2025-04-27, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 767

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

0

O tuo metu Britanijoje…

Žinutė – kiekvienam britų kariui, tačiau labai trumpai – šiek tiek konteksto, kad būtų aiškesnė jos reikšmė ir prasmė.

Karas Ukrainoje, Putino rėmėjos Europoje – Vokietija, Prancūzija, Italija nukišo gėdingą Ukrainos kapituliacijos planą į gilius stalčius, bet realios rimtos karinės paramos Kijevui kol kas nematyti. Bet ir tai gerai.

NATO toliau mindžikuoja ir blaškosi, vis daugiau analitikų teigia, kad aljansas nėra efektyvus, tai rodo ir Vokietijos sprendimas ginti Lietuvą nuotoliniu būdu.

Lietuva, nuosekliai vykdydama savo užsienio ir ES sankcijų politiką, nutraukė kai kurių prekių tranzitą tarp Rusijos ir Karaliaučiaus srities ir tuo sukėlė Maskvos įsiūtį.

Šiame daugiakrypčių įtampų kontekste vis labiau ryškėja Britanijos lyderystė, formuojasi ir realiai veikti pasiryžusios karinės sąjungos Kijevas – Varšuva – Londonas kontūrai.

Analitikų, kurie šioje sąjungoje mato ir Baltijos šalis, nuomone, šis trejetas vienas pajėgus pastatyti Kremlių į vietą.

Lenkai prakalbo apie tai, kad jie patys gali imtis iniciatyvos ginti Vakarų Ukrainos oro erdvę.

Ir štai labai reikšmingas signalas iš Londono. Didžioji Britanija privalo turėti kariuomenę, galinčią kovoti Europoje ir nugalėti Rusiją, pirmadienį pareiškė naujasis kariuomenės vadas generolas seras Patrickas Sandersas pridūręs, kad jo „išskirtinė pareiga“ yra „padaryti, kad mūsų kariuomenė taptų kuo mirtinesnė ir veiksmingesnė“.

Naujasis kariuomenės vadas išsiuntinėjo žinutę kiekvienam britų kariui. Jis rašo, kad yra pirmasis nuo 1941 m., pradėjęs vadovauti kariuomenei tuo metu, kai Europoje vyksta sausumos karas, kuriame dalyvauja žemyninė galia. Ir štai esminė šios žinutės citata: „Esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje.

Dabar būtina sukurti kariuomenę, galinčią kovoti kartu su mūsų sąjungininkais ir nugalėti Rusiją mūšyje“.

Dr. Valdas Kilpys. Verbalinės agresijos raiškos ypatybės internete: dramatizuoti negalima susitaikyti

Vladas Kilpys. Nuotr. Erlendo-Bartulio

Pranešimas skaitytas konferencijoje „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“.

Taip, pavadinime trūksta kablelio. Kur jį dėti — kiekvieno individualus pasirinkimas. Tikėtina, kad kablelis vienoje ar kitoje vietoje iš esmės nieko nesprendžia, tačiau ieškoti, gilintis, mąstyti verta. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (LKB Kronika) buvo puikus ir pasiteisinęs sprendimas siekiant laisvės prieš 50 m., tačiau gyvenimas kelia vis naujus iššūkius su kuriais privaloma dorotis čia ir dabar, nelaukiant. Nes laisvė nėra duotybė. Už ją kovojama nuolat, kasdien.

Medijų plėtra keičia visas žmogaus gyvenimo sritis. Skaitmeninė tikrovė braunasi žmogaus (pa)sąmonėn ir redukuoja jo pasaulio suvokimą, santykius su aplinka ir vertybių sistemą, neišskiriant tikėjimo reikalų.

Kita vertus, tam tikra konfrontacija tarp pasaulio logikos ir evangelinės žinios egzistavo(-uoja) nuo seno. Kaip ir anksčiau, šiandieninis pasaulis gyvendamas savo laikmečio dvasia, susiduria su krikščioniškąja žinia, kurios turinys gerokai skiriasi nuo dabarties įsitikinimų. Taip gimsta konfrontacija, kurios viena iš apraiškų yra internete pasireiškianti verbalinė agresija prieš tikinčiuosius. Nes kitokie, keistoki ir kiek kvaištelėję, mat, kažkuo tiki…

Atilkti empiriniai tyrimai įgalino užčiuopti tam tikras tendencijas, identifikuoti stipriausias antikrikščioniškos verbalinės agresijos paradigmas Lietuvos internetinės žiniasklaidos ribose bei padaryti šiokius tokius apibendrinimus.

Prakalbus apie naująsias medijas svarbu susitarti dėl terminologijos. Pirmiausia, kas yra antikrikščioniška verbalinė agresija? Kitaip tariant, jei tiriame verbalinę agresiją internete, tai ką dera tirti — naujųjų medijų turinį, ar visgi, šio turinio vartotojų ypatybes?

Kalbant apie ankstesnius, pavadinkime, LKB Kronikos leidimo ir platinimo laikus, galima buvo identifikuoti tam tikrą „televizijos ir spaudos prievartą“ medijų vartotojo atžvilgiu. Jis buvo maitinamas vienpusiška informacija. Dabartiniu metu to nėra. Kiekvienas yra laisvas pasirinkti naujųjų medijų siūlomus tekstus ir vaizdus, todėl kritišką protą išsaugojęs tikintysis vargu ar skaitys tai, kas jam nepriimtina. Dažnu atveju, prieš klimpstant interneto infobruzgynuose, svarbu po ranka turėti veidrodį ir periodiškai į jį žvilgtelėti klausiant savęs — ar iš tiesų man ši informacija reikalinga?

Pradėkime nuo svarbiausio dėmens — verbalinės agresijos turinio. Aptiktos trys pagrindinės internete reiškiamos agresyvios antikrikščioniškos minties paradigmos: pirmoji sietina su „gyvybės kultūros“ problematika (t.y. abortai, šeimos samprata, dirbtinio apvaisinimo tematika, embrionų likimo reikalai ir t.t.).

Antroji apima Bažnyčios, kaip institucijos ir jos atskirų narių — pirmiausiai kunigų ir vyskupų — veikimą valstybėje (įtaka politiniams procesams, turto tvarkymo reikalai, individualūs Bažnyčios atstovų veiksmai ir t. t.) ir trečiosios keliami klausimai koreliuoja su dogmatika. T.y. kuo tikėti, kaip tikėti, ar tikėti ir kam tas tikėjimas apskritai reikalingas.

Pirmasis — gyvybės kultūros — teminis blokas yra vienintelis, kuriame verbalinės agresijos apraiškos gali būti vadinamos koordinuotomis. Turinio analizės programos aiškiai parodė, kad svarstant kokius nors rezonansą keliančius įstatymus dėl abortų, apvaisinimo ar porų sugyvenimo reikalų, naujienų portaluose padaugėja tendencingų antibažnytinių tekstų.

Tuo tarpu kalbant apie antrąjį teminį bloką — Bažnyčios, kaip institucijos ir jos atskirų narių — pirmiausiai, kunigų ir vyskupų veikimą valstybėje — didesnių dėsningumų neaptikta. Nebent tuo atveju, kai jis koreliuoja su pirmuoju teminiu bloku ir nuo konkrečios „gyvybės kultūros“ temos nagrinėjimo, kai pritrūksta argumentų, pereinama prie pačios Bažnyčios ir jos tarnų aptarinėjimo. Jie juk dėl visko „kalčiausi“.

Trečiasis teminis blokas silpniausias, pagal įverčius labiausiai nutolęs nuo pirmųjų dviejų.

Kodėl taip nutinka? Drįstu teigti, kad kalbant apie verbalinę agresiją internete, pirmiausiai verta įsisąmoninti, kad ją inspiruoja iš esmės dvi priežastys: a) įtakos grupių siekis uždirbti iš vienos ar kitos medicinos, verslo, paslaugų srities ir b) medijų savininkų noras užsidirbti iš reklamos prieš tai inicijuojant kuo didesnį paspaudimų (klikų) kiekį.

Kitaip tariant, jei žvilgtelėtume į pavadinimą, kablelį siūlau dėti ne po žodžio „dramatizuoti“. Koordinuoto antibažnytinio internautų fronto kol kas nėra, o pagrindinė verbalinės agresijos priežastis pirmiausiai sietina su paprasčiausiu noru užsidirbti iš to, kas tikinčiąjam yra svarbi jo vertybinės skalės dalis. Šis teiginys jokiu būdu nereiškia, kad neegzistuoja proginės, pavadinkim, dezinformacijos akcijos, kurių metu saviorganizuotai susikuria nemenkos prieš Bažnyčią nusiteikusių internautų grupės, kurios inicijuoja verbalinės agresijos bangas. Bet tai vienetiniai atvejai, dažniausiai aptinkami socialiniuose tinkluose ir vis mažesnio susidomėjimo sulaukiančiuose straipsnių komentarų skiltyse.

Verbalinės agresijos pliūpsniai informacinėje erdvėje randasi tada, kai už to stovi suinetesuotų grupių pinigai. Tai pirmiausiai taikytina žmogaus gyvybės atsiradimo, išsaugojimo, sveikatos ir panašioms temoms. Tam, iš ko galima uždirbti.

Tuo tarpu, kai kalbama apie Bažnyčios, jos tarnų ir, dalinai, šeimos sampratos reikalus, pirmiausiai dera kreipti dėmesį į redakcinę vienos ar kitos medijos politiką. Kas nuosekliai skaito didžiuosius Lietuvos naujienų portalus be vargo gali atsekti kiekvieno jų nusiteikimą Bažnyčios atžvilgiu.

Bažnyčia, kunigai ir vyskupai, vienuoliai savaime yra gera tema naujienų portalams, nes jie turi tam tikrą pikantiškumo aspektą, kuris generuoja paspaudimus (klikus). Medijų dėmesys garantuotas bet kokiam garsesniam ir negatyvų atspalvį turinčiam įvykiui, poelgiui ar pan, jei jame figūruoja Bažnyčios tarnas.

Ir jei Lietuvoje rastųsi dar viena institucija, bendruomenė ar kokia draugija, kuri nuosekliai ir ilgą laiką laikytųsi savo įsitikinimų, kurie neatitinka bendrąjį mąstymo ir veikimo vektorių, ji sulauktų ne mažesnio dėmesio nei Bažnyčia. Reikalinga priešprieša ir iš to kylantis informacinis rezonansas.

Įdomi situacija klostosi su trečiuoju teminiu bloku. Pasikartosiu, tai tekstai, vaizdai ir kita internete skelbiama informacija, kurioje nagrinėjami tikėjimo klausimai. Dažniausiai antibažnytiškai nusiteikusio autoriaus, blogerio ar pan. bandymas kalbėti teologinėmis temomis yra iš anksto pasmerktas nesekmei dėl analfabetizmo. Net esminiai, krikščionybės pagrindą sudarantys teiginiai, dažniausiai rašančiajam yra nesuprantami arba net negirdėti. Tarkim, sąvoka „Bažnyčia“ dažniausiai suprantama tik kaip pastatas. Ką jau kalbėti apie Sakramentų, liturgijos ar dogmatikos sampratas.

Adekvati diskusija ar priešinimasis tokio pobūdžio verbalinei agresijai yra neįmanomas. Ir šioje vietoje — grįžtant prie pavadinimo reikalų — kablelį verta dėti po žodžio „dramatizuoti“. Nes negalima susitaikyti su tokiu neišmanymu apie tikėjimo, bažnyčios, krikščionybės prigimtį. Bažnyčios žmonės neturi su kuo kultūringai diskutuoti. Paradoksaliu būdu, kalbant apie trečiąjį teminį bloką, adekvati verbalinė agresija internete gal net lauktina?

Kitu atveju, tolydžio didėjanti vienas kitų nesupratimo bedugnė atves prie situacijos, kai dialogo galimybė bus nulinė vien dėl to, kad skirtingos pusės bendrauja visiškai viena kitai nesuprantamomis kalbomis. Tiesą pasakius, dažnu atveju būtent taip ir nutinka. Ypač jei turime omenyje pirmojo teminio bloko, t.y. gyvybės kultūros problematiką. Rasti sąlyčio taškų dažnu atveju neįmanoma ne todėl, kad trūksta geranoriškumo, bet dėl to, kad stovima ant skirtingų pagrindų ir bendraujama skirtingomis kalbomis. Neįmanomas tampa net ne dialogas, bet elementarus susikalbėjimas.

Šioje vietoje būtina dar kartą grįžti prie Laisvės problematikos. Apie ją šiek tiek užsiminta pranešimo pradžioje. Ten, kur viešpatauja melas ir noras manipuliuoti — laisvės nėra. Panašiai laisvės nėra tenai, kur sklando neapykanta, kur į kitą asmenį žvelgiama tik kaip į konkurentą, kur pats žmogus tampa daiktu.

Tyčiotis iš žmogaus ir jo tikėjimo, ko gero, yra pati atgrasiausia sintetinės, fiktyvios laisvės apraiška, už kurią mokama didelė kaina.

Laisvė niekinti kitą žmogų ir jo įsitikinimus itin paplitusi net demokratinėmis save laikančiose valstybėse, kurios deklaruoja laisvę itin branginančios. Vėl susiduriame su Piktojo gudravimu, kai šiuolaikiniam žmogui pakišama ne tikroji laisvės samprata ir jos realybė, bet pakaitalas, protezas.

Tyčiotis iš žmogaus ir jo tikėjimo, ko gero, yra pati atgrasiausia sintetinės, fiktyvios laisvės apraiška, už kurią mokama didelė kaina. Valstybių ir konkrečių asmenų istorija šimtus kartų patvirtina šį universalų bandrabūvio dėsnį.

Taigi, kablelio problemos sprendimas negalutinis, diskutuotinas ir atviras. Kalbant apie naujųjų medijų įtaką, dera prisiminti atspirties taškus, dorybes, kuriomis remiantis naujųjų medijų vartojimas tarnauja bendruomeniniam sugyvenimui, dialogo vystymui.

LKB Kronika įkūnija tris svarbiausias:

Drąsa. Pasiryžimas ir drąsa liudyti tiesą yra esminis kiekvieno krikščionio skiriamasis bruožas. Drąsa nereiškia beatodairišką ir nuolatinę reakciją susidūrus su netiesos sakymu naujosiose medijose (tai neišvengiama), tačiau įpareigojimas būti drąsiu ir liudyti Tiesą nebuvo ir niekada nebus atšauktas. Jie tada nebijojo.

Apdairumas. Kiekvienas tekstas, vaizdas ar kitokio pobūdžio informacija yra sukurta dėl kažkokio tikslo (pinigai, galia, įtaka ir t.t.), todėl viską dera apdairiai vertinti kaip daugiaprasmį, tačiau galiausiai dviprasmį darinį: vardan ko ir kam tarnauja ta ar kita informacija? Gėriui ar blogiui?

Nuosaikumas. Naujųjų medijų paveikumas, gebėjimas įtraukti visą asmenį yra seniai žinomas ir moksliškai pagrįstas. Kiekvienas tikintysis prieš žengdamas į šią dinamišką ir vis dar menkai krikščioniškai apmąstytą ir įvertintą sritį, turėtų aiškiai apsibrėžti savo „buvimo ten“ ribas.

Tvirtai žinau, kad nuo šitų trijų dorybių praktikavimo kablelio vieta pavadinime priklauso labiausiai.

Pranešimą video formatu galite peržiūrėti čia

„KyivPride“ pareikalavo atleisti Arestovičių dėl pareiškimų apie LGBT asmenis, o jis atsakė

0

Ivanas Boiko/unian.net

Arestovičius sakė, kad su LGBT žmonėmis elgiamasi „kaip žmonėmis su nukrypimais“.

KyivPride pareikalavo atleisti Arestovičių dėl pareiškimų apie LGBT, jis atsakė / ekrano kopija

Visuomeninė organizacija „KyivPride“ po jo pareiškimų apie „LGBT propagandą“ pareikalavo atleisti OPU vadovo neetatinį patarėją Oleksijų Arestovičių. Jie pateikė atitinkamą reikalavimą „Twitter“, taip pat paskelbdami žymą #ZvіlnіtArestovicha.

„Esu ne kartą sakęs, neslėpsiu, LGBT asmenis traktuoju kaip žmones su nukrypimais. Su nukrypimais nuo elgesio normos. Esu šia prasme konservatorius, kitas dalykas, kad aš tikrai esu prieš jų persekiojimą. Tikiu,kad žmogus visada turi matyti kitame žmoguje pirmiausia žmogų. Ir elgtis su juo kaip su žmogumi, jei tik jis netvirkina visuomenės ar kitų asmenų. Ir jis nenusikalsta .Aš su LGBT elgiuosi normaliai, bet esu labai griežtas LGBT propagandai“, – sakė jis vienoje iš tiesioginių transliacijų birželio 19 d.

„KyivPride“ griežtai pasmerkė Arestovičiaus pareiškimą ir paragino jį atleisti.

„Būtent mes su tavimi elgiamės su užuojauta, nes būti homofobišku „rusišku pasauliu“ Ukrainoje yra nukrypimas ir nukrypimas nuo normos. Esame prieš pseudomokslinę Arestovičiaus propagandą. Kreipiamės į Volodymyrą Zelenskį ir Prezidento biurą prašydami atleisti šį asmenį iš patarėjo pareigų. Ši problema visuomenėje jau seniai pavėluota. Tokia valdžios atstovų retorika yra nepriimtina, jei norime būti ES“, – rašoma pranešime.

Be socialiniame tinkle populiarėjančios žymos #ZvіlnіtArestovich, organizacija taip pat paskelbė apie planus parengti atitinkamą peticiją.

Arestovičius komentare „Valstybei” į aktyvistų reikalavimus atsakė taip: „Tai ką čia komentuoti? Ar aktyvistus, arba LGBT aktyvistus. Aš jų nelabai skiriu.”

Greičiausiai tai yra nuoroda į jo pareiškimą apie aktyvistus, kuris taip pat sulaukė kritikos socialinėje žiniasklaidoje. Tada Arestovičius pasakė, kad neva bet kuri sfera Ukrainoje yra sėkminga, kol ten nėra aktyvistų.

„Ukrainos kultūra stebina ir džiugina. Kol aktyvistai ten neįleidžiami. Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris pajustų ukrainietišką muziką ir nesusižavėtų. Nes ten aktyvistų nėra. Ukraina dominuoja kibersporte – aktyvistai dar ne pasiekė. Agro inovacijos ,bankininkystė, el.valdžia, net ginkluotosios pajėgos-demonstruojame pasaulinius pavyzdžius, nuo ko jis pamišęs ir nori ištiesti mums ranką. Kol kas aktyvistų nėra. Šiuolaikinė ukrainiečių literatūra yra gera ten, kur sugebėjo apsiginti pati nuo aktyvistų“, – sakė valstybės vadovo patarėjas.

Arestovičius taip pat pakomentavo „KyivPride“ kaltinimą savo „Twitter“ puslapyje.

Jis paskelbė savo nuotrauką Lucy Zaicevos atvaizdu, kurioje Arestovičius (pagal profesiją aktorius) pasirodė filme „Nebijok, aš šalia“ 2013 m. Jis juokaudamas pareiškė esąs neva persekiojamas ir reikalavo tolerantiško požiūrio į save.

„Pažiūrėkite į šią nuotrauką ir suprasite, kas turėtų iš tikrųjų pasipiktinti“, – sakė jis.

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

0

Gradais išvaduota Avdijivkos mokykla


Vakar Rusija ultimatyviai pareikalavo Lietuvos nedelsiant panaikinti tranzito apribojimus į Kaliningrado sritį. Lietuvos priemonės vadinamos „provokacinėmis“ neva pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus, nurodant 2002 m. Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bendrą susitarimą (pareiškimą) dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos.

ES sankcijos Rusijai įsigaliojo nuo birželio 17-osios, vykdant 4-ojo paketo numatytų prekių tranzito apribojimus. Sankcijų paketai susiję su Rusijos kroviniais, kurie gabenami iš Rusijos į ES. Į šį sąrašą įtrauktos anglys, metalai, statybinės medžiagos ir pažangiosios technologijos (žr. komentarą žemiau).

Rusijos vykdoma Ukrainos grūdų eksporto blokada yra „tikras karo nusikaltimas”, teigia Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Politikas pridūrė, kad ES sankcijos Rusijai neturėjo jokios įtakos pasaulinei maisto krizei. Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijos karas Ukrainoje netrukus gali sukelti badą iki 49 mln. žmonių, padaryti pražūtingą poveikį pasauliniam maisto tiekimui ir kainoms.

Aha… tik Kremliui į tai giliai nusispjaut. O jei dar tiksliau – būtent to velnio išperos ir siekia.

Nepaisant Rusijos karo su Ukraina, pasaulis kol kas nesugebėjo sumažinti šios teroristinės valstybės energetinės įtakos. Rusija šiuo metu eksportuoja daugiau naftos nei prieš karą. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius Rusija vidutiniškai eksportavo 7,8 mln. barelių naftos per dieną, kai tuo tarpu 2021 m. buvo eksportuojama 7,5 mln.

ES susitarimas uždrausti didžiąją dalį rusiškos naftos importo gali tai šiek tiek pakeisti ir sumažinti Rusijos pajamas 10 % nuo dabartinio lygio.
Dėl JAV sankcijų negalintis funkcionuoti automobilių gamintojos „Volkswagen” padalinys Nižnij Novgorode „Volkswagen Group Rus” padalinio darbuotojams išmokės iki šešių atlyginimų dydžio išmokas. „Volkswagen Group Rus” darbuotojams pasiūlė dar ir sveikatos draudimą iki metų pabaigos, taip pat asmeninę IT įrangą.

Mmmjo… dosnūs tie vokiečiai. Jei ne tiesiai, tai per aplinkui vis papildo krauju pradvisusį Rusijos biudžetą.


Situacija iš esmės nepakitusi.
Rusofašistai Ukrainos rytuose patiria sąlyginę sėkmę – po truputį stumiamasi Lysičiansko link, užimtas Metiolkino kaimas šalia Severodonecko. Vyksta derybos su Azoto gamykloje įsitvirtinusiomis „užsieniečių samdinių pajėgomis“, nors panašu, jog rusams tiesiog nepavyksta užimti viso miesto.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošia gynybos planus invazijos iš Baltarusijos ir Padniestrės atvejams. Žvalgybos duomenimis, Batka ties Bielorusijos – Ukrainos siena sutelkė apie 4 tūkst. karių.


Šiaurėje Charkivo rajone rusų kariai stengiasi sutrukdyti ukrainiečių daliniams atsitraukti į Slovjansko rajone veikiančios rusų karių grupės užnugarį.

Rytuose tęsiasi nenutrūkstamas puolimas, siekiant pilnos Severodonecko miesto kontrolės, taip pat vykdomas intensyvesnis puolimas Bachmuto kryptimi.

Naktį gradais sudaužyta mokykla Avdijivkoje.

Raketomis smogta civiliams objektams Odesoje ir Charkive, artilerija apšaudomi mažesni miesteliai ir gyvenvietės pietuose. Julivkos kaime Zaporižės rajone, subombarduota mokykla.

Teigiama, jog Mariupolyje prasidėjo žuvusiųjų ekshumacija, identifikacija ir perlaidojimas, kuo labai abejojame. Mero patarėjas Petro Andriuščenko teigia, jog žmonių lavonai vis dar guli griuvėsiuose, kiti laidojami masinėse kapavietės. Mieste 100 000 gyventojų neturi geriamo vandens. Miestas ant choleros protrūkio slenksčio, siautėja marodieriai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kontroliuojamoms dujų gręžimo platformoms Juodojoje jūroje. Po smūgių platformų veikla sustabdyta.

Rusijos jūrų pajėgos padidino laivų ir povandeninių laivų, galinčių atakuoti sparnuotosiomis raketomis, skaičių Juodojoje jūroje. Nepatvirtintais duomenimis laivai ginkluoti 36 minėto tipo raketomis. Teigiama, jog Juodojoje jūroje šiuo metu dislokuoti 5 laivai.

Lavrovo irštva grasina, kad „jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos dalies per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“.

Putlerio burna Peskovas pareiškė, kad situacija beprecedentė, tačiau pažymėjo, kad tai „susiję su atitinkamu Europos Sąjungos sprendimu – išplėsti sankcijas tranzitui“. Kremlius pažadėjo žiebti atkirtį artimiausiu metu.

Lietuvoje daugelis protingų ir karštų galvų dėl tranzito „situacijos” ėmė skleisti paniką. Baiminamasi, jog tai gali tapti formalia priežastimi Rusijai pradėti karą. Prisimintas Maskvos mums primestas Suvalkų koridoriaus naratyvas. Turint galvoje, kad Rusijos gynybos doktrina numato visas priemones gintis, kai išorės veiksniai kelia grėsmę nacionaliniams interesams, panikos pliūpsniai yra itin Kremliaus laukiamas rezultatas. Manome, kad banditai Maskvoje gana tiksliai įvertino ir numatė, kad panikovskiai patys sukels sąmyšį, tereikia juos spustelt – tai visiškai normalus reiškinys šalyje, kurios du agresoriai kaimynai jau ketvirtą mėnesį vykdo plataus masto invaziją Ukrainoje.

Manome, kad tranzito „konflikte” svarbiausia aiškumas, visų pirma, atsakant į klausimus sau patiems ir nekreipiant dėmesio į provokacijas ir gąsdinimus iš įkalinimo įstaigų kultūros šalies. Jei numatytoms tranzito prekėms taikomos sankcijos, tai jos turėtų būti taikomos ne tik gabenamoms geležinkeliu, bet keliais, ar ne? Ar tokiam jų judėjimui per kitas Baltijos šalis, Estiją, Latviją ir, galiausiai, Lietuvą, taip pat taikomi ribojimai? Ar tik viena Lietuva paraidžiui vykdo ES direktyvas? Ar sankcijose numatytas kai kurių prekių gabenimo per ES šalis ribojimas yra absoliutus, t.y. taip pat ribojamas produkcijos judėjimas iš Rusijos į Rusiją?

Regis, derėtų sureaguoti ir į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad AB „Lietuvos geležinkeliai” „išsiuntė papildomą prašymą Europos Komisijai, kad būtų atsakyta būtent dėl tranzito į Kaliningradą“. Jei tai tiesa, tada ir vėl lipama ant to paties grėblio, kaip ir trąšų tranzito iš Gudijos atveju, kai bendrovei paliekami spręsti valstybės lygio klausimai, neabejotinai turintys strategines, ir ne tik Lietuvai, pasekmes.

Rusija, grasina ir, žinoma, imsis atsakomųjų veiksmų, kurių įkaitė, greičiausiai, bus Lietuva. Ar esame tam pasirengę?

Ekonominėms ir diplomatinėms Rusijos sankcijoms, pvz., visų tipų transporto ir krovinių gabenimo sustabdymui (tame tarpe ir per Kremliaus valdomą Baltarusiją)? Kas bus, jei Maskva pradės elektros energijos karą, šantažuojant mus „blackoutu“ ?

Ar esame pasiruošę neramumams, kuriuos visokie maršistai, ne be agentų ir šiaip maušų pagalbos, džiūgaudami skatins įvairiausiais būdais pildami žibalą į ugnį: išnaudojant piliečių ir ne visai piliečių nuotaikas dėl kylančių kainų, ypač šildymo sezono metu – juk tai puikus koziris siekiantiems priešlaikinių Seimo rinkimų?

Nežiūrint kylančių klausimų, norime visiems mums rašantiems ir skaitantiems aiškiai pasakyti, kad nors Rusija nuolat kelia grėsmę, kad nors pavojus egzistuoja ir turime nuolatos būti pasiruošę blogiausiam, tačiau Kremlius šį karą kariauja ne su Lietuva, o su Vakarais. Ir tranzito klausimas – ne Lietuvos, o ES problema, mūsų šalis tvirtai demonstruoja vertybinį pasirinkimą ir kietą stuburą. Tą suvokia ir Putinas, ir visi jo degsiantys pragare sėbrai.

Šį klausimą Maskvai teks spręsti derantis su Briuseliu, kad ir kaip norėtųsi į ringą iškviesti vienui vieną paliktą Vilnių.

Nuoširdžiai tikime, jog visi ėjimai numatyti mažiausiai metams į priekį ir manome, kad visi Lietuvos pusės veiksmai suderinti ir su ES, ir su NATO. Mes šiame visame matome ir didelį pozityvą – Lietuva turi puikią progą Madride prašyti nedelsiant išskleisti NATO – brigadų, „patriotų”, nuolatinių JAV pajėgų dislokavimo, neribojamo ir supaprastinto karinio tranzito tarp Aljanso šalių – skėtį. O kalbančius apie infrastrukūros trūkumą ir neturėjimą, kur padėti karių – išleisti… ne, ne į pensiją, – į Ukrainos rytų arba pietų frontą. Ir Severodonecke verkiant reikia pagalbos rankų.

̨̌ ̇ ̄

*****

Vakarai turi ruoštis ilgam karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Teigiama, kad Rusija įnirtingai kovodama Ukrainos rytuose, vis labiau įsitvirtina. ” – Turime pasirengti tam, kad jis (karas) gali trukti ne vienerius metus. Neturime nustoti remti Ukrainos, net jei išlaidos bus didelės tiek dėl karinės paramos, tiek dėl kylančių energijos ir maisto kainų”.

Gražiai ir teisingai kalba garbūs vyrai. Tačiau mes kiek pakoreguotume jų strategines įžvalgas dėl “karo Ukrainoje”: Rusija šį karą pradėjo ne prieš Ukrainą, o prieš Vakarus, vadinasi, karas tęsis tol, kol nekapituliuos (tokie Kremliaus tikslai) Vakarai. Skamba beprotiškai, tačiau būtent taip mąsto Putinas su visa savo mesiją supančia svita – atleiskit – karo nusikaltėlių ir kriminalinių iškrypėlių gauja.

Primename, jog vasario 24-osios invazija prasidėjo po to, kai JAV neišgirdo (o gal nesuprato) Maskvos ultimatumo nešdintis iš Europos lauk, o NATO – grįžti į 1997 metus. Kremliaus orda, kartojame, sustos tik tuomet, kai nuo Vakarų gaus tokį smūgį į snukį, kad išspjovus išmuštus dantis, bedante burna beliks čiulpti arbatoje sumirkytus džiūvėsius.

„- Dabar būtina sukurti kariuomenę, galinčią kovoti kartu su mūsų sąjungininkais ir nugalėti Rusiją mūšyje. <..> Mes esame karta, kuri vėl turi parengti kariuomenę karui Europoje „, – teigia Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Patrick Sanders.

Gali būti, jog pagaliau rimtai pažvelgta į viešus Kremliaus propagandistų grasinimus paskandinti „nedidelę salą“ ir bundama iš komos supratus, su kuo Vakarų pasaulis turi reikalą.

Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Italija, Lenkija ir Belgija kovo-gegužės mėnesiais buvo didžiausios Rusijos iškastinio kuro, įskaitant anglį, naftą, gamtines dujas bei naftos produktus, eksporto pirkėjos. Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos pirkimai sudarė beveik pusę 97 mlrd. JAV dolerių pajamų, kurias Rusija gavo iš degalų eksporto. ES planuoja šiais metais (viščiukus skaičiuosim rudenį) laipsniškai nutraukti rusiškos naftos importą. Dujų tiekimą artėjant žiemai, mums regis, maskoliai patys nutrauks.

Šiuo metu rusiška nafta yra pigesnė už kitų rūšių naftą, nes Vakarų sankcijos ir prekybininkai, vengiantys ją pirkti, sumažino pagrindinės „Urals” rūšies naftos vertę. Tikimasi, kad pigios Rusijos naftos ir dujų pardavimai 2022 m. sieks 285 mlrd. dolerių – tai yra net 20 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. iš naftos ir dujų gautu pelnu. Pusę pajamų Rusija gaus iš prekyba jūra vykdomų pardavimų Kinija ir Indijai.

Volodymyras Zelenskis perspėjo partnerius ir savo šalies piliečius, jog ši savaitė gali būti lemtinga įvairiose fronto linijose. Sprendžiasi Ukrainos stojimo į ES likimas. Maskvos įtūžis gali išsilieti ne tik bombų kruša.

Kai kurių Ukrainos ekspertų manymu, rusai šiuo metu nepajėgūs užimti Severodonecko ir Lysičiansko, nes tam reiktų sutraukti gerokai didesnes pajėgas, tačiau jas perdislokavus, susilpnėtų kiti fronto ruožai. Vis dėlto, nepasaint optimistinių pasisakymų ir prognozių, rusai replėmis suspaudė paskutinę Luhansko srities tvirtovę ir tėra laiko klausimas, kada ji kris – kastuvėliais, perfrazuojant Ukrainos užsienio reikalų ministrą D. Kulebą, deja, ordos naikintuvų ir artilerijos nesunaikinsi.

Šiaurėje, Charkivo apylinkėse okupantai naudojo aviaciją ir artileriją bei dėjo visas pastangas, kad neleistų ukrainiečių daliniams priartėti prie valstybinės sienos.

Šiaurės rytuose, Sumų apylinkėse rusai aviacijos smūgiais taikėsi į ukrainiečių pozicijas. Kaip visada, kentėjo civilių infrastruktūra.

Rytuose, Severodonecko mieste tebesitęsia smarkūs mūšiai, Rusijos pajėgos bando palaužti ukrainiečių gynėjų pasipriešinimą ir užimti likusias rytinės Luhansko srities dalis. Vėl buvo apšaudyta chemijos gamykla „Azot”, kurioje slepiasi apie 500 civilių gyventojų. Ukrainiečiai buvo priversti pasitraukti iš kelių gyvenviečių į rytus ir pietryčius nuo Severodonecko.

Pietuose ukrainiečiai spaudžia orkų gynybines pozicijas ir lėtai slenka Chersono kryptimi. Esant permainingai taktinei situacijai, atrodo, Ukrainos gynėjai perėjo į puolimą ir artėja prie miesto.

Jungtinėms ukrainiečių pajėgoms spaudžiant driskius nuo Mykolaivo, Chersono mieste dedasi neregėti (šypt šypt) dalykai – okupantus žudo kavinėse: bent du iš maskolių, pavaišinti automatų serijomis, pakratė kojas.

72-oji Ukrainos kariuomenės brigada paėmė į nelaisvę „privačios“ Wagnerio“ karinės grupuotės pilotą, samdinį Andrejų Fedorčiukovą. Tardymo metu rusų pilotas prisipažino, dalyvavo žudant ukrainiečius už 205 000 (3441 eur.) rublių per mėnesį atlyginimą.

Juodojoje ir Azovo jūrose 5 rusų sparnuotųjų raketų nešėjai pasirengę suduoti raketinius smūgius objektams Ukrainos teritorijoje.
Odesa iš Krymo apšaudyta Onyx raketomis.

Su pakeltais antakiais stebime kaip Vakaruose ir Lietuvoje visuomenė dalinasi žinomo, lyg ir rusų opozicijos, veikėjo Michailo Chodorkovskio pasisakymais. Neva nepriklausomose rusų medijose jis teigia, kad Ukraina karą pralaimės ir labai greitai. „ – Blogiausiu atveju po mėnesio ar dviejų įvyks kovos dėl Kyjivo, kuris bus užimtas ir jame bus įvestas marionetinis režimas. Kalbos apie tai, kad Vakarai tiekia tiek daug ginklų, kad Ukraina galėtų atsiimti Krymą ir net įžengti į Rusijos teritoriją, yra (skirta tenkinti) tik vargšų interesus. Tikroji padėtis yra visai kitokia“, – teigia rusų oligarchas.

Jo interviu metu naudojamas išsireiškimas „karo normalizacija“, su kuria neva susitaikė Vakarų elitas. Tai reiškia, kad karą Ukrainoje mėginama primesti kaip duotybę, su kuria turime visi susitaikyti ir pamiršti detales. Jose, kaip žinote, slypi pats Vėlinas.

Atkreipiame dėmesį į du dalykus.

Pirma – bandoma parodyti, kad Rusijoje yra ir laisva žiniasklaida (krenč negyvi), o joje politikuojantis oligarchas yra opozicionierius. Na na, tik jo žinučių turinys kažkodėl yra naudingas Kremliui.

Antra – pastangos „normalizuoti karą“ jau davė rezultatų, nes vartotojiški Vakarai linkę pamiršti tai, kas buvo vakar, ištrinant iš atminties labai svarbius dalykus. Kas šiandien rūpinasi nelaisvėje esančių apie 2,5 tūkst. bataliono “Azov” karių likimu, dėl kurių buvo išlieta tiek daug ašarų ir emocijų?

Kremliui į pirmus pasaulio žiniasklaidos puslapius stumiant Chodorkovskio pranašystes, bandoma užglaistyti Kazachstano prezidento K. J. Tokajevo pareiškimą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume apie tai, kad Kazachstanas neketina pripažinti Luhansko ir Donecko (kažkokios) liaudies respublikų. Tokajevas taip pat minėjo Rusijos politikų nedraugiškus pasisakymus Kazachstano atžvilgiu – kai kurie Rusijos dūmos nariai ragina okupuoti Šiaurės Kazachstano regionus, jei šalis nebus visiškai lojali Maskvai.

Seno Maskvoje išauginto lapino Tokajevo pasisakymas įdomus tuo, jog šis veikėjas buvo (arba yra) visiškai lojalus Kremliui. Prisiminkime Rusijos „karinę operaciją” – pasirengimą Kyjivo šturmui – Almatoje šių metų pradžioje. Kadangi „aštrus pasisakymas“ skambėjo šalia sėdint pačiam Putinui, šis manevras greičiausiai suderintas su Maskva. Tačiau esminis klausimas – ar tai viso labo ženklas, kad Kazachstanui tikrai gresia okupacija, ar ši Centrinės Azijos šalis rodo ragus Kremliui, nes turi Kinijos stogą?

Kaip bebūtų, vakar Rusija apribojo naftos gabenimą iš Kazachstano per Novorosijsko uostą, o  Kazachstanas praneša, kad neblokavo anglies, tai – melagiena/ Kazachstanas užblokavo rusiškos anglies eksportą ir sustabdė 1700 vagonų.

Atrodo, kažkas pradeda naują xiàngqí partiją.

̨̌ ̇ ̄

******

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/400620051842054/

„Trijų kirvių” (taip ukrainiečiai vadina haubicą M777) darbo rezultatas.

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas

Charkiv. Situacija čia toliau negerėja. Agresorius spaudžia šiaurės rytuose (Ternova – Rubizhne ruože), ukrainiečiai priversti gintis. Tuo pačiu pasirodė informacija, kad suaktyvėjo kovos šiaurėje (Pytomnyk kryptimi). Ar tai tik lokalus paūmėjimas, ar orkai bando sukurti dar vieną probleminį tašką – sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu viena – iniciatyva sektoriuje slysta iš ukrainiečių rankų.

Izyum
Ukrainiečiai toliau sėkmingai atmušinėja orkų atakas Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože. Pasirodė informacija apie susidūrimus Sydorove, t.y. apie 5 km nuo Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruožo į rytus, link ukrainiečių užnugario. Galimai tai arba 1) orkų bandymai iš kitos Severskyi Donec upės pusės ugnimi atakuoti gyvenvietės gynėjus arba 2) negausių agresoriaus pajėgų (iki kuopos) žvalgyba mūšiu nuo Svyatohirsk – Tetyanivka. Būtume labiau linkę tikėtina pirma opcija. Bendrai mūšių intensyvumas sumažėjęs, kol kas tiesioginės grėsmės Slaviansk nėra.

Ukrainiečiai toliau atsargiai juda vakariniame Izyum flange. Tiesa, panašu, kad ankstesnės žinios apie išlaisvintą Zavody – Spivakivka – Prydonetske ruožą gali būti per ankstyvos, tačiau visgi ukrainiečiai nustūmė orkus nuo Velyka Komyshuvakha ir atsargiais žingsneliais stengiasi judėti palei Severskyi Donec link Izyum. Progresas mažas, tačiau pats tokio judėjimo faktas jau yra reikšmingas. Tai yra viena priežasčių, kodėl stringa orkų puolimas nuo Izyum link Slaviansk.

Lyman. Ukrainiečiai ir toliau laiko orkų pajėgas per kovinį atstumą, artilerijos pagalba užkerta visas didesnes pastangas forsuoti Severskyi Donec upę. Agresorius ir toliau laukia savo Izyum grupuotės puolimo rezultatų, į mūšį dėl Slaviansk kol kas neįsijungia.

Severodonetsk
Mūšis vakarinėje Severodonetsk miesto dalyje toliau tęsiasi, agresoriui nepavyksta pasiekti savo tikslų, puolimas įstrigęs.

Agresoriui lygiai taip pat nesiseka pralaužti ukrainiečių gynybos į pietus ir pietryčius nuo miesto (Borivske – Voronove – Metolkine ruožas). Ypač orkai bando spausti Metolkine, tačiau visos jų atakos atmuštos.

Lysychansk prieigų gynyba sunki, tačiau sėkminga. Orkai eilinį kartą pabandė užimti Toshkivka, tačiau kaip ir vakar, kaip ir prieš dvi savaites, jokių rezultatų nepasiekė.

Bakhmut
Tęsiasi mūšiai prie Bakhmut – Lysychansk kelio, padėtis stabiliai sudėtinga. Nei kirsti kelio, nei pasiekti tikslų prie Mykolajivka orkams nesiseka. Puikiai dirba ukrainiečių artilerija.

Panašu, kad orkai po truputį atsisako planų visiškai nukirsti Zolote „kišenę“. Iki tol aktyviai puolusi agresoriaus grupuotė Komyshuvakha – Vrubivka, su tikslu apsupti „kišenę“ iš rytų, dabar vis dažniau puola į šiaurę, t.y. Mykolaivka link. Tuo tarpu orkų žnyplės Zolote „kišenėje“ sumažėjo perpus, t.y. nuo Orikhove puolama link Hirske (iš rytų) bei nuo Pervomaisk puolama Zolote (iš pietų). Tiesa, ir tai agresoriui nedavė rezultatų – ukrainiečiai apsigynė.

Centras. Dalį orkų manevrinių vienetų perkėlus į Severodonetsk ir Bakhmut sektorius, susidūrimų intensyvumas dar labiau sumenko. Ir toliau dominuoja artilerija.

Zaporizhia. Tęsiasi pozicinės kautynės, aktyviausi lokalūs susidūrimai Huliajpole ruože. Melitopolio meras pranešė, kad ukrainiečių pajėgos 10 km priartėjo prie miesto. Iš karinės pusės tai neinformatyvus ir ne itin profesionalus pareiškimas, kadangi neaišku: 1) kokiame ruože konkrečiai ukrainiečiai pasistūmėjo; 2) kokiame laikotarpyje šis pasistūmėjimas įvyko (vakar ar per savaitę); 3) ar į tuos 10 km įskaičiuojami tie 5-7 km, kuriuos ukrainiečiai jau prieš kurį laiką atsiėmė puldami nuo Vasylivka. Kaip ten bebūtų, džiugu, kad ukrainiečiai juda į priekį.

Pietų kryptis. Ukrainiečiai baigia įsitvirtinti užimtuose ruožuose Cherson apylinkėse (iki miesto 15-20 km). Tuo tarpu orkai iš naujai atvykusių pajėgų formuoja manevrinius vienetus (BTG ir KTG) bei tikėtina bandys atsikovoti ką prarado.

Žvelgiant bendrai:
Agresoriaus puolimas svarbiausioje kryptyje t.y. šiauriniame Donbaso flange, buksuoja. Iš RF gilumos ir nuo kitų sektorių nuimti manevriniai, artilerijos, aviacijos vienetai mesti į šiuos sektorius situacijos neperlaužė. Prie to ženkliai prisidėjo ne tik ukrainiečių manevrinių vienetų tvirta gynyba ir kontratakos, bet geresnė artilerijos darbo kokybė (jau savaitė laiko kaip į kitą dimensiją teleportuojasi orkų štabai, šaudmenų ir degalų sandėliai, agresoriaus pajėgų susitelkimo vietos).

Ukrainiečių sėkmė prie Cherson verčia orkus reaguoti. Taip, kol kas iš šiaurinio Donbaso flango pajėgos į Cherson nepermetamos, tačiau Kryme ir Rostove prie Dono esantys orkų rezervai metami ir į Pietų kryptį, o ne tik į šiaurinį Donbaso flangą. Taip agresoriaus pajėgos išskaidomos, o tai yra šis tas pozityvaus.

Yra problemų Charkiv, ukrainiečiai praranda iniciatyvą. Tačiau jei kas mūsų, sėdinčių ant sofos paklaustų, ką pasirinkti – stiprinti Charkiv sektorių ar tęsti judėjimą nuo Velyka Komyshuvakha Izyum link, mes pasirinktume antrą variantą. Charkiv ir taip apšaudomas haubicomis, orkai čia gali pasiekti tik taktinių laimėjimų, miesto neužims. Tuo tarpu orkų puolimo Slaviansk link sustabdymas – vienas esminių uždavinių šiame karo etape.

******

Volodymyras Zelenskis aplankė Pietų Ukrainos regionus, Odesą, Mykolaivą. Prezidentas paprašė karių „saugoti Ukrainą“.

Orkostano „strategai“ kaip mat išplatino pranešimą, kad Mykolaive Ukrainos saugumo pajėgos surengė specialų filmavimą, kuris buvo vykdomas pačių ukrainiečių sugriautuose privačių namų kvartaluose, filmavimui pasamdyta 40 aktorių ir jiems sumokėtas 25 $ vienkartinis atlygis.

“- Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos yra išskirtinai humaniškos civiliams gyventojams ir nesikėsina į civilinę infrastruktūrą”, – pareiškė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro viršininkas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas.

Aha, ieškokit maskoliai glušių. Jūs dar tikitės, kad Vakaruose kas nors patikės, jog Ukrainos kariuomenė griauna savo pačių miestus ir prievartauja savo vaikus? Nors jei tokie vėmalai platinami iki šiol, vadinasi, yra ir vartotojas.

Putinas Sankt Peterburge tarptautiniame ekonomikos forume paskelbė „vienpolio pasaulio eros” pabaigą. „Laimėjusios Šaltąjį karą, JAV pasiskelbė esančios Dievo atstovais žemėje, žmonėmis, kurie neturi jokių pareigų – tik interesus. Tuos interesus jos paskelbė šventais. Dabar tai vienpusis eismas, dėl kurio pasaulis tampa nestabilus”, – kalbėjo į mesijo vaidmenį įsijautęs 21-ojo amžiaus diktatorius, kuriam nėra lygių. Karo nusikaltimų apimtimi ir intensyvumu.

Putinas visiems paaiškino, jog JAV iki šiol įsivaizdavo, kad „laimėjo… o visa kita – kolonija, užnugaris“. Beje, pasirodo, Putinas „leido“ Ukrainai stoti į ES.

Dvasios negalia sergantis Putinas su visa šalimi įstrigęs viduramžiškame imperijų kūrime, užgrobiant svetimas valstybes ir teritorijas. Tik va kažkodėl ekonomikos forume niekas nepaklausė Putlerio, kaip jis įsivaizduoja dominavimą pasaulyje, kuomet Rusijos BVP vos didesnis už Olandijos ir mažesnis už Italijos. Varomoji driskių jėga – elementarių žinių stygius. Apie savivoką ir intelektą neverta ir užsiminti.

Po vizito Irpinėje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina” tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Klausimas: ar tokie pokalbiai ir „kalbėjimaisi“ su Putinu ką nors kada nors pakeitė? Ne. Nebent tai, jog suteikė Putleriui dar daugiau įžūlumo ir pasitikėjimo savimi ir išvirto bombų kruša ant civilių galvų. Kodėl taip elgiasi Scholz mes jau sakėme, tik pridursime, kad jei tokie šolcai šiandien sėdėtų Londone, Vašingtone, Varšuvoje, Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje ir Vilniuje – šiuo metu mes visi galvotumėme toli gražu ne apie atostogas. Vakarų „sušolcinimas“ – pagrindinis Kremliaus uždavinys. Tą turime įsisąmoninti visi.

„Gazprom” per dvi dienas sumažino „Nord Stream” dujotiekio Nord Stream pralaidumą 40 %. Šiuo metu Europos šalys kaupia dujų atsargas žiemai, saugyklos užpildytos 56 %. Per 100 karo dienų dienų Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto išaugo iki 93 mlrd. eurų.

Kremliaus gudročiai tikisi, jog Europa šaltuoju sezono metu ims cypti ir atsivers nuolaidų Rusijai skrynelė. Maskva masto pragmatiškai: kol prabangus automobilis, atostogos „su vaizdu“ ir geras vynas svarbiau nei tūkstančiai gyvybių „kažkur rytuose“, tol mins ant jautriausių mūsų vietų.

Teigiama, jog karas Ukrainoje pasiekė lemiamą momentą, kuris gali nulemti tolesnę veiksmų eigą. Ukrainos pusė informuoja, kad rusai metė visas turimas pajėgas į mūšius dėl Slovjansko, Severodonecko ir Bachmuto.

Nereiktų pernelyg džiūgauti, jei orkams kurį laiką nepavyktų įgyvendinti operacinių tikslų ir manyti, kad driskiai atistrauks į savo urvus. Maskva dar turi kozirį – visuotinę mobilizaciją, o ir geležies pakanka.

Šiuo metu pagrindinis Ukrainos uždavinys – Chersono išvadavimas. Maskoliai tuo tarpu intensyvina puolimą Charkivo kryptimi. Taip abi pusės manevruoja, siekdamos išsekinti priešą ir atitraukti pajėgas nuo pagrindinių mūšių arenos.

Baltarusijoje tęsiamos sienos apsaugos pratybos, stengiantis sukurti potencialios grėsmės pavojų.

Charkivo srityje okupantai tvirtina pozicijas, inžinerinę įrangą ir vykdo oro žvalgybą.

Severodonecke tęsiasi kovos. Nors rusai praneša, kad kontroliuoja beveik visą miestą, ukrainiečiai sėkmingai laikosi įsitvirtinę pramoninėje jo dalyje.

Zaporižės ir Chersono kryptimis rusai vykdo intensyvias artilerines atakas.

Mykolajivo kryptimi okupantai apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, todėl mums neramu, kad ugnies vietose lankosi Ukrainos prezidentas.

Maskoliai ir toliau meluoja, jog civilių objektuose dislokuojami Ukrainos kariuomenės daliniai. Rusai apšaudo ne tik karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Raketų ir artilerijos ugnimi griaunami sandėliai, logistiniai punktai bei kiti civilių naudojami pastatai.

Ukrainos kariuomenė per parą sunaikino 7 priešo amunicijos sandėlius.

̨̌ ̇ ̄
Foto: Mi-17 sraigtasparniai parengti perduoti Ukrainai.

******

unian.net

Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad yra sunaikinats Rusijos Federacijos 20-osios armijos valdymo centras

Paprastai šiuose centruose dirba nuo 200 iki 300 žmonių.

Vidaus reikalų ministerija pakomentavo informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunaikintą Rusijos Federacijos 20-osios jungtinės ginkluotės armijos vadavietę. Sėkmingo išpuolio detales savo „Telegram“ kanale atskleidė vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.

„Patvirtinu, kad vakar buvo sunaikinta Rusijos Federacijos 20-osios armijos vadavietė. Tačiau yra svarbus patikslinimas: tai nebuvo vadavietė, vadovybės ir žvalgybos centras. Ten renkama visa žvalgybos informacija, apdorojama, analizuojama ir perduodama į štabą“, – sakė jis.

Andrusivo teigimu, šiuo metu Vidaus reikalų ministerija neturi tikslių duomenų apie Rusijos okupantų patirtus nuostolius. Tačiau dažniausiai tokiuose centruose būna nuo 200 iki 300 žmonių, o jiems vadovauja ne žemesni karininkai, nei pulkininkas.

Primename, kad apie Rusijos Federacijos 20-osios kombinuotųjų ginklų armijos vado posto sunaikinimą pirmą kartą pranešė Ukrainos žurnalistas Romanas Tsymbalyukas.

Kalbama, jog likviduota daugiau nei 40 Rusijos okupantų: 20-osios kombinuotos ginkluotės armijos aukščiausio rango kariškiai ir Generalinio žvalgybos departamento vyriausiojo žvalgybos centro (32801 karinis padalinys, Voronežas) 533 tarnybos personalo vadovybė.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Donecke buvo sunaikinti mažiausiai septyni Rusijos Federacijos kariniai sandėliai.

******

Prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino teigiamą Europos Komisijos išvadą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. „Tai pirmas žingsnis narystės ES link, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę. Dėkojame pirmininkei Ursulai von der Leyen ir visiems EK nariams už šį istorinį sprendimą. Tikiuosi teigiamų kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų”, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter”. Kandidatės statusas suteiktas ir Moldovai.

Vieni apžvalgininkai ir politikai su itin dideliu entuziasmu sutiko šią Komisijos išvadą, kiti gi reagavo santūriai, sakydami, kad tai – nieko kol kas faktiškai nereiškiantis informacinis triukšmas. Mes vertiname, kad tai svarbus pirmas žingsnis ilgame nelengvame kelyje bei žvelgiame į Komisijos išvadą daugiau iš psichologinės perspektyvos: viltis, žinoma, kvailių motina, bet be jos vaikų iš viso nebūtų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito. Pranešama, kad B. Johnsonas turėjo dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime Donkasteryje, tačiau paskutinę minutę atsisakė ir išvyko į Kyjivą.

Na džiaugiasi širdis, tikrai. Pirma, niekas nieko nežada, nesipiarina, ir nekomentuoja, o ima ir padaro. Antra, atvykstama kaip pas gerą draugą, pasikalbėti ir pasidalinti rūpesčiais. Trečia, mums be galo knieti sužinoti, tai koks gi buvo abiejų lyderių pokalbių turinys: ar tik Borisas neatvyko pasitikrinti, ką trys karaliai siūlė dieną prieš? Gal kokią Lotaringiją Putkai nuramint?

Ankstų penktadienio rytą Rusijos karo laivas du kartus pažeidė Danijos teritorinius vandenis į šiaurę nuo Bornholmo salos Baltijos jūroje, kur vyko demokratijos festivalis. Jame dalyvavo aukšti pareigūnai ir verslininkai, pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos.

Su nuoširdžia ir didžiule pagarba Danijai ir jos žmonėms, šaliai, kuri visada pirmoji, nelaukdama Aljanso, Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių institucijų pritarimo ar parėdymų, skuba į pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, drįstame prašyti daugiau – jėga stabdyti agresoriaus laivus, orlaivius, karius, neva diplomatus ir kitą bjaurastį. Imkime pavyzdį – šiuo atveju – iš turkų.

Rusija pakvietė Kinijos prezidentą, Komunistų partijos lyderį ir diktatorių Xi Jinpingą penktadienį pasakyti kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Kalbėdamas per vaizdo ryšį, Xi forume sakė, kad būtina „kurti atvirą pasaulio ekonomiką ir atmesti bandymus atsieti, nutraukti tiekimą, vienašališkas sankcijas ir maksimalų spaudimą”, šeštadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida.

Įdomu, kodėl nepranešė, kad Putleris ilgą laiką negalėjo pasisakyti, o daugelis dalyvių užsiregistruoti ir patekti į forumą, nes šaunuoliai hakeriai nulaužė atgrubnagių maskolių IT sistemas.

Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 000 civilių gyventojų, įskaitant šimtus vaikų. Iki birželio 16 d. vidurnakčio Kyjive žuvo ne mažiau kaip 4 509 žmonės, o 5 585 buvo sužeisti, kasdien atnaujinamoje ataskaitoje pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR). Tarp žuvusiųjų yra 294 vaikai, teigė OHCHR.
Tai ką darysim, ponios ir ponai? Ne už kalnų ir žiema. Stebėsime suvestines?

Be pakitimų. Rusai siekia pradėti puolamąją operaciją Slovjansko (ir Kramatorsko) kryptimi, o ukrainiečiai bandys smogti iš užnugario tam, kad atkirstų puolimui parengtas orkų pajėgas ir vėliau galėtų jas sunaikinti.

Rusija deportuoja civilius gyventojus iš Severodonecko į Mordoro gilumą. Nuo invazijos pradžios karo nusikaltėliai taiko viduramžių strategiją – prievartauja moteris ir jas, kartu su vaikais, išgabena į savo teritoriją, vyrus kolaborantus mobilizuoja į karines struktūras tam, kad jie žūtų kovodami su savo pačių valstybe, kurią išdavė, likusius visus besipriešinančius suvaro į koncentracijos stovyklas.

Demokratinis, už žmogaus teises vėliavomis ir lozungais kovojantis, pasaulis susineraminęs dūsauja ir laukia, kas bus. Kas bus, mes žinom – bemojuojant vėliavytėmis, ateis eilė ir mums. Kai kas gal ir gėlių šiltam sutikimui pasiruoš.

Šiaurėje rusai vykdė žvalgybines ir diversines operacijas į pietus nuo Sumų.

Šiaurės rytuose į pietus nuo Charkivo ir į pietryčius nuo Iziumo ruošdamiesi platesnio masto puolimui goblinai artilerija ir aviacija apšaudė ukrainiečių gynybines pozicijas.

Rytuose toliau vyko mūšiai aplink ir Severodonecko mieste, rusai naudojo aviaciją nesirinkdami taikinių.

Pietuose toliašaude artilerija ir raketomis žudikai smogė daugeliui gyvenviečių palei fronto liniją siekdami kuo daugiau civilių aukų. Nepatvirtintais duomenimis Mykolaive griaudėjo sprogimai, tikėtina, po sparnuotųjų raketų smūgių.

Rusai paleido šešias raketas į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą. Ir pataikė į dar du šiluminės elektrinės pastatus, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.

Nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno vilkikas „Vasylij Bech”. Birželio 17 d. naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos vilkikui smogė daniškomis raketomis „Harpoon”. Žvalgybos teigimu, laivas gabeno ginklus į taktiškai svarbią Gyvatės salą.

Be nuskandinto maskolių laivo, per praėjusią parą ukrainiečiai numušė rusų naikintuvą ir į pavėsį padėjo dar apie 200 driskių.
Okupuotame Donecko mieste pokši ir dega orkų amunicijos sandėliai. Karštos dienos nusimato ir ateityje.

*****

Pagerbkime Birželio sukilimo didvyrius ir aukas!

Nacionalinis susivienijimas kviečia į Birželio sukilimo minėjimą birželio 22 dieną prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti Gedimino pr./Aukų g. Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės.

Birželio sukilimas buvo pirmasis žingsnis lietuvių tautos antisovietinės rezistencijos kelyje. Po gėdingos kapituliacijos 1940 metais, tik Sukilimas nuplovė neryžtingos valdžios užtrauktą Lietuvai gėdą ir parodė tautos valią sau ir pasauliui priešintis ir turėti savo valstybę. Į Sukilimą įsitraukė dešimtys tūkstančių patriotų ir tūkstančiai iš jų per šešias kovos dienas padėjo galvas už Lietuvos laisvę.

Šiandien Lietuvoje šios aukos baidomasi, vengiama ją prisiminti ir gėdijamasi atiduoti jai deramą pagarbą valstybės lygiu. Jau mažiausiai dešimtmetį Sukilimas valstybei priešiškos propagandos mėginamas susieti su Holokausto tragedija Lietuvoje, kuriamos nebūtos sąsajos, Sukilimo dalyviai vadinami nacių kolaborantais. Šis niekingas melas dominuoja valdžios koridoriuose ir žiniasklaidos kanaluose. Nė viena valdžios institucija nerengia oficialių Birželio sukilimo minėjimų, Seimas atsisako bent deklaracijų forma išreikšti Birželio sukilimui tą pačią pagarbą, kurią valstybė rodo pokario partizaninei rezistencijai.

Birželio sukilimas siekė Lietuvos nepriklausomybės. Jis buvo prieš Sovietų Sąjungą, o ne už Trečiąjį Reichą. Berlynas nepalaikė sukilimo ir pats išdavė Maskvai Vilniaus sukilimo štabą, o Kazį Škirpą įkalino. Sukilimui pavykus ir įsteigus Laikinąją vyriausybę, Lietuvą okupavusi Vokietija visaip varžė jos veiklą, o galiausiai visai panaikino. Sakyti, kad Sukilimas ar Laikinoji vyriausybė buvo nacių kolaborantai, yra atviras melas. Melas, kurį atvirai kartoja įtakingiausi Lietuvoje vykdomos „minkštosios denacifikacijos“ šaukliai.

Karas Ukrainoje galėtų ir turėtų atverti akis ir padėti suvokti, kaip smarkiai Birželio sukilimo juodinimas atitinka Kremliaus skleidžiamą melą ir tarnauja Rusijos interesams „denaficikuoti“ Lietuvą, šitokiu būdu ruošiant palankią moralinę, psichologinę ir politinę dirvą naujai okupacijai. Lygiai tą patį Rusija darė Ukrainoje, visomis propagandos priemonėmis šmeiždama ukrainiečių tautos antisovietinio pasipriešinimo lyderio Stepano Banderos atminimą. Jį taip pat mėginama Ukrainos ir tarptautinėje viešojoje nuomonėje paversti „nacių kolaborantu“ ir „žydų žudiku“, ukrainiečių pagarbą jam Rusijos propaganda skelbia esant šios tautos tariamai pronacistinių nuostatų įrodymu. Kremlius atvirai skelbia, kad Ukrainoje privalo būti išnaikinta „banderiška“ istorinė atmintis. Lietuvoje tai daroma kol kas tik melu, Ukrainoje pasitelkti ginklai.

Stulbina paralelės tarp Birželio sukilimo pagrindinio iniciatoriaus pulkininko Kazio Škirpos ir Stepano Banderos biografijų ir jiems metamų kaltinimų. Abu sovietinės ir rusiškos propagandos yra paversti „nacių kolaborantais“ ir „žydšaudžiais“, nors niekada nedalyvavę jokiuose nusikaltimuose ir nuosekliai kovoję už savo tautų laisvę ir valstybinę nepriklausomybę, o ne už nacionalsocialistinės Vokietijos interesus. Abiejų vardas teršiamas jiems bandant priskirti nebūtus arba nuo istorinio ir politinio to meto konteksto atsietus pasisakymus, šitaip vien už galimai ištartus žodžius nubraukiant šių iškilių asmenų nuopelnus savo tautų ir šalių laisvei.

Ukraina šiandien rado atsakymus į savo istorinės atminties klausimus, nebesigėdija ir nebesiblaško. Stepanas Bandera yra ukrainiečių tautos herojus, jo vardas tariamas su pagarba ir pasididžiavimu. Visa tauta, dar daugiau, visas Ukrainą palaikantis laisvasis pasaulis šiandien kartoja būtent Banderos šūkį: Slava Ukraine! Herojam slava! Ukraina ir Bandera nebeatsiejami. Didžiuojantis viena, nebeįmanoma gėdytis kito. Toks požiūris į nacionalinį didvyrį, vadovavusį kovai už Ukrainos laisvę, atspindį ir simbolizuoja ukrainiečių santykį su visa savo tautos istorija. Kovojusieji ir kitus pakėlę kovai už tautos laisvę atsimenami kaip didvyriai.

Lietuva kol kas klaidžioja patamsiuose, bijodama savo šešėlio. Rezistencijos vedliai, kaip Kazys Škirpa, juodinami valstybės lygiu. Jų vardo gatvės ir atminimo lentos šalinamos, kai turėtų būti statomi paminklai. Lietuvos ir Vilniaus valdžiai gėda savojo Banderos, nors būtent Škirpos figūra pirmiausia iškyla Lietuvos antisovietinės rezistencijos istorijoje. Jis, kaip ir Bandera, yra laisvės kovos vėliavnešys ir simbolis. Tik išdrįsę gerbti Škirpą, išdrįsime gerbti ir visus Birželio sukilėlius, ir pačią rezistenciją. Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti.

Birželio 22 dieną susirinkime pagerbti stojusių ginti ir žuvusių už Lietuvos laisvę 1941 metų sukilėlių.

Šlovė didvyriams! Ir ne tik Ukrainoje.

Vidmantas Valiušaitis. Jis yra sau paminklą statydinęs širdyje savo darbininkų

0

LMA Vrublevskių bibliotekoje dar dešimtį dienų (2022 m. gegužės 30 d. – birželio 30 d.) veiks įdomi paroda ,,Spaustuvininkas iš pašaukimo: Otto von Mauderodei – 170“, skirta didžiausios ir pajėgiausios Mažosios Lietuvos spaudos įmonės įkūrėjo Otto von Mauderodės (1852–1909) 170-osioms gimimo metinėms.

Neseniai ją aplankiau, man patiko. Ne vien dėl to, kad turiu asmeninių sentimentų – tai mano tolimas giminaitis per mamos kilmės liniją. Bet ir dėl to, kad parodoje teisingai išryškinas jo ypač platus ir gilus lituanistinės veiklos baras, sovietmečiu nutylėtas ir nureikšmintas.

„1881–1944 m. Tilžėje (dabar Sovetskas, Kaliningrado sritis) veikusi O. von Mauderodės spaustuvė paliko reikšmingą pėdsaką lietuviškos knygos istorijoje, – pristatomajame žodyje rašo parodos ir teksto autorės dr. Alma Braziūnienė ir dr. Kotryna Rekašiūtė. – Joje pasirodė beveik visi reikšmingiausi Mažosios Lietuvos lietuviški spaudiniai, taip pat apie 800 Didžiajai Lietuvai skirtų leidinių. Spaudos draudimo laikotarpiu O. von Mauderodės įmonė buvo viena pagrindinių, spausdinusių knygas lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis (kontrafakcinius leidinius).

Kaip spaustuvininkas, O. von Mauderodė buvo aukštai iškėlęs leidinių poligrafinės kokybės kartelę, itin rūpinosi meniniu knygų apipavidalinimu. O. von Mauderodės spaudos įmonė glaudžiai bendradarbiavo su įvairiomis XX a. pradžios Lietuvos ir JAV lietuvių leidyklomis, redakcijomis ir knygynais (pavyzdžiui, Marijos Šlapelienės Vilniuje), vertėsi lietuviškų knygų prekyba, turėjo knygyną, prekiavusį ne tik savo, bet ir kitų leidėjų spaudiniais ir kt. Už įvairiapusę veiklą O. von Mauderodės firma ne kartą buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais.”

Mauderodės buvo sena Prūsijos karalystės giminė, davusi šiam kraštui keletą karvedžių, kilusi iš Mauderodės vietovės Vidurio Vokietijoje.

Otto v. Mauderodė gimė smuikų meistro šeimoje, jaunystėje plačiai keliavo po Europą, įgijo ten spaustuvininko amatą, grįžęs į Tilžę ėmėsi spaustuvininko verslo. Veikla sekėsi, buvo vienas įtakingų ir sėkmingų Tilžės verslininkų, kurio įmonėje dirbo daugiau kaip 200 darbuotojų. Tais laikais tai buvo stambi, pasiturinti įmonė, viena pirmųjų Rytų Prūsijoje praktikavusi, šiuolaikiniais terminais kalbant, socialiai atsakingą verslą, sukūrusi savo darbuotojams privatų socialinį fondą, padėti žmonėms ligos ar nelaimės atveju ir pan. Lietuvininkų kalba tai vadinosi „štamas” 🙂 arba dabartiniais terminais – fondas.

Spausdino knygas, laikraščius, vertėsi didmenine popieriaus prekyba, turėjo knygyną, knygrišyklą, giliaspaude gamino atvirukus, meno kūrinių reprodukcijas, leido didžiausią Rytų Prūsijoje dienraštį vokiečių kalba „Tilsiter Allgemeine Zeitung”.

O. v. Mauderodė daug nusipelnęs lietuviškai knygai ir lietuviškai spaudai. Spausdino net ne tik „Aušrą”, „Varpą”, lietuviškus kalendorius, maldaknyges, pasaulietines knygas, bet ir pats leido lietuvišką laikraštį Mažosios Lietuvos lietuviams „Nauja Lietuvizska Ceitunga”. Jo žmona buvo tikra lietuvė Albušaitytė, ūkininko nuo Smalininkų dukra. Padėjo lietuvių knygnešiams, ne vieną jų gelbėjo iš žandarų nagų.

„Smutną žinią turim šiandien savo skaitytojams pranešti: išleidėjas šito laiško, Otto v. Maudeorde, nedėldienėj pirm pietų ant zėgoriaus pusę 10 po trumpos ale sunkios ligos akis užmerkė paskutiniam miegui”, – 1909 m. sausio 19 d. rašė laikraštis „Nauja Lietuviška Zeitunga“.

Šitas „laiškas” (tap tada vadino laikraštį) ir buvo Tilžėje daugiau kaip 3000 egz. tiražu leistas lietuviškas laikraštis „Nauja Lietuviška Zeitunga”.
„Zeitunga” buvo „Broliams Lietuwininkams ant Naudos ir Pasimokinimo iszleidžiama” Tilžėje ir ėjo 1890 – 1923.

Pavyzdinis numeris pasirodė 1890 m. lapkričio 29 d. Nuo 1891 m. ėjo du kartus per savaitę (antradieniais ir penktadieniais), o nuo 1910 m. – jau tris kartus. Nuo 1896 XII 11 laikraštis leistas su priedu „Kaimynas”, o nuo 1910 m. pridėtas šiam dar ir nuolatinis „Laukininko” (vadinasi, ūkininko) priedas. Taip pat N.L.Z. leisdavo dar ir šiaip įvairių priedų, atskiromis knygelėmis.

„Otto v. Mauderode buvo 26 aprilį 1852 Tilžėje, Prūsuose gimęs ir po įžegnojimo įstojo į Posto knygų spaustuvę Tilžėje už mokytinį”, – rašė N.L.Z. leidėjo nekrologe.

Išmokęs spaustuvininko amato, dirbo Isručio, Berlyno, Vienos, Miuncheno ir kitų miestų spaustuvėse. Keliavo po Austriją, Šveicariją bei Italiją. Daug patyręs, po 7 metų sugrįžo į gimtąjį Tilžės miestą ir įkūrė čia savo spaustuvę.

Mauderodės spaustuvė įkurta 1881 m., veikė iki miesto sunaikinimo 1944 metais. Ji išleido ne mažiau kaip 300 knygų, brošiūrų, smulkiųjų ir lakšto pavidalo lietuviškų spaudinių, skirtų Mažajai Lietuvai, bei kelis šimtus lietuviškų knygų, skirtų Lietuvai. Įskaitant „Aušrą” bei „Varpą”. Mauderodės spaustuvėje taip pat buvo spausdinama 12 Mažosios Lietuvos lietuviškų laikraščių, pirmasis tęstinis lituanistikos mokslo darbų leidinys „Mitteilungen der Litauischen literarischen Gessellshaft“.

Apie spaustuvės steigėją ir leidėją N.L.Z. rašė: „Otto v. Mauderode buvo žmogus labai meilingo būdo, todėl ne dyvai, kad žmonės mielai jį lankydavo, jam savo spaudos darbus paduodami, o tai dar juo labjaus, kadangi jis labai teisingas kupčystėje buvo ir nei vienam per brangiai neatlambavo.”

Laikraštis tęsia: „Jau mete spaustuvės gruntavojimo pradėjo jis vokišką laišką išleisti, kursai pradžioje „Tilsiter Anzeiger“ vadinos, vėliau „Tilsiter Allgemeine Zeitung“ pramintas tapė ir kasdien kone 11.000 skaitytojų turėdamas, prie vyriausių laiškų mūsų provincijos priklauso.” „Tilsiter Allgemeine Zeitung“ buvo didžiausias Rytų Prūsijos dienraštis.

Mauderodės spaustuvė buvo ypatingas reiškinys ne vien lietuvių knygos istorijoje. Ji užėmė reikšmingą vietą Tilžės ekonominiame, dvasiniame gyvenime, darė didžiulį poveikį Lietuvai ir JAV lietuviams, skatino poligrafijos ir knygos meno tobulėjimą. Spaustuvė, leidykla, knygrišykla, popieriaus ir knygų prekyba turėjo per 200 nuolatinių darbuotojų, tuo metu tai buvo solidi ne tik Tilžės miesto, bet ir Rytų Prūsijos įmonė.

„Mes lietuvininkai skaitom Otto v. Mauderodę prie anų vyrų, kuriems daug uždėkavoti turim; nėsa nežiūrint ant to, kad jis didį skaitelių lietuviškų knygų bei mūsų ir anos pusės lietuvių atspaudė, kuriems buvo spaudos valnybė užginta, buvo jis ir tas vyras, per kurio drąsą bei norą mes didžius ir du kart per nedėlę išeinančius laiškus įgavom, – raše N.L.Z. – Buvo tai mete 1890, kada keli jauni lietuviai pas jį nuėjo ir jam apreiškė, jog norintys naują laišką išleisti, ale didesnį už tatai išleidžiamajuos ir du kart per nedėlę išeinantį. Jis žinojo, kad šitie lietuviai rodos gerą norą tur, bet be pinigiškos įgalės yra; ale to neatbodams jis drąsiai atsakė: „Vaikai, jūs neišgalėsite; ale leiskit mane, aš tai darbštus!” O jis laikė savo žodį. Lietuvininkai įgavo „Naują lietuvišką zeitungą“, pirmą du sykiu išeinantį laišką.”

„Tilžė neteko šiame vyre vieno savo geriausių sūnų, – toliau skaitom nekrologe. – Jis buvo didis mylėtojas savo gimtuvės miesto ir visur bei visad stojo už tai, kas jo didinimui, grožinimui bei tarpimui prideringa buvo. Įtaisymas vandens privedimo, pabudavojimas elektriškojo gelžkelio, sulaikymas geverbės (dabar sakytume „prezentacinių” – V.V.) parodų ir tūli kiti visuomenei naudingi įtaisymai buvo jo užmanymai ir užbėlavoja savo išbudavojimą jo nepailstančiai procei bei darbui. Dar tulus planus nešiojos jis su savim, taip ant paveikslo pabudavojimą popieriaus fabrikos ir naują padidinimą savo spaustuvės; ale smertis statė jam mierį ir pavadino jį iš visų darbų.”

Mauderodė vienas iš socialiai atsakingo verslo pradininkų, buvo sukūręs specialų darbininkų paramos fondą: „Savo darbininkams buvo Otto v. Mauderodė labai geras ponas. Pats darbininku buvęs, žinojo jis, kaip jiems ant širdies yra ir kožnas darbininkas rado prie jo užstojimą, jei jam kur neteisybė nusidavusi buvo. Dienoje 25-metinių sukaktuvių gruntavojo jis ypatišką štamą (fondą – V.V.), iš kurio per kokią nors aplinkybę į bėdą parėję darbininkai pašalpą gaut galėtų. Senesniesiems darbininkams suteikdavo jis vasaroj tulas nedėles atlaidų, pašelpdavo juos ir pinigais, taip pat kur nors išvažiuot galėdavo dėl pastiprinimo savo sveikatos.”

Belieka pridurti, kad Otto v. Mauderodė buvo vedęs Albušaitytę, lietuvaitę, ūkininko nuo Smalininkų dukterį.

„Nabaštininkas paliekta du broliu, penkias seseres ir vieną sūnų, kurs iš lietuviškos motinos gimęs, dabar 20 metų sens yra ir, spaustuvėje prisimokinęs, tėvo palikimą užims”, – rašė N.L.Z. ir nekrologą baigė šiais žodžiais:

„Otto v. Mauderodės nebėr; ale jis yra sau paminklą statydinęs širdyje savo darbininkų, prietelių bei pažįstamų, kurs geresnis už gelžinius ir marmorinius, gyvas pasiliks iki vėliausių laikų. Mums, jo paliktiesiems, puolas jo pradėtąjį darbą tolyn vesti, o mes norim tai daryti toje dvasėje, kurioje jis tai pradėjo, norim internai procavoties vertais jo pasekėjais pastoti teisingume ir vienystėje.”

Plačiau apie O. v. Mauderodės spaustuvę pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas prof. Domas Kaunas:

 

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

0

Japonijos teismas pirmadienį nusprendė, kad tai, jog šalyje nepripažįstamos tos pačios lyties asmenų santuokos, atitinka Konstituciją, nors praėjusiais metais kito šalies teismo nuosprendyje buvo konstatuota priešingai.

Vakarų Japonijos Osakos apygardos teismas atmetė trijų tos pačios lyties porų argumentus. Aktyvistai, siekiantys santuokų lygybės, jau yra pateikę virtinę tokių ieškinių.

„Žvelgiant iš asmens orumo perspektyvos, galima teigti, kad reikalinga įgyvendinti tos pačios lyties porų viešo pripažinimo privalumus per oficialų pripažinimą“, – sakoma teismo sprendime.

Tačiau dabartinis tokių sąjungų nepripažinimas „nelaikomas Konstitucijos pažeidimu“, priduriama nutarime, kuriame teigiama, kad „viešoji diskusija apie tai, kokia sistema tam yra tinkama, nebuvo išsamiai įgyvendinta“.

Ieškovų advokatas Akiyoshi Miwa (Akijošis Miva) sakė, kad jį šokiravo teismo nenoras įsikišti į debatus.

„Tai reiškia, jog teisėjas sako, kad teismas neturi aktyviai įsitraukti [sprendžiant] žmogaus teisių klausimus“, – sakė A. Miwa.

IEŠKOVĖ MACHI SAKATA (MAČI SAKATA), JAV OREGONO VALSTIJOJE SUSITUOKUSI SU SAVO PARTNERE AMERIKIETE, SAKĖ „NEGALINTI PATIKĖTI NUTARTIMI“.

Ieškovė Machi Sakata (Mači Sakata), JAV Oregono valstijoje susituokusi su savo partnere amerikiete, sakė „negalinti patikėti nutartimi“

Teismas taip pat nusprendė, kad jei būtų sukurta į santuoką panaši sistema, tos pačios lyties partneriai galėtų naudotis teisinėmis privilegijomis.

„Niekas negali pakeisti [santuokos]. Jaučiu tik apmaudą. Tarsi jie sakytų: „Nesielgiame su tavimi kaip su lygiu, bet juk nieko tokio?“, – kalbėjo M. Sakata.

Šis sprendimas buvo paskelbtas po to, kai praėjusiais metais šiaurinėje Saporo dalyje esantis apygardos teismas nusprendė, kad vyriausybės draudimas sudaryti tos pačios lyties asmenų santuokas pažeidžia konstitucijos nuostatą, kuria užtikrinama lygybė pagal įstatymą.

Aktyvistai šį sprendimą sveikino kaip didelę pergalę, turinčią padidinti spaudimą įstatymų leidėjams įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungas.

Japonijos konstitucijoje nustatyta, kad „santuoka sudaroma tik abiejų lyčių abipusiu sutikimu“.

Tačiau pastaraisiais metais vietos valdžios institucijos visoje šalyje ėmėsi iniciatyvos pripažinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, nors pagal įstatymus toks pripažinimas nesuteiktų tokių pačių teisių kaip santuoka.

Praėjusį mėnesį Tokijo prefektūra pranešė, kad nuo lapkričio pradės pripažinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.

2020 metais keliolika porų pateikė ieškinius dėl santuokų lygybės apygardos teismuose visoje Japonijoje. Jos teigia, kad šiais suderintais veiksmais siekia daryti spaudimą vienintelei Didžiajam septynetui (G-7) priklausančios šalies vyriausybei, kuri nepripažįsta tos pačios lyties asmenų sąjungų.

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Autorius yra politikos, filosofas, VU profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas

Lietuvoje vis dar esama žmonių, kurie mąsto ir klausia: Kada atsitiesime? Ar tai įmanoma, o jeigu taip – nuo ko pradėti?

Antano Maceinos straipsnis iš esmės yra atsakymas į šį klausimą: kai sugrįžime į savo istoriją. Iškiliojo filosofo apmąstymai iš pirmo žvilgsnio skirti išeivijai.

Tačiau taip nėra – jie surašyti tarsi dabar, o ne prieš daugelį dešimtmečių, ir skirti visiems mums. Jo atsakymą galima sukonkretinti šiandienai: atgausime viltį atsitiesti tada, kai vėl pradėsime eiti į ne valdžios režisuojamus valstybinių švenčių ir svarbiausių istorinių datų minėjimus.

Kai pamėginsime vėl sugrįžti į savo istoriją. Nacionalinis susivienijimas visada ypač daug dėmesio skiria iš pažiūros būtent nepraktiškiems kalbos, kultūros, istorinės atminties gynimo klausimams. Tokia veiklos strategija daug kam kelia nuostabą, kuri neretai virsta klausimu: kodėl vadovaujatės naiviu idealizmu ir švaistote laiką ir jėgas tokiems niekniekiams, užuot visą energiją sutelkę į žmonėms svarbius ekonominius ir socialinius klausimus?

Į šią pagrįstą abejonę geriausia atsakyti klausimu: kodėl XIX a. tautinio atgimimo šaukliai pirmiausia ėmėsi gaivinti nykusią kalbą ir kūrė pasakojimą apie mūsų protėvių didvyriškas kovas, o Sąjūdis reikalavo atkurti istorinę tiesą, užuot savo didžiuosiuose mitinguose iš karto pradėjęs kalbėti apie tuščias parduotuvių lentynas ir kasdienius nepriteklius bei nuolatines ,,deficito“ paieškas?

Principinis atsakymas, kurį aiškiai žinojo arba bent intuityviai atrado tautinių atgimimo ir laisvės kovų sąjūdžių pradininkai ir vedliai, yra toks: kad ir kokie svarbūs medžiaginiai žmonių poreikiai, jie neturi galios sutelkti nors kiek ilgesnei ir atkakliai kovai. Todėl, kad vartojimas savo giliausia esme yra grynai privatus veiksmas.

Badas ir nepakeliamas alkis gali trumpam suburti nevilties apimtų žmonių minią, kuri pakels maištą reikalaudama duonos. Bet kas nutinka, kai duonos gabalėlis atsiduria peralkusio žmogaus burnoje ir galiausiai šis pasijunta sotus? Ar įmanoma, kad numalšinus alkio jausmą, subūrusį jį kenčiančius žmones į minią, nenutrūktų tuos žmones siejęs ryšys ir jie neišsiskirstytų kas sau?

Įsivaizduokime nepatenkintų sunkia ekonomine ir socialine padėtimi menkai apmokamų darbuotojų, skurdžias išmokas gaunančių pensininkų ir neįgaliųjų, bedarbių ir studentų, kitų grupių didžiulį protesto mitingą, kuriame būtų reikalaujama pagerinti gyvenimo sąlygas. Ką tokio mitingo akivaizdoje turi daryti ir paprastai daro valdžia?

Ogi skaičiuoja, kuri akcijoje dalyvaujanti grupė ar grupės kainuos pigiausiai. Ir visiškai arba iš dalies patenkina tų grupių reikalavimus. Kai į kitą mitingą rinksis ankstesniajame mitinge nieko nepešusios grupės, ar jau pamalonintieji ateis jų paremti? Greičiausiai ne.

Kad ir kokie būtini ir naudingi tokie proginiai susitelkimai tam tikromis sąlygomis, jie turi vieną nepanaikinamą trūkumą. Asmeninius poreikius siekiančių patenkinti žmonių sambūris būtent dėl juos saistančio ryšio paviršutiniškumo ir trumpalaikiškumo iš principo negali įgyti to, kas vadinama kolektyvine politine valia. Be jos neįmanoma išspręsti jokių iš tiesų fundamentalių visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimų.

Tikrai bendrystei sukurti neužtenka net kalbos. Ta pačia kalba šnekantys gali neturėti nors kiek tvirtesnio ir gilesnio artumo ir solidarumo jausmo, kuris juos tarpusavyje sietų labiau, negu su jų kalbą mokančiu kitos tautos žmogumi ar tiesiog svetimšaliu. Panašiai kaip mokėdami anglų, lenkų ar kitą kokią kalbą netampame anglais, lenkais ar dar kuo nors, lygiai taip mokėdami savąją lietuvių kalbą savaime dar nesame tikrais lietuvių tautos nariais.

Tauta mus paverčia tik kolektyvinė istorinė atmintis, susiejanti gelminiu ir tvariu ryšiu, kurio šerdis yra supratimas, jog esame per amžius bendro likimo saistoma žmonių bendrija. Ateidami į šį pasaulį gimstame kaip šios iš šimtmečių glūdumos ateinančios bendrijos nariai.

Kodėl būtent tos, o ne kitos – paslaptis. Atėjimas į tą, o ne kitą bendriją neturėjus galimybės pasirinkti – neatšaukiamas. Ir todėl paliekantis vienintelį pasirinkimą: likti ištikimam tai bendrijai arba mėginti apsimesti kuo nors kitu. Tai – beviltiškas ir gėdingas bandymas pasprukti iš savo istorijos, į kurią esi įmestas pačiu savo gimimo faktu. Tokia pagrindinė A. Maceinos įžvalga.

Kodėl ji tokia svarbi politiškai šiandien?

Ogi todėl, kad santykis su istorija yra lakmuso popierėlis, leidžiantis valdžiai be vargo atskirti ir atpažinti, su kuo ji turi reikalą. Tik žvelgiant per šio santykio prizmę tampa įmanoma tiksliai atskirti, kas slypi už tarsi visiškai panašių vertybinių nuostatų. Nuoširdžiai ginti krikščionybę, prigimtinę šeimą, kalbą, tautą gali net Lietuvos valstybei abejingi ir net pasiruošę neliūdėti jai žlugus žmonės.

Tiesą sakant, nėra sunku ir deklaruoti lojalumą tai valstybei. Bet yla išlenda iš maišo ir takoskyros išryškėja kai tik stojama akistaton su savo pačių istorija. Požiūris į 1940 m. aneksiją ir trėmimus, Birželio sukilimą ir pokario rezistenciją, LSSR vertinimas griežtai ir tiksliai viską sudėlioja į vietas ir išsklaido įsivaizduojamo pažiūrų bendrumo ir tariamos vienybės iliuzijas.

Valdantieji supranta: kol piliečiams nerūpi istorija, jie gali miegoti ramiai ir be baimės daryti, kas tik šauna į galvą. Mat santykis su istorija todėl ir yra tas lakmuso popierėlis, kad jis leidžia įžvelgti per kiekvieno sielą ir širdį praeinančią takoskyrą tarp laisvo piliečio ir vergo. Minėjimai yra tik akimirkos, kai ta takoskyra tampa fiziškai regima. Pradėsime ir įprasime į juos vaikščioti – atsitiesime. Ne – vadinasi, ne. O laisva valia duota tam, kad galėtume apsispręsti, norime ar nenorime sugrįžti į savo istoriją.

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

0

Pradeda veikti Europos gynybos fondasTo buvo galima tikėtis. „Pagalba mainais į ideologiją“ schemą sistemingai taiko JT agentūros, siekdamos eksportuoti į Pietų Ameriką ir Afriką vadinamąsias reprodukcines teises (abortus, kontracepciją).

Šį kartą šią minkštosios galios priemonę pritaikė ES, kurios atstovai lankėsi Ukrainoje praeitą savaitę.

Stambulo konvencija nėra ES steigimo sutartis, tai net nėra ES teisės aktas. Jos taikymo apimtis išeina ir ES teisinio reguliavimo ribų. Taigi, teigti, jos jos ratifikavimas yra sąlyga gauti ES šalies kandidatės statusą, yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas galia nelaimėje atsidūrusios valstybės atžvilgiu. Kitaip tariant, manipuliacija.

Man kelia nuostabą tai, kaip lengvai Ukraina, kovojanti su komunistine Rusija, pasidavė eurokomunistinės ideologijos eksportui.

Iš kitos pusės, stebėtis gal ir nereikia. Pabendravęs su ukrainiečių pabėgėliais padariau išvadą, kad pagal visuomenės politinę brandą Ukraina yra tokioje situacijoje, kokioje buvo Lietuva, kai stojo į ES. Tada mes buvome pasirengę bet ką padaryti, kad mus priimtų. Ukrainos situacija dar blogesnė, dėl ten vykstančio karo – ją galima spausti į kampą. Kas ir buvo pademonstruota ES šalių narių vadovų vizito metu.

Turbūt tai tik pradžia.

Karas Ukrainoje. Šimtas septynioliktoji (birželio 20 diena)

0

Vakarai turi ruoštis ilgam karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Teigiama, kad Rusija įnirtingai kovodama Ukrainos rytuose, vis labiau įsitvirtina. ” – Turime pasirengti tam, kad jis (karas) gali trukti ne vienerius metus. Neturime nustoti remti Ukrainos, net jei išlaidos bus didelės tiek dėl karinės paramos, tiek dėl kylančių energijos ir maisto kainų”.

Gražiai ir teisingai kalba garbūs vyrai. Tačiau mes kiek pakoreguotume jų strategines įžvalgas dėl “karo Ukrainoje”: Rusija šį karą pradėjo ne prieš Ukrainą, o prieš Vakarus, vadinasi, karas tęsis tol, kol nekapituliuos (tokie Kremliaus tikslai) Vakarai. Skamba beprotiškai, tačiau būtent taip mąsto Putinas su visa savo mesiją supančia svita – atleiskit – karo nusikaltėlių ir kriminalinių iškrypėlių gauja.

Primename, jog vasario 24-osios invazija prasidėjo po to, kai JAV neišgirdo (o gal nesuprato) Maskvos ultimatumo nešdintis iš Europos lauk, o NATO – grįžti į 1997 metus. Kremliaus orda, kartojame, sustos tik tuomet, kai nuo Vakarų gaus tokį smūgį į snukį, kad išspjovus išmuštus dantis, bedante burna beliks čiulpti arbatoje sumirkytus džiūvėsius.

„- Dabar būtina sukurti kariuomenę, galinčią kovoti kartu su mūsų sąjungininkais ir nugalėti Rusiją mūšyje. <..> Mes esame karta, kuri vėl turi parengti kariuomenę karui Europoje „, – teigia Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Patrick Sanders.

Gali būti, jog pagaliau rimtai pažvelgta į viešus Kremliaus propagandistų grasinimus paskandinti „nedidelę salą“ ir bundama iš komos supratus, su kuo Vakarų pasaulis turi reikalą.

Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Italija, Lenkija ir Belgija kovo-gegužės mėnesiais buvo didžiausios Rusijos iškastinio kuro, įskaitant anglį, naftą, gamtines dujas bei naftos produktus, eksporto pirkėjos. Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos pirkimai sudarė beveik pusę 97 mlrd. JAV dolerių pajamų, kurias Rusija gavo iš degalų eksporto. ES planuoja šiais metais (viščiukus skaičiuosim rudenį) laipsniškai nutraukti rusiškos naftos importą. Dujų tiekimą artėjant žiemai, mums regis, maskoliai patys nutrauks.

Šiuo metu rusiška nafta yra pigesnė už kitų rūšių naftą, nes Vakarų sankcijos ir prekybininkai, vengiantys ją pirkti, sumažino pagrindinės „Urals” rūšies naftos vertę. Tikimasi, kad pigios Rusijos naftos ir dujų pardavimai 2022 m. sieks 285 mlrd. dolerių – tai yra net 20 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. iš naftos ir dujų gautu pelnu. Pusę pajamų Rusija gaus iš prekyba jūra vykdomų pardavimų Kinija ir Indijai.


Volodymyras Zelenskis perspėjo partnerius ir savo šalies piliečius, jog ši savaitė gali būti lemtinga įvairiose fronto linijose. Sprendžiasi Ukrainos stojimo į ES likimas. Maskvos įtūžis gali išsilieti ne tik bombų kruša.

Kai kurių Ukrainos ekspertų manymu, rusai šiuo metu nepajėgūs užimti Severodonecko ir Lysičiansko, nes tam reiktų sutraukti gerokai didesnes pajėgas, tačiau jas perdislokavus, susilpnėtų kiti fronto ruožai. Vis dėlto, nepasaint optimistinių pasisakymų ir prognozių, rusai replėmis suspaudė paskutinę Luhansko srities tvirtovę ir tėra laiko klausimas, kada ji kris – kastuvėliais, perfrazuojant Ukrainos užsienio reikalų ministrą D. Kulebą, deja, ordos naikintuvų ir artilerijos nesunaikinsi.

Šiaurėje, Charkivo apylinkėse okupantai naudojo aviaciją ir artileriją bei dėjo visas pastangas, kad neleistų ukrainiečių daliniams priartėti prie valstybinės sienos.

Šiaurės rytuose, Sumų apylinkėse rusai aviacijos smūgiais taikėsi į ukrainiečių pozicijas. Kaip visada, kentėjo civilių infrastruktūra.

Rytuose, Severodonecko mieste tebesitęsia smarkūs mūšiai, Rusijos pajėgos bando palaužti ukrainiečių gynėjų pasipriešinimą ir užimti likusias rytinės Luhansko srities dalis. Vėl buvo apšaudyta chemijos gamykla „Azot”, kurioje slepiasi apie 500 civilių gyventojų. Ukrainiečiai buvo priversti pasitraukti iš kelių gyvenviečių į rytus ir pietryčius nuo Severodonecko.

Pietuose ukrainiečiai spaudžia orkų gynybines pozicijas ir lėtai slenka Chersono kryptimi. Esant permainingai taktinei situacijai, atrodo, Ukrainos gynėjai perėjo į puolimą ir artėja prie miesto.

Jungtinėms ukrainiečių pajėgoms spaudžiant driskius nuo Mykolaivo, Chersono mieste dedasi neregėti (šypt šypt) dalykai – okupantus žudo kavinėse: bent du iš maskolių, pavaišinti automatų serijomis, pakratė kojas.

72-oji Ukrainos kariuomenės brigada paėmė į nelaisvę „privačios“ Wagnerio“ karinės grupuotės pilotą, samdinį Andrejų Fedorčiukovą. Tardymo metu rusų pilotas prisipažino, dalyvavo žudant ukrainiečius už 205 000 (3441 eur.) rublių per mėnesį atlyginimą.

Juodojoje ir Azovo jūrose 5 rusų sparnuotųjų raketų nešėjai pasirengę suduoti raketinius smūgius objektams Ukrainos teritorijoje.
Odesa iš Krymo apšaudyta Onyx raketomis.

Su pakeltais antakiais stebime kaip Vakaruose ir Lietuvoje visuomenė dalinasi žinomo, lyg ir rusų opozicijos, veikėjo Michailo Chodorkovskio pasisakymais. Neva nepriklausomose rusų medijose jis teigia, kad Ukraina karą pralaimės ir labai greitai. „ – Blogiausiu atveju po mėnesio ar dviejų įvyks kovos dėl Kyjivo, kuris bus užimtas ir jame bus įvestas marionetinis režimas. Kalbos apie tai, kad Vakarai tiekia tiek daug ginklų, kad Ukraina galėtų atsiimti Krymą ir net įžengti į Rusijos teritoriją, yra (skirta tenkinti) tik vargšų interesus. Tikroji padėtis yra visai kitokia“, – teigia rusų oligarchas.

Jo interviu metu naudojamas išsireiškimas „karo normalizacija“, su kuria neva susitaikė Vakarų elitas. Tai reiškia, kad karą Ukrainoje mėginama primesti kaip duotybę, su kuria turime visi susitaikyti ir pamiršti detales. Jose, kaip žinote, slypi pats Vėlinas.

Atkreipiame dėmesį į du dalykus.

Pirma – bandoma parodyti, kad Rusijoje yra ir laisva žiniasklaida (krenč negyvi), o joje politikuojantis oligarchas yra opozicionierius. Na na, tik jo žinučių turinys kažkodėl yra naudingas Kremliui.

Antra – pastangos „normalizuoti karą“ jau davė rezultatų, nes vartotojiški Vakarai linkę pamiršti tai, kas buvo vakar, ištrinant iš atminties labai svarbius dalykus. Kas šiandien rūpinasi nelaisvėje esančių apie 2,5 tūkst. bataliono “Azov” karių likimu, dėl kurių buvo išlieta tiek daug ašarų ir emocijų?

Kremliui į pirmus pasaulio žiniasklaidos puslapius stumiant Chodorkovskio pranašystes, bandoma užglaistyti Kazachstano prezidento K. J. Tokajevo pareiškimą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume apie tai, kad Kazachstanas neketina pripažinti Luhansko ir Donecko (kažkokios) liaudies respublikų. Tokajevas taip pat minėjo Rusijos politikų nedraugiškus pasisakymus Kazachstano atžvilgiu – kai kurie Rusijos dūmos nariai ragina okupuoti Šiaurės Kazachstano regionus, jei šalis nebus visiškai lojali Maskvai.

Seno Maskvoje išauginto lapino Tokajevo pasisakymas įdomus tuo, jog šis veikėjas buvo (arba yra) visiškai lojalus Kremliui. Prisiminkime Rusijos „karinę operaciją” – pasirengimą Kyjivo šturmui – Almatoje šių metų pradžioje. Kadangi „aštrus pasisakymas“ skambėjo šalia sėdint pačiam Putinui, šis manevras greičiausiai suderintas su Maskva. Tačiau esminis klausimas – ar tai viso labo ženklas, kad Kazachstanui tikrai gresia okupacija, ar ši Centrinės Azijos šalis rodo ragus Kremliui, nes turi Kinijos stogą?

Kaip bebūtų, vakar Rusija apribojo naftos gabenimą iš Kazachstano per Novorosijsko uostą, o  Kazachstanas praneša, kad neblokavo anglies, tai – melagiena/ Kazachstanas užblokavo rusiškos anglies eksportą ir sustabdė 1700 vagonų.

Atrodo, kažkas pradeda naują xiàngqí partiją.

̨̌ ̇ ̄

******

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/400620051842054/

„Trijų kirvių” (taip ukrainiečiai vadina haubicą M777) darbo rezultatas.

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas

Charkiv. Situacija čia toliau negerėja. Agresorius spaudžia šiaurės rytuose (Ternova – Rubizhne ruože), ukrainiečiai priversti gintis. Tuo pačiu pasirodė informacija, kad suaktyvėjo kovos šiaurėje (Pytomnyk kryptimi). Ar tai tik lokalus paūmėjimas, ar orkai bando sukurti dar vieną probleminį tašką – sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu viena – iniciatyva sektoriuje slysta iš ukrainiečių rankų.

Izyum
Ukrainiečiai toliau sėkmingai atmušinėja orkų atakas Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože. Pasirodė informacija apie susidūrimus Sydorove, t.y. apie 5 km nuo Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruožo į rytus, link ukrainiečių užnugario. Galimai tai arba 1) orkų bandymai iš kitos Severskyi Donec upės pusės ugnimi atakuoti gyvenvietės gynėjus arba 2) negausių agresoriaus pajėgų (iki kuopos) žvalgyba mūšiu nuo Svyatohirsk – Tetyanivka. Būtume labiau linkę tikėtina pirma opcija. Bendrai mūšių intensyvumas sumažėjęs, kol kas tiesioginės grėsmės Slaviansk nėra.

Ukrainiečiai toliau atsargiai juda vakariniame Izyum flange. Tiesa, panašu, kad ankstesnės žinios apie išlaisvintą Zavody – Spivakivka – Prydonetske ruožą gali būti per ankstyvos, tačiau visgi ukrainiečiai nustūmė orkus nuo Velyka Komyshuvakha ir atsargiais žingsneliais stengiasi judėti palei Severskyi Donec link Izyum. Progresas mažas, tačiau pats tokio judėjimo faktas jau yra reikšmingas. Tai yra viena priežasčių, kodėl stringa orkų puolimas nuo Izyum link Slaviansk.

Lyman. Ukrainiečiai ir toliau laiko orkų pajėgas per kovinį atstumą, artilerijos pagalba užkerta visas didesnes pastangas forsuoti Severskyi Donec upę. Agresorius ir toliau laukia savo Izyum grupuotės puolimo rezultatų, į mūšį dėl Slaviansk kol kas neįsijungia.

Severodonetsk
Mūšis vakarinėje Severodonetsk miesto dalyje toliau tęsiasi, agresoriui nepavyksta pasiekti savo tikslų, puolimas įstrigęs.

Agresoriui lygiai taip pat nesiseka pralaužti ukrainiečių gynybos į pietus ir pietryčius nuo miesto (Borivske – Voronove – Metolkine ruožas). Ypač orkai bando spausti Metolkine, tačiau visos jų atakos atmuštos.

Lysychansk prieigų gynyba sunki, tačiau sėkminga. Orkai eilinį kartą pabandė užimti Toshkivka, tačiau kaip ir vakar, kaip ir prieš dvi savaites, jokių rezultatų nepasiekė.

Bakhmut
Tęsiasi mūšiai prie Bakhmut – Lysychansk kelio, padėtis stabiliai sudėtinga. Nei kirsti kelio, nei pasiekti tikslų prie Mykolajivka orkams nesiseka. Puikiai dirba ukrainiečių artilerija.

Panašu, kad orkai po truputį atsisako planų visiškai nukirsti Zolote „kišenę“. Iki tol aktyviai puolusi agresoriaus grupuotė Komyshuvakha – Vrubivka, su tikslu apsupti „kišenę“ iš rytų, dabar vis dažniau puola į šiaurę, t.y. Mykolaivka link. Tuo tarpu orkų žnyplės Zolote „kišenėje“ sumažėjo perpus, t.y. nuo Orikhove puolama link Hirske (iš rytų) bei nuo Pervomaisk puolama Zolote (iš pietų). Tiesa, ir tai agresoriui nedavė rezultatų – ukrainiečiai apsigynė.

Centras. Dalį orkų manevrinių vienetų perkėlus į Severodonetsk ir Bakhmut sektorius, susidūrimų intensyvumas dar labiau sumenko. Ir toliau dominuoja artilerija.

Zaporizhia. Tęsiasi pozicinės kautynės, aktyviausi lokalūs susidūrimai Huliajpole ruože. Melitopolio meras pranešė, kad ukrainiečių pajėgos 10 km priartėjo prie miesto. Iš karinės pusės tai neinformatyvus ir ne itin profesionalus pareiškimas, kadangi neaišku: 1) kokiame ruože konkrečiai ukrainiečiai pasistūmėjo; 2) kokiame laikotarpyje šis pasistūmėjimas įvyko (vakar ar per savaitę); 3) ar į tuos 10 km įskaičiuojami tie 5-7 km, kuriuos ukrainiečiai jau prieš kurį laiką atsiėmė puldami nuo Vasylivka. Kaip ten bebūtų, džiugu, kad ukrainiečiai juda į priekį.

Pietų kryptis. Ukrainiečiai baigia įsitvirtinti užimtuose ruožuose Cherson apylinkėse (iki miesto 15-20 km). Tuo tarpu orkai iš naujai atvykusių pajėgų formuoja manevrinius vienetus (BTG ir KTG) bei tikėtina bandys atsikovoti ką prarado.

Žvelgiant bendrai:
Agresoriaus puolimas svarbiausioje kryptyje t.y. šiauriniame Donbaso flange, buksuoja. Iš RF gilumos ir nuo kitų sektorių nuimti manevriniai, artilerijos, aviacijos vienetai mesti į šiuos sektorius situacijos neperlaužė. Prie to ženkliai prisidėjo ne tik ukrainiečių manevrinių vienetų tvirta gynyba ir kontratakos, bet geresnė artilerijos darbo kokybė (jau savaitė laiko kaip į kitą dimensiją teleportuojasi orkų štabai, šaudmenų ir degalų sandėliai, agresoriaus pajėgų susitelkimo vietos).

Ukrainiečių sėkmė prie Cherson verčia orkus reaguoti. Taip, kol kas iš šiaurinio Donbaso flango pajėgos į Cherson nepermetamos, tačiau Kryme ir Rostove prie Dono esantys orkų rezervai metami ir į Pietų kryptį, o ne tik į šiaurinį Donbaso flangą. Taip agresoriaus pajėgos išskaidomos, o tai yra šis tas pozityvaus.

Yra problemų Charkiv, ukrainiečiai praranda iniciatyvą. Tačiau jei kas mūsų, sėdinčių ant sofos paklaustų, ką pasirinkti – stiprinti Charkiv sektorių ar tęsti judėjimą nuo Velyka Komyshuvakha Izyum link, mes pasirinktume antrą variantą. Charkiv ir taip apšaudomas haubicomis, orkai čia gali pasiekti tik taktinių laimėjimų, miesto neužims. Tuo tarpu orkų puolimo Slaviansk link sustabdymas – vienas esminių uždavinių šiame karo etape.

******

Volodymyras Zelenskis aplankė Pietų Ukrainos regionus, Odesą, Mykolaivą. Prezidentas paprašė karių „saugoti Ukrainą“.

Orkostano „strategai“ kaip mat išplatino pranešimą, kad Mykolaive Ukrainos saugumo pajėgos surengė specialų filmavimą, kuris buvo vykdomas pačių ukrainiečių sugriautuose privačių namų kvartaluose, filmavimui pasamdyta 40 aktorių ir jiems sumokėtas 25 $ vienkartinis atlygis.

“- Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos yra išskirtinai humaniškos civiliams gyventojams ir nesikėsina į civilinę infrastruktūrą”, – pareiškė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro viršininkas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas.

Aha, ieškokit maskoliai glušių. Jūs dar tikitės, kad Vakaruose kas nors patikės, jog Ukrainos kariuomenė griauna savo pačių miestus ir prievartauja savo vaikus? Nors jei tokie vėmalai platinami iki šiol, vadinasi, yra ir vartotojas.

Putinas Sankt Peterburge tarptautiniame ekonomikos forume paskelbė „vienpolio pasaulio eros” pabaigą. „Laimėjusios Šaltąjį karą, JAV pasiskelbė esančios Dievo atstovais žemėje, žmonėmis, kurie neturi jokių pareigų – tik interesus. Tuos interesus jos paskelbė šventais. Dabar tai vienpusis eismas, dėl kurio pasaulis tampa nestabilus”, – kalbėjo į mesijo vaidmenį įsijautęs 21-ojo amžiaus diktatorius, kuriam nėra lygių. Karo nusikaltimų apimtimi ir intensyvumu.

Putinas visiems paaiškino, jog JAV iki šiol įsivaizdavo, kad „laimėjo… o visa kita – kolonija, užnugaris“. Beje, pasirodo, Putinas „leido“ Ukrainai stoti į ES.

Dvasios negalia sergantis Putinas su visa šalimi įstrigęs viduramžiškame imperijų kūrime, užgrobiant svetimas valstybes ir teritorijas. Tik va kažkodėl ekonomikos forume niekas nepaklausė Putlerio, kaip jis įsivaizduoja dominavimą pasaulyje, kuomet Rusijos BVP vos didesnis už Olandijos ir mažesnis už Italijos. Varomoji driskių jėga – elementarių žinių stygius. Apie savivoką ir intelektą neverta ir užsiminti.

Po vizito Irpinėje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina” tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Klausimas: ar tokie pokalbiai ir „kalbėjimaisi“ su Putinu ką nors kada nors pakeitė? Ne. Nebent tai, jog suteikė Putleriui dar daugiau įžūlumo ir pasitikėjimo savimi ir išvirto bombų kruša ant civilių galvų. Kodėl taip elgiasi Scholz mes jau sakėme, tik pridursime, kad jei tokie šolcai šiandien sėdėtų Londone, Vašingtone, Varšuvoje, Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje ir Vilniuje – šiuo metu mes visi galvotumėme toli gražu ne apie atostogas. Vakarų „sušolcinimas“ – pagrindinis Kremliaus uždavinys. Tą turime įsisąmoninti visi.

„Gazprom” per dvi dienas sumažino „Nord Stream” dujotiekio Nord Stream pralaidumą 40 %. Šiuo metu Europos šalys kaupia dujų atsargas žiemai, saugyklos užpildytos 56 %. Per 100 karo dienų dienų Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto išaugo iki 93 mlrd. eurų.

Kremliaus gudročiai tikisi, jog Europa šaltuoju sezono metu ims cypti ir atsivers nuolaidų Rusijai skrynelė. Maskva masto pragmatiškai: kol prabangus automobilis, atostogos „su vaizdu“ ir geras vynas svarbiau nei tūkstančiai gyvybių „kažkur rytuose“, tol mins ant jautriausių mūsų vietų.

Teigiama, jog karas Ukrainoje pasiekė lemiamą momentą, kuris gali nulemti tolesnę veiksmų eigą. Ukrainos pusė informuoja, kad rusai metė visas turimas pajėgas į mūšius dėl Slovjansko, Severodonecko ir Bachmuto.

Nereiktų pernelyg džiūgauti, jei orkams kurį laiką nepavyktų įgyvendinti operacinių tikslų ir manyti, kad driskiai atistrauks į savo urvus. Maskva dar turi kozirį – visuotinę mobilizaciją, o ir geležies pakanka.

Šiuo metu pagrindinis Ukrainos uždavinys – Chersono išvadavimas. Maskoliai tuo tarpu intensyvina puolimą Charkivo kryptimi. Taip abi pusės manevruoja, siekdamos išsekinti priešą ir atitraukti pajėgas nuo pagrindinių mūšių arenos.

Baltarusijoje tęsiamos sienos apsaugos pratybos, stengiantis sukurti potencialios grėsmės pavojų.

Charkivo srityje okupantai tvirtina pozicijas, inžinerinę įrangą ir vykdo oro žvalgybą.

Severodonecke tęsiasi kovos. Nors rusai praneša, kad kontroliuoja beveik visą miestą, ukrainiečiai sėkmingai laikosi įsitvirtinę pramoninėje jo dalyje.

Zaporižės ir Chersono kryptimis rusai vykdo intensyvias artilerines atakas.

Mykolajivo kryptimi okupantai apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, todėl mums neramu, kad ugnies vietose lankosi Ukrainos prezidentas.

Maskoliai ir toliau meluoja, jog civilių objektuose dislokuojami Ukrainos kariuomenės daliniai. Rusai apšaudo ne tik karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Raketų ir artilerijos ugnimi griaunami sandėliai, logistiniai punktai bei kiti civilių naudojami pastatai.

Ukrainos kariuomenė per parą sunaikino 7 priešo amunicijos sandėlius.

̨̌ ̇ ̄
Foto: Mi-17 sraigtasparniai parengti perduoti Ukrainai.

******

unian.net

Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad yra sunaikinats Rusijos Federacijos 20-osios armijos valdymo centras

Paprastai šiuose centruose dirba nuo 200 iki 300 žmonių.

Vidaus reikalų ministerija pakomentavo informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunaikintą Rusijos Federacijos 20-osios jungtinės ginkluotės armijos vadavietę. Sėkmingo išpuolio detales savo „Telegram“ kanale atskleidė vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.

„Patvirtinu, kad vakar buvo sunaikinta Rusijos Federacijos 20-osios armijos vadavietė. Tačiau yra svarbus patikslinimas: tai nebuvo vadavietė, vadovybės ir žvalgybos centras. Ten renkama visa žvalgybos informacija, apdorojama, analizuojama ir perduodama į štabą“, – sakė jis.

Andrusivo teigimu, šiuo metu Vidaus reikalų ministerija neturi tikslių duomenų apie Rusijos okupantų patirtus nuostolius. Tačiau dažniausiai tokiuose centruose būna nuo 200 iki 300 žmonių, o jiems vadovauja ne žemesni karininkai, nei pulkininkas.

Primename, kad apie Rusijos Federacijos 20-osios kombinuotųjų ginklų armijos vado posto sunaikinimą pirmą kartą pranešė Ukrainos žurnalistas Romanas Tsymbalyukas.

Kalbama, jog likviduota daugiau nei 40 Rusijos okupantų: 20-osios kombinuotos ginkluotės armijos aukščiausio rango kariškiai ir Generalinio žvalgybos departamento vyriausiojo žvalgybos centro (32801 karinis padalinys, Voronežas) 533 tarnybos personalo vadovybė.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Donecke buvo sunaikinti mažiausiai septyni Rusijos Federacijos kariniai sandėliai.

******

Prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino teigiamą Europos Komisijos išvadą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. „Tai pirmas žingsnis narystės ES link, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę. Dėkojame pirmininkei Ursulai von der Leyen ir visiems EK nariams už šį istorinį sprendimą. Tikiuosi teigiamų kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų”, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter”. Kandidatės statusas suteiktas ir Moldovai.

Vieni apžvalgininkai ir politikai su itin dideliu entuziasmu sutiko šią Komisijos išvadą, kiti gi reagavo santūriai, sakydami, kad tai – nieko kol kas faktiškai nereiškiantis informacinis triukšmas. Mes vertiname, kad tai svarbus pirmas žingsnis ilgame nelengvame kelyje bei žvelgiame į Komisijos išvadą daugiau iš psichologinės perspektyvos: viltis, žinoma, kvailių motina, bet be jos vaikų iš viso nebūtų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito. Pranešama, kad B. Johnsonas turėjo dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime Donkasteryje, tačiau paskutinę minutę atsisakė ir išvyko į Kyjivą.

Na džiaugiasi širdis, tikrai. Pirma, niekas nieko nežada, nesipiarina, ir nekomentuoja, o ima ir padaro. Antra, atvykstama kaip pas gerą draugą, pasikalbėti ir pasidalinti rūpesčiais. Trečia, mums be galo knieti sužinoti, tai koks gi buvo abiejų lyderių pokalbių turinys: ar tik Borisas neatvyko pasitikrinti, ką trys karaliai siūlė dieną prieš? Gal kokią Lotaringiją Putkai nuramint?

Ankstų penktadienio rytą Rusijos karo laivas du kartus pažeidė Danijos teritorinius vandenis į šiaurę nuo Bornholmo salos Baltijos jūroje, kur vyko demokratijos festivalis. Jame dalyvavo aukšti pareigūnai ir verslininkai, pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos.

Su nuoširdžia ir didžiule pagarba Danijai ir jos žmonėms, šaliai, kuri visada pirmoji, nelaukdama Aljanso, Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių institucijų pritarimo ar parėdymų, skuba į pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, drįstame prašyti daugiau – jėga stabdyti agresoriaus laivus, orlaivius, karius, neva diplomatus ir kitą bjaurastį. Imkime pavyzdį – šiuo atveju – iš turkų.

Rusija pakvietė Kinijos prezidentą, Komunistų partijos lyderį ir diktatorių Xi Jinpingą penktadienį pasakyti kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Kalbėdamas per vaizdo ryšį, Xi forume sakė, kad būtina „kurti atvirą pasaulio ekonomiką ir atmesti bandymus atsieti, nutraukti tiekimą, vienašališkas sankcijas ir maksimalų spaudimą”, šeštadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida.

Įdomu, kodėl nepranešė, kad Putleris ilgą laiką negalėjo pasisakyti, o daugelis dalyvių užsiregistruoti ir patekti į forumą, nes šaunuoliai hakeriai nulaužė atgrubnagių maskolių IT sistemas.

Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 000 civilių gyventojų, įskaitant šimtus vaikų. Iki birželio 16 d. vidurnakčio Kyjive žuvo ne mažiau kaip 4 509 žmonės, o 5 585 buvo sužeisti, kasdien atnaujinamoje ataskaitoje pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR). Tarp žuvusiųjų yra 294 vaikai, teigė OHCHR.
Tai ką darysim, ponios ir ponai? Ne už kalnų ir žiema. Stebėsime suvestines?

Be pakitimų. Rusai siekia pradėti puolamąją operaciją Slovjansko (ir Kramatorsko) kryptimi, o ukrainiečiai bandys smogti iš užnugario tam, kad atkirstų puolimui parengtas orkų pajėgas ir vėliau galėtų jas sunaikinti.

Rusija deportuoja civilius gyventojus iš Severodonecko į Mordoro gilumą. Nuo invazijos pradžios karo nusikaltėliai taiko viduramžių strategiją – prievartauja moteris ir jas, kartu su vaikais, išgabena į savo teritoriją, vyrus kolaborantus mobilizuoja į karines struktūras tam, kad jie žūtų kovodami su savo pačių valstybe, kurią išdavė, likusius visus besipriešinančius suvaro į koncentracijos stovyklas.

Demokratinis, už žmogaus teises vėliavomis ir lozungais kovojantis, pasaulis susineraminęs dūsauja ir laukia, kas bus. Kas bus, mes žinom – bemojuojant vėliavytėmis, ateis eilė ir mums. Kai kas gal ir gėlių šiltam sutikimui pasiruoš.

Šiaurėje rusai vykdė žvalgybines ir diversines operacijas į pietus nuo Sumų.

Šiaurės rytuose į pietus nuo Charkivo ir į pietryčius nuo Iziumo ruošdamiesi platesnio masto puolimui goblinai artilerija ir aviacija apšaudė ukrainiečių gynybines pozicijas.

Rytuose toliau vyko mūšiai aplink ir Severodonecko mieste, rusai naudojo aviaciją nesirinkdami taikinių.

Pietuose toliašaude artilerija ir raketomis žudikai smogė daugeliui gyvenviečių palei fronto liniją siekdami kuo daugiau civilių aukų. Nepatvirtintais duomenimis Mykolaive griaudėjo sprogimai, tikėtina, po sparnuotųjų raketų smūgių.

Rusai paleido šešias raketas į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą. Ir pataikė į dar du šiluminės elektrinės pastatus, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.

Nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno vilkikas „Vasylij Bech”. Birželio 17 d. naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos vilkikui smogė daniškomis raketomis „Harpoon”. Žvalgybos teigimu, laivas gabeno ginklus į taktiškai svarbią Gyvatės salą.

Be nuskandinto maskolių laivo, per praėjusią parą ukrainiečiai numušė rusų naikintuvą ir į pavėsį padėjo dar apie 200 driskių.
Okupuotame Donecko mieste pokši ir dega orkų amunicijos sandėliai. Karštos dienos nusimato ir ateityje.

 

̨̌ ̇ ̄

*****

uninan.net

Didžioji Britanija pasiūlė Ukrainai didelio masto karinio parengimo programą.

Johnsonas pasiūlė pradėti programą su galimybe kas 120 dienų apmokyti iki 10 000 Ukrainos karių. Tai pareiškė jis susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Didžiosios Britanijos premjeras taip pat pridūrė, kad jo neskelbtas vizitas į Kijevą turėtų pasiųsti Ukrainos žmonėms aiškią ir paprastą žinią apie paramą savo šaliai.

„JK yra su jumis ir mes būsime su jumis tol, kol laimėsite“, – sakė Johnsonas.

Primename, kad birželio 17 d. Johnsonas atvyko į Kijevą iš anksto neskelbtu vizitu.

Prezidento kanceliarijos ir vyriausybės komanda su Johnsonu aptarė sunkiosios ginkluotės ir oro gynybos sistemų tiekimo poreikį, ekonominę paramą Ukrainai, padidintą sankcijų spaudimą Rusijai, ypač tarptautinės McFaul-Yermak grupės pasiūlymus.

Taip pat tarp temų buvo ir saugumo garantijos Ukrainai bei būtinybė Rusijai atlyginti Ukrainos valstybei padarytą žalą.

******

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad žūtys ir griuvėsiai Mariupolio uostamiestyje rodo „šiurkščius” tarptautinės žmogaus teisės pažeidimus. Ji taip pat sakė, kad šis miestas yra „mirtiniausia vieta Ukrainoje”, ir išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie „filtravimo” procesus. Su-si-rū-pi-ni-mą.

Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos vadovai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad išreikštų paramą, kuri, kaip tikisi Kyjivas, padės užtikrinti didesnį ginklų tiekimą ir griežtesnes sankcijas Rusijai. Per pirmąjį tokį vizitą į Ukrainos sostinę nuo Rusijos invazijos pradžios Prancūzijos Emmanuelis Macronas, Vokietijos Olafas Scholzas, Italijos Mario Draghi ir Rumunijos Klausas Iohannisas ketvirtadienį taip pat išreiškė paramą Kyjivo siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos.

Ko tai aplodismentai skystoki, ar čia tik mums taip atrodo?

Karo nusikaltimų bendrininkas, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras ir nepataisomas melagis S. Lavrovas, duodamas interviu BBC sakė, kad Rusija neužpuolė Ukrainos. ” – Mes neįsiveržėme į Ukrainą. Paskelbėme „specialiąją karinę operaciją”, kai nebeturėjome kaip paaiškinti Vakarams, kad jie vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami Ukrainą į NATO”, – išvertęs akis bubleno Putlerio draugelis.

Štai ji, rusofašistiškoji ideologija visame gražume – mes, Putinas ir Rusija, pasiimame viską ultimatumais ir/arba jėga. Kai Rusija ir jos zombiai prievartauja, žudo, degina, sprogdina, terorizuoja – tai vadinama teisingumu ir prigimtine Rusijos teise. Kai bet kuri kita šalis, saugodamasi nuo branduolinę galvutę išsitraukusio recidivysto, su kaimynais apsitveria savo namą tvora ir jame įsistato duris, tai – nusikaltimas.

Lavrovai, dvišakį liežuvį, ragus ir kanopas tik kartuvių kilpa nusiųsti atgal į pragarą gali. Ten, verdant smalos puode, Kobzonui ir Žirinovskiui apie NATO nusikaltimus bus laiko visą amžinybę aiškint.

Duomenys rodo, kad tūkstančiai milijonierių bando palikti Rusiją, o tolesnis verslo ir oligarchų bendruomenės išvykimas tikriausiai dar labiau padidins ilgalaikę karo žalą jos ekonomikai, penktadienį pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Migracijos paraiškos rodo, kad 15000 Rusijos milijonierių tikriausiai jau bando išvykti, teigė ministerija.

Būtent tai ir yra Achilo kulnas. Vos tik prasidėjus invazijai sakėme, kad visus RF piliečius, neturinčius pagrindo būti Vakaruose (pvz., politinis persekiojimas ar mirtinos ligos, kurių gydymui būtina Vakarų medicina) reikia paskelbti nepageidaujamais ir išsiųsti į Maskoliją. Laikas gal jau baigti su „mes čia niekuo dėti, čia dėl visko kaltas Putka” ir siųsti juos į šalį, kuriai jie moka mokesčius – tegu daro tvarką savo srutų duobėje.

Nyderlandų žvalgybos tarnyba išaiškino Rusijos agentą, kuris pasinaudodamas suklastota tapatybe bandė įsiskverbti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį kaltinimus Rusijai karo nusikaltimais Ukrainoje. S. Čerkasovas sukūrė sudėtingą priedangos istoriją tam, kad š.m. balandžio mėnesį patektų į Nyderlandus kaip Brazilijos pilietis ir galėtų stažuotis Hagoje įsikūrusiame TBT, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters” sakė tarnybos vadovas.

Vaje, kiek vargo. O Putkos ir jo sėbrų ten seniai jau laukia nesulaukia. Ir jokių priedangos istorijų nereikia.

Nei viena pusė nepasiekė reikšmingesnių pergalių. Ukrainiečiai nori tęsti puolimą pietuose, taip spaudžiant rusus permesti pajėgas iš rytų ir pietryčių Chersono link. Rusai gi spaudžia šiaurės rytuose ir rytuose, mėgindami nustumti ukrainiečius į vakarus, ruošdamiesi pozicijas / placdarmą tolimesniam slinkimui iš pietų ir šiaurės į Krivyj Rihą, strategiškai reikšmingą metalurgijos centrą.

Ukraina dar kartą įvardino, kad gynėjams tragiškai trūksta salvinės ugnies raketų sistemų ir sunkiosios artilerijos bei dronų. Vakarų paramos reikia dabar, ne už dviejų mėnesių.

Mums regisi, kad Vakaruose nuolatinis kalbėjimas apie strateginę Ukrainos pergalę ir Rusijos pralaimėjimą yra kaip kompresas, kaip poteriai lavonui. Nežiūrint pergalės mantros, išsakomos patogiai sėdint už plačių ažuolinių stalų nuo 8 iki 5 – šeštadienį ir sekmadienį prašome netrukdyti – Ukrainos gynėjai kiekvieną valandą be išeiginių žūva nuo okupanto ugnies, ir tą dabar galima sustabdyti tik jėga.

Šiaurėje tuoj už Rusijos – Ukrainos sienos praėjusią parą vyko mūšiai, taip pat ir Charkivo apylinkėse. Rusai skelbiasi vėl (?) užėmę Krasnopilje į prietryčius nuo Sumų, tačiau ukrainiečių teigimu, rusų ataka atremta, okupantas atsitraukė.

Šiaurės rytuose rusams apšaudžius Lysičianską ir Severodonecką artilerija ir aviacija, mažiausiai 6 žmonės žuvo, sužeistųjų skaičius nežinomas.
Rytuose orda veržiasi Slovjansko link, mūšiai vyksta Zolotoje rajone į šiaurę nuo Popasnos. Ukrainiečiai teigia atrėmę puolimą.

Pietuose rusai iš artilerijos pabūklų bei raketinių salvinės ugnies sistemų apšaudė ukrainiečių pozicijas aplink Mykolajivą ir netoli Chersono. Ukrainiečių jungtinėms pajėgoms spaudžiant okupantą pietryčių kryptimi, dirbo gynėjų aviacija į rytus nuo Chersono link Zaporižės, kur rusai kaupia rezervus galimam puolimui, tokiu būdu kaustant rusų laisvą judėjimą fronto linijoje. Balistine raketa smogta orkų štabui Novoje Kachovkoje.

Okupacinė valdžia pripažino kolaborantę T. J. Tomiliną Chersono valstybinio universiteto rektore. 2014 m. ji buvo atleista iš universiteto dėl savo prorusiškos pozicijos. Partizanai jau ruošiasi prie jos namų kabint lapelį pagal geriausias aitvarų tradicijas: „šiuo pranešama, kad esi išgama ir už akių nuteista mirties bausme, kuri gali būti atidėta tamstai nedelsiant atsisakius einamų pareigų.”

******