę. Arba, kaip sakoma prieštaringai vertinamų kariuomenių vidaus gyvenime, nesipriešinkime ir pasistenkime patirti malonumą.
Pranešama, kad ES šalių vadovai greičiausiai pritars, jog Ukrainai ir Moldovai būtų suteiktas ES kandidatės statusas. Ukrainos tapimas visateise ES nare bus ilgas ir sunkus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog taikos su Rusija sąlygos – Ukrainos rankose: „- Ukraina ir tik Ukraina sprendžia, kas jai tinka. Nieko apie Ukrainą be Ukrainos! Mums toli iki derybų, nes Putinas tiki diktuojama taika. Dar svarbiau, kad tvirtai laikytumėmės šio kurso”.
Jis taip pat sakė, kad Ukrainai reikia didžiulės finansinės pagalbos atkurti Rusijos invazijos sugriautą šalį ir tai bus „užduotis ištisoms kartoms”. Planas turėtų būti panašus į JAV iniciatyvą po Antrojo pasaulinio karo.
Scholzas pakvietė Zelenskį dalyvauti šį sekmadienį vyksiančiame G7 aukščiausiojo lygio susitikime ir susitarti, kaip atrodytų toks „Maršalo planas Ukrainai”.
O kiek Vakarų šalys donorės sutaupytų milijardų pour les croissants au café, jei sustabdytų Ukrainos miestų griovimą ir žmonių žudynes šiandien!
Kremliaus teigimu, nepaisant sankcijų, prekyba su Kinija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrika per pirmuosius tris šių metų mėnesius išaugo 38 proc. ir per tą laiką siekė 45 mlrd. $. Viena iš šių BRIKS šalių – Indija – nuo invazijos pradžios nupirko daugiau kaip 40 mln. barelių rusiškos naftos, o tai yra daugiau nei per visus 2021 metus.
Nepriklausomi šaltiniai teigia, kad Indija siekia sudaryti ilgalaikį naftos tiekimo sandorį už maždaug 70-ties JAV dolerių už barelį kainą – tokia, hm, karo išparduotuvė su 35 % nuolaida.
Čekija skelbia, kad iki 2023 metų galo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neišduos vizų. Šaunuoliai. Vakarai privalo žengti žingsnį toliau – ir neįsileisti naujų, ir grąžinti į savo šalis abiejų agresorių valstybių piliečius, kol nebus nutraukti karo veiksmai ir visos okupuotos teritorijos grąžintos Ukrainai.
Vokietija gegužę pasirašė sutartis dėl keturių suskystintų dujų terminalų (SGD) nuomos ir skyrė 3 mlrd. $ tokių terminalų įsigijimui ateityje. Tuo tarpu tarptautinė energetikos agentūra praneša, kad Rusija gali visiškai nutraukti dujų tiekimą Europai, siekdama sustiprinti savo politinę įtaką dėl karo Ukrainoje.
Nutrauks. Net neabejokime.
Šiuo metu visiems būtų labai naudinga prasikrapštyti akis ir susivokti, jog planuotos staigios Rusijos ekonomikos recesijos nebus. Ar galime pripažinti, kad Kremliaus, kaip priešo, deramai neįvertinom?
Nepamatėm, kaip jis pasiklojo ne vieną finansinę „pagalvę“, parengė planus, kaip ir kur nukreipti žaliavų eksporto srautus ir dabar juos įgyvendina. Kol Rusija ruošėsi plataus masto karui, telkdama gelžgalius ir driskių būrius, diversifikuodama ekonomiką, numatydama informacines priemones ir pirkdama arba šantažuodama Vakarų politikus bei kraštutinius marginalus, mes patogiai diskutavome apie visų nuomonių įvairovę ir toleranciją melui, o ypač – savo pačių apgaulei tikėdamiesi, kad negandos mūsų stiklinį taikos pasaulėlį aplenks, Kinija išliks taikia pigių prekių gamykla, o Rusija pasitenkins okupuotomis Suomijos, Japonijos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos teritorijomis.
Šią savaitę netoli Japonijos esančiose jūrose pastebėti aštuoni Rusijos ir Kinijos kariniai laivai. Prie tokio spaudimo Tokijui dėl pozicijos Ukrainos ir Taivano atžvilgiu, galvos skausmą Japonijos vyriausybei didina ir 24 metų žemumas vakar pasiekusi jena.
Nors Didžiosios Britanijos žvalgyba praneša, kad Rusijos pajėgos Donecko regione patyrė didžiulių nuostolių ir vien tik Donecko milicija neteko 55 % savo pradinių pajėgų, tačiau orda juda vakarų kryptimi.
Rusai lėtai, bet stumiasi į priekį, siekdami galutinai užimti Severodonecką ir grasina atkirsti ukrainiečių dalinius prie Voronovės ir Borivskės. Tai siauras, nepridengtas katilas, panašus į karčią Debalcevės patirtį. Mūsų manymu reiktų nedelsiant iš ten nešdintis į saugesnes pozicijas, tačiau Ukrainos generalinis štabas situaciją mato geriau, ir galbūt tai yra didelių priešo pajėgų sulaikymo planas.
Tuo tarpu ukrainiečiai artėja prie Chersono, kurio apylinkėse, atrodo, netrukus gali užvirti rimti mūšiai.
Nerimą kelia Rusijos pajėgų telkimas Rusijos Briansko ir Kursko srityse. Teigiama, jog šios grupuotės ruošiamos naujam Kyjivo šturmui. Ukrainos kariuomenės duomenimis Vakarų karinėje apygardoje formuojamas iki 15,5 tūkst. karių turintis 3-iasis armijos korpusas, sudarant palankias sąlygas puolimui šiaurės vakarų zonoje. Apytikslis terminas, iki kurio turi būti atlikta užduotis – š. m. rugpjūčio 15 d.
Šiaurėje rusų pajėgos apšaudė Charkivo srities Čuhijivo rajono Pečenego gyvenvietę: sugriauta įmonė, privatūs namai, sužeisti 7 civiliai, tarp jų 2 vaikai.
Gomelio srityje, prie valstybinės sienos su Ukraina, bus tęsiami Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų mobilizaciniai mokymai. Pratybose dalyvauja Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų instruktoriai, daugiausiai dėmesio skiriant žvalgybai ir sabotažui.
Šiaurės rytuose pagrindinės priešo pastangos sutelktos į tai, kad gynybos pajėgos negalėtų patekti į Slovjansko apylinkėse veikiančios okupacinių pajėgų grupės užnugarį. Priešas vykdė oro žvalgybą Bairako ir Rubižnės vietovėse.
Rytuose okupantai stebimi Lysičiansko prieigose, beatodairiška artilerijos ugnis ir nesiskaitymas su ordos gyvosios jėgos nuostoliais verčia ukrainiečius trauktis iš gynybos pozicijų. Pranešama, kad ties šiuo Severodencko miesto broliu dvyniu priešas sukaupė virš 100 raketinės artilerijos sistemų.
Pagrindinės rusų pajėgos mestos siekiant visiškos Severodonecko kontrolės ir tam, kad apsuptų ukrainiečių karius ties Lysičiansku bei blokuotų pagrindinius susisiekimo kelius. Rusai giriasi visiškai apsupę miestą.
Severskio rajone rusai ir toliau tęsia dalinių grupavimą ir rezervo kaupimą Briansko ir Kursko sričių pasienio rajonuose.
Pietuose, Chersono, Mikolajivo srityse, rusofašistai paskubomis rausia apkasus, įrenginėja inžinerinius įtvirtinimus, siekdami sustabdyti ukrainiečių kontrpuolimą. Nuo Mykolajivo judančioms ukrainiečių jungtinėms pajėgoms atremti rusai formuoja naujus artilerijos dalinius.
Foto: Lysičianskas dabar (šaltinis aa.com.tr )
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas
Charkiv. Agresoriaus puolimas šiaurės rytiniame sektoriuje dėl kietos ukrainiečių gynybos įklimpo. Panašu, kad orkai įvedė anksčiau minėtus rezervus iš Belgorodo srities ir vis aktyviau atakuoja šiauriniame ruože (Prudyanka – Pytomnyk). Ukrainiečių retorikoje šie veiksmai vis dar siejami su orkų bandymu neleisti ukrainiečiams atakuoti aprūpinimo kelio Vovchansk – Kupiansk. Tačiau realybė yra ta, kad bent penketą dienų ukrainiečiai tiesiogiai šiam tiekimo keliui grasinti nebeturi galimybių, jie priversti gintis.
Izyum. Situacija ir toliau išlieka sąlyginai vangi. Tęsiasi orkų atakos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože, ukrainiečiai ginasi. Pranešama, jog Izyum sektorių pasiekė du orkų tankų vienetai. Sprendžiant pagal dabartinių mūšių dinamiką ir pajėgų išsekimą, galimai tai ne daugiau nei dvi kuopos, t.y. bendrai iki 20 tankų (vertinant realistiškai 10-15). Taip pat pasirodė informacija, kad sektorių gali pasiekti trumpo nuotolio MRLS (tikėtina „TOS-1 Buratino“ arba „TOS-1A Soncepiok“), kurios turi galimybę naudoti termobarines raketas. Klausimas kuriam tikslui visa tai gali būti panaudota?
1) sustiprinti puolimą Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože, ar
2) reaguoti į galimą ukrainiečių judėjimą vakariniame Izyum grupuotės flange su tikslu sugrįžti prie Velyka Komyshuvakha.
Lyman. Toliau be pakitimų.
Severodonetsk
Agresorius toliau koncentruoja pastangas atskirti Borivske – Voronove ruožą nuo Severodonetsk gynybos sistemos, stipriai atakuojama Syrotyne. Tuo pačiu pasirodė informacija, kad orkai ruošiasi forsuoti Severskyi Donec upę. Šiame etape tai nebūtų pats protingiausias veiksmas (Lysychansk gynėjų manevriniai bei artilerijos vienetai to tik ir laukia), bet orkai sugeba nustebinti.
Ruože į pietus nuo Lysychansk pildosi blogiausias scenarijus. Orkai pasirinko sudėtingesnį veiksmų eigos variantą ir vietoje siekio nuo Pidlisne – Myrna Dolyna atakuoti į šiaurę link Lysychansk, šiame ruože vysto puolimą į vakarus ir jau užėmė Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka. Lysychansk gynybai tai didelė grėsmė, kadangi dabar orkai gali bandyti:
Iš flango ugnimi ir manevru atakuoti iki tol orkams neprieinamą Mykolajivką ir sudaryti sąlygas ją užimti. Tai leistų agresoriui pulti Verkhnokamyanka iš pietų (nuo Mykolajivka) ir atakuoti Vovchoyarivka iš pietryčių (čia nuo Rai-Oleksandrivka – Loskutivka, atakos jau prasidėjo). Tokiais veiksmai artimoje perspektyvoje Lysychansk būtų blokuotas iš vakarų.
Nuo Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka blokuoti ir atakuoti Lysychansk iš pietų.
Tikėtina, kad viską įgyvendinti vienu metu orkai neturės pajėgumo, tačiau jie jau turi meniu, iš kurio gali rinktis.
Bakhmut
Bakhmut – Lysychansk kelyje be pakitimų.
Orkams užėmus Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka, Zolote „kišenėje“ ukrainiečių padėtis ženkliai komplikuojasi. Lieka vienintelis aprūpinimo kelias per Mykolajivka, kurio kontrolė taip pat labai trapi. Priešas šią vietą dengia artilerijos, minosvaidžių, o atskiruose taškuose ir tankų ugnimi. Ukrainiečiams nepavyks pakeisti situacijos Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka, Zolote „kišenė“ toliau kausis apsupime, jei ukrainiečių vadovybė nepriims sprendimo juos atitraukti (kas gali būti itin sudėtinga). Situacija primena Debaltseve 2015 m.
Centras. Be esminių pakitimų.
Zaporizhia. Nepatvirtintais duomenimis ukrainiečiai įsitvirtino Pavlivka gyvenvietėje (Donecko sritis), netoli Vuhledar ir sėkmingai šturmuoja į pietus Yehorivka link. Agresorius bando kontratakuoti, tačiau šiame ruože ukrainiečiai turi susikūrę pranašumą ugnimi (artilerija, minosvaidžiai). Keep going!
Pietų kryptis. Sunkūs mūšiai prie Kyselivka (Chersono sritis) tęsiasi. Stengdamiesi ištampyti ukrainiečių pajėgas, orkai atakuoja vakariau, nuo Oleksandrivka link Lupareve ruože. Galimai, tuo pačiu agresorius norėtu pasiekti Pietinio Bugo upės žiotis ir iš pietų vėl priartėti prie Mykolaiv miesto.
Vertinant bendrai, padėtis Severodonetsk prašosi, kad gynėjų pajėgos būtų atitrauktos į naują gynybos liniją, pvz.: už linijos Bilohorivka – Verkhnokamyanka – Berestove – Soledar – Bakhmut. Iš šios keblios padėties Severodonetsk ir Bakhmut sektoriuose esančios pajėgos savo jėgomis atsitraukti jau neturi galimybių. Padėtį galėtų pataisyti:
Sėkmingas ukrainiečių puolimas Pavlivka – Yehorivka. Jei pavyktų išplėsti placdarmą ir vystyti puolimą Volnovachos link, orkams pradėtų drebėti žiedinis raumuo dėl Mariupolio, tad tokiu atveju agresorius būtų priverstas permetinėti vienetus atgal į šį sektorių.
Ukrainiečių aktyvūs veiksmai vakariniame Izyum flange, galėtų grasinti visam šiaurinio Donbaso flango tiekimui, tad tokie veiksmai priverstų orkus skubiai reaguoti, o tai nuimtų dalį naštos nuo Severodonetsk – Bakhmut sektorių.
Sėkmingas ukrainiečių puolimas Cherson link galėtų turėti įtakos, tačiau Pietų kryptis turi savo atskirą tiekimo ir pajėgų rotacijos kelią bei ritmą per Krymą. Tad lyginant su dviem pirmais punktais, Severodonetsk sektorius taip gerai nepajustų ukrainiečių sėkmės aplink Cherson
****
Iš Slovėnijos pajudėjo šarvuočiai BMP link Ukrainos
Europos Komisija į Rusijos kaltinimus dėl Kaliningrado tranzito ribojimo sureagavo žaibiškai. EK vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pareiškė, kad sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos dalių nėra uždraustas. J. Borrellis patikino, kad Lietuva nesiėmė jokių vienašališkų apribojimų ir pritaikė būtent Europos Sąjungos sankcijas. „- Kaltinimas, kad Lietuva įgyvendina lietuviškas sankcijas, yra melagingas. Visiška propaganda”, – akcentavo Borrellis.
Lankydamasis Kaliningrade Rusijos saugumo šefas A. Patruševas pareiškė, kad Lietuvos blokadą išprovokavo Vakarai, „pažeisdami… tarptautinę teisę”. Rusijos saugumo tarybos sekretorius įspėjo, kad „artimiausiu metu” bus imtasi „atitinkamų priemonių. <…> Jų pasekmės turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams”, – grasina vienas skerdynių Ukrainoje iniciatorių.
Maskvos pareiškimai, kad „Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams ginti” kol kas yra lojimas bėgant šalia didelio traukinio. Nieko maskoliai šįkart nepeš. Taip, kad mielieji mūsų skaitytojai, šiandien miegokite ramiai. Šitą partiją Kremlius prapylė, Maskva patyrė šachą tiek tarptautinėje, tiek ES arenoje, tiek savo darže. ES/EK ir JAV, pakartodamos, kad NATO gins kiekvieną savo šalių narių teritorijos centimetrą, sureagavo nedelsiant ir pademonstravo, jog esame ne vieni, o galingos sistemos dalis.
Na, o tuos, kurie ir toliau skaldo malkas, sėdami nepasitenkinimą dėl tranzito apribojimų, norime sudrausminti ir paklausti, ar tikrai užsimanėte stoti į rusofašistų rėmėjų gretas?
Tuo šį klausimą uždarome ir daugiau nekomentuosime.
Estija atkreipė Baltijos šalių dėmesį paskelbdama, jog Rusija pradėjo karines pratybas, kurių metu imituojamos raketų atakos prieš Estiją. Be to, rusų kariniai sraigtasparniai pažeidė Estijos, taigi – NATO, oro erdvę. Ar matome didėjančią įtampą tarp Maskvos ir NATO? Galbūt. Mūsų vertinimu, neabejotinai argumentuotai Baltijos šalys siekia, kad mūsų regionas gautų didžiausią NATO paramą nuo Šaltojo karo pabaigos. Dėl to reikia skubiai susitarti birželio 28-30 d. Madride vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Deja, panašu, kad tai gali neįvykti. Šaltiniai teigia, jog Baltijos šalių prašymai ir siūlymai gali būti atmesti, nes teikiami kaip tik tuo metu, kai Aljansas susiduria su dešimtmečiais nematytais globaliais iššūkiais: Rusijos (ir Baltarusijos) invazija, Kinijos dominavimas, Arkties problemos, islamo sukilėliai, pabėgėliai, sausros ir klimato kaita, ir net nauji iššūkiai kosmose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė Stambulo konvencijos ratifikavimo įstatymą. Pyst – ir konvencija ratifikuota per savaitę, kai tuo tarpu mes dėl šios konvencijos ėdamės ne pirmus metus. Mums gerai – mes galime nesutarti, diskutuojant apie vyrų ir moterų teises bei santykius, kai tuo tarpu ukrainietei, pabudusiai iš komos po Mariupolio bombardavimo ir pamačius namo griuvėsiuose vyrą be galvos ir žuvusius vaikus – tokie klausimai nekyla.
Ukrainos rytų fronte atsirado vokiečių „Panzerhaubitze 2000” su apmokytomis įgulomis. Gynybos ministras J. Reznikovas padėkojo Vokietijos partneriams už paramą. Vokietijos vyriausybė paskelbė karinės paramos, kurią rengiamasi perduoti Ukrainai, sąrašą. Tai 30 savaeigių artilerijos sistemų „Gepard”, oro gynybos sistemos IRIS-T SLM ir šarvuočiai M113, 10 prieštankinių patrankų, 10 šarvuočių, 80 „Toyota” pikapų, 22 sunkieji sunkvežimiai, prieštankinė kovos sistema COBRA ir trys daugkartinių raketų paleidimo sistemos MARS, 10 000 artilerijos sviedinių, 53 000 priešlėktuvinių sviedinių, 5,8 mln. šovinių, 5 000 apsauginių šalmų, aštuonios mobilios radijo ryšio sistemos ir termovizorinės kameros bei aštuoni žvalgybiniai dronai.
Khm… štai jums rezultatas, kai atkakliai minama ant nuospaudos. Nepakanka pastuksenti į duris. Į jas reikia smarkiai belsti, norint, kad kas atidarytų. Atkakliai.
Kitą savaitę Stambule gali įvykti Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir JT atstovų derybos dėl grūdų eksporto iš Ukrainos. Mums tokie pareiškimai kelia šypseną: jei Kremlius ir toliau tyčiosis iš Ukrainos siųsdamas derybų grupei vadovauti Putlerio patarėją kultūros klausimais, Zelenskis drąsiai gali deleguoti atstovauti šalį Kyjivo zoologijos sodo direktorių (nenorim tik jo įžeist, čia ne toks palyginimo tikslas).
Šiandien Rusijai didi diena, ypač žinant Putlerio obsesiją datoms. Turime galvoje, kad 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija įsiveržė į diktatoriaus Sralino valdomą Sovietiją. Atrodo, kad režimas spaudžia šią dieną švęsti pergalę pilnai užimant Severodonecką, tačiau ukrainiečiai atkakliai ginasi. Mums nerimą kelia susidariusi kišenė nuo Lysičiansko link Zolotoje gyvenvientės, kurią rusai gali visiškai apsupti. Be to, rusai jau giriasi, kad abu miestai – Severodenckas ir Lysičianskas yra atkirsti nuo ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos. Rusai dar intensyviau apšaudo Charkivą ir apylinkes, ruošdamiesi puolimui, kuriam kol kas neturi resursų. Per pastarąją parą vykusį kreivarankių apšaudymą žuvo 15 žmonių ir 16 buvo sužeista.
Ukrainos kariuomenė praneša, kad karinių dalinių veiksmai pietų kryptimi, Chersono link, yra sėkmingi. Pralaužtos antra ir trečia gynybinė linija, tad okupantai naudoja rezervinius gynybos pajėgumus. Ukrainos kariuomenės vadovybė prašo gyventojus elgtis ramiai, neskelbti ir neplatinti jokios informacijos apie vykstantį kontrpuolimą.
Šiaurėje Charkivo apylinkėse rusai vykdo oro žvalgybą, siekdami nustatyti ukrainiečių dislokacijos vietas, intensyvia artilerijos ugnimi apšaudytos ukrainiečių pozicijos netoli Charkivo.
Šiaurės rytuose okupantai minosvaidžiais ir artilerijos sviediniais apšaudė Sumų, Černihiv sritis ir kitas gyvenvietes. Goblinai iš įprastos (statinės) ir reaktyvinės artilerijos toliau pliekia į civilinę infrastruktūrą.
Rytuose Slovjansko kryptimi okupantai tęsia sistemingą apšaudymą, siekdami pasirengti šio miesto šturmui.
Rusams ir toliau nesiseka išstumti ukrainiečių iš Severodonecko, kovos mieste tęsiasi.
Pietryčiuose ir pietuose Kramatorsko, Avdijivkos, Novopavlovsko ir Zaporižės apylinkėse rusai apšaudo ukrainiečių pozicijas, siekdami sulaikyti puolimą.
Rusijos karo laivynas ir toliau blokuoja civilinę laivybą. Juodojoje jūroje dreifuoja jau šeši laivai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr” .
Pranešama apie Ukrainos aviacijos smūgius į rusų pozicijas. Sunaikinta 10 šarvuotų kovos mašinų, daug gyvosios jėgos ir keli amunicijos sandėliai.
Mariupolyje, Azovstalio teritorijoje, „išsiminavo“ du okupantai ir nurūko tiesiai į pragarą.
̨̌ ̇ ̄
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis 1) Šiaurinis flangas
• Charkiv. Padėtis išlieka sudėtinga. Šiandien agresoriaus manevriniai vienetai daugiausiai dėmesio skyrė Staryi Saltiv, nors mūšiai vyksta ir kituose taškuose. Ukrainiečiai ginasi, tačiau iniciatyva – orkų pusėje. Žvelgiant į orkų artilerijos smūgių vietas be kontaktinės linijos ir Charkiv miesto vis dažnėja pietrytinių miesto apylinkių apšaudymai (ypač Chuhuiv). Tai sufleruotų, jog mūsų versija apie orkų tikslą čia sugrįžti turi pagrindo.
• Izyum.
a) Puolimas nuo Izyum Slaviansk link sustojęs. Buvo bandymų atakuoti Dolyna, tačiau jie nesėkmingi. Susidaro įspūdis, kad orkai tokiomis atakomis bando sudaryti sąlygas savo pajėgoms sklandžiau pereiti į gynybą.
b) Ukrainiečiai toliau kruta prie Balakliya. Veiksmai ir toliau atsargūs, pirmiausia todėl, kad čia vietovė puolimo operacijoms nėra dėkinga. Miestelį iš šiaurės ir vakarų juosia upė Seredna Balakliya, o iš pietų – Severskyi Donec. Ukrainiečių pajėgos nuo miesto rytuose ir pietuose. Orkų propagandistai pikdžiugiškai sako, kad ukrainiečiai bus priversti forsuoti Severskyi Donets, suprask, kad „dabar mes jums atsikeršysim už Bilohorivka“. Tačiau Balakliya ruože Sverskyi Donetsk susijungia su jau minėta Seredna Balakliya, ir pietinė ruožo pusė yra itin pelkėta, t.y. nepatogi manevriniams vienetams. Labiau tikėtina, kad šiame ruože veiktų lengvieji pėstininkai (pvz. TerOborona) ir SOP, remiami artilerijos. Jie galėtų atakuoti kelią Balakliya – Savynsti – Vesele ir taip trikdyti tiekimą ir atitraukti dalį orkų pajėgų. Kas liečia manevrinius vienetus (mechanizuoti ir tankų padaliniai), neatmestina, kad ukrainiečiai atakuos nuo Verbivka, t.y. apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Balakliya.
• Lyman. Toliau be pakitimų.
• Severodonetsk.
a) Agresorius įsitvirtino Metolkine, atakuoja į ukrainiečių gynybos gilumą (Syrotine) bei siekia mūšiu sukaustyti Borivske – Voronove ruožą. Tokiais veiksmais agresorius siekia perskelti visą Borivske – Voronove – Metolkine ruožą į dvi dalis.
b) Orkai siekia įsitvirtinti vakar užimtose pozicijose Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka bei atakuoja Bila Hora. Orkai, sutraukę pasitiprinimus iš kitų sektorių vis įvedinėja šviežias pajėgas, o ukrainiečių rezervai menki. Todėl neatrodo, kad ukrainiečiai turi pajėgų kontratakomis išmušti agresorių iš užimtų pozicijų.
Padėtis labai rimta. Atrodo, kad agresorius iš vakarų (Bila Hora) ir rytų (Syrotine) bando pasiekti upę. Jei jam pavyks, gali nutikti taip, kad ukrainiečių Severodonetsk grupuotė ne tik neturės kaip papildyti resursų, bet ir kaip atsitraukti.
• Bakhmut.
a) Tęsiasi mūšiai aplink Bakhmut – Lysychansk kelią. Ties Berestove orkai buvo beveik jį kirtę, tačiau gerai atidirbo ukrainiečių artilerija ir priešas šiek tiek atsitraukė. Intensyvėja mūšiai Soledar link. Orkai ieško naujų vietų, kur galėtų kirsti kelią ir susikurti placdarmą vakarinėje jo pusėje.
b) Zolote „kišenėje“ tęsiasi mūšiai, tačiau orkams įsitvirtinus Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka, „kišenės“ apsupimas (arba bent jau aprūpinimo kelių dengimas ugnimi) daugiau nei realus.
c) Tęsiasi mūšiai Svitlodarks ruože. Panašu orkai turi problemų išeiti iš vandens kliūtimis apriboto ruožo. Nors priešo dešinys flangas prieš kurį laiką pasiekė taktinių laimėjimų (prasiveržė 5 – 7 km Bakhmut link), tačiau kol kas nieko daugiau nuveikti nepavyko.
2) Centras. Be pakitimų.
3) Zaporizhia. Pasirodo, kad prieš gerą savaitę ukrainiečių žvalgyba mūšiu ties Pavlivka (šalia Vuhledar) nevyko šiaip sau. Jie šiame ruože forsavo Kashlahach upę, išlaisvino šią gyvenvietę ir siekia išvystyti sėkmę puldami Yehorivka link. Neatmestina, kad ukrainiečių tikslas – įsitvirtinti ir plėsti placdarmą taip išvalant kelią Velyka Novisylka – Vuhledar- Blahodatne.
2. Pietų kryptis. Ukrainiečiai dar šiek tiek pasistūmėjo Cherson link. Aršiausi mūšiai vyksta Kyselyvka. Ukrainiečiai įsirėžė į orkų gynybą palei kelią Mykolaiv – Cherson. Neatmestina, kad dabar ukrainiečiai bandys išlyginti savo flangus, taip užkertant tradicinį orkų bandymą smūgiuoti įsiveržusiam pleištui į flangus ir taip apsupti ukrainiečių grupuotę.
Kova tęsiasi.
*****
Gradais išvaduota Avdijivkos mokykla
Vakar Rusija ultimatyviai pareikalavo Lietuvos nedelsiant panaikinti tranzito apribojimus į Kaliningrado sritį. Lietuvos priemonės vadinamos „provokacinėmis“ neva pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus, nurodant 2002 m. Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bendrą susitarimą (pareiškimą) dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos.
ES sankcijos Rusijai įsigaliojo nuo birželio 17-osios, vykdant 4-ojo paketo numatytų prekių tranzito apribojimus. Sankcijų paketai susiję su Rusijos kroviniais, kurie gabenami iš Rusijos į ES. Į šį sąrašą įtrauktos anglys, metalai, statybinės medžiagos ir pažangiosios technologijos (žr. komentarą žemiau).
Rusijos vykdoma Ukrainos grūdų eksporto blokada yra „tikras karo nusikaltimas”, teigia Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Politikas pridūrė, kad ES sankcijos Rusijai neturėjo jokios įtakos pasaulinei maisto krizei. Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijos karas Ukrainoje netrukus gali sukelti badą iki 49 mln. žmonių, padaryti pražūtingą poveikį pasauliniam maisto tiekimui ir kainoms.
Aha… tik Kremliui į tai giliai nusispjaut. O jei dar tiksliau – būtent to velnio išperos ir siekia.
Nepaisant Rusijos karo su Ukraina, pasaulis kol kas nesugebėjo sumažinti šios teroristinės valstybės energetinės įtakos. Rusija šiuo metu eksportuoja daugiau naftos nei prieš karą. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius Rusija vidutiniškai eksportavo 7,8 mln. barelių naftos per dieną, kai tuo tarpu 2021 m. buvo eksportuojama 7,5 mln.
ES susitarimas uždrausti didžiąją dalį rusiškos naftos importo gali tai šiek tiek pakeisti ir sumažinti Rusijos pajamas 10 % nuo dabartinio lygio.
Dėl JAV sankcijų negalintis funkcionuoti automobilių gamintojos „Volkswagen” padalinys Nižnij Novgorode „Volkswagen Group Rus” padalinio darbuotojams išmokės iki šešių atlyginimų dydžio išmokas. „Volkswagen Group Rus” darbuotojams pasiūlė dar ir sveikatos draudimą iki metų pabaigos, taip pat asmeninę IT įrangą.
Mmmjo… dosnūs tie vokiečiai. Jei ne tiesiai, tai per aplinkui vis papildo krauju pradvisusį Rusijos biudžetą.
Situacija iš esmės nepakitusi.
Rusofašistai Ukrainos rytuose patiria sąlyginę sėkmę – po truputį stumiamasi Lysičiansko link, užimtas Metiolkino kaimas šalia Severodonecko. Vyksta derybos su Azoto gamykloje įsitvirtinusiomis „užsieniečių samdinių pajėgomis“, nors panašu, jog rusams tiesiog nepavyksta užimti viso miesto.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošia gynybos planus invazijos iš Baltarusijos ir Padniestrės atvejams. Žvalgybos duomenimis, Batka ties Bielorusijos – Ukrainos siena sutelkė apie 4 tūkst. karių.
Šiaurėje Charkivo rajone rusų kariai stengiasi sutrukdyti ukrainiečių daliniams atsitraukti į Slovjansko rajone veikiančios rusų karių grupės užnugarį.
Rytuose tęsiasi nenutrūkstamas puolimas, siekiant pilnos Severodonecko miesto kontrolės, taip pat vykdomas intensyvesnis puolimas Bachmuto kryptimi.
Naktį gradais sudaužyta mokykla Avdijivkoje.
Raketomis smogta civiliams objektams Odesoje ir Charkive, artilerija apšaudomi mažesni miesteliai ir gyvenvietės pietuose. Julivkos kaime Zaporižės rajone, subombarduota mokykla.
Teigiama, jog Mariupolyje prasidėjo žuvusiųjų ekshumacija, identifikacija ir perlaidojimas, kuo labai abejojame. Mero patarėjas Petro Andriuščenko teigia, jog žmonių lavonai vis dar guli griuvėsiuose, kiti laidojami masinėse kapavietės. Mieste 100 000 gyventojų neturi geriamo vandens. Miestas ant choleros protrūkio slenksčio, siautėja marodieriai.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kontroliuojamoms dujų gręžimo platformoms Juodojoje jūroje. Po smūgių platformų veikla sustabdyta.
Rusijos jūrų pajėgos padidino laivų ir povandeninių laivų, galinčių atakuoti sparnuotosiomis raketomis, skaičių Juodojoje jūroje. Nepatvirtintais duomenimis laivai ginkluoti 36 minėto tipo raketomis. Teigiama, jog Juodojoje jūroje šiuo metu dislokuoti 5 laivai.
Lavrovo irštva grasina, kad „jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos dalies per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“.
Putlerio burna Peskovas pareiškė, kad situacija beprecedentė, tačiau pažymėjo, kad tai „susiję su atitinkamu Europos Sąjungos sprendimu – išplėsti sankcijas tranzitui“. Kremlius pažadėjo žiebti atkirtį artimiausiu metu.
Lietuvoje daugelis protingų ir karštų galvų dėl tranzito „situacijos” ėmė skleisti paniką. Baiminamasi, jog tai gali tapti formalia priežastimi Rusijai pradėti karą. Prisimintas Maskvos mums primestas Suvalkų koridoriaus naratyvas. Turint galvoje, kad Rusijos gynybos doktrina numato visas priemones gintis, kai išorės veiksniai kelia grėsmę nacionaliniams interesams, panikos pliūpsniai yra itin Kremliaus laukiamas rezultatas. Manome, kad banditai Maskvoje gana tiksliai įvertino ir numatė, kad panikovskiai patys sukels sąmyšį, tereikia juos spustelt – tai visiškai normalus reiškinys šalyje, kurios du agresoriai kaimynai jau ketvirtą mėnesį vykdo plataus masto invaziją Ukrainoje.
Manome, kad tranzito „konflikte” svarbiausia aiškumas, visų pirma, atsakant į klausimus sau patiems ir nekreipiant dėmesio į provokacijas ir gąsdinimus iš įkalinimo įstaigų kultūros šalies. Jei numatytoms tranzito prekėms taikomos sankcijos, tai jos turėtų būti taikomos ne tik gabenamoms geležinkeliu, bet keliais, ar ne? Ar tokiam jų judėjimui per kitas Baltijos šalis, Estiją, Latviją ir, galiausiai, Lietuvą, taip pat taikomi ribojimai? Ar tik viena Lietuva paraidžiui vykdo ES direktyvas? Ar sankcijose numatytas kai kurių prekių gabenimo per ES šalis ribojimas yra absoliutus, t.y. taip pat ribojamas produkcijos judėjimas iš Rusijos į Rusiją?
Regis, derėtų sureaguoti ir į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad AB „Lietuvos geležinkeliai” „išsiuntė papildomą prašymą Europos Komisijai, kad būtų atsakyta būtent dėl tranzito į Kaliningradą“. Jei tai tiesa, tada ir vėl lipama ant to paties grėblio, kaip ir trąšų tranzito iš Gudijos atveju, kai bendrovei paliekami spręsti valstybės lygio klausimai, neabejotinai turintys strategines, ir ne tik Lietuvai, pasekmes.
Rusija, grasina ir, žinoma, imsis atsakomųjų veiksmų, kurių įkaitė, greičiausiai, bus Lietuva. Ar esame tam pasirengę?
Ekonominėms ir diplomatinėms Rusijos sankcijoms, pvz., visų tipų transporto ir krovinių gabenimo sustabdymui (tame tarpe ir per Kremliaus valdomą Baltarusiją)? Kas bus, jei Maskva pradės elektros energijos karą, šantažuojant mus „blackoutu“ ?
Ar esame pasiruošę neramumams, kuriuos visokie maršistai, ne be agentų ir šiaip maušų pagalbos, džiūgaudami skatins įvairiausiais būdais pildami žibalą į ugnį: išnaudojant piliečių ir ne visai piliečių nuotaikas dėl kylančių kainų, ypač šildymo sezono metu – juk tai puikus koziris siekiantiems priešlaikinių Seimo rinkimų?
Nežiūrint kylančių klausimų, norime visiems mums rašantiems ir skaitantiems aiškiai pasakyti, kad nors Rusija nuolat kelia grėsmę, kad nors pavojus egzistuoja ir turime nuolatos būti pasiruošę blogiausiam, tačiau Kremlius šį karą kariauja ne su Lietuva, o su Vakarais. Ir tranzito klausimas – ne Lietuvos, o ES problema, mūsų šalis tvirtai demonstruoja vertybinį pasirinkimą ir kietą stuburą. Tą suvokia ir Putinas, ir visi jo degsiantys pragare sėbrai.
Šį klausimą Maskvai teks spręsti derantis su Briuseliu, kad ir kaip norėtųsi į ringą iškviesti vienui vieną paliktą Vilnių.
Nuoširdžiai tikime, jog visi ėjimai numatyti mažiausiai metams į priekį ir manome, kad visi Lietuvos pusės veiksmai suderinti ir su ES, ir su NATO. Mes šiame visame matome ir didelį pozityvą – Lietuva turi puikią progą Madride prašyti nedelsiant išskleisti NATO – brigadų, „patriotų”, nuolatinių JAV pajėgų dislokavimo, neribojamo ir supaprastinto karinio tranzito tarp Aljanso šalių – skėtį. O kalbančius apie infrastrukūros trūkumą ir neturėjimą, kur padėti karių – išleisti… ne, ne į pensiją, – į Ukrainos rytų arba pietų frontą. Ir Severodonecke verkiant reikia pagalbos rankų.
*****
Vakarai turi ruoštis ilgam karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Teigiama, kad Rusija įnirtingai kovodama Ukrainos rytuose, vis labiau įsitvirtina. ” – Turime pasirengti tam, kad jis (karas) gali trukti ne vienerius metus. Neturime nustoti remti Ukrainos, net jei išlaidos bus didelės tiek dėl karinės paramos, tiek dėl kylančių energijos ir maisto kainų”.
Gražiai ir teisingai kalba garbūs vyrai. Tačiau mes kiek pakoreguotume jų strategines įžvalgas dėl “karo Ukrainoje”: Rusija šį karą pradėjo ne prieš Ukrainą, o prieš Vakarus, vadinasi, karas tęsis tol, kol nekapituliuos (tokie Kremliaus tikslai) Vakarai. Skamba beprotiškai, tačiau būtent taip mąsto Putinas su visa savo mesiją supančia svita – atleiskit – karo nusikaltėlių ir kriminalinių iškrypėlių gauja.
Primename, jog vasario 24-osios invazija prasidėjo po to, kai JAV neišgirdo (o gal nesuprato) Maskvos ultimatumo nešdintis iš Europos lauk, o NATO – grįžti į 1997 metus. Kremliaus orda, kartojame, sustos tik tuomet, kai nuo Vakarų gaus tokį smūgį į snukį, kad išspjovus išmuštus dantis, bedante burna beliks čiulpti arbatoje sumirkytus džiūvėsius.
„- Dabar būtina sukurti kariuomenę, galinčią kovoti kartu su mūsų sąjungininkais ir nugalėti Rusiją mūšyje. <..> Mes esame karta, kuri vėl turi parengti kariuomenę karui Europoje „, – teigia Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Patrick Sanders.
Gali būti, jog pagaliau rimtai pažvelgta į viešus Kremliaus propagandistų grasinimus paskandinti „nedidelę salą“ ir bundama iš komos supratus, su kuo Vakarų pasaulis turi reikalą.
Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Italija, Lenkija ir Belgija kovo-gegužės mėnesiais buvo didžiausios Rusijos iškastinio kuro, įskaitant anglį, naftą, gamtines dujas bei naftos produktus, eksporto pirkėjos. Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos pirkimai sudarė beveik pusę 97 mlrd. JAV dolerių pajamų, kurias Rusija gavo iš degalų eksporto. ES planuoja šiais metais (viščiukus skaičiuosim rudenį) laipsniškai nutraukti rusiškos naftos importą. Dujų tiekimą artėjant žiemai, mums regis, maskoliai patys nutrauks.
Šiuo metu rusiška nafta yra pigesnė už kitų rūšių naftą, nes Vakarų sankcijos ir prekybininkai, vengiantys ją pirkti, sumažino pagrindinės „Urals” rūšies naftos vertę. Tikimasi, kad pigios Rusijos naftos ir dujų pardavimai 2022 m. sieks 285 mlrd. dolerių – tai yra net 20 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. iš naftos ir dujų gautu pelnu. Pusę pajamų Rusija gaus iš prekyba jūra vykdomų pardavimų Kinija ir Indijai.
Volodymyras Zelenskis perspėjo partnerius ir savo šalies piliečius, jog ši savaitė gali būti lemtinga įvairiose fronto linijose. Sprendžiasi Ukrainos stojimo į ES likimas. Maskvos įtūžis gali išsilieti ne tik bombų kruša.
Kai kurių Ukrainos ekspertų manymu, rusai šiuo metu nepajėgūs užimti Severodonecko ir Lysičiansko, nes tam reiktų sutraukti gerokai didesnes pajėgas, tačiau jas perdislokavus, susilpnėtų kiti fronto ruožai. Vis dėlto, nepasaint optimistinių pasisakymų ir prognozių, rusai replėmis suspaudė paskutinę Luhansko srities tvirtovę ir tėra laiko klausimas, kada ji kris – kastuvėliais, perfrazuojant Ukrainos užsienio reikalų ministrą D. Kulebą, deja, ordos naikintuvų ir artilerijos nesunaikinsi.
Šiaurėje, Charkivo apylinkėse okupantai naudojo aviaciją ir artileriją bei dėjo visas pastangas, kad neleistų ukrainiečių daliniams priartėti prie valstybinės sienos.
Šiaurės rytuose, Sumų apylinkėse rusai aviacijos smūgiais taikėsi į ukrainiečių pozicijas. Kaip visada, kentėjo civilių infrastruktūra.
Rytuose, Severodonecko mieste tebesitęsia smarkūs mūšiai, Rusijos pajėgos bando palaužti ukrainiečių gynėjų pasipriešinimą ir užimti likusias rytinės Luhansko srities dalis. Vėl buvo apšaudyta chemijos gamykla „Azot”, kurioje slepiasi apie 500 civilių gyventojų. Ukrainiečiai buvo priversti pasitraukti iš kelių gyvenviečių į rytus ir pietryčius nuo Severodonecko.
Pietuose ukrainiečiai spaudžia orkų gynybines pozicijas ir lėtai slenka Chersono kryptimi. Esant permainingai taktinei situacijai, atrodo, Ukrainos gynėjai perėjo į puolimą ir artėja prie miesto.
Jungtinėms ukrainiečių pajėgoms spaudžiant driskius nuo Mykolaivo, Chersono mieste dedasi neregėti (šypt šypt) dalykai – okupantus žudo kavinėse: bent du iš maskolių, pavaišinti automatų serijomis, pakratė kojas.
72-oji Ukrainos kariuomenės brigada paėmė į nelaisvę „privačios“ Wagnerio“ karinės grupuotės pilotą, samdinį Andrejų Fedorčiukovą. Tardymo metu rusų pilotas prisipažino, dalyvavo žudant ukrainiečius už 205 000 (3441 eur.) rublių per mėnesį atlyginimą.
Juodojoje ir Azovo jūrose 5 rusų sparnuotųjų raketų nešėjai pasirengę suduoti raketinius smūgius objektams Ukrainos teritorijoje.
Odesa iš Krymo apšaudyta Onyx raketomis.
Su pakeltais antakiais stebime kaip Vakaruose ir Lietuvoje visuomenė dalinasi žinomo, lyg ir rusų opozicijos, veikėjo Michailo Chodorkovskio pasisakymais. Neva nepriklausomose rusų medijose jis teigia, kad Ukraina karą pralaimės ir labai greitai. „ – Blogiausiu atveju po mėnesio ar dviejų įvyks kovos dėl Kyjivo, kuris bus užimtas ir jame bus įvestas marionetinis režimas. Kalbos apie tai, kad Vakarai tiekia tiek daug ginklų, kad Ukraina galėtų atsiimti Krymą ir net įžengti į Rusijos teritoriją, yra (skirta tenkinti) tik vargšų interesus. Tikroji padėtis yra visai kitokia“, – teigia rusų oligarchas.
Jo interviu metu naudojamas išsireiškimas „karo normalizacija“, su kuria neva susitaikė Vakarų elitas. Tai reiškia, kad karą Ukrainoje mėginama primesti kaip duotybę, su kuria turime visi susitaikyti ir pamiršti detales. Jose, kaip žinote, slypi pats Vėlinas.
Atkreipiame dėmesį į du dalykus.
Pirma – bandoma parodyti, kad Rusijoje yra ir laisva žiniasklaida (krenč negyvi), o joje politikuojantis oligarchas yra opozicionierius. Na na, tik jo žinučių turinys kažkodėl yra naudingas Kremliui.
Antra – pastangos „normalizuoti karą“ jau davė rezultatų, nes vartotojiški Vakarai linkę pamiršti tai, kas buvo vakar, ištrinant iš atminties labai svarbius dalykus. Kas šiandien rūpinasi nelaisvėje esančių apie 2,5 tūkst. bataliono “Azov” karių likimu, dėl kurių buvo išlieta tiek daug ašarų ir emocijų?
Kremliui į pirmus pasaulio žiniasklaidos puslapius stumiant Chodorkovskio pranašystes, bandoma užglaistyti Kazachstano prezidento K. J. Tokajevo pareiškimą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume apie tai, kad Kazachstanas neketina pripažinti Luhansko ir Donecko (kažkokios) liaudies respublikų. Tokajevas taip pat minėjo Rusijos politikų nedraugiškus pasisakymus Kazachstano atžvilgiu – kai kurie Rusijos dūmos nariai ragina okupuoti Šiaurės Kazachstano regionus, jei šalis nebus visiškai lojali Maskvai.
Seno Maskvoje išauginto lapino Tokajevo pasisakymas įdomus tuo, jog šis veikėjas buvo (arba yra) visiškai lojalus Kremliui. Prisiminkime Rusijos „karinę operaciją” – pasirengimą Kyjivo šturmui – Almatoje šių metų pradžioje. Kadangi „aštrus pasisakymas“ skambėjo šalia sėdint pačiam Putinui, šis manevras greičiausiai suderintas su Maskva. Tačiau esminis klausimas – ar tai viso labo ženklas, kad Kazachstanui tikrai gresia okupacija, ar ši Centrinės Azijos šalis rodo ragus Kremliui, nes turi Kinijos stogą?
Kaip bebūtų, vakar Rusija apribojo naftos gabenimą iš Kazachstano per Novorosijsko uostą, o Kazachstanas praneša, kad neblokavo anglies, tai – melagiena/ Kazachstanas užblokavo rusiškos anglies eksportą ir sustabdė 1700 vagonų.
„Trijų kirvių” (taip ukrainiečiai vadina haubicą M777) darbo rezultatas.
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas
Charkiv. Situacija čia toliau negerėja. Agresorius spaudžia šiaurės rytuose (Ternova – Rubizhne ruože), ukrainiečiai priversti gintis. Tuo pačiu pasirodė informacija, kad suaktyvėjo kovos šiaurėje (Pytomnyk kryptimi). Ar tai tik lokalus paūmėjimas, ar orkai bando sukurti dar vieną probleminį tašką – sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu viena – iniciatyva sektoriuje slysta iš ukrainiečių rankų.
Izyum
Ukrainiečiai toliau sėkmingai atmušinėja orkų atakas Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože. Pasirodė informacija apie susidūrimus Sydorove, t.y. apie 5 km nuo Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruožo į rytus, link ukrainiečių užnugario. Galimai tai arba 1) orkų bandymai iš kitos Severskyi Donec upės pusės ugnimi atakuoti gyvenvietės gynėjus arba 2) negausių agresoriaus pajėgų (iki kuopos) žvalgyba mūšiu nuo Svyatohirsk – Tetyanivka. Būtume labiau linkę tikėtina pirma opcija. Bendrai mūšių intensyvumas sumažėjęs, kol kas tiesioginės grėsmės Slaviansk nėra.
Ukrainiečiai toliau atsargiai juda vakariniame Izyum flange. Tiesa, panašu, kad ankstesnės žinios apie išlaisvintą Zavody – Spivakivka – Prydonetske ruožą gali būti per ankstyvos, tačiau visgi ukrainiečiai nustūmė orkus nuo Velyka Komyshuvakha ir atsargiais žingsneliais stengiasi judėti palei Severskyi Donec link Izyum. Progresas mažas, tačiau pats tokio judėjimo faktas jau yra reikšmingas. Tai yra viena priežasčių, kodėl stringa orkų puolimas nuo Izyum link Slaviansk.
Lyman. Ukrainiečiai ir toliau laiko orkų pajėgas per kovinį atstumą, artilerijos pagalba užkerta visas didesnes pastangas forsuoti Severskyi Donec upę. Agresorius ir toliau laukia savo Izyum grupuotės puolimo rezultatų, į mūšį dėl Slaviansk kol kas neįsijungia.
Severodonetsk
Mūšis vakarinėje Severodonetsk miesto dalyje toliau tęsiasi, agresoriui nepavyksta pasiekti savo tikslų, puolimas įstrigęs.
Agresoriui lygiai taip pat nesiseka pralaužti ukrainiečių gynybos į pietus ir pietryčius nuo miesto (Borivske – Voronove – Metolkine ruožas). Ypač orkai bando spausti Metolkine, tačiau visos jų atakos atmuštos.
Lysychansk prieigų gynyba sunki, tačiau sėkminga. Orkai eilinį kartą pabandė užimti Toshkivka, tačiau kaip ir vakar, kaip ir prieš dvi savaites, jokių rezultatų nepasiekė.
Bakhmut
Tęsiasi mūšiai prie Bakhmut – Lysychansk kelio, padėtis stabiliai sudėtinga. Nei kirsti kelio, nei pasiekti tikslų prie Mykolajivka orkams nesiseka. Puikiai dirba ukrainiečių artilerija.
Panašu, kad orkai po truputį atsisako planų visiškai nukirsti Zolote „kišenę“. Iki tol aktyviai puolusi agresoriaus grupuotė Komyshuvakha – Vrubivka, su tikslu apsupti „kišenę“ iš rytų, dabar vis dažniau puola į šiaurę, t.y. Mykolaivka link. Tuo tarpu orkų žnyplės Zolote „kišenėje“ sumažėjo perpus, t.y. nuo Orikhove puolama link Hirske (iš rytų) bei nuo Pervomaisk puolama Zolote (iš pietų). Tiesa, ir tai agresoriui nedavė rezultatų – ukrainiečiai apsigynė.
Centras. Dalį orkų manevrinių vienetų perkėlus į Severodonetsk ir Bakhmut sektorius, susidūrimų intensyvumas dar labiau sumenko. Ir toliau dominuoja artilerija.
Zaporizhia. Tęsiasi pozicinės kautynės, aktyviausi lokalūs susidūrimai Huliajpole ruože. Melitopolio meras pranešė, kad ukrainiečių pajėgos 10 km priartėjo prie miesto. Iš karinės pusės tai neinformatyvus ir ne itin profesionalus pareiškimas, kadangi neaišku: 1) kokiame ruože konkrečiai ukrainiečiai pasistūmėjo; 2) kokiame laikotarpyje šis pasistūmėjimas įvyko (vakar ar per savaitę); 3) ar į tuos 10 km įskaičiuojami tie 5-7 km, kuriuos ukrainiečiai jau prieš kurį laiką atsiėmė puldami nuo Vasylivka. Kaip ten bebūtų, džiugu, kad ukrainiečiai juda į priekį.
Pietų kryptis. Ukrainiečiai baigia įsitvirtinti užimtuose ruožuose Cherson apylinkėse (iki miesto 15-20 km). Tuo tarpu orkai iš naujai atvykusių pajėgų formuoja manevrinius vienetus (BTG ir KTG) bei tikėtina bandys atsikovoti ką prarado.
Žvelgiant bendrai:
Agresoriaus puolimas svarbiausioje kryptyje t.y. šiauriniame Donbaso flange, buksuoja. Iš RF gilumos ir nuo kitų sektorių nuimti manevriniai, artilerijos, aviacijos vienetai mesti į šiuos sektorius situacijos neperlaužė. Prie to ženkliai prisidėjo ne tik ukrainiečių manevrinių vienetų tvirta gynyba ir kontratakos, bet geresnė artilerijos darbo kokybė (jau savaitė laiko kaip į kitą dimensiją teleportuojasi orkų štabai, šaudmenų ir degalų sandėliai, agresoriaus pajėgų susitelkimo vietos).
Ukrainiečių sėkmė prie Cherson verčia orkus reaguoti. Taip, kol kas iš šiaurinio Donbaso flango pajėgos į Cherson nepermetamos, tačiau Kryme ir Rostove prie Dono esantys orkų rezervai metami ir į Pietų kryptį, o ne tik į šiaurinį Donbaso flangą. Taip agresoriaus pajėgos išskaidomos, o tai yra šis tas pozityvaus.
Yra problemų Charkiv, ukrainiečiai praranda iniciatyvą. Tačiau jei kas mūsų, sėdinčių ant sofos paklaustų, ką pasirinkti – stiprinti Charkiv sektorių ar tęsti judėjimą nuo Velyka Komyshuvakha Izyum link, mes pasirinktume antrą variantą. Charkiv ir taip apšaudomas haubicomis, orkai čia gali pasiekti tik taktinių laimėjimų, miesto neužims. Tuo tarpu orkų puolimo Slaviansk link sustabdymas – vienas esminių uždavinių šiame karo etape.
******
Volodymyras Zelenskis aplankė Pietų Ukrainos regionus, Odesą, Mykolaivą. Prezidentas paprašė karių „saugoti Ukrainą“.
Orkostano „strategai“ kaip mat išplatino pranešimą, kad Mykolaive Ukrainos saugumo pajėgos surengė specialų filmavimą, kuris buvo vykdomas pačių ukrainiečių sugriautuose privačių namų kvartaluose, filmavimui pasamdyta 40 aktorių ir jiems sumokėtas 25 $ vienkartinis atlygis.
“- Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos yra išskirtinai humaniškos civiliams gyventojams ir nesikėsina į civilinę infrastruktūrą”, – pareiškė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro viršininkas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas.
Aha, ieškokit maskoliai glušių. Jūs dar tikitės, kad Vakaruose kas nors patikės, jog Ukrainos kariuomenė griauna savo pačių miestus ir prievartauja savo vaikus? Nors jei tokie vėmalai platinami iki šiol, vadinasi, yra ir vartotojas.
Putinas Sankt Peterburge tarptautiniame ekonomikos forume paskelbė „vienpolio pasaulio eros” pabaigą. „Laimėjusios Šaltąjį karą, JAV pasiskelbė esančios Dievo atstovais žemėje, žmonėmis, kurie neturi jokių pareigų – tik interesus. Tuos interesus jos paskelbė šventais. Dabar tai vienpusis eismas, dėl kurio pasaulis tampa nestabilus”, – kalbėjo į mesijo vaidmenį įsijautęs 21-ojo amžiaus diktatorius, kuriam nėra lygių. Karo nusikaltimų apimtimi ir intensyvumu.
Putinas visiems paaiškino, jog JAV iki šiol įsivaizdavo, kad „laimėjo… o visa kita – kolonija, užnugaris“. Beje, pasirodo, Putinas „leido“ Ukrainai stoti į ES.
Dvasios negalia sergantis Putinas su visa šalimi įstrigęs viduramžiškame imperijų kūrime, užgrobiant svetimas valstybes ir teritorijas. Tik va kažkodėl ekonomikos forume niekas nepaklausė Putlerio, kaip jis įsivaizduoja dominavimą pasaulyje, kuomet Rusijos BVP vos didesnis už Olandijos ir mažesnis už Italijos. Varomoji driskių jėga – elementarių žinių stygius. Apie savivoką ir intelektą neverta ir užsiminti.
Po vizito Irpinėje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina” tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Klausimas: ar tokie pokalbiai ir „kalbėjimaisi“ su Putinu ką nors kada nors pakeitė? Ne. Nebent tai, jog suteikė Putleriui dar daugiau įžūlumo ir pasitikėjimo savimi ir išvirto bombų kruša ant civilių galvų. Kodėl taip elgiasi Scholz mes jau sakėme, tik pridursime, kad jei tokie šolcai šiandien sėdėtų Londone, Vašingtone, Varšuvoje, Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje ir Vilniuje – šiuo metu mes visi galvotumėme toli gražu ne apie atostogas. Vakarų „sušolcinimas“ – pagrindinis Kremliaus uždavinys. Tą turime įsisąmoninti visi.
„Gazprom” per dvi dienas sumažino „Nord Stream” dujotiekio Nord Stream pralaidumą 40 %. Šiuo metu Europos šalys kaupia dujų atsargas žiemai, saugyklos užpildytos 56 %. Per 100 karo dienų dienų Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto išaugo iki 93 mlrd. eurų.
Kremliaus gudročiai tikisi, jog Europa šaltuoju sezono metu ims cypti ir atsivers nuolaidų Rusijai skrynelė. Maskva masto pragmatiškai: kol prabangus automobilis, atostogos „su vaizdu“ ir geras vynas svarbiau nei tūkstančiai gyvybių „kažkur rytuose“, tol mins ant jautriausių mūsų vietų.
Teigiama, jog karas Ukrainoje pasiekė lemiamą momentą, kuris gali nulemti tolesnę veiksmų eigą. Ukrainos pusė informuoja, kad rusai metė visas turimas pajėgas į mūšius dėl Slovjansko, Severodonecko ir Bachmuto.
Nereiktų pernelyg džiūgauti, jei orkams kurį laiką nepavyktų įgyvendinti operacinių tikslų ir manyti, kad driskiai atistrauks į savo urvus. Maskva dar turi kozirį – visuotinę mobilizaciją, o ir geležies pakanka.
Šiuo metu pagrindinis Ukrainos uždavinys – Chersono išvadavimas. Maskoliai tuo tarpu intensyvina puolimą Charkivo kryptimi. Taip abi pusės manevruoja, siekdamos išsekinti priešą ir atitraukti pajėgas nuo pagrindinių mūšių arenos.
Baltarusijoje tęsiamos sienos apsaugos pratybos, stengiantis sukurti potencialios grėsmės pavojų.
Charkivo srityje okupantai tvirtina pozicijas, inžinerinę įrangą ir vykdo oro žvalgybą.
Severodonecke tęsiasi kovos. Nors rusai praneša, kad kontroliuoja beveik visą miestą, ukrainiečiai sėkmingai laikosi įsitvirtinę pramoninėje jo dalyje.
Zaporižės ir Chersono kryptimis rusai vykdo intensyvias artilerines atakas.
Mykolajivo kryptimi okupantai apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, todėl mums neramu, kad ugnies vietose lankosi Ukrainos prezidentas.
Maskoliai ir toliau meluoja, jog civilių objektuose dislokuojami Ukrainos kariuomenės daliniai. Rusai apšaudo ne tik karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Raketų ir artilerijos ugnimi griaunami sandėliai, logistiniai punktai bei kiti civilių naudojami pastatai.
Ukrainos kariuomenė per parą sunaikino 7 priešo amunicijos sandėlius.
Kalba, pasakyta 2022 m. birželio 23 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje,minint Lietuvos sukilimo 81-ąsias metines
„Lietuvių tautos istorija teka paslaptinga ir vingiuota vaga. Jos darbai ir kovos dažnai vyksta sunkesnėmis sąlygomis negu kitų tautų. Jos laimėjimai, nedidelių jėgų, tačiau atkaklių pastangų vaisius, yra dažnai apgaubti tylos. Jos aukos, proporcingai nepaprastai aukštos, nepakankamai suprastos ir įvertintos. Daugelis jos gyvenimo svarbių valandų dar nėra reikiamai apšviestos, kad naujosios kartos galėtų jas pažinti, apmąstyti ir suprasti, kokios pareigos joms yra istorijos pavestos.“
Taip straipsnyje „1941 metų sukilimas“ rašė ambasadorius Stasys Lozoraitis jaunesnysis, neišsipildžiusios Vilties prezidentas, savo gyvenimu ir likimu tarsi patvirtinęs prasmę cituotų žodžių, pasakytų 1971-aisiais, Birželio sukilimo 30-ųjų metinių proga.
Tą dramą būdingai paryškino buvęs Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Prieš penkerius metus, 2017 m. gegužės 8-ąją, Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną, atvykęs į Antakalnio kapines jis pirmąsyk Rusijos valstybės vardu padėjo vainiką prie monumento žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, atidavė pagarbą kovotojams dėl šalies nepriklausomybės. Tas įvykis maloniai nustebino – gal tai netiesioginis patvirtinimas, kad Rusija pagaliau ryžosi pripažinti Lietuvos okupacijos faktą?
Tačiau, vos mėnesiui praėjus, paaiškėjo, kad tai buvo nedaug reiškiantis teatrališkas gestas. Ambasadorius pareiškė, kad mūsų šalis gali būti skolinga Rusijai 72 mlrd. dolerių už tariamas Sovietų Sąjungos investicijas po to, kai 250 tūkstančių raudonarmiečių 1940 m. birželio 15-ąją užtvindė Lietuvą. Vadinasi, savo pirmtakę Sovietų Sąjungą, iš kurios šiandieninė Rusija yra perėmusi visas teises ir pareigas, mūsų Rytų kaimynės buvęs pasiuntinys Vilniuje ir toliau traktavo kaip „investuotoją“, bet ne kaip okupantę. Nesvarbu, kad smurtu, teroru, prievarta ir apgaulėmis grįstas diktatūrinis režimas 22 mėnesius buvo Hitlerio sąjungininkas, sutartinai veikė prieš mažesnes ir silpnesnes Europos valstybes, drauge su naciais griovė Europą ir naikino jos žmones, kaip dabar griauna ir naikina Ukrainą.
Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje,minint Lietuvos sukilimo 81-ąsias metines
TAI PAGRINDINĖ PRIEŽASTIS KODĖL 1941 M. BIRŽELIO MĖNESĮ ĮVYKĘS LIETUVOS SUKILIMAS TAIP ATKAKLIAI IKI ŠIOL YRA NEIGIAMAS, MENKINAMAS IR ŠMEIŽIAMAS.
Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, jau yra „matyta“. 1939 m. pabaigoje dėl visko „kalti“ buvo „lenkų ponai“, „suomių imperialistai“, „rumunų išnaudotojai“, „Pabaltijo fašistai“. Dabar – „ukrainiečių nacionalistai“.
Tai yra pagrindinė priežastis kodėl 1941 m. birželio mėnesį įvykęs Lietuvos sukilimas prieš okupantus taip atkakliai iki šiol yra neigiamas, menkinamas ir šmeižiamas. Ne tik iš Rytų, bet tam tikru mastu ir iš Vakarų.
„Negaliu suprasti istorikų, kurie taip paviršutiniškai ir primityviai galvoja: propaganda, o ne gyvenimo sąlygos lemia tokį rizikingą apsisprendimą – imti į rankas ginklą!, – sakė istorikas Augustinas Idzelis. – Tai daro tik tas, kuris nebeturi ko prarasti! Bet tikrai ne tas, kuris vogčia perskaito nelegalų atsišaukimą…
Daug kas tvirtina, kad sukilimas buvo vokiečių ir antisemitų propagandos rezultatas. Tai nesąmonė! Kai tavo akyse dingsta be žinios žmonės – tavo vakarykščiai bendradarbiai ir kaimynai, – kai matai trėmimus, kai tavo paties šeimą kiša į vagonus, kai sužinai apie įvykdytus sadistinius kankinimus ir žudymus, tau nereikia propagandos, kad paimtum ginklą ir dalyvautum sukilime.”
Būdingas yra ponios Vileišienės, garsiosios Vileišių giminės atstovės, laiškas dukrai p. Vileišytei-Devenienei, rašytas į Ameriką 1941 m. vasarą, iškart po bolševikų pabėgimo iš Lietuvos. Jis patvirtina tai, kad visa, kas dabar vyksta Ukrainoje, Lietuvoje jau buvo.
„Miela ir brangi dukryt,
tėtė, aš, Ritutė ir Kaziai likom gyvi. Bet mūsų šeimos liko skaudžiai paliestos. Mykolėlį išvežė iš Vilniaus kalėjimo birželio 16 d. į Archangelsko guberniją. Birutę, Karolį ir vaikučius išvežė Sibiran birželio 17 d. Dar išvežti Vincai su vaikais, Juozas Vileišis su visa šeima, Jonas ir Jurytė Klungevičiai, jo brolis Mykolas su šeima, Černeckių šeima ir daug pažįstamų. Apskaitoma maždaug 38,000.
Ir tai griebė iš nakties, kai dar miegojo, gaudė visus kas bėgo. Baisios buvo dienos, niekas nežinojo kas gali būti už minutės.
Mes ir kiti buvom sudėję daiktus, ruošėmės kelionei. Likom stebuklingai, paskui sužinojom, kad kitas gaudymas buvo skirtas birželio 29 d., žadėjo visus išvežt. Diena mūsų išvadavimo buvo birželio 22 d., 4 val. ryto. Nenorėjom tikėti – tiek džiaugsmo.
Nebaisios buvo kovos, geriau būtume užmušti, negu kankinami. O jie buvo žiaurūs ir baisūs: pjovė vaikus, moteris, nėščioms moterims pjovė pilvus, vyrus kankino, kryžiavojo, degino ir vis negalėjo prisisotint nekaltojo [kraujo]. <…> Daug iš kalėjimų išėjo laisvėn. Ukmergėj beveik visi, nušovė kelis man pažįstamus. Politinių kalinių išsiųsta per 12.000. Daug ką nužudė birželio 22 dieną.
Bučiuoju širdingai, Mamutė.”
Tokių laiškų, kurie to meto žmonių lūpomis perduoda anuomet išgyventą košmarą, yra daugybė. Dalis jų paskelbta dviejų tomų veikale „Birželis kvietė į Kovą”, kurį visuomenine talka išleidome praėjusiais metais, minint Lietuvos sukilimo 80-metį. Ir tai nepaneigiamas įrodymas bei paaiškinimas kodėl Sukilimas įvyko.
KARINE PRASME SUKILIMAS BUVO NUKREIPTAS PRIEŠ STALININĘ SOVIETŲ RUSIJĄ, POLITINE PRASME – PRIEŠ HITLERINĘ VOKIETIJĄ
Karine prasme Sukilimas buvo nukreiptas prieš stalininę sovietų Rusiją, politine prasme – prieš hitlerinę Vokietiją. Įžengusios į Vilnių ir Kauną vermachto pajėgos rado čia jau plevesuojančias Lietuvos vėliavas, deklaruotą nepriklausomybės atstatymą, suformuotą Laikinąją vyriausybę bei vietos administraciją. O tai prieštaravo imperialistiniams Vokietijoms interesams.
Jos atsakas buvo atitinkamas – Kazio Škirpos, Lietuvos sukilimo organizatoriaus ir Laikinosios Lietuvos vyriausybės ministro pirmininko, namų areštas Berlyne ir milžiniškas politinis spaudimas vyriausybei Kaune išsiskirstyti arba arba tapti Trečiojo reicho valdininkais, skiriamais vokiečių. Nepaisant Gestapo grasinimų susidoroti fiziškai, nei vienas vyriausybės narys nesusvyravo, liko ištikimi Lietuvai. Nors vėliau ne vienas jų atsidūrė Dachau ir Štuthofo koncentracijos stovyklose.
„Nuo pat jo suspendavimo (sovietinės okupacijos – V.V.), buvusis Lietuvos pasiuntinys Berlyne Kazys Škirpa išvystė Aktyvistų sąjūdžio politinę veiklą pačioje Lietuvoje, – 1941 m. liepos 31 d., t.y. tuo metu, kai Laikinoji vyriausybė Kaune vis dar laikėsi, rašė tik tarnybiniam naudojimui leistas slaptas Gestapo biuletenyje. – <…> Tuo būdu jie pravedė platų sukilimą, kurio dėka betgi paskelbtas savarankiškas Vyriausybės sudarymas su Škirpa, kaip ministru pirmininku [priešakyje]. Veikiant apdairiau, šios nepageidaujamos politinės raidos (unerwuenschte politische Entwicklung) būtų buvę išvengta… Kadangi tolimesnė Škirpos veikla buvo absoliučiai priešinga vokiečių interesams (deutschen Interessen absolut zuwiderlief), tai teko uždėti jam suvaržymą likti Berlyne.”
K. Škirpą varžė ir persekiojo vokiečiai, prakeikė ir bandė sunaikinti bolševikai, neišmanėliai lietuviai, net ir po trijų nepriklausomybės dešimtmečių, krūpčioja išgirdę jo vardą ir naikina jo atminimo ženklus. Ne veltui J. Basanavičius „Aušroje” rašė: „Žmonės, nežinantys istorijos, visada lieka vaikai.”
Stasys Lozoraitis jau mano minėtame straipsnyje tęsė: „Kas šiandien atsimena, kad Lietuva atsisakė sudaryti sąjungą su galinga nacių Vokietija ir pulti Lenkiją? Kuriame Europos rezistencijos puslapyje paminėta, kad lietuvių tauta, atsispirdama didžiuliam vokiečių spaudimui, niekad nesudarė SS dalinių? Ir pagaliau kas šiandien mena, kad lietuviai yra vienintelė tauta Europoje, kuri net aštuonerius metus ginklu priešinosi Rytų okupantui? Atrodo, lyg lietuvių tauta gyventų užuovėjoje nuo didžiųjų įvykių ir jos žemėje istorija būtų jau nuo senų laikų sustojusi. Štai kodėl šiandien mes turime prisiminti ir kitiems priminti, kad 1941 metais lietuvių tauta sukilo prieš savo krašto pavergėją, tuo būdu išreikšdama valią būti laisva ir nepriklausoma.“
Pabaigai dar kartą pacituosiu Augustiną Idzelį. Jis buvo ne tik istorikas, bet ir teisininkas: „Pasakysiu kaip advokatas: mes per daug reaguojam į kaltinimus ir pamirštam savo pačių naratyvą, savo pačių pasakojimą. Mes tinkamai nepristatom savo istorijos, bet mes visa laiką reaguojam. Reikia mažiau reaguoti, bet reikia daugiau ir giliau tyrinėti šį laikotarpį ir pradėti kalbėti faktais.
Kai reaguojama į bereikšmius dalykus, į kiekvieną nesąmonę, tik sudaroma tam tikro „autentiškumo“, „reikšmingumo“, įspūdžio tam, kas buvo pasakyta. Kam to reikia? Mes turime patys rašyti savo istoriją ir ją pristatyti pasauliui, ne nuolat teisintis.”
Lietuvos istorijoje yra daug prieštaringai vertinimų datų ar įvykių. Tik jeigu dėl vienų svarbos šalies istorijai, daugiau mažiau, sutariama tai dėl kitų vyksta nuolatiniai ginčai ir „laužomos ietys”. Vienas tokių – 1941-ųjų birželio sukilimas, į kurio paminėjimą trečiadienio popietę sostinėje kvietė „Nacionalinis susivienijimas” ir organizacija „Pro Patria”.
1941-ųjų birželio 22-osios sukilimas savo svarba nenusileidžia 1918-ųjų vasario 16-ajai ar 1991-ųjų kovo 11-ajai, tačiau neaišku kam tarnaujanti dabartinė Lietuvos valdžia šią datą iš šalies istorijos siekia ištrinti. Stasio Žumbio nuotr.
Keista valdžios pozicija
Prieš renginį organizatoriai išplatino kvietimą, kuriame buvo rašoma:
„Po gėdingos kapituliacijos 1940 metais, tik Sukilimas nuplovė neryžtingos valdžios užtrauktą Lietuvai gėdą ir parodė tautos valią sau ir pasauliui priešintis ir turėti savo valstybę. Į Sukilimą įsitraukė dešimtys tūkstančių patriotų.Tūkstančiai iš jų per šešias kovos dienas padėjo galvas už Lietuvos laisvę.
Šiandien Lietuvoje šios aukos baidomasi, vengiama ją prisiminti ir gėdijamasi atiduoti jai deramą pagarbą valstybės lygiu. Jau mažiausiai dešimtmetį Sukilimas valstybei priešiškos propagandos mėginamas susieti su Holokausto tragedija Lietuvoje, kuriamos nebūtos sąsajos, Sukilimo dalyviai vadinami nacių kolaborantais. Šis niekingas melas dominuoja valdžios koridoriuose ir sisteminės žiniasklaidos kanaluose. Nė viena valdžios institucija nerengia oficialių Birželio sukilimo minėjimų, Seimas atsisako bent deklaracijų forma išreikšti Birželio sukilimui tą pačią pagarbą, kurią valstybė rodo pokario partizaninei rezistencijai.
Birželio sukilimas siekė Lietuvos nepriklausomybės. Jis buvo prieš Sovietų Sąjungą, o ne už Trečiąjį Reichą. Berlynas nepalaikė sukilimo ir pats išdavė Maskvai Vilniaus sukilimo štabą, o Kazį Škirpą įkalino. Sukilimui pavykus ir įsteigus Laikinąją vyriausybę, Lietuvą okupavusi Vokietija visaip varžė jos veiklą, kol galiausiai visai panaikino. Sakyti, kad Sukilimas ar Laikinoji vyriausybė buvo nacių kolaborantai, yra atviras melas. Melas, kurį atvirai kartoja įtakingiausi Lietuvoje vykdomos „minkštosios denacifikacijos” šaukliai”.
Gėda gėdintis savos istorijos
Analogiškas mintis minėjimo, vykusio sostinėje, šalia KGB rūmų, metu išsakė ir politologas Vytautas Sinica. Padėkojęs nepabūgusiems ir susirinkusiems,jis dar kartą priminė, kad yra datos ar šventės, kurias valdantieji skuba pažymėti ir yra tos, kurias, kaip kad Birželio sukilimą, stengiamasi ištrinti. Politologas neslėpė, jog bijant ar net gėdijantis tokių datų keičiami gatvių pavadinimai, nukabinamos atminimų lentos ir daroma viskas, kad už Lietuvos laisvę kovoję asmenys atsidurtų istorijos užribyje.
V.Sinica išvedė įdomią paralelę tarp sovietinio ir pastarojo laikotarpio, kadangi tiek tuomet, tiek dabar, iškraipant faktus, didžiąją dalį tų, kurie kovoja prieš Maskvos režimą, bandoma pateikti kaip nacių kolaborantus. Tai nėra teisinga, nes jie kovojo ne kažkieno, o savo krašto ir savo žmonių pusėje. Ypatingai šiame kontekste nepasisekė Kaziui Škirpai, kuris, sukilimo metu net nebūdamas Lietuvoje, vėliau susilaukė įvairių kaltinimų ir susilaukia jų mūsų dienomis.
Vytautas Sinica
Politologo teigimu, dabar Lietuvoje, dangstantis gražiomis kalbomis, toliau diegiamas Rusijos naratyvas, kuriam būtina priešintis, o pagrindiniu kovotojų uždaviniu tampa lietuviškos istorinės atminties išsaugojimas.
Istorikė Aušra Jurevičiūtė akcentavo, kad Birželio sukilimas nepatiko nei Lietuvoje kaip namuose pasijautusiai Maskvai, nei savų planų Rytuose turinčiam Berlynui. Būtent todėl vokiečiai sovietams išdavė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus skyrių ir sukilimo prieš okupantus organizavimas persikėlė į Kauną.
Pasak istorikės, nors LAF‘o nariams teko skubiai persigrupuoti, tai jiems nesutrukdė efektyviai kovoti su sovietų okupantais, dalis kurių iš Kauno pasitraukė dar net nepriartėjus vokiečių kariuomenei. Kaune birželio 22-ą prasidėjęs sukilimas tapo ženklu sukilti ir kitiems Lietuvos regionams. Per mūšius su sovietais Kaune žuvo apie 200 kovotojų, dar apie 150-imt buvo sužeisti, tačiau pagrindinis tikslas buvo pasiektas. Po gėdingos 1940-ųjų kapituliacijos Lietuvos žmonės susivienijo ir visam pasauliui dar kartą įrodė, kad gali pastovėti už savo kraštą ir jo laisvę. To, A.Jurevičiūtės teigimu, labai reikia ir dabar, nes tampa vis akivaizdžiau, jog nieko nedarant, o tik abejingai stebint, netrukus Lietuvos gyventojai vėl taps kokio nors naujo -izmo vergais.
Trečiadienio minėjimo esmę puikiai apibūdino scenoje ne kartą pasirodęs aktorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis. Jis priminė „Bažnyčios kroniką” (Lietuvos katalikų bažnyčios kronika – pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m.), kurios kiekviename numeryje buvo rašoma „Perskaitei – pasidalink su kitu”. Taip pat, pasak G.Storpirščio, reikėtų elgtis ir kalbant apie Birželio sukilimą, nes tik nuo mūsų pačių priklauso, kokią Lietuvos istoriją išsaugosime ateities kartoms.
Iš Slovėnijos pajudėjo šarvuočiai BMP link Ukrainos
Europos Komisija į Rusijos kaltinimus dėl Kaliningrado tranzito ribojimo sureagavo žaibiškai. EK vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pareiškė, kad sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos dalių nėra uždraustas. J. Borrellis patikino, kad Lietuva nesiėmė jokių vienašališkų apribojimų ir pritaikė būtent Europos Sąjungos sankcijas. „- Kaltinimas, kad Lietuva įgyvendina lietuviškas sankcijas, yra melagingas. Visiška propaganda”, – akcentavo Borrellis.
Lankydamasis Kaliningrade Rusijos saugumo šefas A. Patruševas pareiškė, kad Lietuvos blokadą išprovokavo Vakarai, „pažeisdami… tarptautinę teisę”. Rusijos saugumo tarybos sekretorius įspėjo, kad „artimiausiu metu” bus imtasi „atitinkamų priemonių. <…> Jų pasekmės turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams”, – grasina vienas skerdynių Ukrainoje iniciatorių.
Maskvos pareiškimai, kad „Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams ginti” kol kas yra lojimas bėgant šalia didelio traukinio. Nieko maskoliai šįkart nepeš. Taip, kad mielieji mūsų skaitytojai, šiandien miegokite ramiai. Šitą partiją Kremlius prapylė, Maskva patyrė šachą tiek tarptautinėje, tiek ES arenoje, tiek savo darže. ES/EK ir JAV, pakartodamos, kad NATO gins kiekvieną savo šalių narių teritorijos centimetrą, sureagavo nedelsiant ir pademonstravo, jog esame ne vieni, o galingos sistemos dalis.
Na, o tuos, kurie ir toliau skaldo malkas, sėdami nepasitenkinimą dėl tranzito apribojimų, norime sudrausminti ir paklausti, ar tikrai užsimanėte stoti į rusofašistų rėmėjų gretas?
Tuo šį klausimą uždarome ir daugiau nekomentuosime.
Estija atkreipė Baltijos šalių dėmesį paskelbdama, jog Rusija pradėjo karines pratybas, kurių metu imituojamos raketų atakos prieš Estiją. Be to, rusų kariniai sraigtasparniai pažeidė Estijos, taigi – NATO, oro erdvę. Ar matome didėjančią įtampą tarp Maskvos ir NATO? Galbūt. Mūsų vertinimu, neabejotinai argumentuotai Baltijos šalys siekia, kad mūsų regionas gautų didžiausią NATO paramą nuo Šaltojo karo pabaigos. Dėl to reikia skubiai susitarti birželio 28-30 d. Madride vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Deja, panašu, kad tai gali neįvykti. Šaltiniai teigia, jog Baltijos šalių prašymai ir siūlymai gali būti atmesti, nes teikiami kaip tik tuo metu, kai Aljansas susiduria su dešimtmečiais nematytais globaliais iššūkiais: Rusijos (ir Baltarusijos) invazija, Kinijos dominavimas, Arkties problemos, islamo sukilėliai, pabėgėliai, sausros ir klimato kaita, ir net nauji iššūkiai kosmose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė Stambulo konvencijos ratifikavimo įstatymą. Pyst – ir konvencija ratifikuota per savaitę, kai tuo tarpu mes dėl šios konvencijos ėdamės ne pirmus metus. Mums gerai – mes galime nesutarti, diskutuojant apie vyrų ir moterų teises bei santykius, kai tuo tarpu ukrainietei, pabudusiai iš komos po Mariupolio bombardavimo ir pamačius namo griuvėsiuose vyrą be galvos ir žuvusius vaikus – tokie klausimai nekyla.
Ukrainos rytų fronte atsirado vokiečių „Panzerhaubitze 2000” su apmokytomis įgulomis. Gynybos ministras J. Reznikovas padėkojo Vokietijos partneriams už paramą. Vokietijos vyriausybė paskelbė karinės paramos, kurią rengiamasi perduoti Ukrainai, sąrašą. Tai 30 savaeigių artilerijos sistemų „Gepard”, oro gynybos sistemos IRIS-T SLM ir šarvuočiai M113, 10 prieštankinių patrankų, 10 šarvuočių, 80 „Toyota” pikapų, 22 sunkieji sunkvežimiai, prieštankinė kovos sistema COBRA ir trys daugkartinių raketų paleidimo sistemos MARS, 10 000 artilerijos sviedinių, 53 000 priešlėktuvinių sviedinių, 5,8 mln. šovinių, 5 000 apsauginių šalmų, aštuonios mobilios radijo ryšio sistemos ir termovizorinės kameros bei aštuoni žvalgybiniai dronai.
Khm… štai jums rezultatas, kai atkakliai minama ant nuospaudos. Nepakanka pastuksenti į duris. Į jas reikia smarkiai belsti, norint, kad kas atidarytų. Atkakliai.
Kitą savaitę Stambule gali įvykti Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir JT atstovų derybos dėl grūdų eksporto iš Ukrainos. Mums tokie pareiškimai kelia šypseną: jei Kremlius ir toliau tyčiosis iš Ukrainos siųsdamas derybų grupei vadovauti Putlerio patarėją kultūros klausimais, Zelenskis drąsiai gali deleguoti atstovauti šalį Kyjivo zoologijos sodo direktorių (nenorim tik jo įžeist, čia ne toks palyginimo tikslas).
Šiandien Rusijai didi diena, ypač žinant Putlerio obsesiją datoms. Turime galvoje, kad 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija įsiveržė į diktatoriaus Sralino valdomą Sovietiją. Atrodo, kad režimas spaudžia šią dieną švęsti pergalę pilnai užimant Severodonecką, tačiau ukrainiečiai atkakliai ginasi. Mums nerimą kelia susidariusi kišenė nuo Lysičiansko link Zolotoje gyvenvientės, kurią rusai gali visiškai apsupti. Be to, rusai jau giriasi, kad abu miestai – Severodenckas ir Lysičianskas yra atkirsti nuo ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos. Rusai dar intensyviau apšaudo Charkivą ir apylinkes, ruošdamiesi puolimui, kuriam kol kas neturi resursų. Per pastarąją parą vykusį kreivarankių apšaudymą žuvo 15 žmonių ir 16 buvo sužeista.
Ukrainos kariuomenė praneša, kad karinių dalinių veiksmai pietų kryptimi, Chersono link, yra sėkmingi. Pralaužtos antra ir trečia gynybinė linija, tad okupantai naudoja rezervinius gynybos pajėgumus. Ukrainos kariuomenės vadovybė prašo gyventojus elgtis ramiai, neskelbti ir neplatinti jokios informacijos apie vykstantį kontrpuolimą.
Šiaurėje Charkivo apylinkėse rusai vykdo oro žvalgybą, siekdami nustatyti ukrainiečių dislokacijos vietas, intensyvia artilerijos ugnimi apšaudytos ukrainiečių pozicijos netoli Charkivo.
Šiaurės rytuose okupantai minosvaidžiais ir artilerijos sviediniais apšaudė Sumų, Černihiv sritis ir kitas gyvenvietes. Goblinai iš įprastos (statinės) ir reaktyvinės artilerijos toliau pliekia į civilinę infrastruktūrą.
Rytuose Slovjansko kryptimi okupantai tęsia sistemingą apšaudymą, siekdami pasirengti šio miesto šturmui.
Rusams ir toliau nesiseka išstumti ukrainiečių iš Severodonecko, kovos mieste tęsiasi.
Pietryčiuose ir pietuose Kramatorsko, Avdijivkos, Novopavlovsko ir Zaporižės apylinkėse rusai apšaudo ukrainiečių pozicijas, siekdami sulaikyti puolimą.
Rusijos karo laivynas ir toliau blokuoja civilinę laivybą. Juodojoje jūroje dreifuoja jau šeši laivai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr” .
Pranešama apie Ukrainos aviacijos smūgius į rusų pozicijas. Sunaikinta 10 šarvuotų kovos mašinų, daug gyvosios jėgos ir keli amunicijos sandėliai.
Mariupolyje, Azovstalio teritorijoje, „išsiminavo“ du okupantai ir nurūko tiesiai į pragarą.
̨̌ ̇ ̄
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis 1) Šiaurinis flangas
• Charkiv. Padėtis išlieka sudėtinga. Šiandien agresoriaus manevriniai vienetai daugiausiai dėmesio skyrė Staryi Saltiv, nors mūšiai vyksta ir kituose taškuose. Ukrainiečiai ginasi, tačiau iniciatyva – orkų pusėje. Žvelgiant į orkų artilerijos smūgių vietas be kontaktinės linijos ir Charkiv miesto vis dažnėja pietrytinių miesto apylinkių apšaudymai (ypač Chuhuiv). Tai sufleruotų, jog mūsų versija apie orkų tikslą čia sugrįžti turi pagrindo.
• Izyum.
a) Puolimas nuo Izyum Slaviansk link sustojęs. Buvo bandymų atakuoti Dolyna, tačiau jie nesėkmingi. Susidaro įspūdis, kad orkai tokiomis atakomis bando sudaryti sąlygas savo pajėgoms sklandžiau pereiti į gynybą.
b) Ukrainiečiai toliau kruta prie Balakliya. Veiksmai ir toliau atsargūs, pirmiausia todėl, kad čia vietovė puolimo operacijoms nėra dėkinga. Miestelį iš šiaurės ir vakarų juosia upė Seredna Balakliya, o iš pietų – Severskyi Donec. Ukrainiečių pajėgos nuo miesto rytuose ir pietuose. Orkų propagandistai pikdžiugiškai sako, kad ukrainiečiai bus priversti forsuoti Severskyi Donets, suprask, kad „dabar mes jums atsikeršysim už Bilohorivka“. Tačiau Balakliya ruože Sverskyi Donetsk susijungia su jau minėta Seredna Balakliya, ir pietinė ruožo pusė yra itin pelkėta, t.y. nepatogi manevriniams vienetams. Labiau tikėtina, kad šiame ruože veiktų lengvieji pėstininkai (pvz. TerOborona) ir SOP, remiami artilerijos. Jie galėtų atakuoti kelią Balakliya – Savynsti – Vesele ir taip trikdyti tiekimą ir atitraukti dalį orkų pajėgų. Kas liečia manevrinius vienetus (mechanizuoti ir tankų padaliniai), neatmestina, kad ukrainiečiai atakuos nuo Verbivka, t.y. apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Balakliya.
• Lyman. Toliau be pakitimų.
• Severodonetsk.
a) Agresorius įsitvirtino Metolkine, atakuoja į ukrainiečių gynybos gilumą (Syrotine) bei siekia mūšiu sukaustyti Borivske – Voronove ruožą. Tokiais veiksmais agresorius siekia perskelti visą Borivske – Voronove – Metolkine ruožą į dvi dalis.
b) Orkai siekia įsitvirtinti vakar užimtose pozicijose Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka bei atakuoja Bila Hora. Orkai, sutraukę pasitiprinimus iš kitų sektorių vis įvedinėja šviežias pajėgas, o ukrainiečių rezervai menki. Todėl neatrodo, kad ukrainiečiai turi pajėgų kontratakomis išmušti agresorių iš užimtų pozicijų.
Padėtis labai rimta. Atrodo, kad agresorius iš vakarų (Bila Hora) ir rytų (Syrotine) bando pasiekti upę. Jei jam pavyks, gali nutikti taip, kad ukrainiečių Severodonetsk grupuotė ne tik neturės kaip papildyti resursų, bet ir kaip atsitraukti.
• Bakhmut.
a) Tęsiasi mūšiai aplink Bakhmut – Lysychansk kelią. Ties Berestove orkai buvo beveik jį kirtę, tačiau gerai atidirbo ukrainiečių artilerija ir priešas šiek tiek atsitraukė. Intensyvėja mūšiai Soledar link. Orkai ieško naujų vietų, kur galėtų kirsti kelią ir susikurti placdarmą vakarinėje jo pusėje.
b) Zolote „kišenėje“ tęsiasi mūšiai, tačiau orkams įsitvirtinus Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka, „kišenės“ apsupimas (arba bent jau aprūpinimo kelių dengimas ugnimi) daugiau nei realus.
c) Tęsiasi mūšiai Svitlodarks ruože. Panašu orkai turi problemų išeiti iš vandens kliūtimis apriboto ruožo. Nors priešo dešinys flangas prieš kurį laiką pasiekė taktinių laimėjimų (prasiveržė 5 – 7 km Bakhmut link), tačiau kol kas nieko daugiau nuveikti nepavyko.
2) Centras. Be pakitimų.
3) Zaporizhia. Pasirodo, kad prieš gerą savaitę ukrainiečių žvalgyba mūšiu ties Pavlivka (šalia Vuhledar) nevyko šiaip sau. Jie šiame ruože forsavo Kashlahach upę, išlaisvino šią gyvenvietę ir siekia išvystyti sėkmę puldami Yehorivka link. Neatmestina, kad ukrainiečių tikslas – įsitvirtinti ir plėsti placdarmą taip išvalant kelią Velyka Novisylka – Vuhledar- Blahodatne.
2. Pietų kryptis. Ukrainiečiai dar šiek tiek pasistūmėjo Cherson link. Aršiausi mūšiai vyksta Kyselyvka. Ukrainiečiai įsirėžė į orkų gynybą palei kelią Mykolaiv – Cherson. Neatmestina, kad dabar ukrainiečiai bandys išlyginti savo flangus, taip užkertant tradicinį orkų bandymą smūgiuoti įsiveržusiam pleištui į flangus ir taip apsupti ukrainiečių grupuotę.
Kova tęsiasi.
*****
Gradais išvaduota Avdijivkos mokykla
Vakar Rusija ultimatyviai pareikalavo Lietuvos nedelsiant panaikinti tranzito apribojimus į Kaliningrado sritį. Lietuvos priemonės vadinamos „provokacinėmis“ neva pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus, nurodant 2002 m. Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bendrą susitarimą (pareiškimą) dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos.
ES sankcijos Rusijai įsigaliojo nuo birželio 17-osios, vykdant 4-ojo paketo numatytų prekių tranzito apribojimus. Sankcijų paketai susiję su Rusijos kroviniais, kurie gabenami iš Rusijos į ES. Į šį sąrašą įtrauktos anglys, metalai, statybinės medžiagos ir pažangiosios technologijos (žr. komentarą žemiau).
Rusijos vykdoma Ukrainos grūdų eksporto blokada yra „tikras karo nusikaltimas”, teigia Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Politikas pridūrė, kad ES sankcijos Rusijai neturėjo jokios įtakos pasaulinei maisto krizei. Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijos karas Ukrainoje netrukus gali sukelti badą iki 49 mln. žmonių, padaryti pražūtingą poveikį pasauliniam maisto tiekimui ir kainoms.
Aha… tik Kremliui į tai giliai nusispjaut. O jei dar tiksliau – būtent to velnio išperos ir siekia.
Nepaisant Rusijos karo su Ukraina, pasaulis kol kas nesugebėjo sumažinti šios teroristinės valstybės energetinės įtakos. Rusija šiuo metu eksportuoja daugiau naftos nei prieš karą. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius Rusija vidutiniškai eksportavo 7,8 mln. barelių naftos per dieną, kai tuo tarpu 2021 m. buvo eksportuojama 7,5 mln.
ES susitarimas uždrausti didžiąją dalį rusiškos naftos importo gali tai šiek tiek pakeisti ir sumažinti Rusijos pajamas 10 % nuo dabartinio lygio.
Dėl JAV sankcijų negalintis funkcionuoti automobilių gamintojos „Volkswagen” padalinys Nižnij Novgorode „Volkswagen Group Rus” padalinio darbuotojams išmokės iki šešių atlyginimų dydžio išmokas. „Volkswagen Group Rus” darbuotojams pasiūlė dar ir sveikatos draudimą iki metų pabaigos, taip pat asmeninę IT įrangą.
Mmmjo… dosnūs tie vokiečiai. Jei ne tiesiai, tai per aplinkui vis papildo krauju pradvisusį Rusijos biudžetą.
Situacija iš esmės nepakitusi.
Rusofašistai Ukrainos rytuose patiria sąlyginę sėkmę – po truputį stumiamasi Lysičiansko link, užimtas Metiolkino kaimas šalia Severodonecko. Vyksta derybos su Azoto gamykloje įsitvirtinusiomis „užsieniečių samdinių pajėgomis“, nors panašu, jog rusams tiesiog nepavyksta užimti viso miesto.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošia gynybos planus invazijos iš Baltarusijos ir Padniestrės atvejams. Žvalgybos duomenimis, Batka ties Bielorusijos – Ukrainos siena sutelkė apie 4 tūkst. karių.
Šiaurėje Charkivo rajone rusų kariai stengiasi sutrukdyti ukrainiečių daliniams atsitraukti į Slovjansko rajone veikiančios rusų karių grupės užnugarį.
Rytuose tęsiasi nenutrūkstamas puolimas, siekiant pilnos Severodonecko miesto kontrolės, taip pat vykdomas intensyvesnis puolimas Bachmuto kryptimi.
Naktį gradais sudaužyta mokykla Avdijivkoje.
Raketomis smogta civiliams objektams Odesoje ir Charkive, artilerija apšaudomi mažesni miesteliai ir gyvenvietės pietuose. Julivkos kaime Zaporižės rajone, subombarduota mokykla.
Teigiama, jog Mariupolyje prasidėjo žuvusiųjų ekshumacija, identifikacija ir perlaidojimas, kuo labai abejojame. Mero patarėjas Petro Andriuščenko teigia, jog žmonių lavonai vis dar guli griuvėsiuose, kiti laidojami masinėse kapavietės. Mieste 100 000 gyventojų neturi geriamo vandens. Miestas ant choleros protrūkio slenksčio, siautėja marodieriai.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kontroliuojamoms dujų gręžimo platformoms Juodojoje jūroje. Po smūgių platformų veikla sustabdyta.
Rusijos jūrų pajėgos padidino laivų ir povandeninių laivų, galinčių atakuoti sparnuotosiomis raketomis, skaičių Juodojoje jūroje. Nepatvirtintais duomenimis laivai ginkluoti 36 minėto tipo raketomis. Teigiama, jog Juodojoje jūroje šiuo metu dislokuoti 5 laivai.
Lavrovo irštva grasina, kad „jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos dalies per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“.
Putlerio burna Peskovas pareiškė, kad situacija beprecedentė, tačiau pažymėjo, kad tai „susiję su atitinkamu Europos Sąjungos sprendimu – išplėsti sankcijas tranzitui“. Kremlius pažadėjo žiebti atkirtį artimiausiu metu.
Lietuvoje daugelis protingų ir karštų galvų dėl tranzito „situacijos” ėmė skleisti paniką. Baiminamasi, jog tai gali tapti formalia priežastimi Rusijai pradėti karą. Prisimintas Maskvos mums primestas Suvalkų koridoriaus naratyvas. Turint galvoje, kad Rusijos gynybos doktrina numato visas priemones gintis, kai išorės veiksniai kelia grėsmę nacionaliniams interesams, panikos pliūpsniai yra itin Kremliaus laukiamas rezultatas. Manome, kad banditai Maskvoje gana tiksliai įvertino ir numatė, kad panikovskiai patys sukels sąmyšį, tereikia juos spustelt – tai visiškai normalus reiškinys šalyje, kurios du agresoriai kaimynai jau ketvirtą mėnesį vykdo plataus masto invaziją Ukrainoje.
Manome, kad tranzito „konflikte” svarbiausia aiškumas, visų pirma, atsakant į klausimus sau patiems ir nekreipiant dėmesio į provokacijas ir gąsdinimus iš įkalinimo įstaigų kultūros šalies. Jei numatytoms tranzito prekėms taikomos sankcijos, tai jos turėtų būti taikomos ne tik gabenamoms geležinkeliu, bet keliais, ar ne? Ar tokiam jų judėjimui per kitas Baltijos šalis, Estiją, Latviją ir, galiausiai, Lietuvą, taip pat taikomi ribojimai? Ar tik viena Lietuva paraidžiui vykdo ES direktyvas? Ar sankcijose numatytas kai kurių prekių gabenimo per ES šalis ribojimas yra absoliutus, t.y. taip pat ribojamas produkcijos judėjimas iš Rusijos į Rusiją?
Regis, derėtų sureaguoti ir į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad AB „Lietuvos geležinkeliai” „išsiuntė papildomą prašymą Europos Komisijai, kad būtų atsakyta būtent dėl tranzito į Kaliningradą“. Jei tai tiesa, tada ir vėl lipama ant to paties grėblio, kaip ir trąšų tranzito iš Gudijos atveju, kai bendrovei paliekami spręsti valstybės lygio klausimai, neabejotinai turintys strategines, ir ne tik Lietuvai, pasekmes.
Rusija, grasina ir, žinoma, imsis atsakomųjų veiksmų, kurių įkaitė, greičiausiai, bus Lietuva. Ar esame tam pasirengę?
Ekonominėms ir diplomatinėms Rusijos sankcijoms, pvz., visų tipų transporto ir krovinių gabenimo sustabdymui (tame tarpe ir per Kremliaus valdomą Baltarusiją)? Kas bus, jei Maskva pradės elektros energijos karą, šantažuojant mus „blackoutu“ ?
Ar esame pasiruošę neramumams, kuriuos visokie maršistai, ne be agentų ir šiaip maušų pagalbos, džiūgaudami skatins įvairiausiais būdais pildami žibalą į ugnį: išnaudojant piliečių ir ne visai piliečių nuotaikas dėl kylančių kainų, ypač šildymo sezono metu – juk tai puikus koziris siekiantiems priešlaikinių Seimo rinkimų?
Nežiūrint kylančių klausimų, norime visiems mums rašantiems ir skaitantiems aiškiai pasakyti, kad nors Rusija nuolat kelia grėsmę, kad nors pavojus egzistuoja ir turime nuolatos būti pasiruošę blogiausiam, tačiau Kremlius šį karą kariauja ne su Lietuva, o su Vakarais. Ir tranzito klausimas – ne Lietuvos, o ES problema, mūsų šalis tvirtai demonstruoja vertybinį pasirinkimą ir kietą stuburą. Tą suvokia ir Putinas, ir visi jo degsiantys pragare sėbrai.
Šį klausimą Maskvai teks spręsti derantis su Briuseliu, kad ir kaip norėtųsi į ringą iškviesti vienui vieną paliktą Vilnių.
Nuoširdžiai tikime, jog visi ėjimai numatyti mažiausiai metams į priekį ir manome, kad visi Lietuvos pusės veiksmai suderinti ir su ES, ir su NATO. Mes šiame visame matome ir didelį pozityvą – Lietuva turi puikią progą Madride prašyti nedelsiant išskleisti NATO – brigadų, „patriotų”, nuolatinių JAV pajėgų dislokavimo, neribojamo ir supaprastinto karinio tranzito tarp Aljanso šalių – skėtį. O kalbančius apie infrastrukūros trūkumą ir neturėjimą, kur padėti karių – išleisti… ne, ne į pensiją, – į Ukrainos rytų arba pietų frontą. Ir Severodonecke verkiant reikia pagalbos rankų.
*****
Vakarai turi ruoštis ilgam karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Teigiama, kad Rusija įnirtingai kovodama Ukrainos rytuose, vis labiau įsitvirtina. ” – Turime pasirengti tam, kad jis (karas) gali trukti ne vienerius metus. Neturime nustoti remti Ukrainos, net jei išlaidos bus didelės tiek dėl karinės paramos, tiek dėl kylančių energijos ir maisto kainų”.
Gražiai ir teisingai kalba garbūs vyrai. Tačiau mes kiek pakoreguotume jų strategines įžvalgas dėl “karo Ukrainoje”: Rusija šį karą pradėjo ne prieš Ukrainą, o prieš Vakarus, vadinasi, karas tęsis tol, kol nekapituliuos (tokie Kremliaus tikslai) Vakarai. Skamba beprotiškai, tačiau būtent taip mąsto Putinas su visa savo mesiją supančia svita – atleiskit – karo nusikaltėlių ir kriminalinių iškrypėlių gauja.
Primename, jog vasario 24-osios invazija prasidėjo po to, kai JAV neišgirdo (o gal nesuprato) Maskvos ultimatumo nešdintis iš Europos lauk, o NATO – grįžti į 1997 metus. Kremliaus orda, kartojame, sustos tik tuomet, kai nuo Vakarų gaus tokį smūgį į snukį, kad išspjovus išmuštus dantis, bedante burna beliks čiulpti arbatoje sumirkytus džiūvėsius.
„- Dabar būtina sukurti kariuomenę, galinčią kovoti kartu su mūsų sąjungininkais ir nugalėti Rusiją mūšyje. <..> Mes esame karta, kuri vėl turi parengti kariuomenę karui Europoje „, – teigia Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Patrick Sanders.
Gali būti, jog pagaliau rimtai pažvelgta į viešus Kremliaus propagandistų grasinimus paskandinti „nedidelę salą“ ir bundama iš komos supratus, su kuo Vakarų pasaulis turi reikalą.
Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Italija, Lenkija ir Belgija kovo-gegužės mėnesiais buvo didžiausios Rusijos iškastinio kuro, įskaitant anglį, naftą, gamtines dujas bei naftos produktus, eksporto pirkėjos. Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos pirkimai sudarė beveik pusę 97 mlrd. JAV dolerių pajamų, kurias Rusija gavo iš degalų eksporto. ES planuoja šiais metais (viščiukus skaičiuosim rudenį) laipsniškai nutraukti rusiškos naftos importą. Dujų tiekimą artėjant žiemai, mums regis, maskoliai patys nutrauks.
Šiuo metu rusiška nafta yra pigesnė už kitų rūšių naftą, nes Vakarų sankcijos ir prekybininkai, vengiantys ją pirkti, sumažino pagrindinės „Urals” rūšies naftos vertę. Tikimasi, kad pigios Rusijos naftos ir dujų pardavimai 2022 m. sieks 285 mlrd. dolerių – tai yra net 20 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. iš naftos ir dujų gautu pelnu. Pusę pajamų Rusija gaus iš prekyba jūra vykdomų pardavimų Kinija ir Indijai.
Volodymyras Zelenskis perspėjo partnerius ir savo šalies piliečius, jog ši savaitė gali būti lemtinga įvairiose fronto linijose. Sprendžiasi Ukrainos stojimo į ES likimas. Maskvos įtūžis gali išsilieti ne tik bombų kruša.
Kai kurių Ukrainos ekspertų manymu, rusai šiuo metu nepajėgūs užimti Severodonecko ir Lysičiansko, nes tam reiktų sutraukti gerokai didesnes pajėgas, tačiau jas perdislokavus, susilpnėtų kiti fronto ruožai. Vis dėlto, nepasaint optimistinių pasisakymų ir prognozių, rusai replėmis suspaudė paskutinę Luhansko srities tvirtovę ir tėra laiko klausimas, kada ji kris – kastuvėliais, perfrazuojant Ukrainos užsienio reikalų ministrą D. Kulebą, deja, ordos naikintuvų ir artilerijos nesunaikinsi.
Šiaurėje, Charkivo apylinkėse okupantai naudojo aviaciją ir artileriją bei dėjo visas pastangas, kad neleistų ukrainiečių daliniams priartėti prie valstybinės sienos.
Šiaurės rytuose, Sumų apylinkėse rusai aviacijos smūgiais taikėsi į ukrainiečių pozicijas. Kaip visada, kentėjo civilių infrastruktūra.
Rytuose, Severodonecko mieste tebesitęsia smarkūs mūšiai, Rusijos pajėgos bando palaužti ukrainiečių gynėjų pasipriešinimą ir užimti likusias rytinės Luhansko srities dalis. Vėl buvo apšaudyta chemijos gamykla „Azot”, kurioje slepiasi apie 500 civilių gyventojų. Ukrainiečiai buvo priversti pasitraukti iš kelių gyvenviečių į rytus ir pietryčius nuo Severodonecko.
Pietuose ukrainiečiai spaudžia orkų gynybines pozicijas ir lėtai slenka Chersono kryptimi. Esant permainingai taktinei situacijai, atrodo, Ukrainos gynėjai perėjo į puolimą ir artėja prie miesto.
Jungtinėms ukrainiečių pajėgoms spaudžiant driskius nuo Mykolaivo, Chersono mieste dedasi neregėti (šypt šypt) dalykai – okupantus žudo kavinėse: bent du iš maskolių, pavaišinti automatų serijomis, pakratė kojas.
72-oji Ukrainos kariuomenės brigada paėmė į nelaisvę „privačios“ Wagnerio“ karinės grupuotės pilotą, samdinį Andrejų Fedorčiukovą. Tardymo metu rusų pilotas prisipažino, dalyvavo žudant ukrainiečius už 205 000 (3441 eur.) rublių per mėnesį atlyginimą.
Juodojoje ir Azovo jūrose 5 rusų sparnuotųjų raketų nešėjai pasirengę suduoti raketinius smūgius objektams Ukrainos teritorijoje.
Odesa iš Krymo apšaudyta Onyx raketomis.
Su pakeltais antakiais stebime kaip Vakaruose ir Lietuvoje visuomenė dalinasi žinomo, lyg ir rusų opozicijos, veikėjo Michailo Chodorkovskio pasisakymais. Neva nepriklausomose rusų medijose jis teigia, kad Ukraina karą pralaimės ir labai greitai. „ – Blogiausiu atveju po mėnesio ar dviejų įvyks kovos dėl Kyjivo, kuris bus užimtas ir jame bus įvestas marionetinis režimas. Kalbos apie tai, kad Vakarai tiekia tiek daug ginklų, kad Ukraina galėtų atsiimti Krymą ir net įžengti į Rusijos teritoriją, yra (skirta tenkinti) tik vargšų interesus. Tikroji padėtis yra visai kitokia“, – teigia rusų oligarchas.
Jo interviu metu naudojamas išsireiškimas „karo normalizacija“, su kuria neva susitaikė Vakarų elitas. Tai reiškia, kad karą Ukrainoje mėginama primesti kaip duotybę, su kuria turime visi susitaikyti ir pamiršti detales. Jose, kaip žinote, slypi pats Vėlinas.
Atkreipiame dėmesį į du dalykus.
Pirma – bandoma parodyti, kad Rusijoje yra ir laisva žiniasklaida (krenč negyvi), o joje politikuojantis oligarchas yra opozicionierius. Na na, tik jo žinučių turinys kažkodėl yra naudingas Kremliui.
Antra – pastangos „normalizuoti karą“ jau davė rezultatų, nes vartotojiški Vakarai linkę pamiršti tai, kas buvo vakar, ištrinant iš atminties labai svarbius dalykus. Kas šiandien rūpinasi nelaisvėje esančių apie 2,5 tūkst. bataliono “Azov” karių likimu, dėl kurių buvo išlieta tiek daug ašarų ir emocijų?
Kremliui į pirmus pasaulio žiniasklaidos puslapius stumiant Chodorkovskio pranašystes, bandoma užglaistyti Kazachstano prezidento K. J. Tokajevo pareiškimą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume apie tai, kad Kazachstanas neketina pripažinti Luhansko ir Donecko (kažkokios) liaudies respublikų. Tokajevas taip pat minėjo Rusijos politikų nedraugiškus pasisakymus Kazachstano atžvilgiu – kai kurie Rusijos dūmos nariai ragina okupuoti Šiaurės Kazachstano regionus, jei šalis nebus visiškai lojali Maskvai.
Seno Maskvoje išauginto lapino Tokajevo pasisakymas įdomus tuo, jog šis veikėjas buvo (arba yra) visiškai lojalus Kremliui. Prisiminkime Rusijos „karinę operaciją” – pasirengimą Kyjivo šturmui – Almatoje šių metų pradžioje. Kadangi „aštrus pasisakymas“ skambėjo šalia sėdint pačiam Putinui, šis manevras greičiausiai suderintas su Maskva. Tačiau esminis klausimas – ar tai viso labo ženklas, kad Kazachstanui tikrai gresia okupacija, ar ši Centrinės Azijos šalis rodo ragus Kremliui, nes turi Kinijos stogą?
Kaip bebūtų, vakar Rusija apribojo naftos gabenimą iš Kazachstano per Novorosijsko uostą, o Kazachstanas praneša, kad neblokavo anglies, tai – melagiena/ Kazachstanas užblokavo rusiškos anglies eksportą ir sustabdė 1700 vagonų.
„Trijų kirvių” (taip ukrainiečiai vadina haubicą M777) darbo rezultatas.
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas
Charkiv. Situacija čia toliau negerėja. Agresorius spaudžia šiaurės rytuose (Ternova – Rubizhne ruože), ukrainiečiai priversti gintis. Tuo pačiu pasirodė informacija, kad suaktyvėjo kovos šiaurėje (Pytomnyk kryptimi). Ar tai tik lokalus paūmėjimas, ar orkai bando sukurti dar vieną probleminį tašką – sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu viena – iniciatyva sektoriuje slysta iš ukrainiečių rankų.
Izyum
Ukrainiečiai toliau sėkmingai atmušinėja orkų atakas Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože. Pasirodė informacija apie susidūrimus Sydorove, t.y. apie 5 km nuo Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruožo į rytus, link ukrainiečių užnugario. Galimai tai arba 1) orkų bandymai iš kitos Severskyi Donec upės pusės ugnimi atakuoti gyvenvietės gynėjus arba 2) negausių agresoriaus pajėgų (iki kuopos) žvalgyba mūšiu nuo Svyatohirsk – Tetyanivka. Būtume labiau linkę tikėtina pirma opcija. Bendrai mūšių intensyvumas sumažėjęs, kol kas tiesioginės grėsmės Slaviansk nėra.
Ukrainiečiai toliau atsargiai juda vakariniame Izyum flange. Tiesa, panašu, kad ankstesnės žinios apie išlaisvintą Zavody – Spivakivka – Prydonetske ruožą gali būti per ankstyvos, tačiau visgi ukrainiečiai nustūmė orkus nuo Velyka Komyshuvakha ir atsargiais žingsneliais stengiasi judėti palei Severskyi Donec link Izyum. Progresas mažas, tačiau pats tokio judėjimo faktas jau yra reikšmingas. Tai yra viena priežasčių, kodėl stringa orkų puolimas nuo Izyum link Slaviansk.
Lyman. Ukrainiečiai ir toliau laiko orkų pajėgas per kovinį atstumą, artilerijos pagalba užkerta visas didesnes pastangas forsuoti Severskyi Donec upę. Agresorius ir toliau laukia savo Izyum grupuotės puolimo rezultatų, į mūšį dėl Slaviansk kol kas neįsijungia.
Severodonetsk
Mūšis vakarinėje Severodonetsk miesto dalyje toliau tęsiasi, agresoriui nepavyksta pasiekti savo tikslų, puolimas įstrigęs.
Agresoriui lygiai taip pat nesiseka pralaužti ukrainiečių gynybos į pietus ir pietryčius nuo miesto (Borivske – Voronove – Metolkine ruožas). Ypač orkai bando spausti Metolkine, tačiau visos jų atakos atmuštos.
Lysychansk prieigų gynyba sunki, tačiau sėkminga. Orkai eilinį kartą pabandė užimti Toshkivka, tačiau kaip ir vakar, kaip ir prieš dvi savaites, jokių rezultatų nepasiekė.
Bakhmut
Tęsiasi mūšiai prie Bakhmut – Lysychansk kelio, padėtis stabiliai sudėtinga. Nei kirsti kelio, nei pasiekti tikslų prie Mykolajivka orkams nesiseka. Puikiai dirba ukrainiečių artilerija.
Panašu, kad orkai po truputį atsisako planų visiškai nukirsti Zolote „kišenę“. Iki tol aktyviai puolusi agresoriaus grupuotė Komyshuvakha – Vrubivka, su tikslu apsupti „kišenę“ iš rytų, dabar vis dažniau puola į šiaurę, t.y. Mykolaivka link. Tuo tarpu orkų žnyplės Zolote „kišenėje“ sumažėjo perpus, t.y. nuo Orikhove puolama link Hirske (iš rytų) bei nuo Pervomaisk puolama Zolote (iš pietų). Tiesa, ir tai agresoriui nedavė rezultatų – ukrainiečiai apsigynė.
Centras. Dalį orkų manevrinių vienetų perkėlus į Severodonetsk ir Bakhmut sektorius, susidūrimų intensyvumas dar labiau sumenko. Ir toliau dominuoja artilerija.
Zaporizhia. Tęsiasi pozicinės kautynės, aktyviausi lokalūs susidūrimai Huliajpole ruože. Melitopolio meras pranešė, kad ukrainiečių pajėgos 10 km priartėjo prie miesto. Iš karinės pusės tai neinformatyvus ir ne itin profesionalus pareiškimas, kadangi neaišku: 1) kokiame ruože konkrečiai ukrainiečiai pasistūmėjo; 2) kokiame laikotarpyje šis pasistūmėjimas įvyko (vakar ar per savaitę); 3) ar į tuos 10 km įskaičiuojami tie 5-7 km, kuriuos ukrainiečiai jau prieš kurį laiką atsiėmė puldami nuo Vasylivka. Kaip ten bebūtų, džiugu, kad ukrainiečiai juda į priekį.
Pietų kryptis. Ukrainiečiai baigia įsitvirtinti užimtuose ruožuose Cherson apylinkėse (iki miesto 15-20 km). Tuo tarpu orkai iš naujai atvykusių pajėgų formuoja manevrinius vienetus (BTG ir KTG) bei tikėtina bandys atsikovoti ką prarado.
Žvelgiant bendrai:
Agresoriaus puolimas svarbiausioje kryptyje t.y. šiauriniame Donbaso flange, buksuoja. Iš RF gilumos ir nuo kitų sektorių nuimti manevriniai, artilerijos, aviacijos vienetai mesti į šiuos sektorius situacijos neperlaužė. Prie to ženkliai prisidėjo ne tik ukrainiečių manevrinių vienetų tvirta gynyba ir kontratakos, bet geresnė artilerijos darbo kokybė (jau savaitė laiko kaip į kitą dimensiją teleportuojasi orkų štabai, šaudmenų ir degalų sandėliai, agresoriaus pajėgų susitelkimo vietos).
Ukrainiečių sėkmė prie Cherson verčia orkus reaguoti. Taip, kol kas iš šiaurinio Donbaso flango pajėgos į Cherson nepermetamos, tačiau Kryme ir Rostove prie Dono esantys orkų rezervai metami ir į Pietų kryptį, o ne tik į šiaurinį Donbaso flangą. Taip agresoriaus pajėgos išskaidomos, o tai yra šis tas pozityvaus.
Yra problemų Charkiv, ukrainiečiai praranda iniciatyvą. Tačiau jei kas mūsų, sėdinčių ant sofos paklaustų, ką pasirinkti – stiprinti Charkiv sektorių ar tęsti judėjimą nuo Velyka Komyshuvakha Izyum link, mes pasirinktume antrą variantą. Charkiv ir taip apšaudomas haubicomis, orkai čia gali pasiekti tik taktinių laimėjimų, miesto neužims. Tuo tarpu orkų puolimo Slaviansk link sustabdymas – vienas esminių uždavinių šiame karo etape.
******
Volodymyras Zelenskis aplankė Pietų Ukrainos regionus, Odesą, Mykolaivą. Prezidentas paprašė karių „saugoti Ukrainą“.
Orkostano „strategai“ kaip mat išplatino pranešimą, kad Mykolaive Ukrainos saugumo pajėgos surengė specialų filmavimą, kuris buvo vykdomas pačių ukrainiečių sugriautuose privačių namų kvartaluose, filmavimui pasamdyta 40 aktorių ir jiems sumokėtas 25 $ vienkartinis atlygis.
“- Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos yra išskirtinai humaniškos civiliams gyventojams ir nesikėsina į civilinę infrastruktūrą”, – pareiškė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro viršininkas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas.
Aha, ieškokit maskoliai glušių. Jūs dar tikitės, kad Vakaruose kas nors patikės, jog Ukrainos kariuomenė griauna savo pačių miestus ir prievartauja savo vaikus? Nors jei tokie vėmalai platinami iki šiol, vadinasi, yra ir vartotojas.
Putinas Sankt Peterburge tarptautiniame ekonomikos forume paskelbė „vienpolio pasaulio eros” pabaigą. „Laimėjusios Šaltąjį karą, JAV pasiskelbė esančios Dievo atstovais žemėje, žmonėmis, kurie neturi jokių pareigų – tik interesus. Tuos interesus jos paskelbė šventais. Dabar tai vienpusis eismas, dėl kurio pasaulis tampa nestabilus”, – kalbėjo į mesijo vaidmenį įsijautęs 21-ojo amžiaus diktatorius, kuriam nėra lygių. Karo nusikaltimų apimtimi ir intensyvumu.
Putinas visiems paaiškino, jog JAV iki šiol įsivaizdavo, kad „laimėjo… o visa kita – kolonija, užnugaris“. Beje, pasirodo, Putinas „leido“ Ukrainai stoti į ES.
Dvasios negalia sergantis Putinas su visa šalimi įstrigęs viduramžiškame imperijų kūrime, užgrobiant svetimas valstybes ir teritorijas. Tik va kažkodėl ekonomikos forume niekas nepaklausė Putlerio, kaip jis įsivaizduoja dominavimą pasaulyje, kuomet Rusijos BVP vos didesnis už Olandijos ir mažesnis už Italijos. Varomoji driskių jėga – elementarių žinių stygius. Apie savivoką ir intelektą neverta ir užsiminti.
Po vizito Irpinėje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina” tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Klausimas: ar tokie pokalbiai ir „kalbėjimaisi“ su Putinu ką nors kada nors pakeitė? Ne. Nebent tai, jog suteikė Putleriui dar daugiau įžūlumo ir pasitikėjimo savimi ir išvirto bombų kruša ant civilių galvų. Kodėl taip elgiasi Scholz mes jau sakėme, tik pridursime, kad jei tokie šolcai šiandien sėdėtų Londone, Vašingtone, Varšuvoje, Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje ir Vilniuje – šiuo metu mes visi galvotumėme toli gražu ne apie atostogas. Vakarų „sušolcinimas“ – pagrindinis Kremliaus uždavinys. Tą turime įsisąmoninti visi.
„Gazprom” per dvi dienas sumažino „Nord Stream” dujotiekio Nord Stream pralaidumą 40 %. Šiuo metu Europos šalys kaupia dujų atsargas žiemai, saugyklos užpildytos 56 %. Per 100 karo dienų dienų Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto išaugo iki 93 mlrd. eurų.
Kremliaus gudročiai tikisi, jog Europa šaltuoju sezono metu ims cypti ir atsivers nuolaidų Rusijai skrynelė. Maskva masto pragmatiškai: kol prabangus automobilis, atostogos „su vaizdu“ ir geras vynas svarbiau nei tūkstančiai gyvybių „kažkur rytuose“, tol mins ant jautriausių mūsų vietų.
Teigiama, jog karas Ukrainoje pasiekė lemiamą momentą, kuris gali nulemti tolesnę veiksmų eigą. Ukrainos pusė informuoja, kad rusai metė visas turimas pajėgas į mūšius dėl Slovjansko, Severodonecko ir Bachmuto.
Nereiktų pernelyg džiūgauti, jei orkams kurį laiką nepavyktų įgyvendinti operacinių tikslų ir manyti, kad driskiai atistrauks į savo urvus. Maskva dar turi kozirį – visuotinę mobilizaciją, o ir geležies pakanka.
Šiuo metu pagrindinis Ukrainos uždavinys – Chersono išvadavimas. Maskoliai tuo tarpu intensyvina puolimą Charkivo kryptimi. Taip abi pusės manevruoja, siekdamos išsekinti priešą ir atitraukti pajėgas nuo pagrindinių mūšių arenos.
Baltarusijoje tęsiamos sienos apsaugos pratybos, stengiantis sukurti potencialios grėsmės pavojų.
Charkivo srityje okupantai tvirtina pozicijas, inžinerinę įrangą ir vykdo oro žvalgybą.
Severodonecke tęsiasi kovos. Nors rusai praneša, kad kontroliuoja beveik visą miestą, ukrainiečiai sėkmingai laikosi įsitvirtinę pramoninėje jo dalyje.
Zaporižės ir Chersono kryptimis rusai vykdo intensyvias artilerines atakas.
Mykolajivo kryptimi okupantai apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, todėl mums neramu, kad ugnies vietose lankosi Ukrainos prezidentas.
Maskoliai ir toliau meluoja, jog civilių objektuose dislokuojami Ukrainos kariuomenės daliniai. Rusai apšaudo ne tik karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Raketų ir artilerijos ugnimi griaunami sandėliai, logistiniai punktai bei kiti civilių naudojami pastatai.
Ukrainos kariuomenė per parą sunaikino 7 priešo amunicijos sandėlius.
̨̌ ̇ ̄
Foto: Mi-17 sraigtasparniai parengti perduoti Ukrainai.
******
unian.net
Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad yra sunaikinats Rusijos Federacijos 20-osios armijos valdymo centras
Paprastai šiuose centruose dirba nuo 200 iki 300 žmonių.
Vidaus reikalų ministerija pakomentavo informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunaikintą Rusijos Federacijos 20-osios jungtinės ginkluotės armijos vadavietę. Sėkmingo išpuolio detales savo „Telegram“ kanale atskleidė vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.
„Patvirtinu, kad vakar buvo sunaikinta Rusijos Federacijos 20-osios armijos vadavietė. Tačiau yra svarbus patikslinimas: tai nebuvo vadavietė, vadovybės ir žvalgybos centras. Ten renkama visa žvalgybos informacija, apdorojama, analizuojama ir perduodama į štabą“, – sakė jis.
Andrusivo teigimu, šiuo metu Vidaus reikalų ministerija neturi tikslių duomenų apie Rusijos okupantų patirtus nuostolius. Tačiau dažniausiai tokiuose centruose būna nuo 200 iki 300 žmonių, o jiems vadovauja ne žemesni karininkai, nei pulkininkas.
Primename, kad apie Rusijos Federacijos 20-osios kombinuotųjų ginklų armijos vado posto sunaikinimą pirmą kartą pranešė Ukrainos žurnalistas Romanas Tsymbalyukas.
Kalbama, jog likviduota daugiau nei 40 Rusijos okupantų: 20-osios kombinuotos ginkluotės armijos aukščiausio rango kariškiai ir Generalinio žvalgybos departamento vyriausiojo žvalgybos centro (32801 karinis padalinys, Voronežas) 533 tarnybos personalo vadovybė.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Donecke buvo sunaikinti mažiausiai septyni Rusijos Federacijos kariniai sandėliai.
Signatarų kreipimąsi į valdžios atstovus dėl Civilinės sąjungos projekto inicijavęs Jonas Šimėnas teigia, jog tokie įstatymai yra antikonstituciniai, o valdžia ignoruoja nepriklausomybės kūrėjus. Portalui „Laikmetis“ signataras sutiko duoti platesnį interviu apie tokio kreipimosi pasirodymo priežastis ir svarstomo įstatymo problemas.
Pone Jonai, ne dažnai girdime signatarų pasisakymus konkrečių įstatymų klausimu. Kodėl toks signatarų kreipimasis, jūsų nuomone, buvo reikalingas dabar ir kokias problemas įžvelgiate Civilinės sąjungos projekte?
– Pats svarbiausias dalykas – toks įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Kaip valdžia gali priiminėti įstatymą žinodami, kad jis prieštarauja Konstitucijai? Be konstitucinės pataisos tokio įstatymo priėmimas negalimas. Mūsų pasikreipime tas ir nurodoma, kaip vienas pagrindinių akcentų, kad įstatymas yra antikonstitucinis.
Kitas svarbus aspektas, kad yra negerbiama tautos valia, taigi įstatymas yra ir antidemokratiškas. 70 proc. žmonių ir daugiau pasisako už tradicinę šeimą, tos apklausos jau atliekamos keletą metų ir jų duomenys nesikeičia. Todėl tautos valia turėtų būti gerbiama, o jei Seimas netiki apklausom, tai gali skelbti referendumą. Kodėl bijoma atsiklausti tautos?
TAUTOS VALIA TURĖTŲ BŪTI GERBIAMA, O JEI SEIMAS NETIKI APKLAUSOM, TAI GALI SKELBTI REFERENDUMĄ. KODĖL BIJOMA ATSIKLAUSTI TAUTOS?
Tačiau projekto iniciatoriai teigia, jog toks įstatymas šeimų negriauna, kad paskatins tuoktis ne santuokoje gyvenančias poras, anot Seimo narės Jurgitos Sejonienės toks įstatymas būtų naudingas net milijonui Lietuvos piliečių.
-Tiems žmonėms, kuriems reikia naudos, padarykime, kad ta nauda būtų, bet dėl to negriaukime šeimos. Nelyginkime vienos lyties santuokų su šeima. Tokiose sąjungose neatsiras nei vaikų, nei kitų šeimos narių. Artimo ryšio sprendimus galima priimti ir jie šeimos sampratos negriautų, bet aš suprantu, kad vienos lyties poroms labai norisi, kad aplinkiniai juos vadintų šeima.
Savo kreipimesi nurodot, kad tokie įstatymai negali būti priiminėjami kai yra tokia įtempta ekonominė, geopolitinė padėtis, šalis išgyvena demografinę krizę. Visgi, valdantieji teigia, kad mes niekada negyvenome taip gerai, kad NATO dėmesys toks, kokio niekada neturėjome anksčiau. Bent jau taip teigia valdančiųjų atstovas, Seimo narys M. Maldeikis. Tai gal kaip tik dabar pats metas priimti tokius įstatymus?
-Kategoriškai negaliu sutikti su tokiais M. Maldeikio pareiškimais. Aišku, struktūriškai mes nuosekliai ėjome ten, kur esame šiandien. Rusijos išvedimas, NATO, Europos Sąjunga, bet niekas negali pasakyti kaip bus rytoj, ką matėm ir Ukrainos atveju.
Civilinės sąjungos įstatymui dabar yra netinkamas laikas, nes dabar būtinas tautos susitelkimas. Priiminėti įstatymus, kurie nepatinka dviem trečdaliams piliečių yra tautos skaldymas.
Teigiate, kad Seimas šį klausimą turėtų spręsti ne balsavimu, o referendumu, kodėl to negali daryti išrinkti Tautos atstovai? Jie – atstovauja valdančiųjų dauguma.
-Seimas gali spręsti tokius klausimus dviem būdais, bet abiem atvejais būtina Konstitucijos pataisa. Seimo nariai gali ir neskelbti referendumo, tačiau tada turi už tokius įstatymus balsuoti konstitucinė dauguma (92 Seimo nariai ir daugiau). Valdantieji trūksta balsų apskritai tokiems sprendimams, o ką sakyti apie konstitucinę daugumą, jie tokios daugumos neturi.
Aštuoniolika signatarų pasirašė šį kreipimąsi, klausimas kyla ką galvoja kiti signatarai, kokia jų nuomonė apie šį įstatymą. Ar yra numatomas kažkoks aktyvesnis signatarų įsitraukimas į teisėkūros procesus, kiti pareiškimai?
-Yra įvairių nuomonių, tačiau šiandien jau turiu dar dviejų signatarų išreikštą norą prisijungti prie mūsų iniciatyvos, taigi, klausimas atviras.
Kalbant apie aktyvesnį mūsų įsitraukimą reiktų palaukti valdžios reakcijos, bet iš to, ko sulaukėme, akivaizdu, kad valdantieji signatarų nuomonę linkę ignoruoti. Mūsų laiškas adresuotas visiems Seimo nariams, o kiek narių jį skaitė man kyla klausimas. Yra net signatarų įstatymas, kuris mums leidžia kreiptis į valdžios institucijas teisėkūros klausimais. Klausimas ar toks signatarų nuomonės ignoravimas nėra ir įstatymo ignoravimas.
Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi, toliau žaidžiant elektros rinkos imitavimo žaidimą. Pratęsus pasirinkimo terminą tiekėjai dar pakėlė kainas. Jos jau dvigubai didesnės nei pavasarį, apie pernai nėra ko kalbėti. Tai ne karo pasekmės, nors ir ne tiesiogiai tiekėjų pasirinkimo.
Žmonės nesirenka „nepriklausomų tiekėjų”, gal suprasdami, kad tai apgaulė iš principo, gal pasipiktinę, kad tai prievarta rinktis neinformuotam, gal tikėdami, kad ši afera visgi žlugs neįgyvendinta. Labai to norėčiau.
Tiesa ta, kad beprasmiai ir imitaciniai visi bandymai nukelti, padėti pasirinkti, kompensuoti ir t.t. Elektros tiekėjų rinka turi paprastą bėdą – ji nėra ir niekada nebus tikra rinka, nes kaina joje nustatoma pagal didžiausius tiekėjo kaštus, taigi pagal neefektyviausią tiekėją. Toks ES reguliavimas.
Lietuvos valdžia, desperatiškai imituojanti kovą su elektros kainų augimu galėtų neapsimetinėti, kad nėra išeičių, o pasekti Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiu. Šios šalys išsikovojo, kad joms nebūtų taikomas absurdiškas ES elektros kainų reguliavimas ir vien tai savaime sumažino elektros kainas šiose šalyse 40 procentų. Keturiasdešimt!
Elektra yra kaip tik ta išimtinė absoliutaus būtinumo prekė, kurios kainodara negali būti visiškai nereguliuojama valstybės. Lietuva gi eina priešingu keliu: pridengdama laikinomis kompensacijomis atiduoda elektros sektorių rinkai. Ar tai savaime didina kainas? Ne. Ar tai numeta nuo valstybės bet kokią atsakomybę ir palieka klientą „patį kaltą” dėl jo elektros kainos? Tikrai taip. Rinkos imitavimas šioje srityje tiesiog užprogramuoja iškreiptus santykius.
O dabar iš paskutinių naujienų apie kainų kėlimus pratęsus „pasirinkimo” (tai joks pasirinkimas) laikotarpį, akivaizdu, kad ir pats „nepriklausomų tiekėjų” rinkos imitavimas tiesiogiai ir iš karto prisidės prie kainų augimo. Toks mažytis žvilgsnis į ateitį. Ką dar vilioja ir ramina kompensacijos?
Tolerantiško jaunimo sąjunga, vadovaujama A.Rudomanskio, padavė Zitą Šličytę į teismą iš esmės dėl to, jog žinoma teisininkė ir signatarė iš Seimo tribūnos grėsmingomis aplinkybėmis, t. y. Rusijos pradėto karo fone pavartojo Lietuvoje draudžiamą žodį „pederastija “.
Kažkada Sokratas sakė, kad dera saugotis pederastų, nes jie esą yra vilkai ėriuko kailyje.
Lietuvoje vilkus saugo ir gina įstatymas, o ėriuko kailio dėvėjimas jiems nėra privalomas.
X
Apie Putiną jau prisakyta daug būtų ir nebūtų dalykų, tačiau tai, kad Bučos budelis yra patologiškai drovi būtybė, mums kažkaip vis dar praslysta pro akis.
Vis dėlto galimai nenormalus, perversiškas Putino drovumas toli gražu nėra palanki taikos puoselėjimui aplinkybė, nes, kaip žinome, ne vienas pasaulio nusikaltėlis renkasi kraštutinių piktadarysčių kelią, pastūmėtas tenai savo nesuvaldyto drovumo kompleksų.
Žiūrint iš animacinio įvaizdinimo taško, tai yra net ne dyglį atstatęs ežiukas, o didelio pasaulio išgąsdintas mutantas triušiukas, paliekantis kruvinų letenėlių pėdsakus rūke.
Kad ir kaip ten būtų, Putinas, lengva širdimi palikęs rūmus, galiausiai labai komfortabiliai, tarsi jau būtų atradęs savo prigimtinę vietą, įsitaiso triušio oloje, kur ant vinies pakabinta rūdija feldmaršalo paradinė uniforma.
X
Apie artėjantį rėžimo krachą buvo galima spręsti iš to, kad Putino intymus patikėtinis Peskovas nei iš šio, nei iš to užsiaugino kamufliažinius ūsus, tokiu būdu, tikėtina, puoselėdamas viltį jau greitai įsimaišyti tarp žmonių ir nepastebėtas ištirpti minioje.
X
Kam ko trūksta? Mums dažnai trūksta pinigų, pasisekimo tarp moterų, draugų paramos ir palaikymo sunkią minutę, kartais kaip tyčia pritrūksta degtinės butelio po aštuntos valandos. Masinio sąžinės deficito sąlygomis baisiai trūksta tarpusavio pasitikėjimo, o senstant ne vienam iš mūsų pradeda trūkinėti taip pat ir sveikatos gijos. Trūksta didesnio sutarimo ir taikos.
Apskritai mano tėvynei trūksta geresnės geopolitinės padėties kaimynystės požiūriu. Vytautui Landsbergiui tikriausiai jau trūksta jaunystės vitališkumo, o Gitanui Nausėdai – deramos Rimvydo Valatkos pagarbos. Darau dar tokią prielaidą, kad daugumai iš mūsų trūksta laimės, nors I.Kantas sako, jog laimė galiausiai yra ne proto, bet vaizduotės kuriamas idealas. Savo ruožtu Egidijus Bičkauskas užsimena, kad tik paprasčiausio proto pritrūko Vilniaus apygardos teisėjui, pradėjusiam teisinį Z.Šličytės persekiojimą, tačiau tikriausiais net dar labiau nei proto teisėjui iš Lietuvos V.Zelenskiui trūksta ginklų, kovojant su pasaulio beprotybe.
X
visame
kosmose
mėtosi
karo
lego
detalės
– ką
dabar
pasakytų
Talis
iš
Mileto?..
Pamatiniai principai – pagal juos valstybė privalo:
I. 1. Apsaugoti nuo trečiųjų asmenų, įskaitant verslo įmones, vykdomo piktnaudžiavimo (abuse): veiksminga politika, įstatymais, reglamentais ir tinkamu bylų nagrinėjimu užkirsti kelią tokiems piktnaudžiavimams, ištirti, nubausti ir atlyginti už padarytą žalą.
I. 2. Aiškiai apibrėžti visuomenės lūkestį, kad visos valstybės teritorijoje bei jurisdikcijoje esančios įmonės savo veikloje gerbs žmogaus teises
Vykdymo (operaciniai) principai – valstybinis reglamentavimas ir politika (viso 10):
I. 3. Valstybė prievolės:
(a) Priimti įstatymus, kuriais siekiama, kad verslo įmonės gerbtų žmogaus teises, periodiškai vertinti tokių įstatymų tinkamumą ir šalinti bet kurias spragas
(b) Užtikrinti, kad kiti verslo verslą reglamentuojantys įstatymai bei politikos nevaržytų verslo galimybių gerbti žmogaus teises.
(c) Pateikti verslo įmonėms veiksmingas gaires dėl to, kaip savo veikloje jos turėtų gerbti žmogaus teises
(d) skatinti, o reikiamais atvejais reikalauti, kad verslo įmonės praneštų, kaip jos sprendžia poveikio žmogaus teisėms klausimus [pavyzdžiui, atlieka poveikio aplinkai vertinimą, aptaria su visuomenę]
II. Verslo įmonių atsakomybė gerbti žmogaus teises.
Pamatiniai principai (viso 5):
II. 11. Verslo įmonės privalo gerbti žmogaus teises, vengti pažeidimų ir spręsti dėl savo veiklos sukeliamų neigiamų poveikių
II. 12. Atsakomybė už tarptautiniu lygmeniu apibrėžtas žmogaus teisės turi būti suprantama kaip įvairiais tarptautiniais susitarimais apibrėžtos žmogaus teisės
II. 13 Atsakomybė taikoma visoms be išimties verslo įmonėms
Vykdymo (operaciniai) principai (viso 8)
II. 16. Verslo įmonės turėtų priimti savo vidaus politiką, padaryti ją viešai prieinamą ir skelbti tiek įmonės viduje, tiek išorėje.
II. 17. Reikiamas atidumas: įmonės turi parodyti reikiamą atidumą žmogaus teisėms, srityje, iš anksto atsižvelgdamos į jas savo rizikos valdymo praktikoje ir pan.
II. 18, 21. Identifikuoti ir matuoti galimus savo bei susijusios veiklos poveikius žmogaus teisėms, pranešti apie poveikius ir sprendimus dėl to, kaip jų išvengti.
II. 22. Kai verslo įmonės nustato, kad sukėlė neigiamų poveikių arba prie jų prisidėjo, jos privalo per teisinius procesus jas atlyginti
III. Prieinamos priemonės teisėms ginti.
Pamatinis principas:
III. 25. Valstybė, saugodama žmogaus teises nuo su verslu susijusiu piktnaudžiavimu, nustato teisines, administracines, teismines arba kitas reikiamas priemones, kad piktnaudžiavimo aukos turėtų prieinamų veiksmingų priemonių ginti savo teises.
Vykdymo (operaciniai) principai (viso 6):
Valstybė užtikrina:
III. 26. Veiksmingas teismines procedūras, mažindama teisines, praktines ir kitas susijusias kliūtis, dėl kurių taptų neprieinamos priemonės teisėms ginti.
III. 27. Veiksmingas neteisminės apskundimo procedūras:
III. 28–31. Skatina, kad ne valstybės reglamentuojamos apskundimo procedūros (Non-State-based grievance mechanisms) būtų veiksmingesnės: ●sąžiningos, ●prieinamos, ●iš anksto žinomos, ●nešališkos, ●skaidrios, ●pagrįstos įsitraukimu ir dialogu, ● o jų rezultatai ir priemonės atitiktų žmogaus teises.
ŽMOGAUS TEISIŲ SRITYS
Jų daug. Lietuvoje įvairios žmogaus teisės ginamos nevienodai. Mes pakalbėsime tik apie tas, kurios yra susijusios su žmogaus gamtine ir sociokultūrine aplinka, kur visuomenės nariai gina viešąjį, o ne privatų interesą, kur labai svarbi visuomenės teisė gauti informaciją, dalyvauti priimant valdžios sprendimus ir kreiptis į teismus, kai šios teisės pažeistos.
Nors teisė į aplinką ir į kultūros paveldą yra užtikrinamos Lietuvos Konstitucijos, daugelio konvencijų, tačiau yra viena iš silpniausių Lietuvos teisėsaugos grandžių ir mažiausias visuomenės teises. Tai gerai matyti Lietuvos nacionaliniame veiksmų plane, kuris 2015 m. buvo parengtas JT rezoliucijai dėl verslo ir žmogaus teisių vykdyti.
NACIONALINIAI VEIKSMŲ PLANAI DĖL VERSLO ĮMONIŲ IR ŽMOGAUS TEISIŲ
Daugelyje šalių įteisinta nemažai atskirų priemonių įvairiose žmogaus teisių, taip pat verslo srityse.
Tačiau NVP yra politiniai dokumentai, kuriais valstybės apibrėžia prioritetus ir veiksmus, kurių imsis, kad įgyvendintų savo tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimams pagal JT principus verslo ir žmogaus teisių srityje.
Tokį planą 2015 metais yra patvirtinusi ir Lietuva. Jis priskirtas „kitiems ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentams“, skelbiamas URM tinklavietėje (https://www.urm.lt/uploads/default/documents/uzienio_politika/zmogaus_teises/temos/verslas_ir_zmogaus_teise_planas.pdf).
Deja, dokumente nenurodyta, nei kas, nei kada ir kaip jį patvirtino, jis nepaskelbtas Lietuvos teisės aktų registre, taigi, matyt, neturi juridinės dalios. Tai vienintelis toks šio sąrašo dokumentas, nes visi kiti yra patvirtinti Seimo arba Vyriausybės .
Visi nacionaliniai planai dėl Jungtinių Tautų Verslui ir žmogaus teisėms skirtų pagrindinių principų įgyvendinimo yra skelbiami tinklavietėje: https://globalnaps.org/. Kiekvieną jų vertina nepriklausomi ekspertai – Tarptautinio apskirtojo stalo korporacijų atskaitomybės klausimais (International corporate accountability roundtable) (ICAR) (https://www.icar.ngo/) ir Europos teisingumas korporaciniams teisingumui (Coalition for corporate Justice (ECCJ).
Lietuvos plano įvertinime (atliktas 2015 m. pab.) puikiai atsiskleidžia, kodėl verslo bendrovės nevaržomai vis labiau užverčia aktyvią Lietuvos visuomenę SIPVD ir susijusiais skundais „visuomenei užčiaupti“. Įvertinime konstatuota, kad:
1. Lietuva iš kitų valstybių, paskelbusių NVP, išsiskiria tuo, kad nėra jokio skaidrumo dėl Lietuvos NVP rengimo proceso, o tai savaime rodo, kad rengimo procesas buvo netinkamas.
2. Nenurodyta, kokia ministerija atsakinga už NVP įgyvendinimą.
3. Daugelis priemonių visai neapibrėžtos, miglotos. Veiklos nurodytos painiai – nesuskirstyta, kad praeityje įvykdyta, dabar vykdoma, o kas įsipareigojama ateityje.
4. Nėra nurodytos priemonės, kurios reikalautų deramo atidumo kaip atitikimo įstatymams pagrindo (Measures Requiring Due Diligence as the Basis for Compliance with a Legal Rule – there is no reference to a new or existing requirement of human rights due diligence as a component of compliance with a legal rule).
5. Įsipareigojama skatinti verslo savireguliavimą, tačiau nenurodyta, kaip tas „savireguliavimas“ bus susietas su teisine sistema.
6. Nėra numatyta priemonių veikimo stebėsena ir ataskaitos apie jų įgyvendinimą.
7. Nėra aiškaus ryšio tarp planuojamų teisėtvarkos priemonių ir verslo bei žmogaus teisių – pristatomos bendriausio pobūdžio nacionalinės teisėtvarkos reformos.
8. Stinga aiškumo – tai trukdys pilietinei visuomenei reikalauti, kad valdžia atsiskaitytų NVP įsipareigojimus.
9. Planuojamas priemonių teisėms ginti (remedies) prieinamumas nėra tiesiogiai susietas su verslo įmonėmis ir žmogaus teisėmis, taip pat su verslo daroma žala žmogaus teisėms.
10. Lietuva apibrėžia socialinę verslo atsakomybę (SVA) tik kaip savanorišką. Šis požiūris yra pasenęs, ES jau nebelaiko socialinės verslo atsakomybės savanoriška veikla.
11. Daugiausiai dėmesio skiriama jau vykdomoms SVA veikloms, neaptariama atitiktis atitinkamai ES teisei.
12. Neplanuojama veiksmų teisėtvarkos, reglamentavimo srityje. Visos siūlomos priemonės yra skirtos vykdyti tik savanoriškai.
13. Dominuoja ne teisėtvarkos priemonės, bet švietėjiškos (mokymų, konferencijų) ir finansinės paramai NVO. Tarp į švietimą įtraukiamų tikslinių grupių nėra verslo – tik valstybės tarnautojai, profesinių sąjungų atstovai ir pan.
NVP LYGINAMASIS VERTINIMAS PAGAL VERSLO SEKTORIUS rodo, kad Lietuva apskritai „neįžvelgė“ jokių problemų ten, kur iš tiesų (ir ne tik Lietuvoje) kyla daugiausia konfliktų tarp verslo ir visuomenės (žmogaus teisių), ginančios viešąjį interesą:
• Nekalbama apie statybos pramonė, kuri tiesiogiai ir dažnai neigiamai veikia žmogaus teises, ypač bendruomenių teises, teisę į žemę, aplinką, sveikatą ir gyvybę.
• Net neužsimenama apie teisė į žemę, kurią užtikrina net keletas tarptautinės teisės instrumentų, susiedami ją su tokiomis teisėmis kaip: teisė į sveikatą, kultūrinį vientisumą, nuomonės ir raiškos laisvę, taip pat teisę dalyvauti viešojo intereso reikaluose ir kultūriniame gyvenime, teisę į aplinką, socialinį, kultūrinį ir religinį gyvenimą, yra ekonominio augimo pagrindas.
• Tarp priemonių, kurios turi būti prieinamos žmogaus teisėms ginti, – nepaminėtas nei apie visuomenės ginimas nuo SIPVD, nei pats SIPVD reiškinys.
(Bus tęsinys)
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
Vietinių turistų susidomėjimui kelionėmis Lietuvoje augant, o lietuviams iš naujo atrandant savą kraštą, Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ siekia ir toliau sudominti bei paskatinti vietinius keliautojus rinktis poilsį savo šalyje. Įsibėgėjus vasarai ir atostogų sezonui, pristatoma kampanija „Atrask tai, kas sava“, kuri kviečia naršyti originalių idėjų jūroje, priklausomai nuo savo pomėgių, vietos ar nuotaikos. Pasak idėjos autorių, ką nuveikti Lietuvoje, išsirinks net išrankiausieji.
Kaip teigia „Keliauk Lietuvoje“ atstovė rinkodarai Justina Baltramonaitienė, idėja šiai kampanijai kilo iš to, jog Lietuva prieš bet kurią kitą kelionių kryptį turi neginčijamą pranašumą. Tai – savas kraštas, kuriam nereikia daug laiko ir pasiruošimo suplanuoti išvyką, bet kuriame tuo pačiu gausu išskirtinių vietų, pramogų bei unikalių patirčių.
„Džiaugiamės, jog vis daugiau žmonių apsisprendžia atostogauti ar ilgesnius savaitgalius praleisti keliaujant Lietuvoje, taip prisidėdami prie turizmo sektoriaus atsigavimo. Šią kampaniją kūrėme tam, kad lietuviai papildytų savo kelionių idėjų bagažą ir atostogoms dažniau rinktųsi savo šalį. Mūsų tikslas – supaprastinti idėjų paieškos etapą ir pasiūlyti ne tik minčių, lankytinų objektų sąrašą, bet ir parodyti, kad keliauti Lietuvoje yra kur kas įdomiau nei galima įsivaizduoti“, – teigia J. Baltramonaitienė.
Kiekvienam unikalus vasaros kelionės pasirinkimas
Kad keliautojams nereikėtų sukti galvos ir bandyti patiems susirinkti informacijos iš daugelio skirtingų šaltinių, jau patikrintų kelionių po Lietuvą idėjos talpinamos vienoje vietoje ir bus pildomos visą vasarą. Taip pat keliautojams siūlomi patogūs atrankos metodai leidžiantys atsirinkti kelionę būtent pagal savo poreikius ir pomėgius.
„Galbūt šią vasarą esate pasiryžęs ramybės oazei ir poilsiui saloje, o gal šį savaitgalį jus domina gastronominės patirtys? Kviečiame paragauti šaltibarščių kokteilio arba svirplių ledų! Daugybė planų ir svajonių gali tapti realybe šią vasarą būtent savame krašte, tereikia leistis nuotykiams pagal savo susikurtą unikalų sąrašą. Na, o nežinantieji, ką įdomaus galima nuveikti Lietuvoje, turės puikų, nuolat pildomą šaltinį pasisemti idėjų savo kelionei“, – pasižvalgyti po vasaros kampaniją ragina J. Baltramonaitienė.
Kaip teigia idėjos autoriai, kampanijos polapyje Atrask tai, kas sava lankytojai galės atlikti greitą testą – atsakant į trumpų klausimų seriją sistema padės išsirinkti kelionės Lietuvoje idėją, pagal pasirinktus atsakymus sugeneruodama labiausiai tinkantį sprendimą, kurį bus galima išsisaugoti savo telefone arba parsisiųsti PDF formatu ir atsispausdinti. Šiame idėjų rinkinyje netrūks pasiūlymų keliaujantiesiems su šeima, aktyvių pramogų, kultūros, meno mėgėjams, maisto gurmanams ar tiesiog gamtos mylėtojams.
„Kampaniją iliustruojantis vaizdo klipas, kuriame saulės akinių stikliukuose vienas kitą keičia skirtingi Lietuvos vaizdai ir patirtys, pagrindžia kampanijos idėją – kai kurie dalykai tinka tik tau vienam. Ar tai būtų asmeniniai aksesuarai, ar kelionės Lietuvoje maršrutas – kiekvienas tai renkamės individualiai, pagal savo asmenines savybes, nuotaiką. Taigi, Lietuvoje pamatyti, patirti tikrai yra ką. Tereikia išsirinkti savo. Atraskime tai, kas sava“, – apie naująją kampaniją pasakoja J. Baltramonaitienė.
Daugiau informacijos: Monika Mazaliauskaitė, „Keliauk Lietuvoje“ komunikacijos projektų vadovė El. p. monika@lithuania.travel
Locked N’ Loaded
Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi, toliau žaidžiant elektros rinkos imitavimo žaidimą. Pratęsus pasirinkimo terminą tiekėjai dar pakėlė kainas. Jos jau dvigubai didesnės nei pavasarį, apie pernai nėra ko kalbėti. Tai ne karo pasekmės, nors ir ne tiesiogiai tiekėjų pasirinkimo.
Tolerantiško jaunimo sąjunga, vadovaujama A.Rudomanskio, padavė Zitą Šličytę į teismą iš esmės dėl to, jog žinoma teisininkė ir signatarė iš Seimo tribūnos grėsmingomis aplinkybėmis, t. y. Rusijos pradėto karo fone pavartojo Lietuvoje draudžiamą žodį „pederastija “.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF